Viduramžių menas istorijos pamokoje
Penktokai labai laukė šios “vitražinės” pamokos. Jiems visuomet patinka viską išbandyti praktiškai. Prieš pradėdami kalbėti apie šv. Onos bažnyčią Vilniuje, visą Bernardinų bažnyčios ansamblį, pirmiausia susipažinome su architektūros stiliais – nuo romaninio iki modernizmo, išsinagrinėjome, kuo gotikinis stilius skiriasi nuo romanikos, išsiaiškinome pagrindinius gotikai būdingus architektūrinius sprendimus, kol priėjome XVI a. Vilniaus šedevrą – šv. Onos bažnyčią. Taip pat pasižvalgėme po gotiką kitur. Ir ėmėmės praktinio darbo. Mums reikėjo tik dažų, stiklo, teptuko ir, žinoma, minties, ką piešime ant stiklo. Dauguma mokinių vitražą darė pirmą kartą. Lengva nebuvo. Kai kam drebėjo ranka, kai kas per daug dažų pritepė, kai kam sunkiau sekėsi derinti spalvas, bet rezultatas vistiek puikus. Išskirtiniai Modesto ir Adomo darbai. Jie ėmėsi XIII a. Paryžiaus Sent Šapel karališkos koplyčios vitražo “modernizavimo”, o gal improvizavimo (nuotrauka viršuje). 
Su penktokais nutarėme, kad nupieštus gotikinių bažnyčių vitražus padovanosime tikybos mokytojai Šv. Kalėdų proga. Kad pasipuoštų kabineto langus.
Apskritai, istorijos mokymas labai dėkingas dalykinei (įvairių mokomųjų dalykų) integracijai. Čia visuomet rasime sąsajas su menu, literatūra, geografija, tikyba, gamtos, matematikos mokslais ir kt. Svarbu, kad mokiniai vieno dalyko pamokoje įgytas žinias gebėtų jas “persinešti” į kitą dalyką. Kad suvoktų, jog mokomės visumos, mokėtų ieškoti ryšio tarp atskirų dalykų.
Tikimės, pavasariop, kai bus šilčiau, drauge su dailės ir tikybos  mokytojomis nukeliauti iki šv. Onos bažnyčios ir iš arti giliau susipažinti su gotikiniu stiliumi, Bernardinų bažnyčios ansambliu. Galbūt ir su molbertais rankose. O kai mokysimės apie baroką, renesansą, klasicizmą neaplenksime ir šv. Petro ir Povilo bažnyčios, Valdovų rūmų bei Katedros. 
Darbo istorijos pamokose, kaip matote, laukia daug :).
Atradimų diena. Trečiokai “integravo” vandenį
Lapkričio 19 dieną “Spindulio” progimnazijoje buvo Atradimų
diena. Šią dieną 3a, 3b ir 3c klasės mokiniams vyko
integruotos pamokos apie vandenį. Pamokas vedė
mokytojos V. Baranauskienė, G. Rulevičienė, J. Mineikienė.
Pirmosios, kūno kultūros, pamokos pradžioje vyko
instruktažas “Saugus elgesys bandymų metu”. Toliau
kalbėjomės apie vandens reikšmę žmogaus organizmui,
kėlėme hipotezę: kiek laiko galėtų žmogus išgyventi be
vandens? Žaidėme žaidimą “Nesušlapk kojyčių”.
Antroje, matematikos, pamokoje atlikome bandymus su vandeniu: “Oro balionas”, “Difuzija
vandenyje”, “Difuzija popieriuje” , “Atmosferos slėgis”, “Paviršiaus įtempis” ir “Tornado”. Po
kiekvieno bandymo darėme išvadas.
Trečioje, lietuvių kalbos, pamokoje mokiniai turėjo aprašyti labiausiai patikusį bandymą. Reikėjo
nurodyti priemones bandymui atlikti, aprašyti bandymo eigą ir išvadą: kas įvyko ir kodėl?
Dailės ir technologijų pamokoje trečiokai piešė bandymų laboratoriją.
Mokiniams šios integruotos, eksperimentinės pamokos labai patiko.
Pasižvalgykite po nuotraukų galeriją.
Atradimų diena. ,,Piešiniai“ ant pieno.
Lapkričio 19 d. pamokos mokykloje vyko kitaip. Atradimų dieną 2 a klasės
mokiniai, padedant mokytojai ir mokinio Juliaus Jusevičiaus mamytei,
eksperimentavo, t.y. ,,piešė” ant pieno . Atlikę eksperimentą, mokiniai
turėjo patvirtinti arba paneigti pamokos pradžioje iškeltą hipotezę, kad
galima piešti ant pieno.
Hipotezė buvo patvirtinta, eksperimentas pavyko – mokiniai stebėjo , kaip, į
pieną įlašinus maistinių dažų ir indų ploviklio, spalvos ima lietis, skleistis,
plėstis ir ,,kurti paveikslus”. Pasirodo, indų ploviklis stumia pieno riebalus,
o kartu su jais ir dažus, jie ima skirstytis ir judėti.
Vėliau pamatytus vaizdus mokiniai piešė ir toliau fantazavo ant popieriaus
lapo. Šią dieną jie taip pat sužinojo apie pieno ir jo produktų naudą, kodėl
ypatingai vaikams reikia gerti pieną.
Užsiėmimai baigėsi mokinių klausimu ,,O kada vėl bus tokios pamokos?”
Rimti kalėdiniai reikalai…
Inkubatorius
Prieš gerą savaitę,  nei iš šio, nei iš to, mokyklos Spindulio aikštėje atsirado keista stiklinė spinta. Yra įtarimų, kad ji atkeliavo iš senojo slaugytojos kabineto, kur buvo laikomi vaistai ir visokie medicininiai preparatai. Bet dar keisčiau, kad toje spintoje, stikliniame inde padėtas didelis kiaušinis. Vaikai beveik įsitikinę, kad tai tikrai nėra vištos kiaušinis.  Ir kaip tikrame inkubatoriuje jis ten auga, skyla, burbuliuoja…  Žiūrėsime,  kas  gi išsiris. Kiekvieną dieną situacija  keičiasi – kiaušinio lukštas skilo ir kažkas jau perisi. 
Su ketvirtokais per pasaulio pažinimo pamokas bandysime patvirtinti arba paneigti dvi mokslines hipotezes: 
            1. Ar tikrai gyvybė atsirado vandenyje?
            2. Kas pirmiau atsirado: višta ar kiaušinis?
Kai atsakysime į šiuos du klausimus, gal dar  suspėsime į šių metų Nobelio premijos apdovanojimą?! :)
Taigi, toliau stebim ir žiūrim. Kai bus naujienų, pranešime.
Gruodžio 6 d. 
Na, ką gi, atrodo, kad ritasi pingviniukas…
Gruodžio 10 d. mūsų pingvinas atrodo taip:
Integruotas projektas „Matematinės figūros“
5 – 6 klasių mokiniai gruodžio mėnesį aktyviai dalyvauja
integruotame technologijų, matematikos, anglų kalbos dalykų
projekte „Matematinės figūros“.
Per technologijų pamokas mokiniai ant faneros braižo įvairias
matematines plokštumos figūras: statūs, lygiašoniai,
lygiakraščiai trikampiai, kvadratai, stačiakampiai,
lygiagretainiai, trapecijos, rombai,
šešiakampiai, apskritimai. Visos
matematinės figūros išpjaunamos
siaurapjūkliu. Po to vyksta figūrų apdaila: šlifuojamos briaunos ir
plokštumos.
Kūrybiškiausia šio projekto dalis yra spalvinimas, mokiniai geba derinti
įvairias spalvas ir sukurti kompoziciją ant figūrų plokštumų. Pagamintas
figūras mokiniai nešasi į matematikos pamokas, kur skaičiuos figūrų
perimetrus ir paviršių plotus. Anglų kalbos pamokose mokiniai ant figūrų
užrašys figūrų ir spalvų pavadinimus anglų kalba. Šis kelių dalykų
integruotas projektas mokiniams sudaro galimybę praktiškai pritaikyti
išmoktas teorines žinias.
Atradimų diena. Pabūkime reklamos kūrėjais
Rezultatas puikus! Mokinių sukurtos reklamos įrodo, jog Karoliniškės – patrauklus ir saugus rajonas, skirtas gyventi įvairaus amžiaus ir skirtingų poreikių žmonėms, įdomus ir patogus turistams.
Reklama mus lydi kas dieną ir kas žingsnį. Ryškūs,
spindintys užrašai, žodžiai pabrėžiantys kokybę ir ,,
teisingą” kainą, vaizdai ir situacijos atitinkančios
žmogaus poreikius suvilioja ne vieną įsigyti siūlomą
prekę. Neretas reiškinys – socialinės reklamos, kurių
tikslas supažindinti visuomenę su tinkamu elgesiu,
formuoti įpročius. Bet ar visi mokame reklamą
skaityti, ar žinome, kaip ji gimsta.
Taigi, nutarėme su 6 b klasės mokiniais atradimų
dieną skirti šiai aktualiai ir įdomiai temai. Anksti
ryte mokiniai pradėjo veiklą skaitydami – tyrinėdami
reklamas pagal pateiktus kriterijus. Ir rezultatai
nustebino pačius tyrinėtojus – kiek daug galima įžvelgti reklamose, kurias tesudaro vos keli žodžiai –
reklamos adresatas, tikslas, manipuliavimo priemonės. Susipažinę su reklamos kūrimo subtilybėmis,
nutarėme ir patys nors trumpam atsidurti reklamos kūrėjo kailyje. Pirmiausia reikėjo atrasti
objektą, kurį galima būtų reklamuoti. Žinoma, reklamuoti galima bet ką… Tačiau turėjome tikslą –
reklamuoti objektus, esančius gimtame Karoliniškių rajone. Buvo pradėtas tiriamasis darbas – pagal
iš anksto numatytą maršrutą stebėti, tyrinėti įvairūs objektai – nuo neseniai pastatytų, įrengtų
(vaikų žaidimų aikštelės, dviračių takai, aplinkkelis ir kt.) iki kiek senesnių, bet labai reikšmingų
rajono gyventojams (viešbutis, ugniagesių gelbėtojų mokykla) objektų. Žinoma, kad pasirinkto
objekto reklama būtų kokybiška, reikėjo plačiau pasidomėti jų atsiradimo aplinkybėmis, funkcijomis.
Šį darbą mokiniai tęsė informacinių technologijų klasėje. Netrukus pereita prie paties reklamos
kūrimo proceso. Dalis 6-okų kūrė reklamą lietuvių kalba, kiti – anglų kalba. Komandinis darbas
mokiniams labai patiko – kiekvienas pagal gebėjimus, norą save išmėginti tam tikrame vaidmenyje
atliko svarbų darbą.
Šią atradimų dieną 6 b klasės mokiniai, atlikdami tiriamuosius, kūrybinius darbus, suprato, jog būti
reklamos kūrėju ne taip paprasta, juk reikia nemažai pastangų, norint sukurti kokybišką produktą –
reklamą, tačiau šis darbas kartu labai dinamiškas, kūrybiškas.
Kartu su mokiniais reklamas kūrė lietuvių kalbos mokytoja
Evelina Blaškienė, anglų kalbos mokytoja Renata Ziminskienė
Atradimų diena. Lietuvoje randamų naudingų iškasenų tyrinėjimas
Jau keletą dienų 2c ir 2d klasių mokiniai domėjosi, kokių naudingų iškasenų
galima rasti Lietuvoje. Nekantraudami laukė Atradimų dienos, kada galės
pasidalinti savo įgytomis žiniomis.
Prisiminę Lietuvos regionines dalis, susipažino su filmuota medžiaga apie
Lietuvoje randamas naudingas iškasenas: gintarą, durpes, žvyrą, smėlį, naftą
ir kt. Daugiausia diskusijų sukėlė gintaras, nes beveik visi jo gabalėlį buvo
radę patys ir norėjo pasidžiaugti. Įdomiausia buvo gamtos kabinete stebėti
per padidinimo stiklus įvairius akmenukus, uolienų gabalėlius bei gintarą.
Klasėje prisiminė ką įdomaus, naujo sužinojo bei aprašė ir iliustravo savo
darbuose.
Atradimų diena. Tik nuobodūs žmonės nuobodžiauja (Geraint Anderson’s mum)
Lapkričio 19 d. mūsų mokykloje vyko
“Atradimų diena”, kurios metu 4a klasės
mokiniams nebuvo laiko nuobodžiauti,
kadangi atlikdami skirtingas veiklas
mokiniai turėjo matuoti savo pulsą, o
vėliau „apdoroti“ gautus rezultatus.
Susirinkę į klasę mokiniai turėjo galimybę
savo turimas teorines žinias pritaikyti
praktiškai bei gebėti pastebėti ir suprasti,
kad visi mokomieji dalykai yra svarbūs,
kadangi, nagrinėjant bet kokią temą, ją galima integruoti skirtinguose mokomuosiuose dalykuose.
Šios smagios dienos pradžioje, buvo prisiminta, ką vadiname pulsu, kur ir kaip jį galima apčiuopti
bei išmatuoti. Po trumpo priminimo buvo atliekamos fizinės veiklos (pritūpimai, lipimas laiptais,
lėtas ir spartus ėjimas mokyklos stadione) bei fiksuojami gauti rezultatai. Kiekvienas individualiai
žymėjosi savo pulso dažnį po fizinių veiklų, vėliau gautus rezultatus pavaizdavo statistiškai,
pastebėdami, kaip keičiasi pulso dažnis aktyvėjant veikloms. Po statistinių rezultatų darbas vyko
grupėmis: viena grupė turėjo pavaizduoti šios dienos veiklas piešinyje, kitos – kompiuterių klasėje
paruošti trumpus pranešimus apie fizinį aktyvumą ir jo naudą vaikams bei suaugusiems. Po
aktyvios „Atradimų dienos“ truputį pavargę, bet gerai nusiteikę beveik visi tvirtino, kad labiausiai
juos džiugino fizinės veiklos ir darbas kompiuterių klasėje bei stebino, kad pavyko suderinti
skirtingus mokomuosius dalykus per vieną ir tą pačią veiklą, neakcentuojant, kokia pamoka vyksta.
Taip mažais atradimų žingsneliais keliaujame link didelių savo atradimų.
Atradimų diena. Robotikos laboratorija
        Po tikro “protmūšio“ nusprendėme tapti robotais ir jų valdytojais. Taip pradėjome žaidimą „Aš robotas“. Sudėlioję pačius sunkiausius ir įmantriausius labirintus, pasiskirstėme norimais vaidmenimis. Valdytojas rankų mostais turėjo „įsakinėti“ robotui, o šis vykdyti jo nurodymus. Ant labirinto krašto užlipęs ar jį peržengęs mokinys (robotas) pralaimėdavo žaidimą. Visi išbandė įvairiausias dėliones ir smagiai įvykdė grupinį darbą. 
        Susipažinę su robotika ir jos mokslo šakomis, pajudėjome link nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atvirų dirbtuvių „Pats sau“. Bibliotekoje įsitaisėme patogiame kambarėlyje. Susipažinę su vedėja, susiskirstėme grupėmis ir gavome dar vieną didelį iššūkį. Sukonstruoti, sujungti ir suprogramuoti robotą! Vos tik gavę instrukciją visi ėmėmės darbo. Vieni konstravo robotuko kūną, kiti prijungė kojas, dar kiti įrašinėjo programą, pagal kurią mechanizmas judėjo. Teko įdėti daug kruopštumo ir atsakingumo, mat praleidžiant kokią detalę ar programavimo seką, „kūrinys“ neveikia taip kaip reikia ir pradedamas iš naujo. Džiugu, kad visiems nekilo bėdų modeliuojant, tad pabaigę savo robotus, juos išbandėme „robotų sumo“, kurio tikslas pargriauti varžovą arba išstumti iš kraštinės. Visi mažyliai buvo lygūs vieni kitiems, nes instrukcija buvo vienoda. Norint laimėti, teko paardyti ir paieškoti tinkamų detalių bei mašinėles perkurti į galingesnes ar tvirtesnes. Įdėję fantazijos ir technikos žinių mokiniai naujus modelius vėl pastatė į kovos lauką. Tą kart jau buvo daug laimėjimų ir taip visi robotukai įrodė savo galią. 
       Buvo labai smagu atrasti kažką naujo. Nepatikėsite, bet šioje edukacinėje kelionėje papildėme savo matematikos, fizikos, inžinerijos bei dizaino žinias!
Teksto autorė Aistė Liukomavičiūtė, 7a klasė
 Susirinkę į klasę, mokiniai savo žinias ir praktiką pademonstravo keliose užduotyse. Viena iš jų – „Devyni taškai“. Šioje užduotyje teko gerai pasukti galvas, kaip gi neatitraukus rankos, tiesia kryptimi nubrėžti ne daugiau kaip keturias linijas. Pirmiausia dirbę individualiai, paskui pasitarėme grupelėse ir ieškojome atsakymo. Deja, tik viena grupė įveikė šį iššūkį bei paaiškino pasirinkimą. Sužinoję daugiau teisingų sprendimų, ėmėme kikenti, mat atsakymai buvo itin paprasti! 
  Lapkričio 19 dieną 7a klasės mokiniams „Atradimų dienos“ metu vyko įdomi programa 
„Robotikos laboratorija“. Veiklą vedė matematikos mokytoja Jurgita Zenevičiūtė. 
Atradimų diena. Patyrinėkime mokyklos teritorijos pušynėlį
2018-11-19 d. progimnazijoje vyko „Atradimų diena“.
Visi progimnazijos mokiniai klasėse, mokyklos
teritorijoje ar už mokyklos ribų stebėjo, kūrė,
atradinėjo, eksperimentavo, kėlė hipotezes, matavo,
darė išvadas, aprašinėjo gautus rezultatus arba
kūrybiškai juos pateikė.
1b kl. mokiniai tyrinėjo mokyklos teritorijoje esantį
pušynėlį. Buvo smalsu sužinoti, kiek atokvėpio
teritorijoje yra pušų, kada jos galėjo būti pasodintos,
kurios iš pušų yra jau seniausiai augusios, o kurios
naujausiai pasodintos. Kad tai sužinotume, ėjome į
pušynėlį jo patyrinėti. Dar būnant klasėje mokiniai
susipažino ir pasikartojo, kokios pušų rūšys auga Lietuvoje. Pasitvirtino, kad paprastoji pušis yra
populiariausia ir natūraliai auganti. Išsiaiškinę pušų sandaros, augimo bei dauginimosi ypatumus,
pušų panaudojimo galimybes, iškėlėme hipotezes, kiek mokyklos teritorijoje yra pušų, kokia galėtų
būti storiausia ir ploniausia pušies kamieno apimtis ir ėjome į lauką ištyrinėti aplinkos. Pirmiausiai
mokiniai skubėjo išsiaiškinti, kiek gi pušų auga mokyklos pušynėlio teritorijoje. Paskaičiavę, apjuosę
pušis siūlo pagalba, matavo kamienų pločius, taip pat patyrinėjome vyraujantį dirvožemį. Pušynėlį
ne tik patyrinėjome, bet ir pasisėmėme geros energijos iš medžių. O grįžę į klases visus savo
skaičiavimus surašėme ant lapų, prieš tai pasidalinę informacija su 1 c kl. mokiniais, kurie atliko tokį
pat tyrimą su mokyklos teritorijoje augančiu beržynėliu. Dienos pabaigoje iš surinktos gamtinės
medžiagos kūrėme savo pušį.