Ketvirtokų matematinė kelionė į penktą klasę
    Vaikui perėjimas iš pradinės mokyklos į pagrindinę dažnai asocijuojasi su ,,aš vis dar mažas“ ir ,,o aš jau didelis“. Projekto ,,Kelionė į penktą klasę“ metu ketvirtokai pasimatuoja penktoko suolą, susipažįsta su dalykų mokytojais. Sausio 9 ir 16 dienomis ketvirtokai dalyvavo integruotoje matematikos – informacinių technologijų pamokoje ,,Veiksmai su natūraliaisiais skaičiais“.
  Iki pamokos dauguma mokinių galvojo, kad kompiuteriai skirti tik žaidimams. Pamokos metu ketvirtokai pakartojo veiksmus su natūraliais skaičiais, vietoj sąsiuvinio naudojo kompiuterius. Susipažinę su pamokos tema ir uždaviniu, mokiniai prisiminė ir pasikartojo, kas yra skaičius ir skaitmuo, diskutavo, kiek yra skaičių, kiek yra skaitmenų. Ketvirtokai tiksliai įvardijo, kokius veiksmus reikia atlikti norint išspręsti pateiktus uždavinius. Taip pat teko prisiminti, kas yra suma, skirtumas, sandauga ar dalmuo, kokie komponentai juos sudaro. Po to ketvirtokai atliko testą, naudadami internetinį įrankį kahoot.it, kuris leidžia rungtyniauti tarpusavyje, nes po kiekvienas užduoties buvo parodomas reitingas, kuris skatino sveikai konkuruoti tarpusavyje. Po testo mokiniai prisiminė veiksmų atlikimo tvarką. Naudodami raudoną ir žalią spalvas turėjo nusakyti, ar teisingai parinkta veiksmų tvarka. Ketvirtokų pastabumui patikrinti buvo pateikta užduotis, kurioje reikėjo nusakyti, koks skaitmuo slepiasi po taškeliu. 
  Įsivertinimui naudojome metodą ,,Šviesoforas“. Dauguma pasirinko geltoną spalvą, nes, anot ketvirtokų, dar reikia truputį pasimokyti iki penktos klasės.
Pasaulio pažinimo pamokos istorijos kabinete
     4B klasės mokiniai istorijos kabinete taip pat mokėsi apie senovės Romą (mok. V. Mozurienė), senovės Graikiją (mok. N. Vaitiekūnienė), Europos viduramžius (mok. N. Vaitiekūnienė), pramonės perversmą (mok. N. Vaitiekūnienė), diskutavo, nagrinėjo žemėlapius, mokėsi dirbti su istoriniais šaltiniais. Ne vienas ketvirtokas jau pagalvojo ir apie pavasarinę mokinių konferenciją, kurioje norėtų  skaityti pranešimą, pavyzdžiui, iš pramonės perversmo temos “Telefono išradimo istorija: nuo senovinio iki išmaniojo” arba “Naujausi Egipto archeologų atradimai”, arba “Olimpinės žaidynės”. Tikiuosi, kad mokinių norai iki pavasario neišblės :)
       Ketvirtokų atsiliepimai apie istorijos pamokas:
“Sužinojau, kad Egipte viena piramidė skirta tik vienam faraonui” (Beatričė)
“Labai patiko mokytis istorijos kabinete, nes tai nauja atmosfera” (Neda)
“Mokinių konferencijoje pristatysiu pramonės perversmą” (Akvilė)
“Labai patiko pamokos, nes pasijaučiau tose istorijose” (Urtė)
“Patiko Romos istorija, nes jie turėjo ir respubliką, ir imperiją” (Matas).
 Penktai klasei šie ketvirtokai jau pasiruošę!
   Projektas “Kelionė į penktą klasę” šiais mokslo metais pakrypo kiek kita linkme nei įprastai. Projektas tęsiamas jau penkiolika metų, kuomet 4-ųjų klasių mokiniai supažindinami su dalykine sistema, kabinetais, mokytojais, jiems pravedamos pažintinės pamokos, ekskursijos. 
   Vienas iš įdomesnių mokomųjų dalykų pradiniame ugdyme yra pasaulio pažinimas. Populiariai kalbant, tai mokslas, kuriame telpa visko po truputį. Mokiniai gilina žinias ir gebėjimus apie mus supantį pasaulį, gyvąją ir negyvąją gamtą, žmogaus sveikatą, gyvenamąją aplinką, jos kaitą, ugdomi socialiniai įgūdžiai. Pasaulio pažinimo pamokose rasime fizikos, biologijos, gamtos ir geografijos mokslų temų. Mažiau kaip penktadalis šio dalyko pamokų skirta istorijai – Lietuvos ir pasaulio.  Dalykų mokytojų įsitraukimas į pradinį ugdymą, bendradarbiavimas su pradinių klasių mokytojais, dalinimasis patirtimi gerina ugdymo kokybę, plečia tiek mokinių, tiek mokytojų žinias bei akiratį. 
     Siekiant paįvairinti pamokas, lavinti kritinį mąstymą, formuoti mokinių visuminį pasaulio suvokimą, padėti geriau įsisavinti pasaulio pažinimo kursą, kai kurias istorines temas 4-oje klasėje  vedė istorijos mokytojos. Ugdyme labai svarbi  edukacinė aplinka, tad ketvirtokams  pamokos istorijos kabinete ne tik sukuria kūrybišką atmosferą, bet ir lavina  vaizduotę, gausa bei tinkamai parinktos  mokymo priemonės leidžia greičiau sudominti mokinius, atrinkti reikalingą informaciją.
    I pusmetyje 4A klasės mokiniams buvo pravestos 5 istorijos pamokas: “Senovės Egiptas”, “Senovės Graikija”, “Senovės Roma”, “Pramonės perversmas” (pamokas vedė istorijos mokytoja metodininkė V. Mozurienė). Temos labai plačios, įdomios. Tad reikėjo  atsakingai ir suprantamai pradinukams parinkti mokomąją medžiagą, sužadinant jų žingeidumą ir susidomėjimą istorija. Svarbu  dėstomą temą susieti su dabartimi, šiandienos problemomis,  rasti bei parodyti ryšį  su Lietuva. Mokomoji vaizdinė medžiaga (visas ciklas istorinių temų pasaulio pažinimo pamokoms) sukurtas specialiai tik mūsų ketvirtokams parengtose skaidrėse (aut. V. Mozurienė). Mokiniai karštai diskutavo, lygino, dalinosi savo patirtimi ir žiniomis. Ieškodami priežasčių, kodėl žlugo Romos imperija, ketvirtokai nurodė ir mus kamuojančias panašias problemas – korupciją, pažadų nevykdymą. Stengiausi vaikams parodyti, kad istorija ne tik karai, karvedžiai ar politika, bet tai ir kultūra, menas, muzika. Todėl kalbėdami apie Graikiją nagrinėjome architektūrą, pamokos pabaigoje mokėmės sirtakio žingsnelių, baigdami pasakojimą apie pramonės perversmą susikaupę klausėmės L. van Bethoveno muzikos.  Atskirą pamoką skyrėme  žemėlapių nagrinėjimui. Vaikai susidomėję analizavo Egipto, Graikijos, Romos imperijos žemėlapius. Sunkiausia (o gal ir įdomiausia) buvo, kai šias valstybes reikėjo patiems pažymėti kontūriniame žemėlapyje. Nors ir nelengva buvo gaudytis linijų ir ženklų  labirinte, vaikai iš pamokų išeidavo spindinčiomis akimis.
Kalėdinė žvakutė
     Šv. Kalėdos yra svarbiausia metų šventė. Tai tikra vaikų šventė. Daug paslapties, grožio, džiaugsmo, dovanų, malonių staigmenų, dėmesio vienas kitam. Tai pats svarbiausias virsmas metuose.
  Per tikybos pamokas su mokiniais aptariame iš Šv. Rašto ištraukas apie Jėzaus gimimą. Džiaugdamiesi šia švente žmonės įsirengia prakartėles – Jėzaus gimimo istorijos prisiminimą. Manau, kad mūsų mokykloje tą džiaugsmą ir daugybę gražių staigmenų patiria patys mūsų mokiniai. Vieną staigmenėlę paruošiau pirmų klasių mokiniams tikybos pamokoje. Mokiniai pamokos pabaigoje buvo pakviesti prie stalo, kur jų laukė staigmena. Tai vaškinės žvakutės gaminimas jų pačių rankomis. Gamino žvakes mokiniai su puikiomis emocijomis bei atradimo džiaugsmu. Dovana mums primena, kad Kalėdų džiaugsmas skleidžiasi aplinkui. 
     Linkiu, kad net šalčiausią žiemos dieną širdyje karaliautų šiluma, snigtų tik laime, o Kalėdinis stebuklas niekada nesibaigtų!
Pamokos kitaip
,,Spindulio” progimnazijoje  2017 – ieji metai, tai vis naujesnių ir įdomesnių žinių  įgyvendinimo metai. 8A klasėje auklėtoja D. Bruzgienė ir istorijos mokytoja N. Vaitiekūnienė vedė dvi netradicines ,,Akmenukų simfonijos“ pamokas. Dorinio ugdymo ir istorijos pamokos kitaip. Mokymosi priemonės – akmenukai – atkeliavo nuo Baltijos jūros krantų. Šiose pamokose mokiniams nereikėjo tušinuko, sąsiuvinio, knygos. Tai buvo neįprastos pamokos. Jų metu mokiniai tapė ant akmenukų įvairius gamtos kūrinius. Pasak mokinio Karolio Stančinskio, ši pamoka išsiskyrė galimybe pajusti laimę ir neapsakomą džiaugsmą, kadangi patys kūrė meninius kūrinius. Jie derėjo vienas su kitu, papildė vienas kitą ir tarsi grojo jūros simfoniją. 
Meninio skaitymo konkursas
 “Su poezija šiandien, mintiju, esti lygiai taip pat, kaip ir su žmogaus požiūriu į gyvenimą – nuo pastarojo žvilgsnio priklauso, ar stiklinė pustuštė, ar puspilnė; lygiai taip nuo jo priklausys, ar poezija jam duos kažko nežemiško, ar ir liks tik keturiomis (ne)rimuotomis eilutėmis” – tokiais prozininko ir dramaturgo Tomo Dirgėlos žodžiais buvo pasveikinti 5 – 8 kl. dalyviai, susirinkę į Meninio skaitymo konkursą gruodžio 13 – osios dienos popietę. O kad eilėraščius mintinai deklamavusiems poezija tikrai nėra tik keturios (ne)rimuotos eilutės, liudijo dalyvių skaičius: konkurse dalyvavo net 25 mokiniai!  
 ”Poezija – o ir apskritai visos geros ir teisingos knygos – pasaulio vienu ypu nepakeis. Tačiau ją skaitantys ir rašantys – pamažėle keičiasi. 
    Daug tai ar mažai? Manau, daug. Kas galėtų paneigti, kad Viešpats Dievas nenuspiria Žemės rutulio į nebūtį tik todėl, kad mes jam šiek tiek įdomūs – nes rašome ir skaitome eilėraščius, grojame muziką ir tapome paveikslus?” (Gintaras Grajauskas)
                       Mielieji, rašykime, skaitykime, eilėraščius, grokime, tapykime – KURKIME.                                                                                                    Lietuvių k. m-jos  Monika ir Kristina
Kai už lango spaudė šaltukas, mūsų auditorijoje buvo šilta ir gera: skambėjo ir rimti, ir lyriški,
ir žaismingi J. Aisčio, J. Degutytės, V. Mačernio , Maironio, S. Nėries, T. A. Rudoko, R. Skučaitės
eilėraščiai.
Išrinkti komisijai (pirmininkė – anglų k. mokytoja J. Andrijauskaitė, nariai – liet. k. m-jos M.
Dimšienė ir K. Žukienė) geriausius skaitovus tikrai nebuvo lengva. Po ilgų svarstymų nuspręsta skirti
po dvi trečias ir antras vietas ir vieną – pirmąją.
Sveikiname Margaritą, Vytautą, Deimantę, Roką ir Aistę – gražiausiai perskaičiusius savo
pasirinktas eiles, pademonstravusius savo gebėjimus įsijausti ir suprasti tekstus bei juos perteikti
išraiškingai ir intonaciškai.
Primename – I – os ir II – os vietų nugalėtojai mūsų mokyklai atstovaus Vilniaus miesto
meninio skaitymo konkurse, kuris vyks 2018 m. kovo mėnesį. Tad šiems mokiniams dar teks
padirbėti. O gal greičiau – pasidžiaugti ir patirti aukštąsias akimirkas, kurių metu, anot V. Mačernio,
“žmogus išsiskleidžia visatos pilnatvėje” ? :)
***
Matematinis pasaulis
O kaip atrodytų mūsų pasaulis, jeigu vieną dieną viskas pavirstų skaičiais, geometrinėmis figūromis? 5b klasės mokiniai bandė visa tai įsivaizduoti. Mokiniai turėjo sukurti piešinį naudojant tik skaitmenis, matematinius veiksmus, geometrines figūras.
Pažintis su mikrokompiuteriu
 Micro:bit“ – tai mikrokompiuteriai, skirti vaikų ugdymui, kuriuos šiemet nemokamai gavo penktokai. Tai įrenginys, kuriuo galima pradėti programuoti labai greitai,  lavina reikiamus įgūdžius ir uždega vaizduotę. Vaikas gali programuoti kompiuteryje, bet tą savo programą paversti apčiuopiamu, pamatomu, juntamu dalyku, o tai leidžia išradinėti, būti labai kūrybišku. „Micro:bit“ programa tampa ne kažkuo abstrakčiu, o labai fiziniu dalyku.    
 Penktokai sužinojo, kas yra mikrovaldiklis ir mikrokompiuteris, susipažino su mikrokompiuterio sandara, išmoko įsijungti įrenginį, parašyti programos kodą,  nusiųsti komandas mikrokompiuteriui vykdyti. Pavyzdžiui, paspaudus mygtuką pamatyti savo vardą, sukurtą paveiksliuką, atsitiktinai sugeneruotą skaičių. Mikrokompiuterio pagalba galėjo pamatuoti patalpos temperatūrą, nustatyti įrenginio pasisukimo kampą.   
 Tai tik pirmoji pažintis, kuri bus tęsiama toliau …
2 b klasės dailės – technologijų pamoka
Dailės ir technologijų pamoka 2 b klasės mokiniams vyko V. Kasiulio dailės muziejuje.
Užsiėmimo metu vaikai iš molio gamino įvairius darbelius, kalėdinius suvenyrus. Kai kuriems tai
buvo pirmasis prisilietimas prie molio. Vaikų fantazija beribė…
Juk pačių pasigaminti darbeliai yra pati nuostabiausia dovana Kalėdoms!
Projektas ,,Keistoji penklinė”
  7a klasė muzikos I trimestrą užbaigė kūrybiniais projektais “Keistoji penklinė” ir ,,Keistoji klaviatūra”.
 Mokinių fantazija beribė: Beatričė klaviatūrą sukūrė iš grikių ir ryžių, Deimantės penklinėje kybo ausinės, Sandra natomis pavertė prieskoninius lauro lapelius, Kotryna natas išraitė iš siūlų, o Evelina priklijavo monetas. Mokiniai natų linijoms naudojo spageti makaronus, medinius iešmelius.
Ačiū septintokams už kūrybiškus darbus!
Penkta klasė – naujas etapas
    Vaiko perėjimas iš pradinio ugdymo pakopos į pagrindinį visada yra lydimas tam tikrų netikėtų sunkumų. Kodėl taip nutinka ?
   Vaikui baigus pradinę mokyklą, dauguma tėvų tiki, kad sunkiausios dienos jau praeityje. Vaikas išmoko mokytis, nebijo mokyklinės aplinkos ir išsiskyrimo su tėvais, todėl niekas netrukdo gilinti turimų ir siekti naujų žinių.
   Deja, labai dažnai lūkesčiai nėra pateisinami ir vietoje naujų laimėjimų mes matome, kad vaikui kyla naujų sunkumų. Kas lemia tokių sunkumų atsiradimą ?
   Staigus mokymosi sąlygų pasikeitimas. Anksčiau buvo viena klasė ir vienas mokytojas, o dabar – daug mokytojų ir daug klasių, todėl vaikui reikia laiko pritapti ir priprasti prie naujos tvarkos.
   Naujų reikalavimų atsiradimas. Kiekvienas mokytojas turi tam tikrų reikalavimų, kurie gali labai skirtis.
   Vaidmens pokyčiai. Pradinio ugdymo pakopoje ketvirtokas jau buvo “suaugęs” – jis buvo vyriausias, visi jo klausėsi, o atėjęs į penktą klasę jis atsiduria “mažiuko” vaidmenyje.
   Mokymosi spragos. Mokymosi proceso metu daugumai vaikų susikaupia prastai įsisavintų temų nuotrupos, neatidirbti įgūdžiai, kurie vėliau trukdo naujos informacijos supratimui ir išmokimui.
   Kontrolės stoka. Atskirų dalykų mokytojai negali skirti tiek daug laiko kiekvienam vaikui ir patikrinti visų jo įgūdžių, kaip tai gali padaryti pradinių klasių mokytojas.

REKOMENDACIJOS TĖVAMS
  • Skatinkite vaiką kalbėti apie mokyklą.
  • Palaikykite kontaktą su mokytojais.
  • Žinokite mokyklos taisykles, reikalavimus.
  • Padėkite vaikui atlikti namų darbus, tačiau nedarykite už jį.
  • Padėkite vaikui pajusti susidomėjimą tuo, ką moko mokykloje.
  • Paskatinimai ir bausmės neturi būti susiję su pažymiais.
  • Domėkitės vaiku.
  • Nekalbėkite vaiko akivaizdoje blogai apie mokytojus, tai nepagarba vyresniems.