Kalėdas pažink kitaip
Baltais pusnynais ir kalnais,
Per pūgą ir per vėtrą,
Kalėdos beldžias į duris
Atnešdamos mums sniegą.
Kiekvienam vaikui žiema asocijuojasi su sniegu, Kalėdų seneliu,
dovanomis ir žaliaskare eglute. Gražų trečiadienio rytą 4b ir 4c
klasės mokiniai dalyvavo nuotolinėje edukacinėje pamokoje
“Pažink Kalėdas kitaip”. Šios pamokos metu vaikai pasidalino
įspūdžiais apie savo namuose papuoštas eglutes, papasakojo
kokiomis dekoracijomis puošia kiemą, ką veikia advento vakarais su savo šeimos nariais. Stebėdami
pateiktis televizoriaus ekrane, vaikai šoko, dainavo Kalėdines daineles, atsakinėjo į pateiktus
klausimus. Mintimis visi nukeliavo į Laplandiją ir aplankė Kalėdų senelį.
Klasėje vaikai pajuto tikrą žiemišką Kalėdų dvasią, nes turėjo pasigaminti sniegą. Tam jie panaudojo
bulvių krakmolą ir skystą muilą. Eksperimentas puikiai pavyko, nes visų saujose buvo po sniego
gniūžtę. Įspūdingiausi buvo mokinių paruošti fejerverkai, kuriems jie panaudojo actą ir sodą, o
įpylę šlakelį dažų, pastebėjo, kad fejerverkai gali būti skirtingų spalvų.
Tai buvo Kalėdinė eksperimentų valanda, kurios metu mokiniai ne tik sužinojo kaip šią šventę
švenčia Norvegija ir kitos šalys, bet ir patys išmoko pasigaminti sniegą bei susipažino su medžiagų,
kurios buvo panaudotos eksperimente savybėmis.
,,Kas pavogė karūną?”
3c klasės mokiniai šiandien turėjo puikią progą dalyvauti
vaikiškų knygelių autoriaus bei dailininko, iliustratoriaus
Dainiaus Šukio edukacijoje „Kas pavogė karūną?“. Šioje
pamokėlėje žaidė žaidimą “Kas? Su kuo? Kada? Kur? Ką
veikė?”. Žaidimo metu mokiniai kūrė detektyvinę istoriją,
mokėsi iš autoriaus nupieštų personažų mimikų nuspėti
jų emocijas, nuotaikas, pritaikyti jiems palyginimus,
posakius.
Edukacijos metu rašytojas siekė tobulinti mokinių
klausymo ir kalbėjimo įgūdžius, reikšti mintis sklandžiais
sakiniais, turtinti kasdienę buitinę kalbą. Rašytojas parodė
vaikams, kad kalbos galima mokytis ne tik per lietuvių kalbos pamokas, bet ir per kitas veiklas, net
žaidžiant. Kad kalba – tai priemonė bendrauti, reikšti mintis, patirti emocijas. O skaitymas yra
kasdienio gyvenimo dalis. Susitikimo metu rašytojas ir dailininkas Dainius Šukys pristatė mokiniams
savo bei Selemono Paltanavičiaus, Danguolės Kondrotienės knygas, kurių iliustracijas kūrė pats.
Edukacijos pabaigoje vaikai dovanų gavo kūrybinę užduotį. Pamoka mokiniams labai patiko ir
suteikė daug džiaugsmo.
Kariuomenės diena
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė
Lietuvos nepriklausomybę. Norint ją išsaugoti, Lietuvai
buvo būtina sukurti savo kariuomenę. Tų pačių metų
lapkričio 23 dieną buvo pradėtos kurti Lietuvos
ginkluotosios pajėgos ir iki šiandien ši diena yra minima,
kaip Kariuomenės diena.
Ta proga, pirmadienį mokykloje lankėsi edukatoriai,
kurie mokiniams ne tik papasakojo apie Lietuvos
viduramžių kariuomenę, tačiau ir parodė, kaip vyko
kovos tuo metu, kokia buvo karių ginkluotė, kokius
šarvus vilkėjo. Mokiniai turėjo galimybę patys apžiūrėti ir
į rankas paimti viduramžių laikų ginklus bei šarvus ir net
pamėginti įveikti kryžiuotį.
Edukacijoje dalyvavo 5-8 klasių mokiniai, kuriems šis
renginys buvo ne tik linksma pramoga, tačiau ir puiki
galimybė pagilinti savo istorines žinias.
Šalia edukacijos, mokiniai taip pat kūrė savo
informacinius darbelius susijusius su Lietuvos
kariuomenės istorija ir dabartimi.
Šiaurės šalių literatūros savaitė
Šiais metais Vilniaus „Spindulio“ progimnazija prisijungė prie tarptautinio projekto „Šiaurės šalių
literatūros savaitė“. Šis kultūros projektas vykdomas jau trečią dešimtmetį. Jo tikslas puoselėti
garsinį skaitymą ir šiaurietišką pasakojimo tradiciją, populiarinti Šiaurės šalių literatūrą. Projektas
kasmet įtraukia daugybę institucijų iš Šiaurės ir Baltijos regiono.
Šiųmečių skaitymų tema – svajonės ir ilgesys. 2021-ieji – socialinio atstumo ir uždarytų šalių ir
miestų metas, tačiau svajonės ir ilgesys mus jungia nepaisant visų ribojimų. Nors visi svajojame ir
ilgimės skirtingų dalykų, bet išgyvenimai mus vienija ir suartina. Literatūra ir istorijos leidžia mums
nuklysti į svajones, o pandemijos metu tai tapo ypač svarbu. Todėl ir Šiaurės šalių literatūros savaitė
šiemet pakvietė pokalbiams apie svajones ir ilgesį.
Lapkričio 17 d. pirmos pamokos metu 1-4 klasių mokiniai užsidegė žvakes ir klausėsi ištraukų iš
Karinos Erlandsson knygos „Perlų ieškotoja“. Šioje, Šiaurės Tarybos Vaikų ir jaunimo literatūros
premijai nominuotoje knygoje, pasakojama apie mergaitę Mirandą, kuri ieško paslaptingojo
brangakmenio. Pasak legendos, radęs tą brangakmenį žmogus niekada nebejaus ilgesio.
Pasibaigus skaitymui mokiniai iliustravo labiausiai įsiminusius epizodus. Surengėme iliustracijų
parodą-konkursą. Mokiniai ir mokytojai galėjo balsuotis už labiausiai patikusius piešinius.
Sveikiname 1-2 klasių nugalėtojas:
I vieta – Dominyka Araminaitė, 2a klasė
II vieta – Nada Charrouf, 2b klasė
III vieta – Emilija Berželionytė, 2b klasė
3-4 klasių nugalėtojas:
I vieta – Ema Černiūtė, 4b klasė
II vieta – Lėja Zinkevičiūtė, 4b klasė
II vieta – Fausta Juodeikytė, 4b klasė
Integruota matematikos-geografijos pamoka “Mokykla 3D”
Integruotos pamokos – tai mokymosi metodas, kai pamokos tampa įdomesnės, o žinių bei įgūdžių įgyjama daugiau. Integruotos pamokos skatina mokinių kūrybiškumą, bendradarbiavimą, daug dėmesio skiriama ugdymo procese sąsajoms su tikru gyvenimu.
Spalio mėnesį Vilniaus “Spindulio” progimnazijoje pamokos vyko kitaip. Integruojant matematikos ir geografijos mokomuosius dalykus, 6b klasės mokiniai turėjo tikslą – suprojektuoti mokyklos 3D modelį. 
 Pamokos pradžioje pakartojome jau turimas žinias apie mastelį. Mokiniai sužinojo, kaip pritaikyti mastelį, pasinaudojant masteliu apskaičiuoti atstumus. Mokiniams taip pat buvo pristatytas originalus architektų sukurtas mokyklos planas. Taip prasidėjo mūsų kelionė link tikslo – mokyklos 3D modelio. Šeštokai buvo suskirstyti į komandas ir kiekvienai komandai paskirta praktinė užduotis – sudaryti progimnazijos planą pagal skirtingus mastelius. Šią užduotį reikėjo atlikti mokyklos kieme. Mokiniai į pagalbą pasitelkė ruletes, lazerinius atstumo matuoklius. 
Atlikę matavimus mokyklos kieme, mokiniai su gautais rezultatai sugrįžo į klasę ir čia prasidėjo kūrybinis darbas: gautų duomenų aprobavimas, susisteminimas bei projektavimo darbai.
 Kurdami mokyklos 3D modelį šeštokai naudojo antrines žaliavas, taip pat daug buvo diskutuojama apie atsinaujinančių energijos šaltinių svarbą, tad prie mokyklos buvo statomos vėjo jėgainės, ant mokyklos stogo – saulės baterijos, o mokyklos teritorija apsodinta medžiais. 
Smagu buvo stebėti mokinių praktinius užsiėmimus, mokinių susidomėjimas pamoka  pramoko visus lūkesčius.
 Šeštokai savo darbo rezultatu pasidalino surengdami parodą mokyklos fojė.

Matematikos mokytoja Jurgita Zenevičiūtė ir
geografijos/gamtos mokytoja Lina Mažukėlė
Nacionalinė aplinkosaugos aplinka 2021
Planetos ir valstybės gerovė, jos sėkmė 
neįmanoma be supratingo požiūrio į aplinką.  
Lapkričio 18 d. 7-8 klasių mokiniai: Ainius (7a kl.), Ula (7a kl.), Ivaras (7a kl.), Matas (7a kl.), Danielis (7b kl.), Matas (7c kl.), Daumantas  (7c kl.), Neda (8a kl.), Adomas (8a kl.), Milana (8a kl.), Benediktas (8a kl.), Dominik (8a kl.), Aleksandra (8b kl.), Nojus (8b kl.), Kajus Adomas (8b kl.) atstovavo mokyklą 2021m. Nacionalinėje aplinkosaugos olimpiadoje. 
Olimpiados tikslas – gilinti moksleivių žinias aplinkosaugos srityje. Olimpiados užduočių sprendimas buvo vykdomas elektroninėje platformoje. Klausimyną sudarė 30 klausimų. Klausimynas buvo sudarytas pagal pasirinktą pagrindinę šių metų temą: iškastiniai ištekliai, naudojami elektronikos prietaisams / įrangai bei baterijoms / akumuliatoriams gaminti. Ši tema apima atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, išgaunant elektronikos gamybai reikalingas žaliavas, taip pat gamybai reikalingų išteklių taupymą, gamybos poveikį aplinkai, tvarumo bei atsakingo vartojimo idėjas, žiedinės ekonomikos principus ir galimybes, globalią elektronikos atliekų augimo problematiką ir šių atliekų mažinimo galimybes bei priemones, aplinkos taršą elektronikos atliekomis bei pavojus gamtai bei žmonių sveikatai.  
Lauksime rezultatų, olimpiada – puiki proga mokiniams pasitikrinti savo žinias 
bei išmokti šį tą naujo.  
Geografijos mokytoja Lina Mažukėlė
Prisegti failai
Rudens spalvos
Ruduo – melancholiškas, jaukus ir be galo romantiškas metas. 6c klasės mokiniai atliko projektinį darbą „Tyrinėjame mokyklos kiemo medžius“, kurio tikslas – stebint aplinką išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių medžių lapai keičia spalvą. Nusidažius gamtai įvairiausiomis spalvomis mokiniai išėjo į mokyklos kiemą tyrinėti juose augančių medžių. Žavėjosi įvairiomis spalvomis pasipuošusius klevus, ąžuolus, beržus ir kitus medžius. Moksleiviai prisirinko lapų, juos džiovino ir darė džiovintų lapų paveikslėlius. Jie teigė, kad ruduo yra be galo gražus ir turtingas metų laikas, kuris gali padovanoti begales gražių akimirkų. Kasmet medžiai keičia lapų spalvą, tačiau negalima nustatyti, kada tai įvyks, bet didžiausią įtaką spalvų pokyčiam daro oras. 

Viskas ko reikia geram rudeniui – gera mūsų pačių nuotaika.
„Viruso ir bakterijos modelių gamyba“
7 -ų klasių mokinių biologijos praktikos darbas „Viruso ir bakterijos modelių gamyba“ vyko 2021
metų lapkričio 10 dieną Vilniaus Spindulio progimnazijoje (7a,b,c klasėse). Pamoką vedė biologijos
mokytoja metodininkė Marytė Papinigienė.
Mokiniai jau mokėsi apie bakterijas ir virusus, todėl šioje pamokoje pritaikė jau turimas žinias.
Dirbdami grupėmis mokiniai virusų ir bakterijų modelius kūrė iš skirtingų medžiagų, lygino jų
sandarą ir savo darbus pademonstravo klasei ir mokyklos bendruomenei – atliktų praktikos darbų
paroda pristatyta mokyklos bibliotekoje. Mokiniai pagal pateiktus kriterijus vertino kitų grupių
darbą, įsivertino ir savo emocinę savijautą pamokoje.
Atvira integruota chemijos ir fizikos pamoka
    Spalio 28 d. progimnazijoje vyko atvira integruota chemijos ir fizikos pamoka „Ritinio tankio nustatymas“, kurioje dalyvavo 8a klasės mokiniai. Pamoką vedė chemijos mokytoja Marytė Papinigienė ir fizikos mokytoja Ramunė Goberienė. 
   Mokiniai buvo suskirstyti į grupes naudojant internetinę programą „Laimės ratas“, mokytojai pateikė probleminę situaciją ir veiklos siekinius. Mokinių darbo tikslas – parodyti savo gebėjimus praktiškai pritaikyti įgytas teorines žinias apie medžiagos tankį, kūno tūrį, masę ir nustatyti iš kokios medžiagos pagamintas kūnas. 
    Aštuntokai grupėse atliko praktinį darbą, dirbo draugiškai ir geranoriškai padėjo vieni kitiems, pildė veiklos lapus, suformulavo tyrimo išvadą ir įsivertino savo atliktą darbą.
Eilėraštį piešiu
    Turbūt niekas nepaneigs, jog eilėraštis – lyrikos žanras, kuris mus lydi nuo mažens. Eilėraščio forma mažiesiems padeda pažinti pasaulį, lavinti atmintį, perteikti savo jausmus artimiausiems - tėveliams, broliukams, sesutėms, seneliams ir, žinoma, atskleisti požiūrį į supančią aplinką. Augdami į eilėraštį žvelgiame kiek kitaip – giliau. Tai padaryti mums padeda gebėjimas raiškiai perskaityti tekstą, žinojimas, į kokius elementus reikia atkreipti dėmesį, norint suvokti eilėraštį ir perteikti jo mintį kitiems. Šių dalykų mokomės jau 5-oje klasėje per literatūros pamoką. O jei eilėraščio mintį – jausmus ir nuotaiką perteiksime spalvomis? Tai atlikti lietuvių kalbos ir dailės mokytojos spalio 25 d. pakvietė 5c klasės mokinius į integruotą – atvirą pamoką ,,Eilėraštį piešiu“.
    Pamokos pradžioje 5-okai kartu su lietuvių kalbos mokytoja pakartojo turimas žinias – prisiminė eilėraščio skaitymo žingsnius, aptarė eilėraščio suvokimo elementus. Taip buvo užpildyti gėlelių žiedai (schemos). Tokia forma pasirinkta neatsitiktinai, juk raiškiai perskaitytas ir perteiktas eilėraštis ,,sužydi” tarsi pats gražiausias gėlės žiedas. Tuomet lietuvių kalbos mokytoja paprašė mokinių raiškiai perskaityti dviejų poetų kūrinius: V.Kukulo ,,Vaiko piešinys”, J.Erlicko ,,Aklas berniukas” ir juos palyginti, sukuriant eilėraščio žmogų (įvardijant jo jausmus, perteikiamą nuotaiką) ir apibūdinant eilėraščio situaciją. Apibendrindami mokiniai pastebėjo, jog šie eilėraščiai išreiškia priešingą eilėraščio žmogaus požiūrį į supantį pasaulį. Vienas negatyvų, kitas, atvirkščiai, pozityvų. Nuotaiką ir jausmus išsakyti žodžiais nėra sudėtinga, o ar lengva tai perteikti spalvomis. Kaip tai galima padaryti? Pirmiausia, reiktų žinoti, kuri spalva, kokią emociją perteikia. Tad dailės mokytoja paragino 5-okus  prisiminti, kaip galima skirstyti  spalvas. Mokiniai netruko sugrupuoti spalvas: į tamsias ir šviesias, šiltas ir šaltas, energingas ir ramias ir kt. Dailės mokytoja, pasidžiaugusi mokinių žiniomis, pakvietė paimti teptuką į rankas ir jo pagalba išlaisvinti jausmą ir nuotaiką, kurie aplankė klausant vieno iš dviejų skaitomų eilėraščių. Vaikai, nieko nelaukdami, kibo į darbą. Ir kaip lengvai mintys buvo guldomos ant popieriaus lapo! Darbas truko vos 15 minučių, tačiau gautas rezultatas buvo puikus. Kiekvieno mokinio darbas buvo savitas, originalus. Mokiniai darbus turėjo pristatyti, vartodami įvairius žodžius ar žodžių junginius, parašytus lentoje. Po puikių pristatymų lietuvių kalbos mokytoja pasiūlė mokiniams spalvų pagalba įsivertinti savo darbą pamokoje.
   Pamokos pabaigoje lietuvių kalbos ir dailės mokytojos padėkojo mokiniams už aktyvų, puikų dalyvavimą pamokoje. O pamokos svečias, direktoriaus pavaduotoja ugdymui L. Simonaitienė, netgi pateikė idėją kitai integruotai pamokai – išreikšti lyrikos kūrinio mintį per judesį. Bet tai jau bus kita užduotis mokytojams, o mokiniams telieka intriga.

                   Integruotą – atvirą pamoką organizavo ir vedė lietuvių kalbos mokytoja Evelina Blaškienė,
                                                                                           dailės mokytoja metodininkė Rima Vaitkevičiūtė.