Kūrybinių darbų paroda „Namelis – dėžutė“
Spindulio aikštėje nuo kovo 18 dienos vyksta septintų klasių mokinių kūrybinių darbų paroda
„Namelis – dėžutė“.
Vasario mėnesį ir kovo mėnesio pradžioje per technologijų pamokas septintų klasių mokiniai
projektavo, konstravo, gamino naują kūrybinį darbą namelį – dėžutę. Pagrindinės konstrukcijos
gaminimui prireikė matematikos dalyko žinių: visos keturios sienos ir pagrindas yra kvadrato
formos, stogo trikampiai yra statūs ir lygiašoniai, trikampių tvirtinimui reikėjo nubraižyti ir su
siaurapjūkliu iš faneros išpjauti tris stačiakampius. Sienų ir stogo dekoravimui reikėjo žinoti
lygiagrečių linijų savybes. Visi septintų klasių mokiniai turėjo puikią galimybę matematikos žinias
taikyti praktiškai.
Mokiniai daug dėmesio skyrė kūrybai: nameliai yra papuošti išskirtinio dizaino dekoravimo
formomis, papildomai yra sugalvoti akcentai ant langų, durų, stogo, kurie parodo išlavintą mokinių
gebėjimą atskleisti kūrybinius sprendimus. Mokinių pagaminti nameliai – dėžutės yra pritaikomos
praktiškai, nes atsidaro stogo viena plokštuma ir galima susidėti įvairias namuose esančias
smulkmenas.
Lietuvių tradicijų atspindžiai etikos pamokose
   Pilietiškumo savaitės kontekste 2, 5, 7, 8 klasių mokiniai dorinio ugdymo (etikos bei tikybos) pamokose diskutavo apie lietuvių kultūrą, tradicijas bei jų sąsajas su moderniu gyvenimo būdu.
    Šiandien šventės, nors ir išliko ištikimos savo pagrindinėms tradicijoms, tačiau senovės papročiai susitinka su šiuolaikiniais– formuodami naują, tačiau vis tiek autentišką šventės patirtį. Lietuvių virtuvė taip pat puikiai iliustruoja tradicijų ir modernumo dermę. 
Tačiau šiandieniniai patiekalai kartais yra pritaikomi atsižvelgiant į šiuolaikines mitybos tendencijas. Šiuolaikiniai lietuviai ieško būdų, kaip išlaikyti savo kulinarinį paveldą, tuo pačiu būdami atviri naujovėms ir kitų kultūrų įtakai.  Ryškus lietuvių tradicijų ir modernaus gyvenimo būdo susitikimo pavyzdys – kalba. Lietuvių kalba, viena iš seniausių gyvųjų kalbų, yra gyvas istorijos ir kultūros liudininkas.
  Mes esame tauta, turinti gilias šaknis ir ilgą istoriją, tačiau taip pat gyvename dabartyje, esame atviri pasauliui ir naujovėms.
   Lietuvių tradicijų atspindžiai šiuolaikinėje kultūroje įrodo, kad tradicijos ir modernumas gali ne tik susigyventi, bet ir papildyti vienas kitą. Mes, lietuviai, esame tiltas tarp praeities ir dabarties, ir tai yra mūsų tapatybės pagrindas. Tai, kaip mes švenčiame savo šventes, kalbame savo kalba, gaminame savo maistą ir išreiškiame savo kultūrą, rodo, kad esame tauta, gebanti išlaikyti savo tradicijas gyvas ir prasmingas šiuolaikinėje visuomenėje.
                                                                                                        Dorinio ugdymo mokytojos Rasa ir Dana
Sveikiname
Kovo mėnesio veiklos planas
8-tų klasių gamtos mokslų olimpiada
Sveikiname olimpiados nugalėtojus: 
I vieta – Štaudytė Emilija (8a klasė).   
II vieta – Bajarūnaitė Brigita (8a klasė), Stankevičiūtė Greta (8a klasė).   
III vieta – Gudžiūnaitė Luka (8a klasė). 

Dėkojame visiems dalyvavusiems  8 klasių mokiniams. 
Linkime didelės sėkmės! 
Organizatoriai  
2024 m. vasario 13 d. „Spindulio“ progimnazijoje vyko  8 klasių  mokinių gamtos mokslų I-o etapo olimpiada. Olimpiadą organizavo Ramunė Goberienė, fizikos vyr. mokytoja ir Vadimas Pavlovas, chemijos-biologijos mokytojas. Jos tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi gamtos mokslais, gilinti ir plėsti šių mokslų žinias, skatinti mokinių kūrybiškumą ir savarankiškumą, paruošti mokinius respublikinėms olimpiadoms, padėti įsivertinti, kaip jiems sekasi mokytis gamtos mokslų.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogų diskusija
Kokia Lietuva vaizduojama padavimuose?
Šiandien dirbtinis intelektas (DI) nėra nuostabą keliantis dalykas. Jis kasdien vis labiau veikia mūsų kasdienybę, taupo laiką ir pribloškia rezultatais. DI pagalba kiekvienas iš mūsų per keletą sekundžių galime pasijusti dizianeriais, režisieriais, projektuotojais ar kitos srities specialistais. 
Vasario 29d. tokį iššūkį sau metė lietuvių kalbos bei informatikos mokytojos Sonata Pušinskienė bei Jolita Bačkienė. Mokytojos nusprendė į pamoką pasikvieti mokytojas asistentes sukurtas DI. Nepatikėsite, rezultatas džiugino ir kėlė šypseną. DI pavyko ne tik atkurti mokytojų atvaizdus, bet ir imituoti kalbėjimo stilių. 
Atviroje – integruotoje lietuvių kalbos ir informatikos pamokoje, aktyvinant bendrąsias literatūros žinias ir pasitelkiant dirbtinį intelektą, buvo skatinamas mokinių kūrybiškumas. Mokiniai prisiminė ir pakartojo padavimų prasmes ir jiems būdingus požymius bei iliustravo savo sukurtus padavimus DI pagalba ir sumaketavo padavimų knygą. Dirbtiniam intelektui pateikti raktiniai padavimo tekstą atspindintys žodžiai leido sukurti norimas iliustracijas. Asistentės pamokoje stebėjo šeštokų kūrybinių užduočių atlikimą ir talkino mokytojoms primindamos apie praktinių užduočių atlikimo pabaigą. Pamokoje mokiniai įsivertino www.mentimeter.com aplinkoje. 
Dirbtinio intelekto galimybės leido mokytojoms ne tik paįvairinti pamoką, sužadinti mokinių domėjimąsi, bet ir ugdyti pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo ir skaitmenines kompetencijas. 

Kaip mums sekėsi darbuotis, pasižvalgykite nuotraukų galerijoje.
Įtraukusis ugdymas
,,Remiantis  Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros pozicija, svarbiausia įtraukiojo ugdymo sistemų vizija yra užtikrinti, kad visų amžiaus grupių  besimokantiems  asmenims kartu su bendraamžiais   vietos  bendruomenėje būtų suteiktos prasmingos ir labai  kokybiškos švietimo galimybės.” (Nacionalinė Švietimo Agentūra)

  Mokiniui, besimokančiam pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio (I dalies) ugdymo programą, gali kilti mokymosi sunkumų dėl įvairių priežasčių. Mokiniui švietimo pagalba skiriama vadovaujantis ,,Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu”. 
 Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas organizuojamas vadovaujantis ,,Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu”. 
 Ugdymo paskirtis – padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą.
 Specialusis ugdymas įgyvendinamas vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais, atsižvelgiant į formaliojo švietimo programą, mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos poreikį, mokyklos galimybes ir pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas.
 Pagalbą mokiniui teikia mokytojas bei švietimo pagalbos specialistai. Mokinius, jų tėvus bei mokytojus konsultuoja progimnazijos vaiko gerovės komisija, Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba.

Išmatuok sniego dangos storį
   Už lango žiema, o tai geriausias metas vykdyti įvairiausius bandymus ir tyrinėjimus, kurie labai paįvairina mokymo procesą, yra įdomūs vaikams ir teikia daug gerų emocijų. 
   1c klasės mokiniai per gamtos mokslų pamoką keliavo į mokyklos kiemą ir nešėsi kelias ilgas mokyklines liniuotės. Mokiniai atliko tyrimą „ Išmatuok sniego dangos storį“. 
    Tyrimo tikslas – trijuose skirtingose mokyklos teritorijos vietose,  išmatuoti sniego dangos storį.           Mokiniai matavimus atliko mokyklos centriniame kieme, priešais savo klasės langus ir mokyklos sporto aikštyne. Palyginus matavimo rezultatus paaiškėjo, kad storiausia sniego danga, matavimo metu, buvo mokyklos centriniame kieme, net 20 cm. Pamokos metu mokiniai išsiaiškino, kad purus sniego sluoksnis žiemą apsaugo augalus nuo šalčio, jis yra jiems kaip antklodė, nors ir šalta. Šios veiklos metu vaikai daug  sužinojo ne tik apie gamtos mokslų sritį, bet ir praktiškai  pritaikė matematikos pamokų metu sukauptas žinias apie matavimo vienetus. 
Pažinimo, kūrybiškumo kompetencijų ugdymas technologijų pamokose
Šiais mokslo metai septintų klasių mokiniams pamokose vyksta kompetencijomis grįstas
ugdymas. Per technologijų pamokas dažniausiai vyksta pažinimo ir kūrybiškumo kompetencijų
praktinis ugdymas. Pažinimo kompetencija : technologinis raštingumas visose technologinio
ugdymo kryptyse konstruojamas remiantis moksline, inžinerine praktika įvairiuose kontekstuose,
pažįstant ir įvaldant medžiagas, jų savybes ir charakteristikas, įrankius, priemones, įrangą,
technologinius procesus ir sekas. Identifikuojant, aktualizuojant ir tikslinant problemas mokiniai
motyvuojami tinkamai vartoti technologines sąvokas, kelti probleminius klausimus, vertinti pokyčių
ar idėjų alternatyvų sociokultūrines ir ekologines pasekmes, pridėtinės vertės galimybių kūrimą bei
naudojimą. Generuojant, atrenkant ir vystant problemos sprendimo idėjas mokiniai skatinami
tyrinėti ir kurti, sieti įvairių sričių žinias ir įgūdžius, kritiškai reflektuoti patirtį ir pažangą, mokytis iš
klaidų, išsikelti naujus tikslus ir jų siekti. Septintų klasių mokiniai vasario – kovo mėnesiais
technologijų pamokose atlieka praktinę užduotį – „Namelio – dėžutės“ konstravimą. Mokytojas
pateikia įvairių stilių pagamintus namelių pavyzdžius, kuriuos mokiniai analizuoja, priima
individualius sprendimus apie konstrukcinių medžiagų ir saugų darbo įrankių naudojimą. Čia labai
svarbu įvertinti konstrukcinių medžiagų savybes, atliekami bandymai, tiriamoji veikla, kai
nustatomas medžiagos kietumas, derinamos spalvos – kuriamas dirbinio vientisas dizainas.
Mokiniai praktiškai taiko matematikos dalyko žinias: visos keturios sienos turi būti lygios, statūs
kampai, braižomos ir su siaurapjūkliu išpjaunamos plokštumos matematinės figūros – kvadratai. Šio
proceso metu pasitaiko nesėkmių, kai kampai būna nestatūs ir išpjauta figūra yra stačiakampis.
Mokiniai priima sprendimą kaip ištaisyti klaidas: šlifavimas, dildymas ar papildomas atstumo
sulyginimas atliekant pjovimą. Mokiniai praktiškai išbando ir taiko įvairius detalių sujungimo būdus,
čia vyksta ir tyrimais grįstas ugdymas. Visi šie technologiniai konstravimo procesai labai motyvuoja
ir įtraukia visus mokinius į praktinę veiklą, nes yra matomas rezultatas. Namas statomas nuo
pamatų: keturios sienos, kurių plokštumoje konstruojamos durys ir langai; po to stogo du
lygiašoniai trikampiai (čia taikomos matematikos žinios praktiškai), stogo viršaus dvi plokštumos iš
kurių viena atsidaro. Todėl šis namelis – dėžutės yra praktiškai pritaikomas mokinių aplinkoje.
Mane kaip technologijų mokytoją žavi mokinių kūrybiškumas, individualus sprendimų
priėmimas atliekant namelio išorės dekoravimą. Jeigu pirmąjį trimestrą septintų klasių antrųjų
grupių mokiniai namelio dekoravimui naudojo įvairių medžių: ąžuolo, klevo, beržo, uosio medžių
lukštą ir dizainas buvo taikomas iš XX a. pavyzdžių, tai dabar pirmųjų grupių mokiniai kuria
modernų ir šiuolaikinį XXI a. dizainą. Kūrybiškumo kompetencija: technologijų pamokose
sudaromos sąlygos praktiškai išbandyti įvairias idėjų kūrimo technikas ir kūrybiškus problemų
sprendimo būdus, skatinama kūrybinė mokinių veikla, kūryboje įžvelgti prasmę, galimus sunkumus,
identifikuoti problemas ir kūrybines galimybes, etiškai veikti kuriant, analizuoti analogus ir
alternatyvas, generuoti naujas, įvairias ir originalias sau ir kitiems reikšmingas idėjas ir sprendimus,
valdyti technologinius procesus. Kuriant nebijoti rizikuoti ir klysti. Vertinti problemos sprendimo
rezultato naujumą, išbaigtumą, kokybę ir estetiškumą, pritaikomumą ir vertingumą. Išradingai
dalintis kūrybos rezultatais. Mokiniai turi galimybę dekoravimui naudoti įvairių spalvų popierių,
medžio lukšto detales, kurios suteikia autentiško ryškumo durų ir langų rėmų spalviniam
pasirinkimui.
Mokiniai kovo mėnesį turėtų užbaigti namelių gaminimą ir Spindulio aikštėje vyks septintų
klasių mokinių kūrybinių darbų paroda „Namelis – dėžutė“.