Ugdymo procesas
2021 m. gegužės 5 d. / Rolandas Matulevičius
Kūrybinis darbas „Žaisliukas – suktukas“
Per nuotolines vaizdo technologijų pamokas mokiniai atlieka įvairius kūrybinius darbus.
Balandžio mėnesį 5 ir 6 klasių mergaitės kūrė žaisliuko – suktuko dizainą. Pirmiausia su skriestuvu
reikėjo iš vieno centro nubrėžti skirtingų spindulių apskritimus ir gautame rate nupiešti trikampius,
čia mokiniai puikiai pritaikė matematikos dalyko žinias praktiškai.
Žaisliuko – suktuko gaminimo idėja atkeliavo iš pradinių klasių laikų, kai mokiniai į didelės sagos
dvi skyles įverdavo siūlą, kurį tvirtai surišdavo, po to sukdavo siūlą ir tempdavo, nuo tempimo jėgos
saga sukasi. Technologijų kabinete mokiniai iš faneros gamina medinius suktukus ir juos meniškai
dekoruoja. Kadangi per nuotolines pamokas iš medžio gaminti namuose mokiniai neturi sąlygų,
todėl tenka svajoti ir kurti… Kūryba ir svajonės labai dera! Mokiniai turi daug minčių ir idėjų kaip
išskirtinai kūrybiškai dekoruoti žaisliuko – suktuko plokštumas.
Nuostabiai puikius žaisliukus – suktukus sukūrė visos 5 ir 6 klasių mergaitės. Visi žaisliukai –
suktukai yra spalvingi, įdomūs, mergaitės pristatydamos savo darbus technologijų mokytojui
aiškino pavaizduotas formas bei paveiksliukus. Mergaitės sukūrė žaismingus, spalvingus,
nuotaikingus žaisliukus – suktukus!
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. gegužės 3 d. / Gytis Mockus
Gegužės 3 – osios Konstitucija
Šiandien sukanka lygiai 230 metų, kai Abiejų
Tautų Respublikos didikai 1791 m. gegužės 3
dieną priima pirmą konstituciją Europoje bei
antrąją Pasaulyje. Konstitucija buvo priima
vykstant Ketverių metų Seimui, taip siekiant
gerinti to meto Abiejų Tautų Respublikos
valstybės padėtį bei ją modernizuoti.
Konstitucija tuo metu buvo modernumo
simbolis, kurią gyrė to meto popiežius Pijus VI,
Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas bei Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu vėliau tapęs Tomas
Džefersonas.
Dėl to šiandien su 5B klasės mokiniais per istorijos pamoką nutarėme aptarti, kuo svarbi šiandien
mums yra Konstituciją bei pamėginome sukurti savo konstitucijas.
Pamokos pradžioje, mokiniams į lentelę reikėjo surašyti, ką jie apskritai žino apie konstituciją bei
ką nori sužinoti. Pildant lentelę išsiaiškinome, kad nemažai penktokų vis dar visiškai nesupranta,
kas yra konstitucija, todėl pagrindinis pamokos tikslas, buvo išsiaiškinti, tai kas gi ta konstitucija.
Išsiaiškinę konstitucijos apibrėžimą, mėginome sužinoti, o gi kiek iš viso konstitucijų yra turėjusi
Lietuvos valstybės? Mokiniai mėgino spėlioti, tačiau tiksliai atsakyti į klausimą nepavyko, o vėliau
išsiaiškinome, kad turėjome iš viso penkias konstitucijas (1791, 1922, 1928, 1938, 1992). Po to su
mokiniais sužinojome, kad pati pirmoji konstitucija buvo priimta 1787 m. Jungtinėse Amerikos
Valstijose, o po ketverių metų, pirmąją konstituciją Europoje priėmė ir Abiejų Tautų Respublika.
Pamokoje mokiniai mėgino išsiaiškinti, kodėl vis gi Lietuvoje nėra taip dažnai minima ir švenčiama
ši diena. Lietuvoje dažnai atmetama viskas, kas nors kiek nelietuviška. Taip nutiko ir Abiejų Tautų
Respublikos Konstitucijai, kuri dažnai vertinama kaip lenkiška, Lenkijos konstitucija. Su mokiniais
aptarėme, kad Konstitucija ilgai nesugebėjo gyvuoti ir buvo panaikinta dėl kaimyninių valstybių
nenoro, prarasti įtaką Abiejų Tautų Respublikoje.
Paskutinė mokinių užduotis buvo sukurti savo konstitucijas. Konstitucijas galėjo kurti apie bet ką,
dėl to jų buvo labai įvairių. Mokiniai buvo paskirstyti į penkias grupes ir taip sukūrė naujas penkias
konstitucijas. 3 konstitucijos buvo apie žaidimus, kaip reikia žaisti, ką galima daryti, o ko negalima.
Kita grupė sukūrė konstituciją apie gyvūnus ir kaip jais reikia rūpintis. Na ir likusi grupė sukūrė savo
naują valstybę Geklandiją. Šitos naujos valstybės konstitucijoje galime rasti ir liberum veto teisę iš
Abiejų Tautų Respublikos laikotarpio bei šių dienų aktualijų, kaip nemokamas planšetinis
kompiuteris kiekvienam mokiniui.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. gegužės 2 d. / Dileta Opulskytė
Projektas „ Lietuvos keliais keliauju“
Projekto ,, Lietuvos keliais keliauju“ metu
siekėme ugdyti vaikų meninę raišką, kūrybinius
gebėjimus atskleidžiant Lietuvos krašto gamtos
įvairovę bei įdomias vietas.
Mokiniai piešė gražiausias Lietuvos vietas, darė
darbelius, rašė rašinėlius, kūrė sakmes, piešė.
Vieni darbai buvo įdomesni už kitus. Štai keletas
minčių iš ketvirtokų rašinių apie Lietuvą:
,,Lietuva yra centrinėje Europos dalyje. Didžiausias
šalies miestas – sostinė Vilnius. Aš čia gyvenu ir
labai džiaugiuosi. Kiek nuostabių vietų yra mano
gimtajame mieste…“ (Rusnė)
,,Lietuva gali pasigirti gražiu kraštovaizdžiu – turime daug miškų, upių, ežerų. Galime didžiuotis, kad
turime daug lankytinų vietų, kuriomis grožisi ne tik vietiniai gyventojai, bet ir atvykstantys turistai.
Daug legendų pasakojame apie įvairias Lietuvos vietas…“ (Rusnė)
,,Mūsų šeima mėgsta keliauti po įvairias Lietuvos vietoves. Savaitgalį lankėmės Nidoje. Nida
nuostabi vasarą ir žiemą. Sužinojau, kiek daug žymių žmonių garsina Lietuvą. Aš myliu Lietuvą…“
(Deividas).
,,Druskininkai nuostabus miestas, kurortas pačiuose Lietuvos pietuose. Legenda pasakoja, kad
kunigaikštis nušovė taurų sakalą, kuris įkrito į gilų, siaurą upelį. Kunigaikštis puolė paskui jį.
Kunigaikščio žmona labai išsigando ir pradėjo verkti. Toje vietoje, kur nukrito jos sūrios ašaros,
ištryško šaltinis…“ (Simas)
,,Išėjau pasivaikščioti po pavasarėjančias Lietuvos pievas ir radau pirmųjų gėlyčių”. (Lina Charrouf )
Dėkojame aktyviausiausiems projekto dalyviams – 2b, 4c, 4d klasių mokiniams.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. balandžio 30 d. / Dileta Opulskytė
Gaminu kurdamas pasaką
Pasaka – tai atpalaiduojantis
momentas. Vaikui frazė „paseksiu
pasaką“ sukuria ypatingą nuotaiką:
pasaka yra stebuklas, stebuklo
laukimas, tikėjimas juo.
Pasakomis vaikai gyvena nuo
senų senovės. Su jomis užaugome
mes, mūsų tėvai, seneliai ir
proseneliai.
Kiekvienoje pasakoje daug
galimybių fantazijai. Ji gali būti
reikšminga ir mažam vaikui, ir jau
ūgtelėjusiam. Kiekvieno jų
interpretacijos yra skirtingos. Kokia pasaka tinka, kokio amžiaus vaikui nustatyti neįmanoma.
Atsakymas – emocinė vaiko reakcija.
Šiais laikais tėvai mažiau dėmesio skiria vaikams, todėl pasakos reikalingos ir dėl jau minėtų
priežasčių tam, kad palaikytų tėvų ir vaiko ryšį.
Mes su vaikais nutarėme sukurti pasakas savo pagamintam patiekalui. Juk taip ir valgyti linksmiau
ir maistas gražesnis, mielesnis, sveikesnis.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. balandžio 29 d. / Sonata Pušinskienė
Taisyklinga lietuvių kalba matematikoje
“Visais amžiais
žmonės kalbėjo gimtąja kalba ir rūpinosi jos
puoselėjimu. Kas per keistenybės būtų gyvulių tarpe, jeigu
varnas užsimanytų suokti kaip lakštingala, o lakštingala krankti kaip varnas.
Tai galima suprasti, kokia netvarka kyla, kai žmogus paniekina savo gimtąją
kalbą”.
(Mikalojus
Daukša „Prakalba į malonųjį skaitytoją“)
Šie kalbos
puoselėtojo, švietėjo ir kunigo pasakyti žodžiai įkvėpė sustoti ir akcentuoti mokiniams
lietuvių kalbos svarbą bei ugdyti jų pagarbą gimtajai kalbai.
Balandžio 27 d. 5c
klasės mokiniai dalyvavo integruotoje lietuvių kalbos ir matematikos pamokoje
„Taisyklinga lietuvių kalba matematikoje“ drauge su mokytojomis Laura ir Sonata.
Tai apibendrinamoji ir kartojimui skirta pamoka, kurioje mokiniai prisiminė ir pakartojo taisyklingą abėcėlės raidžių tarimą, įtvirtino būdvardžių ir daiktavardžių kirčiavimą, taisyklingai kirčiuodami geometrines figūras, matematines sąvokas bei matavimo vienetus. Aptartos dažniausiai mokinių daromos kirčiavimo klaidos lietuvių kalbos ir matematikos pamokose.
Integruotos
pamokos metu mokiniai garsiai skaitė priežodžius ir patarles, taisyklingai tarė
jose esančius skaitvardžius. Didžiulio mokinių susidomėjimo sulaukė mįslių
minimas. Skaidruolėse mokiniai gavo užuominas į mįslių atsakymus ir skaičius,
koduojančius raktinio sakinio raides. Raktinis sakinys: „Tu gali daryti
stebuklus“ visus maloniai nustebino ir leido patirti sėkmę kiekvienam pamokoje
dalyvavusiam mokiniui.
Reflektuodami
apie šią pamoką mokiniai kūrė trieilius, vadovaudamiesi lietuvių kalbos ir
matematikos sąsajomis. Trumpuose eilėraščiuose atsispindėjo tam tikras kalbos
dalių skaičius kiekvienoje eilutėje. Matematikos mokytoja L. Daniškevičienė talkino
mokiniams dėliojant sakinius „Padlet“ lentoje. O sukamas laimės ratas dovanojo
laimės taškus, kuriuos mokiniai galės panaudoti per atsiskaitomuosius darbus.
Šia integruota pamoka pavyko praktiškai
mokiniams parodyti, kad lietuvių kalba ir matematika puikiai dera tarpusavyje
ir taisyklingai kalbėti būtina ne tik mokykloje, bet ir bendraujant su draugais,
pokalbių svetainėse ar rašant sms žinutes telefonuose.
Nuotraukų galerija
Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo tvarkaraštis
2020-2021 m. m. NMPP (standartizuotų testų) tvarkaraštis.
NMPP vykdymo datos ir srautai
Skaitymas
Matematika
4A klasė I srautas 2021 m. gegužės 3 d. 9:00 val.; I srautas 2021 m. gegužės 5 d. 9:00 val.
4B klasė
II srautas 2021 m. gegužės 3 d. 10:30 val.; II srautas 2021 m. gegužės 5 d. 10:30 val.
4C klasė
III srautas 2021 m. gegužės 4 d. 9:00 val.; III srautas 2021 m. gegužės 6 d. 9:00 val.
4D klasė
IV srautas 2021 m. gegužės 4 d. 10:30 val.; IV srautas 2021 m. gegužės 6 d. 10:30 val.
8A klasė I srautas 2021 m. gegužės 10 d. 9:00 val.; I srautas 2021 m. gegužės 13 d. 9:00 val.
8B klasė
II srautas 2021 m. gegužės 10 d. 10:30 val.; II srautas 2021 m. gegužės 13 d. 10:30 val.
Kokiu konkrečiai būdu (nuotoliniu ar kontaktiniu) vyks
NMPP, patvirtinta dar nėra. Informuosime, kai bus žinoma.
Dėl 2020-2021 mokslo metų pabaigos 1-4 klasių mokiniams
Keičiasi 2020-2021 mokslo metų pabaigos data 1-4 kl. mokiniams -
ugdymo proceso pabaiga 2021 m. birželio 13 d.
Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui:
1-4 klasių mokiniams 2021 m. birželio 14 d. – rugpjūčio 31 d.
Prisegti failai
DEl pradinio ugdymo programos mokslo metų pabaigos.pdf
Ugdymo procesas
2021 m. balandžio 23 d. / Irma Zmejauskaitė
Kviečiame dalyvauti kokteilių-glotnučių konkurse
Pavasaris – puikus metas pasirūpinti savo organizmu, kuris pasiilgo ne tik judrių lauko žaidimų,
šildančios ir nuotaiką keliančios saulės, bet ir vitaminų. Daugelis iš mūsų gerai žino, kad daržovės ir
vaisiai yra didžiausi vitaminų šaltiniai, bet kartais taip nuobodu kramtyti tą pačią morką ar valgyti
per žiemą įgrisusius obuolius. Kaip daržoves ir vaisius galime paruošti ir pateikti kitaip – kad
džiugintų ne tik mūsų gomurį, bet ir akis?
Kokteiliai-glotnučiai yra puikus būdas atrasti vaisius ir daržoves iš naujo. Kokteilis-glotnutis netgi
turi savo specialią dieną – ji švenčiama kasmet gegužės 13 d. Kviečiame visus 5-8 klasių moksleivius
dalyvauti tarptautiniame konkurse ,,Ypatingi kokteiliai“.
SVARBU: į konkursą pateks tik šeši geriausi mokyklos darbai. Pateikti darbai
bus vertinami pagal šiuos kriterijus:
1. Kūrybiškumas atskleidžiant temą;
2. Kokteilio originalumas;
3. Kokteilio palankumas sveikatai;
4. Kokteilio estetinė išvaizda ir pateikimas (kokteilio pateikimo indas,
aplinka);
5. Kokteilio pristatymas (darbo aprašas).
Sukurkite, nufotografuokite ir aprašykite savo kokteilį-glotnutį iki gegužės 3
dienos. Savo darbus (nuotrauką JPG formatu ir aprašą, paruoštą pagal
Priedą Nr. 1) siųskite technologijų mokytojai Irmai Zmejauskaitei
naudodamiesi el. dienynu.
Detalias konkurso sąlygas (ir Priedą Nr. 1 ) rasite rasite prisegtas prie šio straipsnio.
Nuotraukų galerija
Virtualus_technologijų_konkursas_YPATINGI_KOKTEILIAI_2021.docx
Skelbimai
2021 m. balandžio 15 d. / Vilija Mozurienė
Respublikinės konferencijos “Atradimai tarpdalykinėje integracijoje” programa
Ugdymo procesas
2021 m. balandžio 10 d. / Dana Bruzgienė
Atvelykis
Atgimstanti gamta dažniausiai ir žmonėse atgaivina gyvenimo
džiaugsmą, kai norisi kuo daugiau laiko praleisti lauke, susirinkti visus
saulės spindulius, kurių taip išsiilgstame žiemą. Net ir tradicinės šventės,
kurias minime pavasarį, atrodo kur kas linksmesnės. Nors pati didžiausia
ir labiausiai laukiama pavasario šventė yra Velykos, nereikėtų pamiršti ir
kitos, ne mažiau nuotaikingos šventės – Atvelykio, kuri liaudyje dar yra
vadinama mažosiomis arba vaikų Velykėlėmis. Atvelykis – pirmasis
sekmadienis po Šv. Velykų, aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo,
užbaigianti Velykinę savaitę. Šios šventės svarbiausias simbolis taip pat
yra kiaušinis, kuris siejamas su atgimimu, nauja gyvybe. Atvelykio
šventės tradicijos itin artimos pačioms Velykoms: vėl yra dažomi ir
ridenami margučiai. Įdomus faktas, kad margučių ridenimas simbolizuoją
mūsų žemės pabudimą iš žiemos miego. Ypač akcentuojama, kad šią
dieną krikštatėviai turėtų aplankyti savo krikšto vaikus, atnešti jiems
lauktuvių margučių, keptų skanėstų ir dovanų. Velykėlės – ne tik
simbolizuoja velykinės savaitės pabaigą, bet ir skatina atnaujinti giminystė ryšius.
Priešvelykiniu laikotarpiu, kad tikybos pamokos mokiniams būtų įdomesnės ir kūrybiškesnės,
pakviečiau mokinius į netradicines pamokas. Šių pamokų metu mokiniai buvo supažindinti plačiau
su Šv. Velykomis – kas yra Gavėnia, Velykų šventės tradicijomis, margučių marginimo paslaptimis,
spalvų reikšmėmis. Taip pat gamino kūrybiškiausius Velykinius atvirukus ir užrašė savo sukurtus
sveikinimus artimiesiems bei draugams. O jų buvo išties gražių: vieni linkėjo smagių ir jaukių Šv.
Velykų, stiprių, margų ir gražių margučių, kiti sveikatos ir Dievo palaimos, pilnus rieškučius
džiaugsmo. Bet įdomiausias ir linksmiausias mokiniams darbas buvo su tuščiais kiaušinukais. Jie
galėjo juos nudažyti jiems patinkančiomis spalvomis bei iš jų pagamino puikių dekoracijų ir
pradžiugino savo šeimos narius. Visus mokinius lydėjo džiugi pavasariška nuotaika.
Nuotraukų galerija
