Pirmokai paminėjo Pasaulinę Žemės dieną
Kovo 20 d. į Žemę atkeliavo astronominis pavasaris.
Dienos ir nakties ilgumas tapo vienodas visuose Žemės
rutulio kampeliuose. Senovės lietuviai tikėjo, kad
pavasario lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje
iš rytų, visus metus būsi tyras ir sveikas. Jau bemaž pusę
amžiaus kovo 20 d. žmonija švenčia Pasaulinę Žemės
dieną. Prieš 28 metus Žemės diena oficialiai įteisinta ir
Lietuvoje.
Ta proga visi mūsų mokyklos pirmokai kūrė Žemės
vėliavą. Integruotų veiklų metu siekėme mokinių
supratimo, jog meilė sau, šalia esančiajam, meilė gamtai
yra ugdoma per pažinimą ir asmeninę patirtį. Tikslingai
parinktos mokomosios medžiagos pagalba stengėmės,
kad pirmokai pajustų gamtos vientisumą ir harmoniją. Veiklų metu diskutavome, kaip numatyti
savo veiksmų padarinius gamtai bei jų grįžtamąjį poveikį. Siekėme suvokimo, kad ne vartotojo
požiūris į gamtą, bet pagarba bet kokiai gyvybės rūšiai ir atsakomybė už ją turi tapti mūsų
pagrindine vertybine nuostata.
Mokiniai žiūrėjo filmą „Mūsų planeta“, diskutavo, kaip galime padėti savo planetai. Kalbėta apie
miškų saugojimą, buitinės chemijos saikingą naudojimą, atsinaujinančius energijos šaltinius, atliekų
rūšiavimą. Tikimės, jog veiklos skirtos Žemės dienos minėjimui buvo reikšmingos mūsų pirmokų
gamtosauginių žinių įtvirtinimui.
Projektas ,,Mokiniai – mokiniams”. Kuriame sakmes.
    Senų senovėje žmonės neturėdami jokių mokslinių paaiškinimų, iš kur atsirado pasaulis, gamtos reiškiniai, susirgę ar susidūrę su įvairiais sunkumais, bandydavo save nuraminti, paguosti, susigalvodavę įvairių pasakojimų, kuriuos perduodavo iš kartos į kartą. Šiandien pasaulis ir jo suvokimas kitoks, bet mes su ankstesniuoju galime susipažinti skaitydami tautosakos kūrinius – sakmes, padavimus. Be to, šie kūriniai virtę šaltiniais, teikiančiais mums žinių  apie protėvių buitį, papročius, tikėjimą.
    6c klasės mokinės Eisvilė Leontjeva, Agnė Tarasevičiūtė ir Dovilė Kirlytė, paskatintos lietuvių kalbos mokytojos, nutarė pasidalyti su 4d klasės mokiniais turimomis žiniomis apie sakmes, papasakoti savo pačių sukurtus šio žanro kūrinius ir
pagaliau pateikti keletą patarimų, kaip sukurti įdomią sakmę.   
    6-okės, jau turinčios viešojo kalbėjimo patirties, tad vos prisijungusios į nuotolinę pamoką, drąsiai prisistatė ir įvardijo pamokos temą, pasiteiravo, ar mokiniai yra ką girdėję apie sakmę ir jos veikėjus. Džiugu, jog pradinių klasių mokiniai bendravo ir dalijosi žiniomis labai aktyviai. 6-okės, sekdamos savo sukurtas sakmes, reikšminių pauzių, intonacijų pagalba sukūrė ryškius veikėjų paveikslus, tad nenuostabu, jog paprašius įvardyti pagrindinius sakmių veikėjus ir juos apibūdinti, 4-okai be papildomų užuominų puikiai tai atliko.
    Ar tikrai 4d mokiniai viską suprato ir ką naujo išmoko šioje pamokoje, vyresniųjų klasių moksleivės nutarė patikrinti, pasiūlydamos mažiesiems draugams dalyvauti viktorinoje, kuri buvo sukurta el.kahoot programėlėje. Smagu vaikams buvo net tik pasitikrinti savo žinias, bet ir varžytis.
Sveikiname 4-okę Mildą, greičiausiai ir teisingiausiai atsakiusią į pateiktus klausimus!
    Antroje pamokos dalyje 6-okė Eisvilė priminė mokiniams sakmės struktūrą ir pateikusi keletą patarimų, kaip sukurti įdomią, originalią sakmę, palinkėjo sėkmės kūrybiniame darbe.
4-okai sukūrė išties puikių darbų, o kai kurie net juos iliustravo.
    6-okių patirtys:
,,Man patiko vesti šią pamoką. Truputį bijojau, bet viskas išsisklaidė, kai mokiniai su manimi pradėjo bendrauti. Maloniai nustebino, jog vieni kitiems padėjo, o prireikus palaukdavo. Bijojau, kad suklysiu sekdama sakmę, bet viskas ėjo pagal planą. Labai džiaugiuosi.“ Eisvilė Leontjeva  
,,Kai pasakojome sakmes ketvirtokams, buvo iš pradžių baisu, nes niekada anksčiau nepasakodavau, bet po to jau drąsiau. Ir pridursiu, jog man patiko.“ Agnė Tarasevičiūtė
     Projektas ,,Mokiniai – mokiniams“ skatina mokinių savarankiškumą, atsakomybę, lavina viešojo kalbėjimo įgūdžius. O ir mokytis vaikams iš draugų smagu!
Tad kviečiame ir kitų klasių mokinius aktyviai dalyvauti šiame projekte.
                                                           6-okes konsultavo 
lietuvių kalbos mokytoja Evelina Blaškienė
Atvira pamoka ,, Draugystė”
Pirmosios pavasario dienos 2A klasėje prasidėjo turiningai ir draugiškai.
 Vyko nuotolinė atvira integruota etikos ir tikybos pamoka ,, Draugystė“. 
      Pamokos iniciatorės:
      pradinių klasių mokytoja Vilma Tuganauskienė ir tikybos mokytoja Danutė Bruzgienė .
     Draugas, draugystė, draugiškumas- šie žodeliai jau kuris laikas yra primiršti ne tik tarp pradinukų, bet ir tarp suaugusių. 
    Geriausiai vaikai mokosi bendraudami su mokytoju ir su savo bendraamžiais. Toks bendravimas perauga į draugystę, kuri, kaip teigia psichologas Robert Selman, prasideda jau nuo 3 metų. 6 – 12 metų vaikai draugystę supranta kaip „paslauga už paslaugą”. Ir jei vaikas padaro ką nors gero savo draugui, jis tikisi ko nors panašaus gauti iš savo draugo. Šiame amžiuje vaikams labai svarbu sąžiningumas, abipusiškumas ir pačių vaikų nusistatytų (kartai gan sudėtingų) taisyklių laikymasis. Taigi, draugystė vaikams padeda augti, pažinti pasaulį, atskleisti save, leidžia kartu smagiai leisti laiką, dalintis paslaptimis, patirtimi ir patarimais, suteikia daugybę progų ir drąsos įgyvendinti įvairius sumanymus ir įsitraukti į įdomias veiklas. 
    Vadovaujantis šiais principais, stengėmės vaikams perteikti žinias ir informaciją, kaip galima atskirti tikrą draugystę, kaip būti pačiam draugu, kokias savybes turi patikimas ir tikras draugas. 
      Integruota pamoka prasidėjo nuo istorijos, pamokančio kūrinio apie du draugus. 
 Bruno Ferrero ,,Du draugai“ :
 ,,Du draugai ėjo per dykumą, susipyko ir vienas trenkė kitam antausį. Patyręs skausmą, bet nieko nesakęs, pastarasis parašė ant smėlio: ” Šiandien gavau antausį nuo geriausio savo draugo”. Jiedu keliavo toliau, priėjo oazę ir nusprendė išsimaudyti. Tas, kuris buvo gavęs antausį, pradėjo skęsti, tačiau draugas jį išgelbėjo. Atgavęs sąmonę jis išraižė ant akmens: “Šiandien geriausias mano draugas išgelbėjo man gyvybę”. Tas, kuris buvo trenkęs antausį ir paskui išgelbėjęs savo draugą, paklausė: -Kai tave įskaudinau, tu apie tai parašei ant smėlio, kai tave išgelbėjau, parašei ant akmens. Kodėl? Draugas atsakė: - Tas, kuris mus užgauna, rašome ant smėlio, kad skriaudą užglaistytų atleidimo vėjai. Tačiau apie tuos, kurie mums padaro gero, išgraviruojame ant akmens, kad joks vėjas negalėtų nutrinti.” 
    Po kūrinio klausymo vyko diskusija ir aptarimas. Vaikai noriai ir su entuziazmu dalijosi savo mintimis, apie du draugus, samprotavo, aiškinosi: 
    ‚,Šis kūrinys pasakoja apie tai, kad negalima daryti kitam bloga, nes ir pačiam taip gali nutikti.“ Labiausiai antrokams patikusi užduotis – grupinis darbas kambariuose. Mokydamiesi nuotoliniu būdu mokiniai labai pasiilgsta darbo mažose grupėse. Microsoft Teams programa suteikia galimybę dirbti uždaruose kambariuose susibūrus į mažesnes grupeles. Taip pradinukai skatinami bendradarbiauti, yra lengviau diskutuoti pateikta tema. Ir ši pamoka ne išimtis – „nukeliavome į kambarius“,  kur mokiniai diskutavo, aptarė ir parašė, kas jiems yra TIKRA DRAUGYSTĖ
 Svarbus ne tik diskutavimas grupėse (ir bendro sprendimo priėmimas), bet ir individuali nuomonė.
      Naudojantis pateiktais pavyzdžiais, antrokai mėgino patys tapti Tikrais draugais ir pritaikyti jam tinkančias draugiškumo savybes. Kas aš esu – Tikras draugas. Tokia užduotis verčia vaikus susimąstyti ir pasakyti, kokias gerąsias savybes, kaip draugai, jie turi.
     Į šią užduotį taip pat pasižiūrėjome kūrybiškai. Mokiniai pokalbio lange savo savybes turėjo išreikšti emocijomis:
  •  Jeigu esu bendraujantis – spaudžiu ,, like “
  • Jeigu esu draugiškas, spaudžiu ,,širdelę“
  • Jeigu esu pasidalinantis – spaudžiu ,,šypseną”                                                                                
    Ir Pokalbių langas nusidažė gražiausiomis spalvomis ir linksmiausiomis emocijomis. 
Mokiniai taikė sau pačias geriausias draugo savybes, ir ne po vieną, o po keletą… Įsivertino antrokai taip pat nuotaikingai, integruojant ne tik įsivertinimą, etiką, tikybą ir draugiškumą, bet ir fizinio aktyvumo pratimus – pritūpk, suplok ir nusišypsok… Skambant dainai „Reikia draugą turėti“ – ir turime improvizuotą šokį.   
Kuriame komiksą. K. Donelaičio poema ,,Metai”.
      ,,Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
     Ir, žiemos šaltos trūsus pargriaudama, juokės.“
                                                                 (K. Donelaitis ,,Metai“, ištrauka iš,,Pavasario linksmybės“)

     Šios eilutės iš pirmojo lietuviško grožinės literatūros kūrinio. Ir jas tikrai puikiai prisimena mokinių tėvai ir seneliai. Su šiuo kūriniu pagal programą šiemet šiek tiek plačiau turėjo susipažinti jau ir 6-okai. Tai unikalus kūrinys, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, išverstas į 14-iolika kalbų. Žinoma, šiuolaikiniam mokiniui jį skaityti ir suprasti nėra taip paprasta, nes poemoje daugybė archaizmų (senųjų, mūsų kalboje nebevartojamų žodžių), perteikiamos tuometinio gyvenimo realijos, tad pirmiausia dera prisiminti turimas istorines žinias ir to laikotarpio ypatumus. Ir, žinoma, perteikti K. Donelaičio pasaulio suvokimą, idėjas, poemos kūrimo principą. Po šių paruošiamųjų darbų mokiniai greitai perprato skaitomo kūrinio mintį, pajautė nuotaiką ir tai perteikė ne tik žodžiai, bet ir vaizdu – sukūrė komiksą.
     Darbai galėjo būti kuriami piešiant ranka arba naudojantis kadruočių kūrimo skaitmenine programa storyboard.com. Vaizdus turėjo lydėti veikėjų kalba. Tokiu būdu mokiniai prisiminė, įtvirtino rašybos ir skyrybos žinias. 6-okų darbuose  vaizduojama bundanti gamta, jos gyvastis, būrai, pasitinkantys pavasarį, besiruošiantys darbams. Kai kurie mokiniai puikiai perteikė tinginio Slunkiaus požiūrį į darbą, teisingojo Lauro gyvenimo filosofiją.
     Kaip pavyko? 
     Kviečiame žvilgtelėti.
     6c klasės mokinių sukurti komiksai pagal K.Donelaičio ,,Metai” perskaitytą ištrauką iš ,,Pavasario linksmybės”.
Ar mūsų smegenims reikia bulvių traškučių? Sveikos mitybos pranešimas
Smegenys – ypatingai sudėtingas žmogaus organas. Gerai veikiančios smegenys mums leidžia
jaustis laimingais, sėkmingai mokytis ir kurti. Didele dalimi smegenų sveikata priklauso ir nuo mūsų
mitybos. Štai todėl rinkdamiesi, ką valgyti turime galvoti ne tik apie tai, ko norime mes, bet ir apie
tai, ko reikia mūsų smegenims. Kokia mityba yra tinkamiausia mūsų smegenims 8 b klasės sužinojo
išklausę Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės Renaldos Baužytės
parengtą pranešimą.
Dažnai girdime, kad riebalai yra nesveika ir todėl mūsų vartojami produktai turi būti kuo liesesni.
Tai tiesa, tačiau tik iš dalies. Mūsų smegenims riebalai yra ypatingai svarbūs. Ar žinojote, kad 70
procentų mūsų smegenų sudaro riebalai ir kad smegenys suvartoja 20 procentų energijos, kurią
gauname su maistu? Tačiau kokie riebalai yra tinkamiausi mūsų smegenims – galbūt mes
protausime ir mokysimės geriau, jei valgysime daugiau kiaulienos karbonadų, o gal mus reikia
dažniau užkandžiauti riebaluose keptais bulvių traškučiais?
Tam, kad suprastume, kokia mityba yra sveika, turime pažinti ir atskirti riebalus. Vieni jų mūsų
sveikatą veikia teigiamai, kiti – neigiamai. Turime stengtis savo mityboje bloguosius riebalus
pakeisti geraisiais, kurie yra ypatingai naudingi smegenimis. Pranešimo metu mokiniams buvo
paaiškinta, kad žmogui sveikiausi yra nesotieji riebalai, gaunami iš tokių produktų kaip žuvis,
riešutai, avokadas, alyvuogių aliejus, sojos gaminių. Tuo tarpu blogieji riebalai (prisotinti ir trans
riebalai), kurių reikėtų vartoti kuo mažiau, yra kiaulienoje, riebiuose pieno gaminiuose (leduose),
skrudintose bulvytėse, masinės gamybos konditeriniuose gaminiuose.
Šios žinios padės vaikams formuoti sveikos mitybos įgūdžius ir išlaikyti smegenis sveikas, darbingas
ir laimingas.
Knygnešio dieną minint
      Kalbame ir skaitome gimtąja kalba,  ir neretai nesusimąstome, kokie esame laimingi, kad galime tai daryti. Stabtelėkim… Ir kieno dėka? Žmonių, kurie spaudos draudimo laikotarpiu (1864-1904 m.) nepabūgo priešintis, kovoti už spaudos laisvę. Kovoti  ne tiesiogiai, ne ginklu, bet tyliai gabenant ir platinant slapta spausdintus leidinius gimtąja lietuvių kalba. Turbūt, jau supratote, jog kalbama apie knygnešius. Ir jų nuveikti darbai verti atminties, tad šiandien, kovo 16-ąją –  Knygnešio dieną, didžiai lenkiame galvas prieš šiuos žmones ir išreiškiame jiems padėką laiškais į praeitį, kuriuos parašė 6c klasės mokiniai.

   
2020-03-16, Vilnius
 Iliustracijos autorė Jolita Bičkienė.
Šaltinis – D.Giniuvienė ,,Pašešupio knygnešiai”.
  Brangus knygnešy,     
 noriu padėkoti už tavo narsą ir atsidavimą Lietuvai! Kai Caro valdžia buvo užėmusi Lietuvą, draudė lietuviškas mokyklas, tu kovojai už laisvę skaityti lietuviškai ir už tai, kad žmonės nepamirštų gimtosios kalbos.  Tavo knygnešio veikla yra labai svarbi mūsų tautai. Jūs, knygnešiai, gabenote į slaptas lietuviškas mokyklas knygas ir rizikavote savo gyvybe. Jus persekiojo ir baudė, bet tai nesutrukdė jums kovoti už mūsų spaudos laisvę.  Būtent jūsų dėka mes galime laisvai kalbėti lietuviškai ir nieko nebijoti. Knygas galime nusipirkti bet kurioje parduotuvėje, lietuviškų knygų pilnos bibliotekos. Galime skaityti jas visur, kur norime ir dovanoti vieni kitiems. Pažvelgęs į praeitį, suprantu, kaip mes laisvai ir gerai gyvename.                                                                                                                                                                                                                                                               Ervinas
2021-03-16, Vilnius
Mielas knygnešy,         
visų pirma, norėčiau pasakyti, jog tu esi vienas svarbiausių Lietuvai žmonių. Tavo padarytas milžiniškas darbas nenuėjo veltui, nes dabar knygos yra laisvai spausdinamos ir skaitomos. Nebereikia slėptis ir vargti dėl jų gavimo. Tai, ką padarei tu ir tavo draugai, yra nuostabu, juk jei nebūtumėte to darę, aš dabar nė žodžio neparašyčiau ir neištarčiau lietuvių kalba. Todėl norėčiau ištarti didelį, didelį ačiū, nes be jūsų nebūtų ir mūsų gražiosios kalbos.    
Su pagarba Dovilė Kirlytė
2021-03-16, Vilnius 
Brangus knygnešy,   
pirmiausia, noriu Tau padėkoti, kad šiandien turime laisvą lietuvišką spaudą.   1864-1904 m. buvo draudžiama lietuviška spauda, tačiau žmonės kovojo už laisvę skaityti lietuviškai. Caro valdžiai uždarius lietuviškas mokyklas, lietuviai ėmė kurti slaptąsias mokyklas, kuriose daraktoriai mokė vaikus skaityti ir rašyti lietuvių kalba. Knygų ir laikraščių jie gaudavo slapta iš knygnešių. Vienas iš pasiaukojusių lietuviškam žodžiui buvo Motiejus Valančius. Jis netgi perdavė į Prūsiją pinigų lietuviškoms knygoms spausdinti. Už lietuviško žodžio saugojimą daraktorius ir knygnešius žandarai persekiojo ir baudė, todėl aš asmeniškai labai vertinu, kad Tu, knygnešy, neišsigandai žandarų bausmių ir  trėmimo iš Lietuvos. Tavo dėka turim laisvą lietuvišką žodį. Dabartiniu metu yra leidžiama labai daug, įvairaus žanro knygų. Galime rinktis knygynuose ir bibliotekose sau patinkančią knygą. Ir tai turėtume vertinti.  
Viso geriausio, brangus knygnešy!                                                                                                                                                                                                                                                                           Airijus Tkačiov
Virtuali kelionė į Klaipėdos laikrodžių muziejų
    Kai 5a ir 5c klasės mokiniams pamokos pradžioje pristačiau būsimą temą „Laikas“, mokiniai pradėjo replikuoti „tai ką čia mokytis?“ „mes jau viską mokame“, bet pasiūlius  pasidaryti puodelį arbatos ir vėl grįžti prie kompiuterio bei pažadėjus ekskursiją, mokiniai daugiau neklausinėjo, o tik laukė, kas bus toliau. 
   Vos per kelias minutes „nuvykome“ į Klaipėdoje esantį Laikrodžių muziejų. Pagal savo specifiką, tai vienas iš retesnių muziejų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Muziejuje eksponuojami senovinių kalendorių, saulės, vandens, ugnies, smėlio laikrodžių originalai, modeliai ir kopijos, XVII–XX a. mechaninių laikrodžių originalai. Mokiniai gerdami arbatą klausėsi gido pasakojimo apie skirtingas laikrodžių epochas. Vaikščiodami po 9 muziejaus sales sužinojo kiekvienai epochai būdingus laikrodžius. Virtualaus turo metu laikrodžiai buvo apžvelgiami kaip meno kūriniai, interjero puošmenos. Žymūs Europos ir pasaulio meistrai tobulino laikrodžių formas, dekorą, naudojo brangias medžiagas, prašmatnų apipavidalinimą. Ekspozicijoje mokiniai galėjo pamatyti  originalius renesanso, baroko, rokoko ir vėlesnių stilių pavyzdžius.  
   Išklausius gido pasakojimo, mokiniai parašė savo atsiliepimus, štai keletas jų:
     „Labiausiai patiko, kad  prancūziški laikrodžiai iš bronzos.  Buvo įdomu klausyti ir matyti visokius laikrodžius. Daugiau norėčiau sužinoti apie  smėlio ir vandens laikrodžius. Pamokoje sužinojau, kad  laikrodžiai senovėje buvo labai brangūs. Iki galo atlikęs darbą supratau, kad laikrodžiai seniau buvo retenybė ir labai brangūs. Aš supratau, jog laikrodžius sukurti ir turėti reikalauja labai daug darbo. Dar šia tema norėčiau sužinoti daugiau apie prancūziškus laikrodžius“ .
„ Buvo įdomu sužinoti apie įvairius laikrodžius, jų kūrėjus, epochas. Norėčiau daugiau sužinoti, kaip gaminami šie laikrodžiai. Pamokoje sužinojau, kad yra daug įvairių laikrodžių, kaip jie atsirado, kas juos gamino… Būtų įdomiau, jeigu viską galėčiau gyvai pamatyti. Supratau, kad pasaulyje yra daugybė skirtingų laikrodžių, jų kūrėjų, jų panaudojimo tikslų, dizainų. Norėčiau ne tik matyti, bet ir paliesti, jeigu tai būtų galima.“
     Kartu su dailės mokytoja aptarę matytus laikrodžius, jų stilius, ieškodami skirtumų bei panašumų tarp vienokių ir kitokių laikrodžių epochų, mokiniai padarė savus laikrodžius. Tik piešdami, konstruodami, klijuodami suprato, kaip sudėtinga padaryti laikrodį. 

Pamokos netradicinėje aplinkoje organizatorės
matematikos mokytoja Laura Daniškevičienė
 ir dailės mokytoja Rima Vaitkevičiūtė
Antrinis tekstilės panaudojimas – kūryba ir pagalba gamtai
    Ką daryti, kai drabužį išaugame arba jis dėl kitų priežasčių tampa netinkamu dėvėti? Išmesti į šiukšlių dėžę? Tikrai, ne. Panaudotus drabužius mes ne tik galime, bet ir turime prikelti antram gyvenimui. Kaip tai padaryti kūrybingai ir įdomiai 7 A ir 7B  mokinės išmoko technologijų pamokoje. Mokiniai ne tik kūrė savo gaminius iš panaudotos tekstilės, bet ir sužinojo, kaip tai prisideda prie mūsų planetos išsaugojimo.
    Pirmuosius drabužius žmogus pradėjo kurti prieš daugiau nei keliasdešimt tūkstančių metų. Priešistoriniais laikais drabužiai leido žmogui išgyventi sudėtingoms klimato sąlygomis ir apgyvendinti net ir šalčiausius pasaulio kampelius. Bėgo laikas, mūsų civilizacija vystėsi, buvo sukurtos tekstilės masinės gamybos technologijos. Dabar esame pasiekę tokį tašką, kai daugelis iš mūsų apie drabužius galvoja labiau kaip apie puošmeną, asmenybės stiliaus išraišką, o ne pirmo būtinumo prekę. Tai džiugina, tačiau tuo pačiu ir kelia rimtus ekologinius iššūkius – tekstilės gamyba yra viena iš didžiausių aplinkos taršos šaltinių, o panaudotų drabužiais užversti sąvartynai.
    Daugelio iš mūsų spintose pilna įvairiausių drabužių – vienus mes dėvime kasdien, kiti jau yra išaugti arba „nebegražūs“. Nesuradę kam drabužių atiduoti, dažnai juos tiesiog išmetame į šiukšlių dėžę ir skubame į įsigyti naujus. Tačiau ar toks elgesys yra draugiškiausias gamtai – kaip galime prikelti drabužius naujam gyvenimu? Atsakymo į šį klausimą mokiniai ieškojo kartu su technologijų mokytoja Irma Zmejauskaite. Kviečiame peržiūrėti 7A ir 7B mokinių darbų virtualią parodą.
Sveikiname
5-8 klasių dailyraščio konkursas
      2021 m. vasario 22-26 d. Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijoje vyko 5-8 klasių mokinių dailyraščio konkursas, skirtas Vytauto Mačernio 100-osioms metinėms paminėti. Šiais metais dailyraščio konkursas vyko neįprastai  - elektroninėje Teams aplinkoje. Iš viso dalyvavo 37 vyresnių klasių mokiniai. Kadangi renginio tikslas buvo ne tik ugdyti aiškaus, taisyklingo, estetiško rašymo įgūdžius, bet ir pagerbti poeto V. Mačernio
atminimą, skatinti mokinius domėtis jo kūryba, todėl konkurso dalyviams buvo pateikti tekstai, susiję su V. Mačernio gyvenimu ir kūrybiniu palikimu. 5 klasių mokiniai dailyraščiu perrašė pateiktus V. Mačernio ,,Metų sonetus”, 7-okai domėjosi  poeto biografija ir perrašė keletą jos ištraukų, 8 klasių mokiniai turėjo galimybę atidžiau patyrinėti V. Mačernio laiškus draugams, bendramoksliams ir vėliau atkartoti poeto mintis, požiūrį į gyvenimą, savo ranka popieriaus lape.
      Kaip pavyko?
     Šiais, informacinių technologijų progreso laikais, vis mažiau skiriama dėmesio rašymui ranka. Mokykla, turbūt, viena iš nedaugelio įstaigų, kurioje mokinių vis dar prašoma rašyti ranka, rašyti dailiai. Visuomenėje neretai akcentuojama, jog svarbiausia, ką rašome, o ne kaip. Visgi  gebėjimas rašyti dailiai neturi būti pamirštas. Juk, pasak mokslininkų, rašymas ranka yra susijęs ne tik su rašybos įgūdžių formavimu ir įtvirtinimu, bet ir su skaitymo įgūdžiais. Kaip? Žmogus rašydamas jungia raides. Šie junginiai patenka į vaizdinę atmintį, o vėliau skaitantysis pasąmoningai juos atpažįsta ir geriau skaito. Be to, dailyraštis skatina dėmesio koncentraciją, lavina smulkiąją motoriką, aktyvina smegenų veiklą. Ne veltui sakoma, jog gebėjimas rašyti dailiai prilygsta kalbos išmokimui. Tai ne kiekvienam ,,įkandamas riešutėlis”, tačiau galime pasidžiaugti, jog mūsų mokykloje yra tikrai nemažai mokinių, kurie puikiai įvaldę šį įgūdį ir nuolat jį tobulina. Lietuvių kalbos mokytojoms buvo tikrai sunku išrinkti nugalėtojus.

     Dėkojame visiems dalyviams už aktyvų dalyvavimą!
     Pasigėrėkime geriausiais darbais, pasidžiaukime nugalėtojais.

     I-oji vieta – Dominyka Puzaitė (8b).
     II-oji vieta – Vakaris Petrauskas (5a), Gabrielė Noreikaitė (8b).
     III- oji vieta – Kamilė Jurgutytė (7a), Ugnė Švilpaitė (6a).                     
                                    Organizatorės 
Vilniaus ,,Spindulio“ progimnazijos
lietuvių kalbos mokytojos