Projektas „Keliaujame į pasakų šalį”
Kiekvienam iš mūsų pasakos primena
vaikystę, ilgus žiemos vakarus prie židinio
su knyga, norą tapti pačiam pasakos
herojumi. Vykdydami projektą „Keliaujame
į pasakų šalį” mes prisiminėme, kokias
pasakas mums pasakojo tėveliai, klausėme
pasakų, kurias įgarsino įžymūs Lietuvos
žmonės, žiūrėjome Brolių Grimų sukurtas
pasakas, norėjome nukeliauti į Nykštukų ir
milžinų pasaulį, bandėme patys sukurti
savo įsivaizduojamas pasakas ir jomis
pasidalinti su savo klasės draugais visą
adventinį laikotarpį.
Kurdami pasakas, vaikai jas pradėdavo
žodžiais…Seniai seniai gyveno…Toli toli už devynių jūrų, už devynių marių… Buvo kartą karalius…
Vieną kartą gyveno senelis ir senelė….
Savo pasakose jie aprašė slibinų kovas, kaip susitinka geroji fėja ir piktoji burtininkė, kaip karalius
liepia išpildyti tris jo norus, kaip ežiukas Spygliukas patenka į spąstus ir jam pavyksta išsigelbėti.
Visos vaikų kurtos pasakos baigiasi laimingai. Gėris nugali blogį.
Vaikai labai kūrybiški, jiems patinka kurti pasakas, išgirdę keletą pasakų jie sugebėjo jų
personažus panaudoti savo kūryboje, magiškus skaičius panaudojo kurdami istorijas apie stebuklus.
Karalius liepė atlikti tris darbus…Veronika turėjo įminti devynias mįsles…Princesės plaukai galėjo
apjuosti dvylika medžių…
Norėtųsi, kad vaikai neužmirštų lietuvių liaudies kurtų pasakų, kad galėtų jas papasakoti savo
tėveliams ir draugams, juk tai, ką paliko mums proseneliai, norėtųsi perduoti ir ateinančioms
kartoms.
,,Džiaugsmingų linksmų Kalėdų!“
Žemei darosi vis šalčiau. Naktimis ji klojasi vis storesne sniego antklode.
Adventas.
Ramu. Tylu. Prasminga.
Mokiniai tapo. Pamažu lape atsiranda naktis, viena kita snaigė, miestas, senelis Kalėda ir elnias
devyniaragis….
Liūdniems ir nelaimingiems mes sakome, kad Kalėdos tikrai bus. Tikrai. Jau girdisi baltų Kalėdų
varpeliai, jau uodžiasi cinamonu kvepiantys meduoliai, o senis Kalėda verda raudonų spanguolių
kisielių. Jis jau toks: rūpestingas, išmintingas, dosnus ir labai visų laukiamas.
Jeigu buvote geri, jau šiandien jūsų laukia dovana. Apsilankykite mokinių kalėdinėje parodoje
“Džiaugsmingų linksmų Kalėdų“.
Visiems gražių švenčių.
Dailės mokytoja metodininkė
Rima Vaitkevičiūtė
Benediktas Užkuraitis, 7a kl.
Dailės būrelio paroda
Ar jūs matėte medžius? Ne ne, ne tuos, įsisupusius į rudeninį rūką,
šalnos nuspalvintais lapais. Ar matėte Gyvybės medžius?
Jų viršūnės aukštos, kaip vaikų svajonės. O po šaknimis istorijos klodai,
atmintis. Jų kamienuos, kaip toj dainoj ,,kas šakytėlė,tai gegutėlė”, pilna
gyvenimo džiaugsmo: pasakų, saulių, gėlių ir žvėrelių…
Gyvybės medžiai – tai mūsų pasauliai.
Visus kviečiame pasivaikščioti po I-ame aukšte esančią Gyvybės medžių
alėją. Ją ,,pasodino” “Spindulio” progimnazijos dailės būrelio mokiniai ir
dailės mokytoja R.Vaitkevičiūtė.
Mokytojau, atrask save!
      Mados labai greitai keičiasi. Prieš daugelį metų, beveik kiekvienas Mokytojas ,,nešiodavo” mokinių padovanotą pravardę. Šiandien, tai retas reiškinys. Dabar mokiniai renka geriausią, mandagiausią, šauniausią Mokytoją.     
     Neseniai Mokytojai šventė savo profesinę šventę. Mokiniai jiems dovanojo gėles, gražius žodžius ir nuotaikingą portretų parodėlę. Smagu matyti, kaip mokytojai stabteli prie parodos. Po vieną ar grupelėmis  ieško savęs ar kolegų. Jų veiduose šypsenos.      
     Kaip gera matyti, kai Mokytojas šypsosi. Vadinasi dovana patinka? Nesvarbu, kad nelabai panašūs išėjote. Bet mačiau, su kokiu rūpesčiu ir meile buvote tapomi. Jeigu išorė nepanaši, pažvelkite giliau, – gal vidus Jūsų.
Dailės mokytoja metodininkė
Rima Vaitkevičiūtė
6b klasės mokinių projektas – burinis laivas
Per technologijų pamokas šeštųjų klasių mokiniai atlieka įvairius kūrybiškus projektus, kurie
skatina mokinius priimti individualius, kūrybiškus, techninius sprendimus. Vienas toks projektas yra
burinis laivas. Mokiniai turi sukonstruoti individualų laivo korpusą. Čia reikalingos matematikos
dalyko žinios: ant stačiakampio formos medžio lentos reikia nupiešti tikslią vidurio liniją, laivo
priekyje nubraižomas lygiašonis trikampis. Priekio pažymėtas linijas reikia tiksliai nupjauti su
vienrankiu metalo pjūklu. Po to atliekama laivo korpuso apdaila: su medžio dildėmis užapvalinamos
korpuso briaunos, visos korpuso plokštumos nušlifuojamos su šlifavimo kaladėlėmis. Naujas
technologinis procesas yra laivo korpuso vidinio paviršiaus išskaptavimas su tiesiais kaltais.
Mokiniai atidžiai bando išmokti taisyklingai valdyti skaptavimo įrankį, kad pavyktų lygiai ir tiesiai
atlikti skaptavimo procesą.
Įdomiausia burinio laivo gaminimo dalis yra stiebų ir burių gaminimas. Į laivo korpusą
įtvirtinami trys skirtingų aukščių stiebai, ant kiekvieno stiebo reikia pririšti po du skersinius
pagaliukus – tai labai didelio dėmesio ir susikaupimo reikalaujantis procesas! Dauguma mokinių
vienas kitam padeda: vienas mokinys prilaiko pridėtą pagaliuką prie stiebo, o kitas tvirtai pririša.
O įdomiausia ir kūrybiškiausia dalis yra burių spalvinimas! Visi mokiniai turi galimybę sukurti
išskirtines bures. Vienodų burių nebūna. Savitas ir originalias bures pagamino Jokūbas, Algirdas,
Karolis.
Prieš gaminant laivą dauguma mokinių svajojo kaip savo burinius laivelius paleis plaukti
tvenkiniuose, upeliuose ar kitur, bet kai pagamino ir pamatė kiek daug darbo reikėjo atiduoti šiam
projektui, tai nutarė savo laivelius parsinešti į namus ir papuošti savo interjerą.
Žolės balsas…
      Mokslo metai baigėsi. Visi keliausime ilsėtis prie upės, jūros, į miškus. Braidysime po smėlį, pievas. Būkime draugiški gamtai. Atminkime, kad žolė irgi moka kalbėti. Aš girdėjau ją kartojant ,,Grožis-tai fėja. Kartais ji slepiasi gėlės žiede, po lapu, apsiveja seną gebenę, žaidžia slėpynių su saulės spinduliais, vaidenasi griuvėsiuose arba juokiasi linksmame jauname veidelyje”(G.A.H.Sala).            Mes privalome suvokti, jog viskas, kas mus supa, trokšta gyventi. Nenusikalskime kitų gyvenimo atžvilgiu. Visiems linkiu puikių atostogų. Kviečiu pasižiūrėti mokinių pokalbio su žole.                                                                                                                Dailės mokytoja metodininkė Rima Vaitkevičiūtė
Aštuntoko laiškas mokyklai, mokytojams, draugams. I dalis.
                                    Mieli mokytojai,
Atrodo, dar vakar buvau mažas, pasauliu besidomintis vaikas,
mąstantis tik apie žaidimus ir draugus. Rodos, tos dienos vis dar
turėtų tęstis, bet… jų jau nebėra…
Paprastai laišką parašau gana greitai, tačiau dabar vos gebu
sujungti kelis sakinius.
Deja, kad ir kaip bebūtų gaila, atėjo laikas atsisveikinti. O
atsisveikindamas noriu padėkoti Jums, mano mieli mokytojai.
Visų pirma, noriu padėkoti savo pradinių klasių mokytojai. Ačiū, kad
nuo pat pirmos dienos, kai mano koja peržengė mokyklos slenkstį,
Jūs visada buvote šalia. Dėkoju, kad atidavėte kruopelę savo meilės
kiekvienam iš mūsų.
Ačiū mūsų Direktorei už užtikrintą tvarką ir teisingumą mokykloje.
Savo padėką noriu išreikšti ir kūno kultūros mokytojai. Kaskart eidamas koridoriumi, aš
sulaukdavau iš jūsų šilto ,,labas’’. Jums galėdavau pasididžiuoti savo pasiekimais varžybose ir ne tik.
Ačiū, kad buvote su manim.
Dėkoju technologijų mokytojui, kuris mane laikė po savo sparnu tuos ketverius metus. Jūs visada
suprasdavote mūsų problemas ir padėdavote rasti sprendimus joms. Ačiū, kad buvote man ne tik
geras mokytojas, bet ir nuostabus draugas.
Ačiū rusų kalbos mokytojai. Jūsų pamokos buvo vienos geriausių. Per jas visada būdavo linksma ir
tuo pat metu įdomu.
Dėkoju ir lietuvių kalbos mokytojai. Ačiū jums už tai, kad padėjote man pažinti kalbą, be kurios aš
būčiau niekas, ačiū, kad padėjote suprasti knygos vertę žmogaus gyvenime.
Nepamiršiu ir matematikos mokytojos. Nors mūsų auklėtoja Jums teko pabūti tik metus, jei tik aš
galėčiau, kartočiau ir kartočiau tuos metus iš naujo. Ačiū už Jūsų gebėjimą puikiai spręsti iškilusias
problemas, pagalbą būnant vyriausiais mokyklos mokiniais.
Dėkoju chemijos, biologijos ir fizikos mokytojoms, praskleidusioms paslaptingąjį gamtos pasaulio
šydą.
Dėkoju informatikos mokytojui, kuris padėjo rasti kelią per painiausius kodų labirintus, atskleisti
įvairias kompiuterines paslaptis. Ačiū, kad sutikęs mane mokyklos koridoriuje, pasisveikindavote ir
pajuokaudavote.
Ačiū geografijos mokytojai už tai, jog suteikė galimybę perplaukti visus pasaulio vandenis,
išnaršyti visus pasaulio kampelius, panerti į giliausią žemės vietą ir pakilti ten, kur gali būti aukščiau
už visus, neišeidamas iš mokyklos suolo. Dėkui, kad neleidote man paklysti kelyje.
Ačiū mokytojams, vedusiems mane per senovės Romą, gladiatorių kovas, viduramžių dienas ir
Vytauto Didžiojo valdas. Ačiū už suteiktą galimybę pasijausti keliautoju laiku kiekvieną jūsų pamoką.
Ačiū istorijos mokytojams.
Ačiū bibliotekos vedėjai, kuri visada pasitikdavo ir lydėdavo mane su šypsena veide.
Dėkoju anglų kalbos mokytojai, kuri padėjo pasijusti tikru anglu savo pamokose, išmokti naujos
kalbos ir perbristi per savo kalbos barjerą.
Labai ačiū dailės mokytojai, kuri man įrodė, kad menas niekada nebus blogas, jei tik tu jauti jį.
Dėkoju žmogui įrodžiusiam man, kad tokios frazės, kaip ,,Aš nemoku piešti’’, nėra.
Ačiū mokytojai, kuri padėjo man suprasti, jog žmogui reikalingas ne tik materialusis pasaulis, bet
ir dvasinis tikėjimas, ramybė. Ačiū tikybos mokytojai.
Dėkoju mokytojai, kuri mane vedė per Mocarto, Bacho, Bethoveno ir dar daugelio kitų nuostabių
kompozitorių gyvenimą ir supažindino su jų kūryba. Ačiū už galimybę ne tik klausyti, bet ir kurti
muziką.
Ačiū mokytojui, kuris man išmokė judėti mažais žingsneliais valso ritmu, judėti pagal energingą
ča ča ča muziką ir išmokti dar daug kitų nuostabių šokių.
Na štai, ir mano padėkos pabaiga. Visiems savo mokytojams aš žemai lenkiu galvą už jūsų meilę ir
paruošimą išeiti į pasaulį jau protingu, subrendusiu žmogumi. Tebūnie visi pykčiai ir nesutarimai
lieka giliai praeityje, o jūsų laukia tik pati šviesiausia ateitis.
Dėkui jums! Aš niekada jūsų nepamiršiu.
Erikas Rutavičius, 8a klasė
Iliustracija Augustės Stonytės, 7b klasė
Aštuntoko laiškas mokyklai, mokytojams, draugams. II dalis.
Miela mokykla,
Ar tu gali patikėti, kad daugiau nebeišgirsi
aštuntokų balsų ir juoko? Ar tu gali įsivaizduoti
mokyklos suolus be aštuntokų? Deja, bet
atsakymas į šituos klausimus yra taip…
Prieš aštuonerius metus tu plačiai atvėrei savo
žinių duris nedrąsiems, baikštiems, droviems
pirmokams. O dabar šią mokyklą palieka ryžtingi,
savimi pasitikintys ir gyvenimui pasiruošę
žmonės. Mokykla, tu išmokei daugybę įvairių
dalykų bei paraginai nebijoti klysti ir bandyti iš
naujo. Tu parodei, kad gyvenimas gali būti
lengvas ir smagus arba sunkus ir sudėtingas.
Aš noriu padėkoti tau už suteiktas žinias, neįkainojamas patirtis ir laiką, kurį mes praleidome
drauge. Tu tapai mano antraisiais namais, į kuriuos aš visada norėsiu sugrįžti. Sudie, Spinduly, tu
visada liksi mano širdy.
Ieva Kairytė, 8a klasė
Miela 8b klase,
Dabar pagalvojus, ketveri metai prabėgo taip greitai.
Linksmiausios dienos, tai buvo kelionės su jumis į įvairias vietas.
Man labiausiai patiko metai 8 klasėje, nes visi sutarėm, nesipykom.
Noriu visiems klasės draugams palinkėti sėkmės gimnazijoje. Ten gali būti sunkoka, bet visi esate
stiprūs ir žinote, kaip išsisukti iš bėdų. Taip pat linkiu naujoje mokykloje susirasi draugų ir pasiekti
puikių mokymosi rezultatų.
Radvilė Raulinaitytė, 8b klasė
Miela mokykla, mieli mokytojai,
Noriu padėkoti Jums už pagyrimus ir pastabas, už naujovių mokymus, už kiekvieną sekundę
praleistą kartu. O taip sunku atsisveikinti, kai visus ir viską puikiai pažįstu ir žinau. Tačiau jau laikas…
Lauryna Paulauskaitė, 8b klasė
Iliustracija Luko Povilensko, 7b klasė.
Antireklama rūkymui
               Kad išgyventume, mums reikia vandens, maisto, oro, energijos šaltinių, būsto ir vaistų.   
                                                              Ar reikia cigaretės?   
       
           Gegužės 31-oji – pasaulinė diena be tabako. Mūsų mokyklos 5-8 klasių mokiniai minint šią dieną  kūrė plakatus prieš rūkymą ir jo žalą. 
 Dailės mokytoja metodininkė Rima Vaitkevičiūtė 
Nuotolinio mokymosi pabaiga
Atostogos…..
Vasara, jūra ir saulė
Kopų smilgose, pienių laukuos
Tas laimingas vaikiškas pasaulis
Vėl paskęs stebuklinguos žieduos…..
Vasara – tai lyg atlygis už visa, ką padarėme rudenį,
žiemą ir pavasarį. Vaikams – tai atlygis už mokymąsi,
už nuoširdumą, žaismingumą… Mokytojams ir tėvams
- vasaros saulės spindesys už rūpestį, darbą, meilę,
kantrybę….Vasara, vasara, vasara… tai tarsi diplomas, padėka už viską, ką pastaraisiais mėnesiais
teko pakelti, išmokti, suprasti, iškęsti …
Pagaliau baigėsi nuotolinis mokymasis. Tai buvo nelengvas iššūkis tiek mokiniams, tiek
mokytojams, tiek tėvams. Vaikams šis iššūkis buvo sunkus, nes jie labiausiai ilgėjosi draugų, gyvo
bendravimo, žaidimų… Paradoksas: karta, kurią mes vadiname „google“, interneto karta, pasirodo,
vis dėlto labiausiai vertina tikrą, o ne virtualų bendravimą… Visiems buvo nelengva, bet svarbiausia
buvo – išlikti pozityviems. Manau mums pavyko. Ir tai rodo mūsų nuostabūs darbeliai, piešiniai….