Raudona spalva – ne tik klaidoms ryškinti: spalio 4–10 dienomis vyksta tarptautinė disleksijos pažinimo savaitė
   Pasitikime pasaulį apskriejančią disleksijos pažinimo bangą – iniciatyvą „Go Red for Dyslexia“, kuri Lietuvoje yra skirta didinti visuomenės žinojimą apie disleksiją bei palaikyti ir padrąsinti vaikus, susiduriančius su šiuo skaitymo sunkumu. 

Disleksija – tai ne tik skaitymo sutrikimas, bet ir unikali mąstysena, pasireiškianti vizualia atmintimi, jautrumu aplinkai, simetrijai ir detalėms, tačiau reikalaujanti kitokių mokymosi metodų bei priemonių.
   Lietuvoje skaitymo sutrikimai pastebimi pradėjus lankyti mokyklą, tačiau tėvams ir mokytojams labai stinga informacijos, kaip ugdyti disleksiją turintį vaiką. Švietimo pagrindas – tekstai, o šie disleksiją turintiems vaikams, nepaisant aukšto intelekto, sunkiai įveikiami: skaitant raidės pasikeičia, susikeičia vietomis, „pabėga“, painiojasi skiemenys. Nors Lietuvoje dar nėra duomenų apie disleksijos paplitimą, pasaulinė statistika griežta: disleksija būdinga bent 10 proc. visuomenės. Vadinasi, Lietuvos mokyklas lanko net 32 tūkst. mokinių, turinčių disleksiją!
  Disleksija nėra išgydoma, iš jos nėra „išaugama“. Tačiau pritaikius ugdymo programą, sudarius sąlygas patirti sėkmę, ugdant gebėjimą žodžiais reikšti mintis ir atpažinti kitų žmonių jausmus, nuolat palaikant ir padrąsinant, disleksiją turintiems vaikams atsiveria platūs savirealizacijos horizontai.
  Logopedo pagalba ypatingai veiksminga 7–11 metų vaikams: specialistas padeda lavinti skaitymo techniką bei trumpalaikę atmintį, kuri ypatingai svarbi žodžio atpažinimo procese. Specialusis pedagogas padeda vaikui išmokti „pasiimti“ informaciją kitaip – galbūt jam tinka minčių žemėlapio technika, gal struktūravimas ar esminių žodžių pasižymėjimas. Šio specialisto funkcija – išmokyti vaiką mokytis taip, kad informacija „liktų galvoje“.
   Disleksiją turintys vaikai dažnai patiria emocines perkrovas ir praranda motyvaciją mokytis. Čia labai svarbi psichologo ir / ar kvalifikuoto meno (dailės, muzikos) terapeuto pagalba.
  Štai keletas būdų mokyklai tapti disleksijos pažinimo savaitės dalimi: 
  • Renkitės kitaip – dėvėkite raudonus drabužius arba pagyvinkite aprangą raudonomis detalėmis. 
  • Peržiūrėkite 20 min. trukmės filmą „Mical“ (https://www.youtube.com/watch?v=p-Eycme4NFM)  – jis padės suprasti, kaip jaučiasi disleksiją turintys vaikai. 
  • Pasivaišinkite raudonais obuoliais – juk bendrovės „Apple“ įkūrėjas, multimilijonierius Styvas Džobsas taip pat turėjo disleksiją.
  • Kurkite – siūkite, pieškite, tapykite raudonais atspalviais.
Kaip padėti vaikui lengviau adaptuotis?
   Vaiko paruošimas į mokyklą neapsiriboja vien ugdymo įstaigos parinkimu ir mokyklinių prekių supirkimu. Pradedančių lankyti mokyklą vaikų tėvus dažnai kamuoja abejonės: ar jų atžalos pasirengusios mokytis, ar pavyks vaikui prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos, ar pritaps naujame kolektyve, ar nebijos mokytojos, ar niekas jų neskriaus.
Pradžia galėtų būti tokia:
1. PASITIKĖJIMAS tuo ką pasirinkome t.y. ugdymo įstaiga.
2. Ir PRIPAŽINIMAS, kad tiek tėvai, tiek vaikas ir mokytojai gali klysti. O klaidos duotos patirčiai, o ne nuoskaudoms kaupti.
Prisitaikymo laikotarpis, kuris vadinamas adaptacija, priklauso nuo daugelio veiksnių (individualių vaiko savybių, brandumo, savarankiškumo, gebėjimo bendrauti tiek su suaugusiais, tiek su bendraamžiais, vaiko pasirengimo mokyklai lygio). Bet padėti vaikui lengviau adaptuotis gali ir tėvai.
  • Kalbėkitės su vaikais. Klauskite atvirais klausimais: ko mokėsi? ką veikė per pertraukas? su kuo žaidė? Venkite tokių klausimų: ar mokytoja barė? ar vaikai mušėsi? ar triukšmas buvo didelis? Nes tokiu būdu formuosite neigiamą nuostatą ir trūkumų ieškojimą per neigiamus klausimus. Padrąsinkite kreiptis pagalbos. Tinkamas nusiteikimas yra labai svarbi starto dalis.
  • Patys išlikite ramūs. Vaikai labai imlūs suaugusiųjų emocinėms būsenoms. Jei jaučia, jog tėtis ar mama nerimauja ar patys abejoja vaiko galimybėmis, vaikas ir pats ima tuo abejoti. Patartina, jog vaiką į mokyklą vestų tas suaugęs, kuris jaučiasi tvirčiau ir išgyvena mažiau nerimo dėl šios situacijos.
  • Bendraukite su mokytojais. Tam kad mokytojas atlieptų į individualius vaiko poreikius, jam svarbu žinoti vaiko asmenines savybes ir gebėjimus.
  • Stenkitės sukurti ir išlaikyti dienos ritmą.
  • Nepulkite vaikui padėti, jei nėra būtinybės. Taip ugdysite savarankiškumą.
  • Paskatinkite, pasidžiaukite. Nekritikuokite ir nenuvertinkite.
  • Domėkitės mokyklos taisyklėmis, reikalavimais, kartu su vaiku jas aptarkite.
  • Knygų apie mokyklos gyvenimą skaitymas kartu su vaiku padeda užmegzti pokalbį, aptarti situacijas (skaityti galima ne tik namuose bet ir bendrai klasėje).
  • Pats svarbiausias dalykas, tai Jūsų kantrybė ir dėmesys.                                                                                                                                                                                     Sėkmingos adaptacijos 
  •  Mokyklos psichologė Raminta Beinerytė
Ką būsimas(-a) pirmokas(-ė) turi žinoti, mokėti, gebėti
Bendros žinios
Eidamas į pirmą klasę vaikas turi:
• Gebėti papasakoti apie save ir savo artimiausią aplinką;
• Žinoti savo gimimo dieną, adresą;
• Suvokti ir įvardyti priežasties ir pasekmės ryšį (pvz., jei žiemą išeitume į lauką be striukės ar palto, tai sušaltume). 
Kalba ir kalbėjimas
Eidamas į pirmą klasę vaikas turi turėti pakankamai gausų sąvokų žodyną ir gebėti:
• Pavadinti daiktus apibendrinamąja sąvoka (pvz., lėkštė, puodelis, dubenėlis – tai indai) ir priešingai – (išvardinti apibendrinamąja sąvoka pavadintus daiktus (baltai – tai…);
• Išskirti objektų panašumus ir skirtumus (pvz., šuo ir katė yra gyvūnai, skiriasi tuo, kad šuo loja, o katė kniaukia ir pan.);
• Lyginti daiktus pagal įvairius požymius (pvz., knyga stora, o sąsiuvinis plonas, akmuo kietas, o pagalvė minkšta ir pan.);
• Kalbėdamas derinti daiktavardį ir skaitvardį (pvz., du gaidžiai, dvi vištos ir pan.);
• Taisyklingai tarti visus kalbos garsus, ištarti sudėtingus žodžius su priebalsių samplaikomis (pvz., kupranugaris, sportbatis, laikraštis, šikšnosparnis ir pan.);
• Pagal pavyzdį padaryti žodžius su priesagomis (pvz., mažas stalas – staliukas, maža dėžė – dėžutė, plaukus kerpa kirpėjas, duoną kepa kepėjas ir pan.);
• Paaiškinti kitiems nesudėtingas žaidimo taisykles.
Emocinis intelektas
Priešmokyklinukas turi gebėti:
• Įvardinti savo ir kito žmogaus emocijas;
• Palaukti savo eilės;
• Laikytis žaidimo taisyklių ir nustatytos tvarkos;
• Pralaimėjęs labai nenusiminti.
Rašymas ir skaitymas
Eidamas į pirmą klasę vaikas turėtų:
• Domėtis raidėmis, skaičiais ir skaitmenimis;
• Pažinti bent jau spausdintines didžiąsias raides;
• Gebėti jungti raides į skiemenis ar skaityti;
• Gebėti parašyti savo vardą (galbūt pavardę, amžių skaičiumi).
Laiko suvokimas:
Priešmokyklinukas turi gebėti:
• Įvardinti savaitės dienas;
• Suprasti sąvokas vakar, šiandien, rytoj ir parinkti tinkamą veiksmažodžių formą (pvz., vakar aš valgiau blynus, šiandien valgiau košę, o rytoj valgysiu sriubą).
Erdvės suvokimas
Eidamas į pirmą klasę vaikas turi gebėti:
• Atskirti, kad eilėje pirmas, o kas paskutinis;
• Skirti kairę ir dešinę puses;
• Suprasti sąvokas pirmyn, atgal, priekyje, gale, per vidurį, šalia;
• Žaisti stalo žaidimus su kauliukais: paeiti reikiama kryptimi žaidimo figūrėle tiek langelių, kiek taškų išrideno kauliukas.
Smulkioji motorika
Būsimasis(-oji) pirmokas(-ė) turi gebėti:
• Kirpti pagal kontūrą;
• Spalvinti neišeidamas už linijų;
• Nupiešti žmogaus figūrą su visomis kūno dalimis ir detalėmis. 
Dėl priešmokyklinukų, pirmokų ir antrokų nemokamo maitinimo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.
SOCIALINĖ PARAMA MOKINIAMS 2021–2022 MOKSLO METAIS 
Naujovės: 
 Nuo rugsėjo 1 d. priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams mokyklose / ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bus organizuojami be atskiro prašymo, nevertinant gaunamų pajamų. 
Nuo liepos 1 d. atsisakyta reikalavimo tėvams (globėjams) teikti prašymą savivaldybių administracijoms dėl nemokamų pietų skyrimo. Tėvai (globėjai) turi teisę per mokyklos administraciją atsisakyti vaikui skirtos paramos (pagal mokyklos sudarytus sąrašus), arba, atsiradus poreikiui, kreiptis dėl šios paramos skyrimo (įtraukti į mokyklos sudarytus sąrašus).
• Suteikiama teisė gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti ne vyresniems kaip 21 metų mokiniams iš nepasiturinčių šeimų, kurie mokosi pagal suaugusiųjų ugdymo programas.
• Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas iki mokslo metų ugdymo proceso pabaigos, o IV gimnazijos klasės mokiniams – iki brandos egzaminų sesijos pabaigos.
Prašymus dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo vertinant pajamas 2021–2022 mokslo metais galima teikti nuo liepos 1 d.
Mokiniams gali būti teikiama šių rūšių socialinė parama:
• nemokamas maitinimas (pusryčiai, pietūs, pavakariai ir maitinimas mokyklose organizuojamose
 vasaros poilsio stovyklose);• parama mokinio reikmenims įsigyti (80 Eur per kalendorinius metus).

Tėčiui (visiems Tėčiams)
Tu pirmasis vyras paėmęs mane ant rankų, nešiojęs, mylavęs mane. Pamenu save dar
ikimokyklinukę ir tas nedideles medines kaladėles su įvairių gyvūnų ir paukščių atvaizdais, kai vis
bėgdavau tavęs paklausti, kaip jas sudėti, kad žodis ar sakinys gautųsi. Ir dar atsimenu, kaip rūsyje iš
lentučių gamindavai mano lėlėms lovas. Ir net staliuką mano lėlės turėjo. Ilgai žaidžiau su jomis,
balkone net visus lėlių namus įsirengiau. Vėliau tu net gėdindavai mane “tokia jau didelė, bernai
turėtų rūpėti, o tu tik su lėlėm žaidi”.
O mokyklinis valsas… Pirmą kartą tuomet šokome abu valsą. O kiek namie mokinomės tuos
žingsnelius -viens, du, trys, viens, du, trys… Tu neblogas šokėjas buvai, pasakodavote, kaip
jaunystėje su mama iki paryčių šokdavote. Iš viso prisimenu tris mūsų valsus. Per mano vestuves
šokom abu, vėliau per Tavo ir Mamos auksines vestuves – aš su tavimi, o broliai su mama.
O mūsų kelionės…Nuo pat mažumės visa šeima kokiam mėnesiui kiekvieną vasarą važiuodavom
su savo volga. Perdavėte šitą kelionių geną dar dviem kartom į priekį.
Ir koks tu puikus Senelis buvai. Anūkai užaugo “ant tavo pasakų”. Arba pats jas skaitydavai, arba
prikurdavai. Pamenu, mėgstamiausia sūnaus knygelė buvo “Meškiukas Rudnosiukas”, šimtus kartų
jam skaitydavai, vėliau jau jis tau mintinai “skaitydavo”. Arba knygelė “Ką žmonės dirba visą dieną”.
Kiek ten fantazijos abiems būdavo prie
kiekvieno paveiksliuko. Va čia tai profesinis
orientavimas :).
Užaugo, Tėti, Tavo anūkai. Ir medžiai sode
užaugę – šaknys ir šakos plačiai išsišakoję. Ir
ta alyvinė obelis, kuri tau labiausiai
patikdavo, kiekvienais metais gausiai
pražysta ir duoda vaisius. Tikiuosi ir šiemet
obuolių bus. Ir gandralizdis toje pačioje
vietoje, tik nežinau, ar gandrai tie patys, ar
kiti…
Tas nuostabus žodis MAMA
Kol esame maži – Mama mums visas pasaulis. Kai užaugame, Jos
meilė ir rūpestis kasdien lydi mūsų žingsnius ir linki sėkmės.
Mama yra mylimiausias žmogus. ( Gytis )
Mama – tai mūsų pasaulis, nes ji mus pagimdė ir visada padeda. (
Adomas )
Mama mums kaip apsauga ir tikriausia meilė. ( Vedastas )
Mama – tai toks žmogus, kuris užjaučia, padeda, pagiria. ( Lukas M.)
Mama yra mylimiausias žmogus pasaulyje, ji yra mūsų pasaulis. (
Gerda.)
Linkime kad gražiausi pavasario žiedai puoštų MAMOS rankas, o
mūsų meilė ir dėkingumas šildytų širdį.
Psichologo pagalba tą pačią dieną
    Dėl pandemijos ir karantino smarkiai prastėja tiek suaugusiųjų, tiek vaikų savijauta, o psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos tenka laukti net kelis mėnesius. Tačiau kai būtina skubi pagalba, kai sunku suvaldyti emocijas, reikia rekomendacijos dėl konkrečios situacijos ar žmogaus, kuris galėtų išklausyti, vis aktualesne alternatyva tampa emocinės pagalbos linijos.
   Paramos vaikams centre veikiančioje “Tėvų linijoje” nemokamai, iš bet kurios Lietuvos vietos, galima gauti profesionalaus psichologo konsultaciją. Telefonu pagalba suteikiama tą pačią dieną, nei skambučių skaičius, nei trukmė nėra ribojama.

Daugiau informacijos: www.tevulinija.lt 

Būsimųjų pirmokų tėveliams
Mokymosi pradžia – didelių pasikeitimų metas ir išbandymas pačiam vaikui ir visai Jūsų šeimai.
Pirmoko sėkmė mokykloje didele dalimi priklauso nuo to, kaip vaikas paruošiamas šeimoje. Vaikas
turi žinoti, kad 35 minutes reikės būti susikaupusiam, teks klausytis ir išgirsti.
Kaip Jūs galite padėti būsimajam pirmokui?
• Skatinkite vaiko savarankiškumą. Mokykite patį apsirengti, užsirišti batų raištelius.
• Skatinkite vaiką kalbėti. Nuolat leisdami laiką su vaiku kalbėkite, tarkite raides, skiemenis, žodžius,
pastebėkite ir perskaitykite įvairius užrašus.
• Skaičiuokite (kiek vaikas mato medžių, mašinų, namų ir pan.), lyginkite ko daugiau, ko mažiau.
• Pratinkite vaiką, kad išklausytų kalbantį žmogų.
• Mokykite netrukdyti savo sesutei, broliui, tėveliams, seneliams.
• Mokykite vaiką orientuotis erdvėje, nuolat vartokite žodžius kairė, dešinė, viršus, apačia ir pan.
• Mokykite saugiai naudotis žirklėmis.
• Mokykite dirbti su popieriumi. Leiskite vaikams jį plėšyti, brėžkite ir kirpkite įvairias figūras.
• Leiskite naudotis liniuote.
• Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą.
• Skatinkite vaiką kalbėtis apie mokyklą.
• Mokykite vaiką nebijoti pasisakyti.
• Mokyklines prekes pirkite kartu su vaiku ir apie tai kalbėkitės. Nepirkite visų priemonių iš karto.
• Supažindinkite ir aptarkite su vaiku pasikeisiantį dienos režimą.
• Pratinkite vaiką užbaigti pradėtą darbą.
• Mokykite vaiką teisingai laikyti pieštuką ir tvarkingai spalvinti.
• Mokykite vaiką saugiai elgtis gatvėje. Supažindinkite su keliu į mokyklą.
Nesielvartaukite, kad negalite duoti savo vaikams visų geriausiųjų pasaulio dalykų. Atiduokite visa,
ką geriausia turite savyje.
Popietė su tėveliais prie arbatos puodelio
Jau beveik penki mėnesiai, kai mūsų visų kasdienybė pasikeitė neatpažįstamai: dirbame ir mokomės per nuotolį, organizuojame trišalius pokalbius, sprendžiame įvairius klausimus, bet ir perkeliame tėvų susirinkimus į virtualią erdvę.

Anksčiau daugelis tėvelių vengdavo lankytis mokyklos susirinkimuose,  teisindamiesi, kad yra užsiėmę, pavargę, neturi laiko, bet situacija pasikeitė kardinaliai.
Prasidėjus nuotoliniam mokymui, tėvai iš pasyvių ugdymo proceso stebėtojų tapo aktyviais mokytojų pagalbininkais. Nuotolinis mokymasis suvienijo mokytojus ir tėvelius, bendravimas  tapo atviresnis ir nuoširdesnis.
Tai iliustruoja kovo 25 d. vykusi 5a klasės tėvelių virtuali popietė „Prie arbatos puodelio“ Teams aplinkoje, aptariant mokinių pažangą ir asmeninius pasiekimus. Tokie pokalbiai dar labiau apjungia, sušildo ir leidžia bendradarbiauti tarpusavyje bei stiprinti pasitikėjimą vieni kitais.
Kaip ugdyti foneminį suvokimą?
Foneminis suvokimas – tai gebėjimas skirti kalbos garsus jų klausantis. Svarbu suprasti, kad tai nėra klausos sutrikimas. 
Foneminio suvokimo neišlavėjimas (trūkumas) – negebėjimas skirti panašiai skambančių kalbos garsų (I-Y, U-Ū, S-Z, K-G, Š-Ž, P-B, T-D, O-UO, E-Ė). Dėl foneminio suvokimo neišlavėjimo vaikai sunkiau taria ilgesnius žodžius(kaklaraištis → kakraišti), praleidžia garsus ir skiemenis (šarka → arka), kalbos garsai sukeičiami vietomis (langas → anglas), painioja kalboje panašiai skambančius žodžius (kalva → galva, stogas → storas, kasa → rasa) arba blogiau supranta greitą kalbą. 
Nuo foneminio suvokimo įgūdžių priklauso vaiko gebėjimas taisyklingai tarti garsus, skaitymo ir rašymo mokymasis. 
Pratimai, lavinantys foneminį suvokimą:
  • Klausyti įvairaus beldimo ir jį atkartoti;
  • Pakartoti skiemenis, skiemenų eiles (pvz.: pa-ba-po, sa-ša-so, ta-da-to, ka-ki-ga…);
  • Nustatyti, ar nurodytas garsas yra garsų eilėje, skiemenyse, žodžiuose (pvz.: suplok, kai išgirsi garsą Š tarp kitų garsų – a, e, i, Š, o, p, Š…; skiemenyse – sa, ŠA, ko, mė, sė, AŠ…; žodžiuose – ŠAKA, sako, lapė, saga, ŠIENAS…);
  • Atrinkti daiktus ar paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
  • Nustatyti pirmą ir paskutinį žodžio garsą (pvz.: ŠAKA, pirmas garsas Š, paskutinis garsas A); ·  
  • Nustatyto garso vietą žodyje (žodžio pradžia – pirma raidė, vidurys, galas – paskutinė žodžio raidė);
  • Sugalvoti kuo daugiau žodžių, prasidedančiu nurodytu garsu (pvz.: garsas A – asilas, ašara, akmuo…);
  • Pradėti žodį, o vaiko paprašyti sugalvoti kuo daugiau to žodžio pabaigų (pvz.: La… – laša, lapė, lapas, lakas ir t.t.).
Garsinės analizės ir sintezės mokymas:
  • Išklausyti sakinį, suskaičiuoti žodžius, pasakyti, koks pirmas žodis, antras, trečias…;
  • Skiemenuoti žodžius, pasakyti, kiek skiemenų turi žodis, koks yra pirmas skiemuo, antras, trečias;
  • Tęsti žodžių grandinėlę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesnio žodžio paskutiniu skiemeniu: mala-laka-kala-lapė-pėda-davė-vėrė-rėkė-kėdė-dėžė-žėri;
  • Prie duoto žodžio pridėti raidžių, kad pasikeistų žodis (oras-voras); pakeisti žodyje esančias raides taip, kad pasikeistų žodžio reikšmė (musė-pusė), sukeisti žodžio skiemenis taip, kad pasikeistų žodžio reikšmė (kala-laka, ragas-garas);
  • Sudėti galimus žodžius iš skiemenų ar raidžių (skiemenys: var, lie, ka, na, pa, ko, iš skiemenų sudaryti žodžiai: varna, liepa, lieka, varpa, kopa ir pan.);
  • Įrašyti praleistas raides žodžiuose; 
  • Žodžiuose ar tekstuose rasti klaidas, jas ištaisyti;
  • Pildyti kryžiažodžius.