Ar žinote, kaip senovės lietuviai aiškino pasaulio, žmogaus, gamtos reiškinių sukūrimą? Taip, žinoma, buvo kuriami trumpi pasakojimai, kurie leido mūsų senoliams suprasti tai, kas nesuprantama, paaiškinti tai, kas nepaaiškinama. Šie pasakojimai buvo perduodami iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas ir tokiu būdu išliko ir iki šių dienų. Šie pasakojimai – tai sakmės. Ar sunku juos kurti ir dar meistriškai pasekti? Savo kūrybinius gebėjimus, pasakotojo vaidmenį turėjo progą išmėginti 6 b klasės mokiniai. Parengiamieji darbai buvo atliekami labai kruopščiai ir atsakingai. Pirmiausia, perskaityta ir aptarta ne viena dešimtis sakmių, antra, susisteminti visi atradimai, tyrinėjant sakmes. Vėliau imtasi kūrybinio darbo, atsižvelgiant į turimas žinias ir  patarimus. Vienas įprastas žiemos rytmetys į klasę susirinkusiems 6-okams prasidėjo ne visai įprastai  - jaukiai, prie arbatos puodelio, mokiniai vieni kitiems sekė savo pačių sukurtas sakmes. ,,Gyvą” sakmių sekimą lydėjo  mokinių sukurtos iliustracijos. Ir tai ne pabaiga, o tik startas naujam žingsniui…   

   Tęsdamos ,,Vaikai vaikams” projektą, ryžtingiausios 6 b klasės mokinės nutarė sausio 15 d. aplankyti pirmokus, o sausio 23 d. kiek vyresnius draugus  - ketvirtokus. Apie šiuos, daug emocijų sukėlusius, susitikimus pasakoja ir pati mokinė Gabrielė Noreikaitė:  ,,Aš ir mano klasės draugės – Augustė, Austėja ir Lėja - pasirodymui daug ruošėmės – per pertraukas ir po pamokų repetavome. Eidamos pas pirmokus, truputį drebėjome, bet tuo pačiu degėme nekantrumu pasidalyti savo kūryba. Kai sekėme sakmes, mažieji draugai rimtai į mus žiūrėjo ir buvo matyti, jog labai įdėmiai klausėsi. Manau, jiems tikrai buvo labai įdomu ir smagu klausytis mūsų sukurtų sakmių, kaip ir mums jas sekti.” 

   Kokia šio apsilankymo vertė? Pradinukams šis apsilankymas – tinkamas įvadas pamokai, susijusiai su tautosakos skaitymu, suvokimu, vyresniųjų klasių moksleiviams – ne tik puiki viešojo kalbėjimo treniruotė, bet ir galimybė atskleisti savo kūrybiškumą, išmonę.