Eilėraštį piešiu

November 5, 2021 12:00 am Published by Leave your thoughts
    Turbūt niekas nepaneigs, jog eilėraštis – lyrikos žanras, kuris mus lydi nuo mažens. Eilėraščio forma mažiesiems padeda pažinti pasaulį, lavinti atmintį, perteikti savo jausmus artimiausiems - tėveliams, broliukams, sesutėms, seneliams ir, žinoma, atskleisti požiūrį į supančią aplinką. Augdami į eilėraštį žvelgiame kiek kitaip – giliau. Tai padaryti mums padeda gebėjimas raiškiai perskaityti tekstą, žinojimas, į kokius elementus reikia atkreipti dėmesį, norint suvokti eilėraštį ir perteikti jo mintį kitiems. Šių dalykų mokomės jau 5-oje klasėje per literatūros pamoką. O jei eilėraščio mintį – jausmus ir nuotaiką perteiksime spalvomis? Tai atlikti lietuvių kalbos ir dailės mokytojos spalio 25 d. pakvietė 5c klasės mokinius į integruotą – atvirą pamoką ,,Eilėraštį piešiu“.
    Pamokos pradžioje 5-okai kartu su lietuvių kalbos mokytoja pakartojo turimas žinias – prisiminė eilėraščio skaitymo žingsnius, aptarė eilėraščio suvokimo elementus. Taip buvo užpildyti gėlelių žiedai (schemos). Tokia forma pasirinkta neatsitiktinai, juk raiškiai perskaitytas ir perteiktas eilėraštis ,,sužydi” tarsi pats gražiausias gėlės žiedas. Tuomet lietuvių kalbos mokytoja paprašė mokinių raiškiai perskaityti dviejų poetų kūrinius: V.Kukulo ,,Vaiko piešinys”, J.Erlicko ,,Aklas berniukas” ir juos palyginti, sukuriant eilėraščio žmogų (įvardijant jo jausmus, perteikiamą nuotaiką) ir apibūdinant eilėraščio situaciją. Apibendrindami mokiniai pastebėjo, jog šie eilėraščiai išreiškia priešingą eilėraščio žmogaus požiūrį į supantį pasaulį. Vienas negatyvų, kitas, atvirkščiai, pozityvų. Nuotaiką ir jausmus išsakyti žodžiais nėra sudėtinga, o ar lengva tai perteikti spalvomis. Kaip tai galima padaryti? Pirmiausia, reiktų žinoti, kuri spalva, kokią emociją perteikia. Tad dailės mokytoja paragino 5-okus  prisiminti, kaip galima skirstyti  spalvas. Mokiniai netruko sugrupuoti spalvas: į tamsias ir šviesias, šiltas ir šaltas, energingas ir ramias ir kt. Dailės mokytoja, pasidžiaugusi mokinių žiniomis, pakvietė paimti teptuką į rankas ir jo pagalba išlaisvinti jausmą ir nuotaiką, kurie aplankė klausant vieno iš dviejų skaitomų eilėraščių. Vaikai, nieko nelaukdami, kibo į darbą. Ir kaip lengvai mintys buvo guldomos ant popieriaus lapo! Darbas truko vos 15 minučių, tačiau gautas rezultatas buvo puikus. Kiekvieno mokinio darbas buvo savitas, originalus. Mokiniai darbus turėjo pristatyti, vartodami įvairius žodžius ar žodžių junginius, parašytus lentoje. Po puikių pristatymų lietuvių kalbos mokytoja pasiūlė mokiniams spalvų pagalba įsivertinti savo darbą pamokoje.
   Pamokos pabaigoje lietuvių kalbos ir dailės mokytojos padėkojo mokiniams už aktyvų, puikų dalyvavimą pamokoje. O pamokos svečias, direktoriaus pavaduotoja ugdymui L. Simonaitienė, netgi pateikė idėją kitai integruotai pamokai – išreikšti lyrikos kūrinio mintį per judesį. Bet tai jau bus kita užduotis mokytojams, o mokiniams telieka intriga.

                   Integruotą – atvirą pamoką organizavo ir vedė lietuvių kalbos mokytoja Evelina Blaškienė,
                                                                                           dailės mokytoja metodininkė Rima Vaitkevičiūtė.

Categorised in: ŠIANDIENA, Ugdymo procesas

This post was written by Evelina Blaškienė

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>