Eilėraštį piešiu
November 5, 2021 12:00 am Leave your thoughts Turbūt niekas
nepaneigs, jog eilėraštis – lyrikos žanras, kuris mus lydi nuo mažens. Eilėraščio forma mažiesiems
padeda pažinti pasaulį, lavinti atmintį, perteikti savo jausmus artimiausiems -
tėveliams, broliukams, sesutėms, seneliams ir, žinoma, atskleisti požiūrį į
supančią aplinką.
Augdami į eilėraštį žvelgiame kiek kitaip – giliau. Tai
padaryti mums padeda gebėjimas raiškiai perskaityti tekstą, žinojimas, į kokius
elementus reikia atkreipti dėmesį, norint suvokti eilėraštį ir perteikti jo mintį
kitiems. Šių dalykų mokomės jau 5-oje klasėje per literatūros pamoką.
O jei eilėraščio
mintį – jausmus ir nuotaiką perteiksime spalvomis?
Tai atlikti lietuvių
kalbos ir dailės mokytojos spalio 25 d. pakvietė 5c klasės mokinius į
integruotą – atvirą pamoką ,,Eilėraštį piešiu“.
Pamokos pradžioje
5-okai kartu su lietuvių kalbos mokytoja pakartojo turimas žinias – prisiminė
eilėraščio skaitymo žingsnius, aptarė eilėraščio suvokimo elementus. Taip buvo
užpildyti gėlelių žiedai (schemos). Tokia forma pasirinkta neatsitiktinai, juk
raiškiai perskaitytas ir perteiktas eilėraštis ,,sužydi” tarsi pats gražiausias
gėlės žiedas.
Tuomet lietuvių
kalbos mokytoja paprašė mokinių raiškiai perskaityti dviejų poetų kūrinius:
V.Kukulo ,,Vaiko piešinys”, J.Erlicko ,,Aklas berniukas” ir juos palyginti,
sukuriant eilėraščio žmogų (įvardijant jo jausmus, perteikiamą nuotaiką) ir
apibūdinant eilėraščio situaciją. Apibendrindami mokiniai pastebėjo, jog šie
eilėraščiai išreiškia priešingą eilėraščio žmogaus požiūrį į supantį pasaulį.
Vienas negatyvų, kitas, atvirkščiai, pozityvų.
Nuotaiką ir
jausmus išsakyti žodžiais nėra sudėtinga, o ar lengva tai perteikti spalvomis. Kaip
tai galima padaryti? Pirmiausia,
reiktų žinoti, kuri spalva, kokią emociją perteikia. Tad dailės mokytoja paragino
5-okus prisiminti, kaip galima skirstyti
spalvas. Mokiniai netruko sugrupuoti
spalvas: į tamsias ir šviesias, šiltas ir šaltas, energingas ir ramias ir kt. Dailės
mokytoja, pasidžiaugusi mokinių žiniomis, pakvietė paimti teptuką į rankas ir
jo pagalba išlaisvinti jausmą ir nuotaiką, kurie aplankė klausant vieno iš dviejų skaitomų
eilėraščių. Vaikai, nieko nelaukdami, kibo į darbą. Ir kaip lengvai
mintys buvo guldomos ant popieriaus lapo! Darbas truko vos 15 minučių, tačiau
gautas rezultatas buvo puikus. Kiekvieno mokinio darbas buvo savitas, originalus.
Mokiniai darbus turėjo pristatyti, vartodami įvairius žodžius ar žodžių
junginius, parašytus lentoje. Po puikių pristatymų lietuvių kalbos mokytoja
pasiūlė mokiniams spalvų pagalba įsivertinti savo darbą pamokoje.
Pamokos pabaigoje
lietuvių kalbos ir dailės mokytojos padėkojo mokiniams už aktyvų, puikų
dalyvavimą pamokoje. O pamokos svečias, direktoriaus pavaduotoja ugdymui L.
Simonaitienė, netgi pateikė idėją kitai integruotai pamokai – išreikšti lyrikos
kūrinio mintį per judesį. Bet tai jau bus kita užduotis mokytojams, o mokiniams
telieka intriga.
Integruotą – atvirą pamoką organizavo ir vedė lietuvių kalbos mokytoja Evelina Blaškienė,
dailės mokytoja metodininkė Rima Vaitkevičiūtė.
Categorised in: ŠIANDIENA, Ugdymo procesas
This post was written by Evelina Blaškienė