Mokykla –
tai ne tik vieta mokytis, bet ir aplinka, kurioje vaikai susiduria su
įvairiomis emocinėmis patirtimis. Stresas prieš kontrolinius, draugų
nesutarimai, baimė suklysti – visa tai gali kelti emocinius iššūkius. Kaip
tėvai ir mokytojai gali padėti vaikams tvarkytis su emocijomis?
- Skatinti
atvirą bendravimą. Vaikams svarbu žinoti, kad jų jausmai yra suprasti ir priimami. Kalbėkitės su
jais apie jų išgyvenimus, skatinkite išsakyti, kaip jie jaučiasi. Mokytojai
gali įtraukti emocijų aptarimą į klasės veiklas, o tėvai – rodyti pavyzdį
namuose.
- Mokyti
emocinio raštingumo.
Vaikai ne visada supranta, ką jaučia, todėl verta juos mokyti atpažinti savo
emocijas ir tinkamai jas išreikšti. Galite naudoti emocijų žemėlapius, piešimo
užduotis ar pasakoti istorijas apie jausmus.
- Kurti
saugią aplinką. Vaikai geriau tvarkosi su emocijomis, kai jaučiasi saugūs ir suprasti.
Mokytojai gali skatinti draugišką, palaikančią klasės atmosferą, o tėvai –
rodyti palaikymą vaikui namuose.
- Mokyti
atsipalaidavimo technikų. Kvėpavimo pratimai, trumpi meditacijos užsiėmimai, judėjimas ar meninė veikla
gali padėti vaikams sumažinti stresą. Šiuos pratimus galima taikyti tiek
mokykloje, tiek namuose.
- Padėti
spręsti konfliktus. Vietoje bausmių ar griežtų draudimų, svarbu išmokyti vaikus spręsti nesutarimus
konstruktyviai – klausytis kito, kalbėti apie savo jausmus ir ieškoti sprendimų
kartu.
- Skatinti
emocijų dienoraščio rašymą.
Vaikai gali rašyti dienoraštį, kuriame išreiškia savo emocijas ir mintis. Tai
padeda geriau suvokti savo jausmus, reflektuoti ir lengviau susidoroti su
stresu.
- Pabrėžti
fizinės veiklos naudą emocinei pusiausvyrai. Reguliarus fizinis aktyvumas – žaidimai, pasivaikščiojimai ar sportas – padeda
vaikams išlieti emocinę įtampą ir geriau jaustis.
- Rodyti
tinkamą emocijų valdymo pavyzdį. Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, todėl svarbu, kad tėvai ir mokytojai
rodytų gerą emocinės savitvardos pavyzdį – ramiai reaguotų į stresines
situacijas, atvirai kalbėtų apie jausmus ir spręstų problemas konstruktyviai.
- Atpažinti, kada vaikui reikia papildomos pagalbos. Jei vaikas nuolat jaučiasi liūdnas, nerimastingas ar atsiranda elgesio pokyčių,
svarbu pasitarti su specialistais.
Kur kreiptis pagalbos? Jei jaučiate, kad vaikui reikia psichologinės pagalbos ar tiesiog norite pasikonsultuoti, galite susisiekti su mokyklos psichologu per elektroninį dienyną, parašydami žinutę.
Taip pat pagalbos galima kreiptis į:
Vaikų liniją (tel. 116 111) – nemokama emocinė pagalba vaikams ir paaugliams.
Jaunimo liniją (tel. 0 800 28888) – emocinė parama jauniems žmonėms.
Tėvų liniją (tel. 0 800 90012) – pagalba tėvams, susiduriantiems su vaikų auklėjimo sunkumais.
Psichikos sveikatos centrus – galima kreiptis į vietinį psichikos sveikatos centrą dėl specialisto konsultacijos.
Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl reikia ieškoti jam tinkamiausių būdų padėti. Kartu kurkime aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, suprasti ir emociškai stiprūs!