Būsimųjų pirmokų tėveliams
Mokymosi pradžia – didelių pasikeitimų metas ir išbandymas pačiam vaikui ir visai Jūsų šeimai.
Pirmoko sėkmė mokykloje didele dalimi priklauso nuo to, kaip vaikas paruošiamas šeimoje. Vaikas
turi žinoti, kad 35 minutes reikės būti susikaupusiam, teks klausytis ir išgirsti.
Kaip Jūs galite padėti būsimajam pirmokui?
• Skatinkite vaiko savarankiškumą. Mokykite patį apsirengti, užsirišti batų raištelius.
• Skatinkite vaiką kalbėti. Nuolat leisdami laiką su vaiku kalbėkite, tarkite raides, skiemenis, žodžius,
pastebėkite ir perskaitykite įvairius užrašus.
• Skaičiuokite (kiek vaikas mato medžių, mašinų, namų ir pan.), lyginkite ko daugiau, ko mažiau.
• Pratinkite vaiką, kad išklausytų kalbantį žmogų.
• Mokykite netrukdyti savo sesutei, broliui, tėveliams, seneliams.
• Mokykite vaiką orientuotis erdvėje, nuolat vartokite žodžius kairė, dešinė, viršus, apačia ir pan.
• Mokykite saugiai naudotis žirklėmis.
• Mokykite dirbti su popieriumi. Leiskite vaikams jį plėšyti, brėžkite ir kirpkite įvairias figūras.
• Leiskite naudotis liniuote.
• Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą.
• Skatinkite vaiką kalbėtis apie mokyklą.
• Mokykite vaiką nebijoti pasisakyti.
• Mokyklines prekes pirkite kartu su vaiku ir apie tai kalbėkitės. Nepirkite visų priemonių iš karto.
• Supažindinkite ir aptarkite su vaiku pasikeisiantį dienos režimą.
• Pratinkite vaiką užbaigti pradėtą darbą.
• Mokykite vaiką teisingai laikyti pieštuką ir tvarkingai spalvinti.
• Mokykite vaiką saugiai elgtis gatvėje. Supažindinkite su keliu į mokyklą.
Nesielvartaukite, kad negalite duoti savo vaikams visų geriausiųjų pasaulio dalykų. Atiduokite visa,
ką geriausia turite savyje.
Popietė su tėveliais prie arbatos puodelio
Jau beveik penki mėnesiai, kai mūsų visų kasdienybė pasikeitė neatpažįstamai: dirbame ir mokomės per nuotolį, organizuojame trišalius pokalbius, sprendžiame įvairius klausimus, bet ir perkeliame tėvų susirinkimus į virtualią erdvę.

Anksčiau daugelis tėvelių vengdavo lankytis mokyklos susirinkimuose,  teisindamiesi, kad yra užsiėmę, pavargę, neturi laiko, bet situacija pasikeitė kardinaliai.
Prasidėjus nuotoliniam mokymui, tėvai iš pasyvių ugdymo proceso stebėtojų tapo aktyviais mokytojų pagalbininkais. Nuotolinis mokymasis suvienijo mokytojus ir tėvelius, bendravimas  tapo atviresnis ir nuoširdesnis.
Tai iliustruoja kovo 25 d. vykusi 5a klasės tėvelių virtuali popietė „Prie arbatos puodelio“ Teams aplinkoje, aptariant mokinių pažangą ir asmeninius pasiekimus. Tokie pokalbiai dar labiau apjungia, sušildo ir leidžia bendradarbiauti tarpusavyje bei stiprinti pasitikėjimą vieni kitais.
Kaip ugdyti foneminį suvokimą?
Foneminis suvokimas – tai gebėjimas skirti kalbos garsus jų klausantis. Svarbu suprasti, kad tai nėra klausos sutrikimas. 
Foneminio suvokimo neišlavėjimas (trūkumas) – negebėjimas skirti panašiai skambančių kalbos garsų (I-Y, U-Ū, S-Z, K-G, Š-Ž, P-B, T-D, O-UO, E-Ė). Dėl foneminio suvokimo neišlavėjimo vaikai sunkiau taria ilgesnius žodžius(kaklaraištis → kakraišti), praleidžia garsus ir skiemenis (šarka → arka), kalbos garsai sukeičiami vietomis (langas → anglas), painioja kalboje panašiai skambančius žodžius (kalva → galva, stogas → storas, kasa → rasa) arba blogiau supranta greitą kalbą. 
Nuo foneminio suvokimo įgūdžių priklauso vaiko gebėjimas taisyklingai tarti garsus, skaitymo ir rašymo mokymasis. 
Pratimai, lavinantys foneminį suvokimą:
  • Klausyti įvairaus beldimo ir jį atkartoti;
  • Pakartoti skiemenis, skiemenų eiles (pvz.: pa-ba-po, sa-ša-so, ta-da-to, ka-ki-ga…);
  • Nustatyti, ar nurodytas garsas yra garsų eilėje, skiemenyse, žodžiuose (pvz.: suplok, kai išgirsi garsą Š tarp kitų garsų – a, e, i, Š, o, p, Š…; skiemenyse – sa, ŠA, ko, mė, sė, AŠ…; žodžiuose – ŠAKA, sako, lapė, saga, ŠIENAS…);
  • Atrinkti daiktus ar paveikslėlius, kurių pavadinimuose yra nurodytas garsas;
  • Nustatyti pirmą ir paskutinį žodžio garsą (pvz.: ŠAKA, pirmas garsas Š, paskutinis garsas A); ·  
  • Nustatyto garso vietą žodyje (žodžio pradžia – pirma raidė, vidurys, galas – paskutinė žodžio raidė);
  • Sugalvoti kuo daugiau žodžių, prasidedančiu nurodytu garsu (pvz.: garsas A – asilas, ašara, akmuo…);
  • Pradėti žodį, o vaiko paprašyti sugalvoti kuo daugiau to žodžio pabaigų (pvz.: La… – laša, lapė, lapas, lakas ir t.t.).
Garsinės analizės ir sintezės mokymas:
  • Išklausyti sakinį, suskaičiuoti žodžius, pasakyti, koks pirmas žodis, antras, trečias…;
  • Skiemenuoti žodžius, pasakyti, kiek skiemenų turi žodis, koks yra pirmas skiemuo, antras, trečias;
  • Tęsti žodžių grandinėlę, kurioje kitas žodis prasidėtų pirmesnio žodžio paskutiniu skiemeniu: mala-laka-kala-lapė-pėda-davė-vėrė-rėkė-kėdė-dėžė-žėri;
  • Prie duoto žodžio pridėti raidžių, kad pasikeistų žodis (oras-voras); pakeisti žodyje esančias raides taip, kad pasikeistų žodžio reikšmė (musė-pusė), sukeisti žodžio skiemenis taip, kad pasikeistų žodžio reikšmė (kala-laka, ragas-garas);
  • Sudėti galimus žodžius iš skiemenų ar raidžių (skiemenys: var, lie, ka, na, pa, ko, iš skiemenų sudaryti žodžiai: varna, liepa, lieka, varpa, kopa ir pan.);
  • Įrašyti praleistas raides žodžiuose; 
  • Žodžiuose ar tekstuose rasti klaidas, jas ištaisyti;
  • Pildyti kryžiažodžius. 
Logopedinė pagalba mokykloje
Logopedė – tai mokykloje dirbanti švietimo pagalbos specialistė, padedanti vaikams, turintiems kalbėjimo ir kalbos bei kitų komunikacijos sutrikimų. Klaidinga galvoti, kad logopedė padeda tik tiems, kurie turi tarimo sutrikimų. Logopedė pagelbėja ir tiems, kurių kalba neatitinka amžiaus normų (skurdus žodynas, kalbant nederinamos žodžių galūnės, sunku rišliai papasakoti apie save, patirtą įvykį ar perskaitytą tekstą, knygą, taip pat ir tiems, kurie patiria skaitymo ir rašymo sunkumų. 
Kaip organizuojama logopedinė pagalba?
  • Rugsėjo mėnesį logopedė įvertina visų priešmokyklinių grupių ir pirmokų tartį, foneminį suvokimą bei rišliąją kalbą. Su 2-8 klasės mokiniais darbas tęsiamas (jei kalbėjimo ar kalbos sutrikimas nebuvo įveiktas praėjusių mokslo metų pavasarį). Taip pat jei klasių auklėtojos ar lietuvių kalbos mokytojos pastebi, kad mokinys(-ė) turi problemų susijusių su kalba, skaitymu ar rašymu, kreipiasi į logopedę, informuodami apie susidariusią situaciją.
  • Logopedė, gavusi tėvų sutikimą įvertinti jų vaiko kalbą, atlieka išsamų kalbos tyrimą.
Išsamų kalbos tyrimą sudaro:
  • Artikuliacinio aparato ir tarties įvertinimas – apžiūrima, ar nėra jokių kliūčių vaiko kalbėjimo taisyklingumui (liežuvio, lūpų, žandikaulio jautrumas, dantys ir jų sąkandis, liežuvio pasaitėlis, gomurys). Prašoma pakartoti atskirus kalbos garsus, skiemenis, žodžius.
  • Foneminio suvokimo vertinimas – patikrinama, kaip vaikas skiria panašiai skambančius garsus ir žodžius, kaip geba juos pakartoti.
  • Kalbos gramatinio taisyklingumo vertinimas – tikrinama, ar vaikas geba sudaryti žodžius pagal duotą pavydį, kaip žodžius derina tarpusavyje (linksniu, skaičiumi, gimine), kaip sudaro sakinius.
  • Žodyno vertinimas – patikrinama, ar vaiko žodynas atitinka amžių. Vaiko prašoma įvardinti paveikslėliuose vaizduojamus daiktus, veiksmus, apibūdinti, kaip atrodo daiktai, kokie jie yra. ü  Rišlaus pasakojimo vertinimas – vertinama, kaip vaikas sugeba pasakoti pagal paveikslėlius ar patirtą įvykį, atpasakoti girdėtą tekstą (žiūrima, ar atskleidžiama pagrindinė mintis, ar sakiniai nuoseklūs, ar nėra esminių pakeitimų).
  • Rašymo ir skaitymo įgūdžių vertinimas – tikrinami vaiko parašyti ir nurašyti žodžiai, sakiniai, tikrinama skaitymo kokybė. 
Nustačius kalbėjimo ar kalbos sutrikimą, tėvams paruošiamas vaiko aprašymas, kuriame atskleidžiami kalbėjimo ir kalbos gebėjimai ir sunkumai. Gavus tėvų sutikimą pradedamos organizuoti logopedinės pratybos (individualios, pogrupinės (2-4 vaikai), grupinės (5-8 vaikai).

Logopedinių pratybų metu: 
  • Atliekama artikuliacinė mankšta – pratimai, skirti žandikaulio, lūpų, liežuvio judesių lavinimui;
  • Mokoma tarti tuos kalbos garsus, kurių vaikas netaria ar taria netaisyklingai. Išmokus taisyklingai tarti garsus, jų tarimas įtvirtinamas skiemenyse, žodžiuose, sakiniuose;
  • Formuojami foneminio suvokimo įgūdžiai – mokoma skirti panašiai skambančius kalbos garsus, žodžius, atrenkami paveikslėliai, kurių pavadinimai prasideda nurodytu garsu, nurodoma garso vieta žodyje (pradžia, vidurys, pabaiga), sakoma kuo daugiau žodžių, kuris prasideda nurodytu kalbos garsu ir t.t..
  • Plėtojamas žodynas – mokoma pasakyti daiktų pavadinimus, jų apibūdinimus, įvardijamos daikto savybės (švelnus-šiurkštus, kietas-minkštas, rūgštus-saldus ir t.t.), vartojami sinonimai (meška-lokys), palyginimai (bailus kaip kiškis), vaizdingi posakiai, erdvę ir laiką reiškiantys žodžiai (arti-toli, aukštai-žemai, viršus-apačia, šiandien, rytoj, vakar, poryt ir pan.);
  • Kalbos gramatinio taisyklingumo formavimas – mokoma kaityti kalbos dalis linksniais, taisyklingai vartoti prielinksnius, derinti skaitvardžius ir daiktavardžius, būdvardžius ir daiktavardžius tarpusavyje, pagal pavyzdį sudaryti priesaginius ir priešdėlinius žodžius, vartoti įvairias žodžių formas kalboje;
  • Atsižvelgiant į rašto darbų ir skaitymo klaidų pobūdį, atliekamos įvairios užduotys rašymo ir skaitymo sutrikimams įveikti. 
Labai svarbu suprasti, kad tėvai yra labai svarbūs vaiko pagalbininkai. Tėvai visada gali pasidomėti, kaip jie gali padėti savo vaikui. 
Logopedės Kristinos Urbutytės konsultacijos tėvams vyksta trečiadieniais 16:30-17:30. 
Visos dienos mokyklos (VDM) grupių veikla
    2020 – 2021 m. m. progimnazijoje įsteigtos 9 visos dienos mokyklos (VDM) grupės (atsižvelgus į Tėvų pateiktus prašymus) pradinių klasių mokiniams. 
  VDM grupės darbo laikas:
- pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo grupės mokinio pamokų pabaigos  iki 18 .00 val.;  
 - penktadieniais ir prieššventinėmis dienomis – nuo grupės mokinio pamokų pabaigos iki 17.00 val.
  VDM grupės veiklą vykdo penkias darbo dienas per savaitę. VDM grupės veikla mokinių atostogų metu neorganizuojama. 
  Pamokoms pasibaigus mokiniai suguža į visos dienos mokykloje grupes. Grupių veikla:  įdomūs pokalbiai, aktyvios veiklos, smagūs žaidimai, įvairūs potyriai, veikla sporto, aktų salėse, lauke ar lauko klasėse,  pasirinktų būrelių lankymas bei mokymasis bendrauti – džiugina kiekvieną vaiką.  
Dėl priešmokyklinio ugdymo sąskaitų už ugdymą gavimą el. paštu
Gerbiami priešmokyklinių grupių vaikų tėvai/globėjai, 

      Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad norėdami gauti sąskaitas už ugdymą elektroniniu     paštu, Jūs turite Vilniaus miesto darželių informacinės sistemos (https://svietimas.vilnius.lt/
skiltyje ,,Sąskaitos” pažymėti varnelę, kuria išreikšite sutikimą gauti sąskaitas už ugdymą elektroniniu paštu. 
     Atkreipiame dėmesį, kad el. sąskaitos bus gaunamos tik tuo atveju, jei Jūs skiltyje pažymėsite varnelę
    Elektroninės sąskaitos bus siunčiamos sistemoje nurodytais kontaktais, todėl prašoma būtinai patikrinti nurodytus kontaktinius adresus e. sistemoje, ar jie nepasikeitę. Jei duomenys pasikeitė, būtinai juos atnaujinkite. 
    Pateikiamas darželių informacinės sistemos ekranvaizdis, kuriame aiškiai pavaizduota, kur Jūs turėtumėte uždėti varnelę, norėdami gauti sąskaitas už ugdymą el. paštu:
Informacija dėl visuotinio priešmokyklinukų ir pirmokų nemokamo maitinimo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.
     Informuojame, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo nuostata dėl visuotinio priešmokyklinukų ir pirmokų nemokamo maitinimo, pagal kurią nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokiniai, kurie mokosi visose mokyklose, įskaitant nevalstybines mokyklas ir darželius, pagal priešmokyklinio ugdymo programą (toliau - priešmokyklinukai) ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje (toliau - pirmokai), įgyja teisę į nemokamus pietus, nevertinant šeimos pajamų. Šią teisę įgyja ir globojami vaikai, todėl dėl nemokamo maitinimo mokiniams gali kreiptis ir vienas iš vaiko globėjų.
    Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 30-90/19 „Dėl mokinių nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydžių nustatymo“ nustatytas mokinių nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti lėšų, skiriamų vienai dienai vienam mokiniui dydis pietums priešmokyklinių ir pirmų klasių mokiniams – 1,54 Eur.
   Kad pirmokui ar priešmokyklinukui būtų skirti nemokami pietūs naujais 2020/2021 mokslo metais, tėvai (globėjai) turi pateikti prašymus. Prašymus galima pradėti teikti jau nuo 2020 m. liepos 1 d.  Užpildytą prašymą-paraišką gauti socialinę paramą mokiniams (SP-11 forma pridedama) galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriui arba mokyklos, kurioje mokinys mokosi, administracijai.  Mokyklos administracija gautą pareiškėjo užpildytą prašymą-paraišką (prisegtas failas) ne vėliau kaip kitą darbo dieną perduoda Socialinių išmokų skyriui paštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis (elektroninėmis priemonėmis teikiamas prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą).
    Atkreipiame dėmesį, kad asmenys, besikreipiantys į Socialinių išmokų skyrių, nuo 2020 m. birželio 1 d. aptarnaujami adresu Kauno g. 3 tik iš anksto užsiregistravus telefonu 8 700 35545 ir tik tais klausimais, kurių neįmanoma išspręsti nuotoliniu būdu.

    Prašymus-paraiškas galima teikti šiais būdais:
      – el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt ;
      – prisijungus https://paslaugos.vilnius.ltSocialinės išmokos  ir pasirinkus paslaugą Socialinės paramos mokiniams skyrimas užpildyti prašymo formą, pasirašyti ir skenuotą (nufotografuotą) dokumentą atsiųsti el. paštu: sis@vilnius.lt;
      – telefonu 8 700 35545 (prašymą besikreipiančio asmens vardu užpildys specialistas);
      – siųsti adresu Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius.

     Raštus ir paklausimus galima teikti el. p.: sis@vilnius.lt, taip pat per elektroninio pristatymo sistemą (epristatymas.post.lt) arba siųsti adresu Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius.
   
     Daugiau informacijos apie nemokamą mokinių maitinimą:
     • paskambinus Socialinių išmokų skyriaus bendruoju telefonu 8 700 35545;
     • Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas (2006-06-13, Nr. X-686);
     • Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-06-19 sprendimas Nr. 1-94 „Dėl socialinės paramos mokiniams teikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“;
     • Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-26 įsakymas Nr. 30-1618/19 „Dėl Socialinės paramos mokiniams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“;
     • Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. 30-90/19 „Dėl mokinių nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydžių nustatymo“.
Socialinė parama mokiniams
Saugumo mokymai antrų klasių mokiniams
    Mokykloje tapęs tradiciniu antrų klasių mokinių Saugumo mokymas vis populiarėja, nes vis didesnis mokinių skaičius ateina į mokymus (šiais mokslo metais jų net 56). Tai rodo, kad tema yra aktuali ir užsiėmimai įdomūs.
    Dažnai kalbama apie saugų elgesį gatvėje, namuose, o mūsų užsiėmimų tikslas – išmokti atpažinti ir pasakyti apie tinkamus tarpusavio santykius, koks suaugusiųjų ir vaikų elgesys yra toleruotinas, o koks ne, kada svarbu kviestis pagalbos.
   Užsiėmimai yra prasmingi, nes paremti vaizdinėmis ir praktinėmis užduotimis dėl lengvesnio programoje pateiktos informacijos įsisąmoninimo.
   Tikiuosi, kad dalyvaujantys užsiėmimuose mokiniai įvykdys pagrindinius programoje keliamus uždavinius:
   – gebės apsaugoti ir apginti save;
   – pasitikėti savimi;
   – išmoks veikti rizikingose situacijose;
   – atskirs netinkamą bendraamžių ir suaugusiųjų elgesį;
   – stiprins savo saugumą: fizinį, emocinį;
   – išmoks apsisaugoti nuo seksualinio ir kitokio pobūdžio smurto;
   – mokės kviesti pagalbą.
   Džiaugiuosi, kad šiems mokymams aktyviai pritarė tėvai. Tikiu, kad mūsų bendradarbiavimas duos siekiamą rezultatą.
                                                                                                                                            Mokymų vadovė
                                                                                                                           Psichologė Raminta Beinerytė
Atvirų durų diena tėvams
Vaiko mokymosi sėkmė priklauso nuo keleto faktorių. Svarbiausi iš jų – mokinio motyvacija ir  kokybiškas mokytojo bei tėvų dialogas (pagal Jacky  Simon, 2002), pagrįstas pasitikėjimu ir pagarba. Glaudus tėvų bendradarbiavimas su mokytojais, individualūs pokalbiai, nuolatinis domėjimasis savo vaiko mokymosi rezultatais, laiku pastebėtos mokymosi spragos ar  socialiniai emociniai pasikeitimai, teisingiausio sprendimo radimas  bei “darbas” kartu su mokytoju vardan vaiko gerovės – tai raktai į sėkmingą mokymąsi. 
Tad lapkričio 12 d. progimnazijoje vyko Atvirų durų diena tėvams. Aktų salėje tėvelius pasveikino muzikuojantys bei dainuojantys vaikai (mokytoja Lina Gubanovienė) ir progimnazijos direktorė Vilija Mozurienė. Vėliau vyko individualūs tėvų pokalbiai su mokytojais dalykų kabinetuose. 
Progimnazijos direktorė savo pranešime pristatė mokyklos veiklas, mokinių ugdymo(si) rezultatus, statistinius duomenis apie mokinių skaičiaus didėjimą mokykloje, vykdomus projektus bei 2% GPM ataskaitą. Labiausiai džiugina ES projektas „Mokyklų tinklo efektyvumo didinimas“, kuris vykdomas jau antrus metus iš eilės: atliktas patalpų remontas, įsigytos inovatyvios mokymo priemonės ir baldai muzikos, technologijų kabinetams, rekonstruota aktų salės scena, sumontuota  moderni vaizdo, garso technika aktų salėje, kabinetuose, nupirkta nauja  sporto įranga, rekonstruota biblioteka, kurioje bus 10-ties  vietų kompiuterizuota skaitykla bei visiškai naujai įrengta moderni kompiuterizuota laboratorija. 
Ačiū mokytojams  ir visiems tėvams, dalyvavusiems Atvirų durų dienoje.