Mokyklinė uniforma
Gerbiami tėveliai,
progimnazijos uniformą naujiems mokslo metams jau galite užsisakyti 
siuvykloje MANOVITA, adresas H. Manto g. 6, Vilnius (prie Kalvarijų turgaus).
     Privaloma viršutinė dalis: 
         1. Džemperis/megztukas/švarkelis.
         2. Polo marškinėliai/golfas.
         3. Progimnazijos emblema.

         Visa kita galima užsisakyti papildomai  (sarafanai, sijonai, kelnės).
P.S. Uniformos pavyzdžius galite pasižiūrėti mokyklos I a. foje.
“Tėvų linija”: pasitarkite su psichologu tiek kartų, kiek reikia
   Visiems tėvams kartais reikia pasitarti dėl vaikų ir paauglių elgesio, savijautos ar tarpusavio santykių. 
   Profesionalūs “Tėvų linijos” psichologai yra pasirengę padėti, pataria ir konsultuoja nemokamai telefonu. 
“Tėvų linijos” numeris   8 800 900 12, skambinkite pasitarti tiek kartų, kiek reikia.
   Nei skambučių skaičius, nei jų trukmė neribojama, o pokalbiai – anoniminiai. Pasikalbėti su psichologu galima dar tą pačią dieną pirmadieniais – penktadieniais 9 – 13 val. ir 17 – 21 val.
Pasitarti galima visais klausimais, susijusiais su vaikų ir šeimos psichologiniais sunkumais, rūpesčiais, tarpusavio santykiais, savijauta. Tuomet, kai sukyla stiprios emocijos ir sunku susivaldyti arba reikia palaikymo, norisi išsikalbėti, pasidalinti rūpesčiais. Taip pat jeigu kyla klausimų, kaip derėtų pasielgti konkrečioje situacijoje.
Pradinių klasių mokinių tėvų dėmesiui
     Primename, kad prievolė pradinių klasių mokiniams dėvėti medicinines kaukes įsigalioja 
2021 m. gruodžio 1 d. 
     Informuojame, kad tėvai aprūpina vaikus bei pasirūpina, kad vaikai dėvėtų  vienkartines medicinines veido kaukes (kaukes būtina keisti kas 3-4 val. arba kai sudrėksta).


Knygų galia
    Gera psichologinė, grožinė literatūra skatina asmenybės augimą, padeda geriau suprasti problemas, atskleidžia jų priežastis, moko geriu suprasti aplinkinius, didina laimės jausmą. Vyksta pilnavertis kiekvienos asmenybės tobulėjimas. 
   Skaitydami galime mokytis padėti patys sau ar kitiems.
   Dažnai sulaukiu klausimų, ką rekomenduočiau paskaityti iš psichologinės literatūros, tad labai džiaugiuosi, galėdama pateikti asmeniškai patikrintas knygas. Psichologinę ir grožinę literatūrą skirtą tėvams ir pedagogams apie bendravimą su vaikais ir pagalbą jiems, sprendžiant emocinius, mokymosi, bendravimo sunkumus.
   Tikiuosi, kad šios knygos Jums padės rasti daugybę atsakymų taip, kaip padėjo man. Esu įsitikinusi, jog beveik kiekvienas klausimas gali būti atsakytas pasirinkus tinkamą knygą.
Mokslinis projektas
   Vilniaus “Spindulio” progimnazija įsijungia į mokslinį projektą “Mokymasis pradinėje mokykloje: ĮSITRAUK!” ir kviečia antrų klasių mokytojas, vaikus ir tėvelius prisijungti. 
   Projektas, kurio metu numatytas ilgalaikis tyrimas, vykdomas bendradarbiaujant Vilniaus ir Suomijos universitetams. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip tėvai/globėjai ir mokytojai prisideda prie vaiko savijautos ir akademinių gebėjimų raidos pradinėje mokykloje.
   Antrų klasių mokytojos mokinių tėveliams išdalins vokus, kuriuose bus galima rasti visą su projektu ir dalyvavimu jame susijusią informaciją. 

                                                                                    Kviečiame dalyvauti 
Raudona spalva – ne tik klaidoms ryškinti: spalio 4–10 dienomis vyksta tarptautinė disleksijos pažinimo savaitė
   Pasitikime pasaulį apskriejančią disleksijos pažinimo bangą – iniciatyvą „Go Red for Dyslexia“, kuri Lietuvoje yra skirta didinti visuomenės žinojimą apie disleksiją bei palaikyti ir padrąsinti vaikus, susiduriančius su šiuo skaitymo sunkumu. 

Disleksija – tai ne tik skaitymo sutrikimas, bet ir unikali mąstysena, pasireiškianti vizualia atmintimi, jautrumu aplinkai, simetrijai ir detalėms, tačiau reikalaujanti kitokių mokymosi metodų bei priemonių.
   Lietuvoje skaitymo sutrikimai pastebimi pradėjus lankyti mokyklą, tačiau tėvams ir mokytojams labai stinga informacijos, kaip ugdyti disleksiją turintį vaiką. Švietimo pagrindas – tekstai, o šie disleksiją turintiems vaikams, nepaisant aukšto intelekto, sunkiai įveikiami: skaitant raidės pasikeičia, susikeičia vietomis, „pabėga“, painiojasi skiemenys. Nors Lietuvoje dar nėra duomenų apie disleksijos paplitimą, pasaulinė statistika griežta: disleksija būdinga bent 10 proc. visuomenės. Vadinasi, Lietuvos mokyklas lanko net 32 tūkst. mokinių, turinčių disleksiją!
  Disleksija nėra išgydoma, iš jos nėra „išaugama“. Tačiau pritaikius ugdymo programą, sudarius sąlygas patirti sėkmę, ugdant gebėjimą žodžiais reikšti mintis ir atpažinti kitų žmonių jausmus, nuolat palaikant ir padrąsinant, disleksiją turintiems vaikams atsiveria platūs savirealizacijos horizontai.
  Logopedo pagalba ypatingai veiksminga 7–11 metų vaikams: specialistas padeda lavinti skaitymo techniką bei trumpalaikę atmintį, kuri ypatingai svarbi žodžio atpažinimo procese. Specialusis pedagogas padeda vaikui išmokti „pasiimti“ informaciją kitaip – galbūt jam tinka minčių žemėlapio technika, gal struktūravimas ar esminių žodžių pasižymėjimas. Šio specialisto funkcija – išmokyti vaiką mokytis taip, kad informacija „liktų galvoje“.
   Disleksiją turintys vaikai dažnai patiria emocines perkrovas ir praranda motyvaciją mokytis. Čia labai svarbi psichologo ir / ar kvalifikuoto meno (dailės, muzikos) terapeuto pagalba.
  Štai keletas būdų mokyklai tapti disleksijos pažinimo savaitės dalimi: 
  • Renkitės kitaip – dėvėkite raudonus drabužius arba pagyvinkite aprangą raudonomis detalėmis. 
  • Peržiūrėkite 20 min. trukmės filmą „Mical“ (https://www.youtube.com/watch?v=p-Eycme4NFM)  – jis padės suprasti, kaip jaučiasi disleksiją turintys vaikai. 
  • Pasivaišinkite raudonais obuoliais – juk bendrovės „Apple“ įkūrėjas, multimilijonierius Styvas Džobsas taip pat turėjo disleksiją.
  • Kurkite – siūkite, pieškite, tapykite raudonais atspalviais.
Kaip padėti vaikui lengviau adaptuotis?
   Vaiko paruošimas į mokyklą neapsiriboja vien ugdymo įstaigos parinkimu ir mokyklinių prekių supirkimu. Pradedančių lankyti mokyklą vaikų tėvus dažnai kamuoja abejonės: ar jų atžalos pasirengusios mokytis, ar pavyks vaikui prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos, ar pritaps naujame kolektyve, ar nebijos mokytojos, ar niekas jų neskriaus.
Pradžia galėtų būti tokia:
1. PASITIKĖJIMAS tuo ką pasirinkome t.y. ugdymo įstaiga.
2. Ir PRIPAŽINIMAS, kad tiek tėvai, tiek vaikas ir mokytojai gali klysti. O klaidos duotos patirčiai, o ne nuoskaudoms kaupti.
Prisitaikymo laikotarpis, kuris vadinamas adaptacija, priklauso nuo daugelio veiksnių (individualių vaiko savybių, brandumo, savarankiškumo, gebėjimo bendrauti tiek su suaugusiais, tiek su bendraamžiais, vaiko pasirengimo mokyklai lygio). Bet padėti vaikui lengviau adaptuotis gali ir tėvai.
  • Kalbėkitės su vaikais. Klauskite atvirais klausimais: ko mokėsi? ką veikė per pertraukas? su kuo žaidė? Venkite tokių klausimų: ar mokytoja barė? ar vaikai mušėsi? ar triukšmas buvo didelis? Nes tokiu būdu formuosite neigiamą nuostatą ir trūkumų ieškojimą per neigiamus klausimus. Padrąsinkite kreiptis pagalbos. Tinkamas nusiteikimas yra labai svarbi starto dalis.
  • Patys išlikite ramūs. Vaikai labai imlūs suaugusiųjų emocinėms būsenoms. Jei jaučia, jog tėtis ar mama nerimauja ar patys abejoja vaiko galimybėmis, vaikas ir pats ima tuo abejoti. Patartina, jog vaiką į mokyklą vestų tas suaugęs, kuris jaučiasi tvirčiau ir išgyvena mažiau nerimo dėl šios situacijos.
  • Bendraukite su mokytojais. Tam kad mokytojas atlieptų į individualius vaiko poreikius, jam svarbu žinoti vaiko asmenines savybes ir gebėjimus.
  • Stenkitės sukurti ir išlaikyti dienos ritmą.
  • Nepulkite vaikui padėti, jei nėra būtinybės. Taip ugdysite savarankiškumą.
  • Paskatinkite, pasidžiaukite. Nekritikuokite ir nenuvertinkite.
  • Domėkitės mokyklos taisyklėmis, reikalavimais, kartu su vaiku jas aptarkite.
  • Knygų apie mokyklos gyvenimą skaitymas kartu su vaiku padeda užmegzti pokalbį, aptarti situacijas (skaityti galima ne tik namuose bet ir bendrai klasėje).
  • Pats svarbiausias dalykas, tai Jūsų kantrybė ir dėmesys.                                                                                                                                                                                     Sėkmingos adaptacijos 
  •  Mokyklos psichologė Raminta Beinerytė
Ką būsimas(-a) pirmokas(-ė) turi žinoti, mokėti, gebėti
Bendros žinios
Eidamas į pirmą klasę vaikas turi:
• Gebėti papasakoti apie save ir savo artimiausią aplinką;
• Žinoti savo gimimo dieną, adresą;
• Suvokti ir įvardyti priežasties ir pasekmės ryšį (pvz., jei žiemą išeitume į lauką be striukės ar palto, tai sušaltume). 
Kalba ir kalbėjimas
Eidamas į pirmą klasę vaikas turi turėti pakankamai gausų sąvokų žodyną ir gebėti:
• Pavadinti daiktus apibendrinamąja sąvoka (pvz., lėkštė, puodelis, dubenėlis – tai indai) ir priešingai – (išvardinti apibendrinamąja sąvoka pavadintus daiktus (baltai – tai…);
• Išskirti objektų panašumus ir skirtumus (pvz., šuo ir katė yra gyvūnai, skiriasi tuo, kad šuo loja, o katė kniaukia ir pan.);
• Lyginti daiktus pagal įvairius požymius (pvz., knyga stora, o sąsiuvinis plonas, akmuo kietas, o pagalvė minkšta ir pan.);
• Kalbėdamas derinti daiktavardį ir skaitvardį (pvz., du gaidžiai, dvi vištos ir pan.);
• Taisyklingai tarti visus kalbos garsus, ištarti sudėtingus žodžius su priebalsių samplaikomis (pvz., kupranugaris, sportbatis, laikraštis, šikšnosparnis ir pan.);
• Pagal pavyzdį padaryti žodžius su priesagomis (pvz., mažas stalas – staliukas, maža dėžė – dėžutė, plaukus kerpa kirpėjas, duoną kepa kepėjas ir pan.);
• Paaiškinti kitiems nesudėtingas žaidimo taisykles.
Emocinis intelektas
Priešmokyklinukas turi gebėti:
• Įvardinti savo ir kito žmogaus emocijas;
• Palaukti savo eilės;
• Laikytis žaidimo taisyklių ir nustatytos tvarkos;
• Pralaimėjęs labai nenusiminti.
Rašymas ir skaitymas
Eidamas į pirmą klasę vaikas turėtų:
• Domėtis raidėmis, skaičiais ir skaitmenimis;
• Pažinti bent jau spausdintines didžiąsias raides;
• Gebėti jungti raides į skiemenis ar skaityti;
• Gebėti parašyti savo vardą (galbūt pavardę, amžių skaičiumi).
Laiko suvokimas:
Priešmokyklinukas turi gebėti:
• Įvardinti savaitės dienas;
• Suprasti sąvokas vakar, šiandien, rytoj ir parinkti tinkamą veiksmažodžių formą (pvz., vakar aš valgiau blynus, šiandien valgiau košę, o rytoj valgysiu sriubą).
Erdvės suvokimas
Eidamas į pirmą klasę vaikas turi gebėti:
• Atskirti, kad eilėje pirmas, o kas paskutinis;
• Skirti kairę ir dešinę puses;
• Suprasti sąvokas pirmyn, atgal, priekyje, gale, per vidurį, šalia;
• Žaisti stalo žaidimus su kauliukais: paeiti reikiama kryptimi žaidimo figūrėle tiek langelių, kiek taškų išrideno kauliukas.
Smulkioji motorika
Būsimasis(-oji) pirmokas(-ė) turi gebėti:
• Kirpti pagal kontūrą;
• Spalvinti neišeidamas už linijų;
• Nupiešti žmogaus figūrą su visomis kūno dalimis ir detalėmis. 
Visos dienos mokyklos (VDM) grupių veikla
    2021 – 2022 m. m. progimnazijoje veiks visos dienos mokyklos (VDM) grupės (atsižvelgus į Tėvų pateiktus prašymus) pradinių klasių mokiniams. Prašymai pateikiami progimnazijai iki einamųjų metų rugsėjo 5 d. (pagal VDM grupių veikos organizavimo rekomendacijų 2 priedą). 
Progimnazijos direktorius iki einamųjų metų rugsėjo 7 d. atsižvelgdamas į poreikį, progimnazijos galimybes, skirtus asignavimus pateikia per elektroninio pristatymo informacinę sistemą Bendrojo ugdymo skyriui informaciją dėl VDM gupių.
  VDM grupės darbo laikas:
 pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo grupės mokinio pamokų pabaigos  iki 18 .00 val.;   - penktadieniais ir prieššventinėmis dienomis – nuo grupės mokinio pamokų pabaigos iki 17.00 val.
VDM grupės veikla vykdoma penkias darbo dienas per savaitę. 
VDM grupės veikla mokinių atostogų metu neorganizuojama. 
  Pamokoms pasibaigus mokiniai suguža į visos dienos mokykloje grupes. Grupių veikla:  įdomūs pokalbiai, aktyvios veiklos, smagūs žaidimai, įvairūs potyriai, veikla sporto, aktų salėse, lauke ar lauko klasėse,  pasirinktų būrelių lankymas bei mokymasis bendrauti – džiugina kiekvieną vaiką.  
Dėl priešmokyklinukų, pirmokų ir antrokų nemokamo maitinimo nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.
SOCIALINĖ PARAMA MOKINIAMS 2021–2022 MOKSLO METAIS 
Naujovės: 
 Nuo rugsėjo 1 d. priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams mokyklose / ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bus organizuojami be atskiro prašymo, nevertinant gaunamų pajamų. 
Nuo liepos 1 d. atsisakyta reikalavimo tėvams (globėjams) teikti prašymą savivaldybių administracijoms dėl nemokamų pietų skyrimo. Tėvai (globėjai) turi teisę per mokyklos administraciją atsisakyti vaikui skirtos paramos (pagal mokyklos sudarytus sąrašus), arba, atsiradus poreikiui, kreiptis dėl šios paramos skyrimo (įtraukti į mokyklos sudarytus sąrašus).
• Suteikiama teisė gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti ne vyresniems kaip 21 metų mokiniams iš nepasiturinčių šeimų, kurie mokosi pagal suaugusiųjų ugdymo programas.
• Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas iki mokslo metų ugdymo proceso pabaigos, o IV gimnazijos klasės mokiniams – iki brandos egzaminų sesijos pabaigos.
Prašymus dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo vertinant pajamas 2021–2022 mokslo metais galima teikti nuo liepos 1 d.
Mokiniams gali būti teikiama šių rūšių socialinė parama:
• nemokamas maitinimas (pusryčiai, pietūs, pavakariai ir maitinimas mokyklose organizuojamose
 vasaros poilsio stovyklose);• parama mokinio reikmenims įsigyti (80 Eur per kalendorinius metus).