Pilietiškumo savaitė
     Kiekvienais metais progimnazijoje šurmuliuoja Tautiškumo-pilietiškumo savaitės, kurių tikslas- ugdyti pilietiškumą ir meilę gimtajai kalbai, papročiams bei tradicijoms.
 Visa tai stengiamės įgyvendinti integruodami pamokas, vesdami jas kitose erdvėse, keisdami jų formatą. 
   Atsižvelgiant į išsikeltus ugdymo uždavinius daug dėmesio skyrėme  pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo, kultūrinei, pilietiškumo kompetencijoms. Išskirtinai daug dėmesio skyrėme  veikloms, susijusioms su etnokultūra ir kulinariniu paveldu.
 Kiekviena savaitės diena turėjo savo tikslą, mokymosi  planą ir temą.
 Pirmadienį skyrėme temai ,,Kas yra pilietiškumas?“. Šią dieną siekta supažindinti mokinius su pilietiškumo sąvoka. Buvo aptarta pilietiškumo reikšmė, teisės ir pareigos, kaip kiekvienas asmuo gali prisidėti prie bendruomenės gerovės.  
  Antradienio veiklas skyrėme Lietuvos istorijai ir laisvės kovoms: apžvelgėme Lietuvos istoriją, ypač akcentuodami laisvės kovas ir nepriklausomybės atkūrimą. Prisiminėme svarbius istorijos įvykius ir jų reikšmę šiandieniniam pilietiškumui. 
   Trečiadienį kalbėjome apie lietuvių kultūrą ir tradicijas: įtraukėme liaudies dainas, šokius, amatų dirbtuves, taip pat kalbėjomės apie šiuolaikinę kultūrą ir jos įtaką pilietiškumui.  
   Ketvirtadienio tema – ,,Bendruomenė ir aš“. Akcentavome bendruomenės svarbą ir asmeninį indėlį į bendruomenės gerovę. Diskutavome apie savanorystę, bendruomeninius projektus ir asmeninę atsakomybę.  
  Paskutinę dieną susikoncentravome į Pilietiškumo veiksmus ir ateitį, t. y. kaip mokiniai gali praktiškai taikyti savaitės metu išmoktas pilietiškumo pamokas. Aptarėme, kaip jie gali tapti aktyviais visuomenės nariais ir kokie pilietiški veiksmai galimi jų kasdieniame gyvenime.  
 Intensyviai į savaitės veiklas įsitraukė priešmokyklinių grupių spinduliečiai ir jų mokytojos: pynė tautinę juostą, kalbėjosi apie Dariaus ir Girėno skrydį, imitavo lėktuvo skrydį, patys mėgindami tapti pilotais ir piešė; susipažino su kitais žymiais žmonėmis ir jų atliktais žygdarbiais, vyko amatų rūšių aptarimas. Be to, vaikai dalyvavo raiškiojo skaitymo festivalyje “Aš ir Lietuva”, kuris vyko l./d. „Medynėlis“. Vyko keramikos edukacija su keramike E. Skricke. Mažųjų savaitės veiklas pabaigė viktorina ,,Apie Lietuvą“.  
  Savaitę pirmokai pradėjo pažintimi su pilietiškumo sąvoka, diskutavo tema ,,Kas yra pilietiškumas vaiko akimis?” Aptarti Lietuvos valstybės simboliai: herbas, vėliava, istorinė vėliava, himnas, Gediminaičių stulpai, dvigubas kryžius, jų reikšmė, spalvos, atsiradimo priežastys. Muzikos pamokose mokiniai klausėsi Lietuvos himno įrašo, mokėsi jį giedoti, taip pat mokėsi naujų lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių. Per lietuvių kalbos pamokas skaitė gražiausius eilėraščius, skirtus Lietuvai, liaudies pasakas, mokėsi minti mįsles, naujų liaudiškų skaičiuočių, be to, sekė legendą apie Gediminą, atliko teksto suvokimo užduotis. Aišku, nepamiršo taisyklingos rašybos – vyko klasės dailyraščio konkursas, kurio nurašė Lietuvos himno posmelius. 
   Dailės pamokose rankutės vingiavo tradicinius ornamentus, gamino tautišką atributiką. Gamtos mokslų pamokose mokiniai pasinėrė į Lietuvos gamtą: tyrinėjo upes, kalnus, Lietuvoje gyvenančius paukščius. Technologijų pamoka buvo itin skani, nes 1c klasės mokiniai bendradarbiaudami ir dirbdami grupėse gamino vaisių kokteilį „Su meile Lietuvai“. Klasėse vyko viktorina „Apie Lietuvą“.  
  Antrokai gilinosi į pilietiškumo ženklus, Tautišką giesmę, svarstė, kuo himnas svarbus kiekvienam iš mūsų. Analizavo Lietuvos valstybės simbolius: herbą, vėliavą, istorinę vėliavą, himną, Gediminaičių stulpus. Beje, per anglų kalbos pamokas terminus vertė į anglų kalbą ir iliustravo. Kūrybinėse dirbtuvėlėse kūrė Lietuvos heraldiką ir gamino valstybinę atributiką.  Mokiniai nardė po Lietuvos žemėlapio platybes ir grožėjosi tautinio kostiumo raštais. (Paskutinę dieną antrokų mokytojos buvo pasipuošusios tautiniais kostiumais.) Daug dėmesio skirta darbui grupėse – mokiniai bendradarbiaudami su klasės draugais pagal raštus ir ornamentus sukūrė kiekvienam Lietuvos regionui būdingus tautinius kostiumus. Iliustruodami liaudies kūrybą, progimnazijos antrokai nusprendė, kad lietuvių sakmės yra be galo spalvingos. 
Antrokų klasėse čiulbėjo Lietuvos paukščiai giesmininkai. Mokiniai mėgino pažinti paukščius pagal čiulbesį ir išvaizdą. Mokėsi tausoti paukščiams palankią aplinką.
 Trečiokai pasinėrė į tautosakos platybes ir anglų kalba nagrinėjo sakmes ,,Eglė žalčių karalienė“ ir „Jūratė ir Kastytis“, iliustravo. Klasėse atgimė didieji Lietuvos kunigaikščiai, pasakodami apie savo valdymo laikotarpius. Dailės pamokose mokiniai kūrė tautines juostas, atliko kūrybinę užduotį „Aš myliu Lietuvą“. Fizinio pamokose siautė tautiški žaidimai. Vyriausieji pradinių klasių mokiniai –   Ketvirtokai  taip pat nagrinėjo valstybingumo sąvokas ir simbolius anglų kalba. 
Pasaulio pažinimo pamokose jie prisiminė Lietuvos valstybės simbolius, reikšmę, spalvas, atsiradimo priežastis. Spinduliečiai svarstė ir aptarinėjo savo teises ir pareigas, LR Konstituciją, gilinosi į temą ,,Nepriklausomybės akto signatarai, kas jie?“, apžvelgė Lietuvos istoriją: kovas už nepriklausomybę, jų reikšmę šios dienos pilietiškumui.
 Ketvirtokai diskutavo ir atliko praktinį darbą tema „Jie rūpinosi krašto gerove ir išlikimus“. 
 Muzikos pamokose susipažino su istorinėmis lietuvių liaudies dainomis.
 Lietuvių kalbos pamokose parinkus temą ,,Esu daliai išmokintas“, mokiniai prisiminė lietuvių etnokultūrą ir tradicijas – mįslės, erzinimai, skaičiuoklės, sakmės.
 Dailės ir technologijų pamokose mokiniai tyrinėjo, su kuo žaisdavo ir kaip puošdavosi mūsų močiutės“. 
 Visų pradinių klasių etikos ir tikybos pamokose taip pat buvo gilinamasi į senąsias tradicijas. Projektas ,,Lietuvių tradicijos seniau ir dabar“ pakvietė mokinius pasinerti į kūrybinį darbą ,,Verba“. 
Pilietiškumo savaitę pradinių klasių mokiniai ir jų mokytojos pabaigė visus sukviesdami į tradiciniais amatais ir kulinarija kvepiančią Kaziuko mugę.
  
Dėkojame visiems mokytojams už nuostabias veiklas ir bendruomeniškumą.
Pilietiškumo savaitė “Spindulio” progimnazijoje
Kovo pirmąją savaitę, kurią „Spindulio“
progimnazijoje organizuota Pilietiškumo
savaitė, koridoriuose, sporto ir aktų salėse
aidėjo smalsių mokinių klegesys. Žavėtasi ir
diskutuota ne veltui: akį traukė įvairiausi
projektai ir parodos, kurias mokiniai ruošė ne
vieną dieną. Prie bibliotekos, Žiniukų skvere,
eksponuota 5–8 klasių mokinių darbų paroda
„Lietuviškos verpstės“, šalia kviesta susipažinti
su senaisiais lietuviškais matais bei edukacijos
metu 8c klasės kurtais linoraižiniais. Tame
pačiame skvere bei Kankynių gatvėje spinduliečiai skaitė gražiausius žodžius Lietuvai, kuriuos rašė
6c klasės mokiniai. Antrajame aukšte siūlyta susipažinti su projektiniais darbais, parašytais angliškų
ir vokiečių kalbomis, apie žymius žmones, kurie garsina Lietuvą visame pasaulyje. Ir pirmajame, ir
antrajame aukšte sienas puošė puikiųjų mūsų dailininkų piešiniai, iliustruojantys „Tautišką giesmę“.
Per matematikos pamokas gamintos tautinės juostos, lietuviški žodžiai, gimstantys tarp gražiausių
lietuviškų skaičių. Etikos ir tikybos pamokose prisimintos lietuviškosios tradicijos, kvepiančios
tradicine ir šiuolaikine virtuve, taukšinčios amatų įvairove, besisupančios švenčių sūpuoklėse. Per
gyvenimo įgūdžių pamokas mokiniai atskleidė savo kūrybiškumą projekte „Kurkime saugią Lietuvą
kartu“. Istorijos pamokos buvo skirtos iškiliausioms Lietuvos istorinėms asmenybėms. Per
technologijų pamokas, skirtas Lietuvos tautiniam paveldui ir seniesiems ir tradiciniams amatams,
spinduliečiai gamino tautinio paveldo dirbinius, senovinius lietuviškus medinius žaislus.
Mokiniai daug dirbo ne tik per pamokas. Pertraukų metu sporto salėje jaunieji sportininkai,
pasipuošę lietuviška atributika, dalyvavo baudų metimo varžybose „Mes už Lietuvą“, o aktų salėje
mėgstantieji muziką šoko ir dainavo.
Pilietiškumo savaitės veiklas baigė šventinė viktorina „Aš labai myliu Lietuvą“, kurią rengė darni
komanda – L. Gubanovienė, N. Kaselytė ir S. Pušinskienė, talkino V. Tuganauskienė, L. Povilionienė,
N. Vaitiekūnienė, A. Bliavas. Viktorinoje dalyvavo septintų ir aštuntų klasių atstovai bei jų
palaikymo komandos. Pasitempti teko, nes mokykloje viešėjo komanda iš Martyno Mažvydo
progimnazijos. Kova buvo inirtinga, bet smagi: komandos atsakinėjo į klausimus apie Lietuvos
istoriją, geografiją, taip pat spėjo, kokių žymių žmonių nuotraukas sukeitė dirbtinis intelektas, spėjo
pavadinimus kūrinių, kurių ištraukos buvo pateiktos, supainiotų dainų melodijų pavadinimus. Po
kelias pamokas trukusios kovos pirmosios vietos diplomą išsivežė svečiai, dar ilgai žavėjęsi
viktorinos originaliais klausimais ir kalbėję apie kitų metų varžytuves ir būtinybę tęsti
besimezgančią draugystę.
Pilietiškumo savaitė baigėsi, tačiau esame tikri, kad pilietinis ugdymas tęsis, o „Spindulio“
progimnazijos mokiniai suvoks pilietiškumą kaip natūralią asmeninę savybę.
7b klasė lankėsi matematiniame-muzikiniame spektaklyje
Kas sieja muziką ir matematiką? Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras pristato naują muzikinį spektaklį Skambantys skaičiai”.
 
 Pirmąjį kovo mėnesio sekmadienį, 7b klasės mokiniai kartu su klasės auklėtoja, matematikos mokytoja, Laura Daniškevičiene, vyko į spektaklio „Skambantys skaičiai“ premjerą, kuri vyko Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro salėje. 
 Naujausiame spektaklyje buvo gvildenamos muzikos ir matematikos sąsajos: ar muziką galima suskaičiuoti, o gal skaičiai moka šokti ir dainuoti? Atsakymų spektaklyje ieškojo matematikos mokytoja (aktorė Vitalija Mockevičiūtė) Madam Nulštein, kuri su orkestru sprendė  „muzematines“ lygtis ir kitus rebusus. Spektaklis sukonstruotas kaip pamoka mokykloje, todėl čia veikia mokytojai ir mokiniai. Mokytojai nori išmokyti savo dalyko, kuris jiems atrodo svarbiausias. Na, o mokiniai šiame spektaklyje yra pats orkestras – įvairiausi instrumentai su savo charakteriais.  
 Galbūt jei nebūtų matematikos, visi gyventumėte olose kaip pirmykščiai žmonės? Kas nutiktų, jei nebeliktų skaičių? Klausimų visgi kyla ir pačiai Madam Nulštein – deja, į juos atsakyti negali niekas. Juk pasaulis – tai ne tik aiškumas, bet ir paslaptis…
 Spektaklyje skamba H. Mancini, D. Brubeck, Pink Floyd ir kt. autorių muzika. 

 Po spektaklio mokiniai dėkojo už gražų renginį, įdomią sekmadieninę pamoką, kurios metu ne tik išgirdo daug gražios muzikos, bet ir sužinojo, kas pirmieji išrado skaičius, taip pat galėjo palyginti dūdelės ir fleitos,  saksofono, triūbos, trombono, violončelės skleidžiamus garsus bei metro, ritmo, trupmenų ir muzikinio skambesio ryšį. 
Klasės auklėtoja Laura Daniškevičienė
Diskusija ,,Dalijimasis gerąja patirtimi, ugdant vaikų rišliojo pasakojimo įgūdžius”
Vilniaus „Spindulio“ progimnazija ir Vilniaus lopšelis-darželis „Medynėlis“ tęsia bendradarbiavimą,
siekiant nuoseklaus vaikų ugdymo nuo ikimokyklinio iki pradinio ugdymo. Kovo 4 d. abiejų įstaigų
atstovai – pedagogai susitiko „Spindulio“ progimnazijoje diskusijai „Dalijimasis gerąja patirtimi,
ugdant vaikų rišliojo pasakojimo įgūdžius“.
Pastebima, jog pastarąjį dešimtmetį vaikų kalba sparčiai skurdėja, pati kalba lėčiau įsisavinama,
sunkiau įgyjama kalbinių ir komunikacinių įgūdžių, silpnėja skaitymo įgūdžiai, iškyla sunkumų
suvokiant tekstą, prastėja teksto atpasakojimo kokybė ir mažėja domėjimasis pačiu skaitymu –
knyga.
Susitikimo metu priešmokyklinio ugdymo mokytoja Rasa Bakšenskaitė-Jankauskė pristatė Vilniaus
miesto Karoliniškių mikrorajono priešmokyklinio amžiaus vaikų rišliojo pasakojimo projekto –
tyrimo „Papasakosiu istoriją“ rezultatus. Apibendrinant priešmokyklinio amžiaus vaikų rišliojo
pasakojimo struktūrą – rezultatai džiugina, dauguma vaikų savo pasakojimuose išlaiko trinarę
struktūrą ir geba atskleisti pagrindinę pasakojimo mintį. Analizuojant rišliojo pasakojimo kalbą,
išryškėjo kalbiniai sunkumai – skurdi daiktavardžių, veiksmažodžių ir būdvardžių leksinė įvairovė,
trūksta kalbos vaizdingumo, sunku asmeniniame žodyne surasti skirtingų žodžių, apjungiančių
pasakojimą, pastebimi pasikartojimai.
Logopedė metodininkė Viktorija Merkelienė skaitė pranešimą apie tai, kokius kalbos, kalbėjimo ir
komunikacijos įgūdžius turėtų atitikti tipinės raidos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai.
Pradinių klasių mokytoja Vilma Tuganauskienė pristatė pirmos klasės lietuvių kalbos atnaujintą
programą ir įvardijo patiriamus sunkumus, pavyzdžiui, jog mokinys, atėjęs į pirmą klasę jau po
pirmojo – antrojo mėnesio turėtų gebėti gana sklandžiai skaityti arba, kad pateikti tekstai
vadovėliuose nėra parašyti tik didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis ir kt.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Jurga Mangevičienė, priešmokyklinio ugdymo mokytojos: Jolanta
Aydinoglu, Ilona Pinkevičienė, Vida Strazdienė, Gabrielė Žutautaitė pasidalijo veiklų, metodinių
priemonių pavyzdžiais, ugdančiais vaikų kalbinius įgūdžius, kuriuos taiko kasdieniniame ugdyme.
Aptariant, analizuojant ir dalijantis konkrečiomis įžvalgomis, pastebėjimais – visi diskusijoje
dalyvavę pedagogai (ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojos bei švietimo
pagalbos specialistai) vieningai pritarė nuomonei, jog norint pasiekti aukštesnių vaikų kalbinių
gebėjimų rezultatų – būtinas nuoseklus, vieningas ir bendradarbiavimu grįstas ugdymas.
Lietuvių tradicijų atspindžiai etikos pamokose
   Pilietiškumo savaitės kontekste 2, 5, 7, 8 klasių mokiniai dorinio ugdymo (etikos bei tikybos) pamokose diskutavo apie lietuvių kultūrą, tradicijas bei jų sąsajas su moderniu gyvenimo būdu.
    Šiandien šventės, nors ir išliko ištikimos savo pagrindinėms tradicijoms, tačiau senovės papročiai susitinka su šiuolaikiniais– formuodami naują, tačiau vis tiek autentišką šventės patirtį. Lietuvių virtuvė taip pat puikiai iliustruoja tradicijų ir modernumo dermę. 
Tačiau šiandieniniai patiekalai kartais yra pritaikomi atsižvelgiant į šiuolaikines mitybos tendencijas. Šiuolaikiniai lietuviai ieško būdų, kaip išlaikyti savo kulinarinį paveldą, tuo pačiu būdami atviri naujovėms ir kitų kultūrų įtakai.  Ryškus lietuvių tradicijų ir modernaus gyvenimo būdo susitikimo pavyzdys – kalba. Lietuvių kalba, viena iš seniausių gyvųjų kalbų, yra gyvas istorijos ir kultūros liudininkas.
  Mes esame tauta, turinti gilias šaknis ir ilgą istoriją, tačiau taip pat gyvename dabartyje, esame atviri pasauliui ir naujovėms.
   Lietuvių tradicijų atspindžiai šiuolaikinėje kultūroje įrodo, kad tradicijos ir modernumas gali ne tik susigyventi, bet ir papildyti vienas kitą. Mes, lietuviai, esame tiltas tarp praeities ir dabarties, ir tai yra mūsų tapatybės pagrindas. Tai, kaip mes švenčiame savo šventes, kalbame savo kalba, gaminame savo maistą ir išreiškiame savo kultūrą, rodo, kad esame tauta, gebanti išlaikyti savo tradicijas gyvas ir prasmingas šiuolaikinėje visuomenėje.
                                                                                                        Dorinio ugdymo mokytojos Rasa ir Dana
3D spausdinimo technologijos dailės pamokose
3D spausdinimas – procesas, kurio metu nuosekliai klojant vieną ant kito plonyčius medžiagos sluoksnius skaitmeninis modelis paverčiamas fiziniu objektu. 
1B klasės dailės pamokai buvo sumodeliuotas rėmelis į kurį būtų galima įklijuoti vaikų paruoštą, iškirptą darbą. Sumodeliuota pakabinimo kilpelė, kurios dėka vaikai pynė pakabinimo virvutę. Tai kūrybinis ir įdomus užsiėmimas. 3D rėmelis gali suteikti gilesnį vaizdą, o mandalų klijavimas ir spalvinimas gali leisti vaikams išreikšti savo kūrybiškumą ir spalvų pasirinkimus. Puiki galimybė plėsti vaikų vaizduotę ir leisti jiems išreikšti save per meno procesą.
Sveikiname
Keramikos dirbtuvėlės
Įpusėjus Pilietiškumo savaitei Vilniaus “Spindulio” progimnazijoje, šiandien priešmokyklinių
grupių vaikai aiškinosi, kas yra tautodailė? Įsiklausę į šį žodį, įžvalgiausi vaikai skubėjo paaiškinti, jog
tai tautos (liaudies) dailė. Vėliau būsimieji mokinukai sužinojo, kokios gali būti tautodailės rūšys:
kailiadirbystė, tekstilė, kalvystė, juvelyrika, medžio raižyba, pynimas ir daugelis kitų. Prisiminti
tautodailės rūšis vaikams paprasčiausia, susiejant jas su pagrindinėmis medžiagomis, iš kurių
gaminami kūriniai. Pavyzdžiui, medžio raižyba ir baldininkystė – amatai, naudojantys įvairias medžio
rūšis, kalvystės amate naudojama geležis, pynimas – amatas, naudojantis tvirtus augalų stiebus ir t.
t.
Šiandien “Spinduliukų” ir “Šypsenėlių” grupių vaikai išbandė keramikos amatą. Profesionali
keramikė Eglė Skrickė vedė vaikams edukaciją “Keramikos dirbtuvėlės”. Kiek krepšelių ir dubenėlių
buvo nulipdyta! – Kad tik per artėjančias Šv. Velykas tilptų visi margučiai.
Priešmokyklinio ugdymo mokytojos:
Ilona, Vida, Rasa, Gabrielė
Eilėraščiai spalvina vaiko pasaulį…
Eilėraščiai yra kaip muzika vaiko ausims – jie
sukuria įvairių emocijų ir jausmų pasaulį.
Nuostabūs vaizdiniai ir ryškios metaforos leidžia
vaikams įsitraukti į tekstą ir patirti įvairias emocijas,
nuo džiaugsmo iki liūdesio. Ši patirtis lavina jų
emocinį intelektą ir padeda suvokti, kad kiekviena
emocija yra verta jausmų ir suvokimo.
Labai džiugu, kad mūsų prieš mokyklinukai galėjo
dalyvauti labai šiltame renginyje „Aš ir Lietuva“ –
tai skaitovų festivalis, kurį organizavo Vilniaus l/d
„Medynėlis“. Festivalio tema buvo labai artima ir aktuali „Spindulio“ progimnazijos organizuotai
pilietiškumo savaitei skirtai Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti. „Šypsenėlių“ ir
„Spinduliukų“ klasių atstovai atsakingai ruošėsi mokydamiesi gražiausius eilėraščius skirtus mūsų
visų mylimai Lietuvai pagerbti. Festivalyje „Aš ir Lietuva“ su savo gražiausiais eilėraščiais pasirodė
„Ryto“ progimnazijos mažieji bei „Strazdelio“ l/d vaikai, taip pat ir festivalio šeimininkai
„Medynėlio“ vaikučiai. Renginyje vaikai turėjo galimybę sklandžiai išreikšti savo mintis ir jausmus
skirtus gimtajam kraštui, tobulindami savo kalbos įgūdžius, kurie bus naudingi visame jų gyvenime.
Jų spalvotos kalbos ir įdomūs siužetai leido vaikams pradėti suprasti, kaip gali atrodyti skirtingos
idėjos ir jausmai. Šie trumpi kūriniai leido vaikams pažinti naujus žodžius, konceptus ir emocijas.
Nauja aplinka ir sutikti nepažįstami žmonės įkvėpė dar didesnį norą pažinti supantį pasaulį, o
gautos atminimo dovanos suteikė ir nepamirštamų emocijų.
Švietimo pagalbos mokiniui specialistai
      Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijoje švietimo pagalbą mokiniui teikia: specialusis pedagogas, logopedas, psichologas, specialusis pedagogas.
   Specialiosios pedagoginės (specialiosios ir logopedinės) pagalbos paskirtis – didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą.
   Psichologinės pagalbos paskirtis – stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos progimnazijoje kūrimą, padėti mokiniams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais).
   Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis – padėti tėvams (globėjams, rūpintojams), kad būtų įgyvendinta vaiko ir mokinio teisė į mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje: išsiaiškinti ir šalinti priežastis, dėl kurių vaikas ar mokinys negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius vaikus ir mokinius, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui ir mokiniui pasirinkti mokyklą pagal protines ir fizines galias ir joje adaptuotis.
    Progimnazijoje švietimo pagalbą mokiniui teikia bei konsultuoja tėvus ir mokytojus šie specialistai:
  Specialioji pedagogė, logopedėDaiva Čižikienė, 223 kab.
  Konsultacija tėvams teikiama trečiadieniais 14:00-15:30 val. tik iš anksto suderinus datą ir laiką per el. dienyną ,,Mano dienynas”.
    Specialioji pedagogė, logopedė – Jolanta Vasilevskienė, 217 kab.                                                      Konsultacija tėvams teikiama trečiadieniais 14:50-15:35 val. tik iš anksto suderinus datą ir laiką per el. dienyną ,,Mano dienynas”.
      Psichologė – Greta Barzdienė,   115 kab.
    Konsultacija tėvams teikiama antradieniais 16:00-17:00 val. tik iš anksto suderinus datą ir laiką per el. dienyną ,,Mano dienynas”.
       Socialinė pedagogė – Lina Povilionienė (kuruoja 1, 4, 5-8 klases), 203 kab.         
        Konsultacija tėvams teikiama pirmadieniais 14:30-15:30 val. ir trečiadieniais 16:30-17:30 val. tik iš anksto suderinus datą ir laiką per el. dienyną ,,Mano dienynas”.
      Socialinė pedagogė – Daiva Petraitienė (kuruoja 2-3 klases),  119 kab.                               
  Konsultacija tėvams teikiama antradieniais 13:45-14:45 val. tik iš anksto suderinus datą ir laiką per el. dienyną ,,Mano dienynas”.