Kaip elgtis susirgus?
Susipažinkite su naujais NVSC parengtais algoritmais 
Išvyka į botanikos sodą
Rugsėjo 22 d. buvo puiki diena. Tai buvo Vilniaus pažinimo diena
ir 4c, 4d klasės nutarė aplankyti VU botanikos sodo Vingio skyrių.
Mus maloniai sutiko botanikos sodo darbuotojos ir pradėjome
pažintį su augalais.
Pirmiausia teko išsirinkti gražiausią rožę. Nustebome, kad kai
kurios jų yra pavadintos garsių žmonių vardais. Paskui nuėjome
prie siendrėkės ir mus pažymėjo jos lapais. Nukeliavę prie
baseinėlio susipažinome su mažiausiais augalais – plūdenomis. Po
graikiniu riešutmedžiu pasisekė rasti jo vaisių, kurie yra labai
naudingi. Sužinojome, kad juodauogis šeivamedis yra labai
naudingas ir saugo nuo įvairių virusų. Įspūdingai atrodė ir smaugikas, kuris besistiebdamas viniojasi
ant kitų augalo šakų ir jas smaugia. Dar apžiūrėjome amūrinį kamštenį – iš jo žievės gaminami
kamščiai, citrinvytį – kvepiantį citrina ir daug kitų augalų.
Po to visi ėjome į Vingio parką, susipažinome su jo istorija, žaidėme aikštelėje. Išvyka labai patiko,
buvo smagu, įdomu, naudinga.
Įspūdžiais pasidalino 4d klasės mokiniai Rusnė ir Simas
Vilniaus katedros požemiai – nematoma pastato dalis
     Rugsėjo 22 dieną, 6B klasės mokinai kartu su klasės auklėtoja Lina Povilioniene ir technologijų mokytoja Irma Zmejauskaite aplankė Vilniaus katedros požemius. 
Vilniaus katedros požemiai – nematoma pastato dalis – ten pristatoma šventovės, stovinčios vienoje seniausiai gyvenamų Vilniaus vietų, istorija, pastato kaita, čia palaidotus Lietuvos valstybei ir Bažnyčiai nusipelniusius asmenis. Kriptose ir koridoriuose yra įrengta ekspozicija, kuri supažindina su laidojimo tradicijomis, archeologiniais radiniais, atveria Karališkąjį mauzoliejų.
Po ekskursijos požemiuose, žaidėme orientacinį žaidimą, kurio metu pažinome nors dalelę nuostabaus Vilniaus senamiesčio objektų. 
Vilniaus lobių beieškant su 8a kl. mokiniais
Edukacinė veikla kitose erdvėse vertinga ne vien įspūdžių gausa, bet ir galimybe naujai pamatyti supančia aplinką. Juk kartais užtenka pakeisti savo požiūrį ir buvusi įprastinė aplinka nušvinta dar neregėtomis spalvomis. Neatsitiktinai nedidelė kelionė, Vilniaus pažinimo diena, atskleidė daug privalumą. Per gana trumpą pusdienį galėjome
išvysti labai daug. 
Mūsų pažintis su Vilniumi parsidėjo nuo Literatų gatvės. Tai viena iš lankomiausių Vilniaus senamiesčio vietų. Kaip visa tai pasidarė? Buvo sau gatvė kaip gatvė – sienos ramiai sau pelijo ir trupėjo, džiugindamos “širdį nevieną”…
Manoma, kad Literatų gatvė šį savo pavadinimą gavo tik XIX a. pirmojoje pusėje šios gatvės pradžioje gyvenusio rašytojo Adomo Mickevičiaus garbei. Tai liudija ir trys lentos ant namo sienos su užrašais lietuvių, rusų bei lenkų kalbomis. 2011 m. gegužės 28 d. Literatų gatvėje buvo iškilmingai atidengta siena, kurioje dailininkai ir kitų sričių menininkai du metus kūrė metalo, medžio, stiklo ir kitas plokšteles ar objektėlius skirtus literatams. 
Toliau keliavome į Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčią. Ji stovi kairiajame Vilnios krante šalia Bernardinų sodo. Tai viena didžiausių Lietuvos gotikinių bažnyčių, XVII-XVIII a. įgijusi šiek tiek renesanso ir interjere – baroko bruožų. Aplankėme Irenos Jomantienės tapybos parodą „Žolynų sugrįžimas“ Bernardinų bendruomenės centre.
Po to sekė pažintis su Vilniaus senamiestyje, Šv. Mykolo bažnyčios ir buvusio Bernardinų vienuolyno ansamblyje, įsikūrusiu unikaliu Bažnytinio paveldo muziejumi. Čia saugomos ir visuomenei pristatomos sakralinės vertybės. Muziejaus erdvėse įrengtose ekspozicijose pristatomi vertingiausi eksponatai, surinkti iš Vilniaus miesto šventovių: katedros, Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Šv. Mikalojaus, Šv. Teresės bažnyčių. Čia akį traukia prabangūs auksakalystės šedevrai, puošnūs bažnytinės tekstilės pavyzdžiai.
8a klasės mokiniai išklausę ir išgirdę katedros lobyno istoriją, pasiskirstė į komandas ir pasileido ieškoti paslėpto lobio. Užuomina sekė užuominą, sudėtingas rebusas – mįslę, paieškoms reikėjo istorinių, fizikinių ir geografinių žinių. Kartu su mokytojų pagalba pavyko viską  išspręsti ir atverti lobio skrynią. Po lobio paieškos patraukėme link Vilnelės. Upės dešiniajame krante šalia Trijų kryžių kyšanti kalva vadinama Bekešo kalnu. Kalno aukštis 139,70 m virš jūros lygio. Norint ji pasiekti turėjome įveikti kelis šimtus laiptelių.
Trijų kryžių kalno apžvalgos aikštelėje aptarę dienos išpūdžius padarėme išvadą, kad ir kiek keliautum po Vilnių, visada atsiras dar nematytų ir nebūtų vietų. 
Vilniaus pažinimo diena 2c klasėje
    Mokykloje tradiciškai vyko Vilniaus pažinimo diena. Šią saulėtą ir šiltą rugsėjo 22 dieną 2c klasės mokiniai praleido vykdami į edukacinę pamoką “Vilniaus senamiesčio gatvelėmis. Vilniaus Rotušė”. 
     Ryte susitikę mokykloje, peržiūrėjome filmuką apie Vilniaus    legendą, lankytinas vietas, kalbėjomės. Vėliau keliavome  autobusiuku į Vilniaus Rotušę, kurioje mus pasitiko puiki gidė  Laimutė. O tada ir prasidėjo mūsų paslaptinga kelionė po  senamiesčio gatveles, Rotušės aikštę ir net požemius!  Susipažinome su Vilniaus istorija, kalbėjomės apie Vilniaus  metraštininką, kuris Vilnių pristatė Europos miestams.  Aplankėme paslaptingiausius senamiesčio kiemelius, gėdos  stulpą. Sužinojome, kur vykdavo meškų pasirodymai, kur buvo  žuvų ir mėsos turgus.
    Vilniaus Rotušės pastate buvome Vilniaus mero kabinete,  apžvelgėme paveikslų galeriją ir vaikštinėjome požemiais, kur pasak legendų iki dabar yra vaiduoklių!      
    Buvo labai įdomu klausytis gidės pasakojimų, tad grįžę atgal į  mokyklą negalėjome nustoti dalintis įspūdžiais.  Lauko klasėje  surengėme piešinių parodą “Mano įsimintiniausia išvykos   akimirka”. 
5b kl. mokinių veiklos edukacinėje dienoje “Vilniaus dienos”
Prieš ekskursiją 5B klasės mokiniai susirinko į mokyklą matematikos kabinete. Mokiniai atidžiai
išklausė klasės vadovės Jurgitos Zenevičiūtės pasakojimą apie ekskursijos programą ir užsirašė
pateiktus klausimus, nurodė, ką reikės išvykos metu stebėti, kokią informaciją surinkti. Klausimai
susiję su matematikos, technologijų, gamtos mokslų dalykais.
Nuotaiki puiki, oras gražus! Visa klasė organizuotai ir tvarkingai nuvyko į M. K. Čiurlionio gatvę,
kurioje yra VU Chemijos ir geomokslų fakultetų pastatų ansamblis, mokiniai sustojo viename
vidiniame kieme, kuriame pamatė orų stebėjimo stotį. Stotyje yra sumontuoti prietaisai, kurie
fiksuoja oro, slėgio, vėjo, temperatūros ir kitus parametrus. Pastatai seni ir įspūdingi, mokiniai labai
nustebo pamatę VU vidines patalpas ir auditorijas, kuriose vyksta studentams paskaitos ir yra
atliekami moksliniai tyrimai. Vienoje auditorijoje mus pasitiko VU ekskursijų vadovė
dr. E. Rudnickaitė, kuri labai daug ir įdomiai papasakojo apie mamutų tyrinėjimą, nes 5B klasės
mokinių tikslas aplankyti parodą “Vilniaus mamuto pėdsakais”. Ekskursijos vadovė pakomentavo
visus parodos eksponatus, papasakojo apie atliktus mokslininkų tyrimo metodus, kurie labai
sudomino mokinius. Klausydami mokiniai uždavė daug klausimų. Didžiausias įspūdis buvo pamatyti
didžiuliai mamuto griaučiai paskutinėje ekskursijos auditorijoje, šis eksponatas yra labai brangus ir
įspūdingas!
Po išvykos mokiniai sugrįžo į mokyklą, savo klasės kabinete parašė refleksijas – įspūdžius apie
ekskursiją ir atsakė į pateiktus klausimus. Ekskursiją organizavo ir vykdė 5B klasės vadovė Jurgita
Zenevičiūtė ir technologijų mokytojas Rolandas Matulevičius.
“Vilniaus pažinimo diena” su geležinkeliais
Vilniaus “Spindulio” progimnazijos 3a klasės mokiniams
pamokos per „Vilniaus pažinimo dieną“ vyko Vilniaus
geležinkelių stoties rūmų lauko muziejuje. Edukacinio
užsiėmimo metu mokiniai susipažino su garvežiu ir
palygino jį su šių dienų dyzeliniu lokomotyvu, sužinojo,
kuo skiriasi akmuo nuo akmens anglies. Susipažino su
geležinkelių kelių valdymu ir kam skirtas vairas. Trečiokai
išbandė lokomotyvo mašinisto kabiną, įspūdį paliko, kad
viską buvo galima išbandyti ir paliesti. Mokiniai mokėsi
saugaus elgesio geležinkelyje ir sužinojo, ką reiškia geležinkelių signalai. Vaikai daug smalsavo ir
domėjosi traukiniais.
6c kl. išvyka į energetikos ir technikos muziejų
Kaip ir kiekvienais metais, tradiciškai mokykloje vyksta
Vilniaus pažinimo edukacinė diena. Pažinti savo miestą
yra labai svarbu, o ypač Vilnių, kuriame verda bei
kunkuliuoja gyvenimas pilnas naujovių ir neaplankytų
vietovių. 6C klasės mokiniai, kartu su auklėtoja Renata
Ziminskiene, nusprendė šiltą bei saulėtą rugsėjo 22
dieną nuvykti į energetikos ir technikos muziejų.
Atvykome į muziejų, kuris yra įsikūręs industrinio
paveldo objekte – pirmosios Vilniaus miesto elektrinės,
atidarytos 1903 m. vasario 14 d., patalpose.
Tik įžengę į muziejų supratome šio
muziejaus didingumą: visur supo garo
turbinos, generatoriai, garo katilai,
vandens siurbliai, vamzdynai, valdymo
pultai. Elektrinės pirmo aukšto erdvėje mokiniams buvo pristatomos senovinės lempos, jų veikimo
principai. Mokiniai sužinojo, kad pirmoji viešoji elektros lemputė užsidegė Rietave 1892 m.,
kunigaikščių Oginskių dvare. Pirmosios nedidelės elektrinės lemputės Vilniuje atsirado pasiturinčių
žmonių namuose, o 1987 m. tokia elektrinė lemputė veikė M. Jelenskio name Jurgio (dab.
Gedimino) prospekte. Elektra taip pat gali būti naudojama kaip dirbtinio apšvietimo šaltinis, todėl
po kelių dešimtmečių pasirodė Voltos lanko lempos, kurios buvo naudojamos lauko apšvietimui, po
to sekė elektros žvakės, jos buvo naudojamos Paryžiaus, Londono, Niujorko gatvių apšvietimui. O
kas gi išrado lemputę, nekantravo pagilinti savo žinias smalsieji šeštokai? Štai čia ir sužinojom, kad
praktiškų kaitrinių elektros lempučių išradėjais galima laikyti britą Joseph Swan ir amerikietį Tomą
Edisoną. Jie sukūrė lemputes, kaitriniams siūleliams panaudodami suanglintą medvilnę ir bambuką,
taigi lemputės tapo sąlyginai patikimos ir pigios. Pagilinę žinias toliau keliavome su gidu į edukacinį
užsiėmimą: „Kaip 6C klasės mokiniams įsižiebė lemputė?”. Mokiniai tapo tikrais fizikais ir jau po šio
eksperimento tikrai bus pasiruošę kelionei į fizikos gilesnį mokslą. Šioje edukacijoje jie sužinojo, kad
grandine keliaujantys elektronai atsitrenkia į lemputės gijos atomus, kurie ima vibruoti, išskiria
šilumą ir šviesą. Taip įsižiebia lemputė. Taip pat suprato, kad elektra gali įkaitinti medžiagas, o
įkaitusi viela tapo kaip šviesos šaltinis. Vėliau išmoko apie kaitrinę lemputę, hermetinę dviejų
anglies gijų lemputę. O didžiausią džiaugsmą mokiniai pajautė kai sukonstravo savo lemputes ir
pasirodo jos dar švietė. Valio! Eksperimentas pavyko ir visi toliau su šypsenomis sparčiai
žingsniavome į interaktyvią ekspoziciją, kurioje pamatėme spalvotus šešėlius, šokinėjantį žiedą,
vandens smegduobę, bernulio kamuolį, garso vamzdžius, vienas iš milijono – čia sukome cilindrą ir
bandėme surasti juodą rutuliuką, elektromagnetinius garsus, šviesos medį, koriolio ratą –
spaudėme oranžinį mygtuką, tada pradėjo tekėti vanduo, o pasukę ratą, stebėjome, kas vyksta su
vandens čiurkšlėmis; vandens parabolę – sukome indą, stebėjome kaip keičiasi skysčio paviršiaus
forma.; stroboskopą – spaudėme mygtuką, stebėjome, kas vyksta ir sukdami reguliatorių, keitėme
virvelės sukimosi greitį ir jos įsitempimą; rankų bateriją – padėjome ranką sant dviejų metalinių
diskų- vieną ant kairiojo, kitą ant dešiniojo. Stebėjome matuoklį. Išbandėme skirtingas metalų
kombinacijas. Stebėjome, kada matuoklio parodymai buvo didžiausi. Ir visas mūsų eksperimentines
veiklas vainikavo kiekvieno 6c klasės mokinio čiuožimas geltonu vamzdžiu bei kiekvieno nučiuožto
mokinio greičio matavimas.
Nemokamas programavimo būrelis
Programavimo būrelis trečiokams 
su mokytoja Rūta Šileiko
Ekskursija į Vikingų kaimą „ Senovės baltų gyvensena“
Šiltą ir spalvingą rugsėjo 21 dienos rytą, 3c klasės mokiniai vyko į
Širvintų rajoną, Družų kaimą, paviešėti Vikingų sodyboje,
susipažinti su Senovės baltų gyvensena, maisto gamyba, pabūti
kario kailyje ir įveikti daug kliūčių, su kuriomis susidurdavo
lietuviai, norėdami laimėti mūšį prieš kryžiuočius.
Vaikai sužinojo, kad Vikingų laikai buvo prieš daugiau kaip
tūkstantį metų. Jų namai buvo be langų ir kaminų ir todėl maistą
jie gamindavo ant laužo. Gyveno didelėse šeimose, nes turėdavo
atlikti daug darbų. Vieniems reikėdavo malkų priskaldyti, kitiems
laužą užkurti ir prižiūrėti, žolelių ir sėklų pririnkti, miltų sumalti ir
visai šeimynai valgyt pagaminti. Visus šiuos darbus šiandien
turėjo atlikti 3c klasės mokiniai. Pasiskirstė komandomis ir kibo
prie darbo.
Vieni berniukai miltus malė, kiti sijojo, viena komanda tešlą minkė,
kita ant laužo kepė blynus ir bandeles. Žolelių rinkėjai mums atnešė vaistažolių iš kurių mes
išsivirėme arbatos. Darbo netrūko visiems. Ir nors lauko virtuvėlė buvo nedidelė, bet draugiška
mūsų šaunių vaikų komanda joje puikiai sutilpo ir po didelio ir kruopštaus darbo, galėjome visi
susirinkti į Vikingų puotą.
Skaniai papuotavę, keliavome susipažinti su Vikingų karių gyvenimu. Pačius drąsiausius mokinius
karys apginklavo. Uždėjo jiems liemenes, šarvus ir šalmus. Papasakojo apie kryžiaus žygį, kurį
suorganizavo popiežius. Vaikai galėjo spėlioti, ką popiežius kariams pažadėjo, kad jie kariautų.
Kiekvienas iš jų apsiginklavę kardais, mokėsi laikyti ginklą, pajautė, koks jis yra sunkus ir kaip
kariams buvo sunku su jais kariauti.
Smagiausia buvo kaip patiems reikėjo įveikti kliūčių ruožą, numesti ietį į taikinį ir perlipti aukštą
gynybinę sieną.
Kelionė buvo labai įspūdinga. Jos metu, mokiniai pasisėmė daug žinių apie Senovės vikingų
gyvenimą. Kiekvienas iš jų prižadėjo parašyti rašinėlį apie patirtus įspūdžius ir savo žiniomis
pasidalinti su draugais ir tėvais.