Ilgalaikis mentoriavimo projektas „Ką šnabžda knygelė?“
„Spindulio“ progimnazijoje pradedamas įgyvendinti ilgalaikis mentoriavimo projektas „Ką šnabžda
knygelė? Projektas skirtas skaitymo skatinimui ir ankstyvojo teksto suvokimo ugdymui lavinti.
Kiekvieną trečiadienį po trečios pamokos 3b klasės mokiniai apsilanko pas mūsų priešmokyklinukus
ir drauge su būsimaisiais progimnazijos pirmokais atlieka skaitymo pratybas. Užduotys parengtos iš
kelių dalių, padedančių ugdyti skaitymo įgūdžius. Užsiėmimo metu taikomas sklandaus
skaitymo-pakartojimo metodas. Taip lavinami priešmokyklinukų skaitymo ir klausymo įgūdžiai.
Trečiokai užduoda teksto suvokimui parengtus klausimus. Jie yra susiję su išklausyto teksto išvadų
formulavimu, teksto interpretavimu. Pateikiamos užduotys, skirtos lavinti regimojo teksto suvokimą,
smulkiąją motoriką. Atlikus visas užduotis priešmokyklinukai įsivertina, o trečiokai pasirašo
užduočių lape. Trečiokai jaučiasi labai atsakingai: ruošiasi užsiėmimas, yra kantrūs aiškindami
užduotis, noriai padeda atlikti paruoštas užduotis, konsultuoja, mokosi išklausyti, neprimesti savo
nuomonės.
Jau ne vienerius metus „Spindulio“ progimnazijoje gaji
stipri mentoriavimo tradicija „mokinys-mokiniui“.
Trečiokų noras mentoriauti, prisiimti atsakomybę už
priešmokyklinio ugdymo vaikų literatūrinį prusiminimą
ir ankstyvąjį teksto suvokimo ugdymą – akivaizdi to
iliustracija.
Gegužės mėnesį projektui „Ką šnabžda knygelė?“
pasibaigus priešmokyklinukai bus sukaupę asmeninius
aplankalus, kuriuose ras visas projekto metu atliktas
užduotis su atsakymais apie „Ką šnabžda knygelė?“.
Tautiškumo savaitė
Visiems visiems visiems!!!
   Ateinantį pirmadienį, vasario 6-ąją, prasidės Tautiškumo savaitė. Galbūt prisiminsime, kokios turtingos mūsų tarmės, kaip kalbėjo mūsų močiutės ir seneliai, kokius matavimo vienetus naudojo matuodami ūgį ar atstumą. Kai kurie minsite mįsles, kursite tarmių traukinukus, juosteles-skirtukus, kiti žaisite senuosius žaidimus ar padainuosite liaudies dainų. Taip pat kviesime apžiūrėti mūsų mokyklos erdvėse pristatomas parodas: tautinių kostiumų, kitomis kalbomis skambančių lietuviškų valgių, dailiai išvingiuotų liaudies dainų tekstų… 
 Mielai prašom nepasididžiuoti ir kalbėti tarmiškai. Ne(be)mokame? Vadinasi, pasimokysime ir pakalbėsime.
  Kviečiame įsisegti arba pasirišti trispalvę juostelę, o gal tautinę riešinę arba apyrankę…Ir aktyviai dalyvaukime!
Organizatoriai
Veiklos planas 2023 m. vasario mėn.
Ieškome pradinių klasių mokytojos
Reikalinga pradinių klasių mokytoja 
 (terminuota darbo sutartis, 0,9 etato)
Teirautis tel. 852444781, 869845412 arba 
el. paštu: spindulioprogimnazija@gmail.com
Piešinių konkursas ,,Seku seku pasaką”
Gruodžio mėnesį vyko Respublikinis pradinių klasių
mokinių piešinių konkursas „Seku seku pasaką“.
Konkurso tikslas – skatinti mokinių kūrybą, leisti
ugdytiniams atskleisti meninius gebėjimus ir
realizuoti savo kūrybinius sumanymus, ugdyti
pagarbą ir pastabumą supančiai aplinkai, gebėjimą
analizuoti ir kurti.
Konkurso dalyviai varžėsi dviejose grupėse: I grupė –
1, 2 klasių mokiniai, II grupė – 3, 4 klasių mokiniai. 1 –
2 klasių mokiniai piešė piešinius pagal N. Morkūnaitės eilėraštį „Ledo pilis“, o 3 – 4 klasių mokiniai
pagal B. Pranskaus – Žalionio eilėraštį „Žiema miške“.
Sveikiname laimėtojus Respublikiniame piešinių konkurse ,,Seku seku pasaką”:
2b klasės mokinę Adeliją M. užėmus II-ą vietą,
3b klasės mokinę Nadą Ch. užėmus III-ą vietą.
Lietuvių kalbos spalva
   Lietuvių kalba yra kilusi iš baltų prokalbės. Ji išsiskiria iš kitų kalbų savo spalvomis. Lietuvių kalba iš tikrųjų yra unikali ir savotiška, kiekvienas žodis turi sinonimų, taip pat daug malonių ir kalbą pagyvinančių žodžių žodelių.
  Lietuvių kalba engta ir niekinta, išgyveno ne vieną sunkų laikotarpį, bet kaip ir kai kurios kitos senosios indoeuropiečių kalbos yra išlikusi. Šiuo metu ji yra moderni pasaulio kalba, priglaudžianti naujadarus ir į dulkančias lentynas padedanti kai kuriuos nebenaudojamus žodžius. Jos pirmtakai – mums visiems dabar nebesuprantami žodžiai ir raidės, tačiau šie ,,hieroglifai‘‘ išsivystė į kalbą, kuria mes kalbame dabar, kiekvieną dieną. Reikėtų prisiminti, kad į lietuvių kalbą buvo norima įbrukti rusiškus rašmenis, kai carinės Rusijos okupacijos metu buvo verčiama lietuviškus žodžius rašyti rusiškai. Vis dėlto po kelių dešimčių metų Lietuva vis tiek išsikovojo savo teisę į lietuvių kalbą. Buvo norinčių ją palikti kaimo sodyboje ir kalbėti lenkiškai, bet vis tiek ji tebėra gyva.
 Mūsų kalba yra unikali savo raidėmis – juk vos kelios pasaulio tautos savo mintis užrašo naudodamos nosines raides. O kur dar roukoujimas ir šnekučiavimasis skirtinguose etnografiniuose regionuose, žodžiuose pakeičiant dvibalsius, nukertant galūnes, dėl kurių svetimšalis susiima už galvos. Kiekviename krašte tie žodžiai skamba kitaip, o tai, manau, yra unikalu ir neįprasta – juk skirtumai padaro mus įdomesniais. Dvylika kalbos dalių papuošia kalbą įvairiausiomis spalvomis. Tiesa, gal galime pasakyti, kad mūsų kalboje tėra tik septyni linksniai, bet reta kalba pasigirti turinti šauksmininką. Be to, kaip dėl gausybės priesagų priesagėlių, priešdėlių. Dar pridėkime prielinksnius ir į užmarštį nueinančių polinksnius. Nepamirškime padalyvio ir pusdalyvio, kuriuos patys nuolat vartojame klaidingai. Lietuvių kalba – tai ne tik taisyklių rinkiniai, ne tik bendravimo priemonė, bet ir svarbi lietuvio asmenybės dalis. Man pačiai ji yra turtas, kurio neįmanoma išmatuoti jokiais matavimo vienetais. Aš didžiuojuosi savo kalba, taip pat didžiuojuosi, kad kalbu lietuviškai, savo istorinėmis šaknimis. Kiekvienas žmogus turi mylėti bei puoselėti savo gimtąją kalbą, nes ji yra kiekvieno žmogaus išskirtinumo pagrindas. Kalba tautai suteikia kažką nuosavo ir bendro bei leidžia atsiskirti nuo kitos tautos. Tam, kad išlaikytume savo gimtąją kalbą, viešoje erdvėje turime kalbėti taisyklingai ir kelti raštingumo lygį. Mes, lietuviai, turime daryti viską, kad mūsų gimtoji kalba neišnyktų, nes tauta gyva tol, kol gyva jos kalba. Manau, kad kiekvienam žmogui, sava kalba yra pati gražiausia. Nors žmonės emigruoja, jie juk niekados nepamiršta savo gimtosios kalbos, dažniausiai keliančios šiltus, malonius ir jaukius prisiminimus. Žmonės gali būti kitame pasaulio krašte, tačiau jie savyje visados turės ir nešiosis dalelę gimtąja kalba apgaubtos Lietuvos.
Karolina Lukšonytė
  Artėjant mokykloje organizuojamai Tautiškumo savaitei, norisi pasidžiaugti gražiomis mintimis apie Lietuvą ir kalbą, kurias popieriuje išliejo 8b klasės mokinė Karolina Lukšonytė. Už šį rašinį Lietuvių kalbos instituto organizuotame konkurse “Kas man yra lietuvių kalba” Karolina gavo Padėkos raštą.
   Mokinę ruošė lietuvių kalbos mokytoja Neringa Kaselytė.
Lietuvių kalbos spalva
Tėvų valandos
Mieli Tėveliai, 
ačiū už dalyvavimą Atvirų durų dienoje. 
Tikimės  ir toliau malonaus bendravimo ir susitikimų.
 Primename, kad  dalykų mokytojai ir klasių vadovai laukia Jūsų “Tėvų valandų” metu.
Konkretų susitikimo laiką prašome suderinti su mokytoju, atsiųsdami pranešimą el. dienyne.
Atvirų durų diena Tėvams
2023 m. sausio 26 d. “Spindulio” progimnazijoje vyks Tėvų diena. 
Nuo 17.00 iki 19.30 val.   kabinetuose tėvai galės susitikti su pradinių klasių ir  dalykų mokytojais bei aptarti mokinio individualią pažangą konkretaus mokomojo dalyko.
Nuo 18.00 iki 18.30 val. į aktų salę švietimo pagalbos specialistai kviečia tėvus, kurių vaikai mokosi pagal pritaikytas programas. Vyks informacinis susitikimas.
Atvirų durų diena būsimų priešmokyklinio ugdymo vaikų tėvams
Kviečiame  būsimų priešmokyklinių grupių vaikus ir jų tėvus  
į ,,Spindulio” progimnazijoje vyksiančią
Atvirų durų dieną (ekskursas po mokyklą) 
2023 m. sausio 26 d. nuo 18 val. iki 19 val.  120 kab. 
Supažindinsime su progimnazijos priešmokyklinio ugdymo veikla, erdvėmis bei atsakysime į aktualius klausimus.
    Laukiame jūsų  ,,Spindulio” progimnazijoje! 
Diktantas, skirtas Vilniaus 700-ajam gimtadieniui
Diktantas 
Vilnius – Europos valstybės sostinė. Kadaise tai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, kurioje statomos pilys, bažnyčios, rūmai. Vilnių niokojo gaisrai, maro, epidemijos, griovė ir plėšė okupantai. Dėl istorinių nelaimių išnykdavo ne tik jo pastatai, gatvės, bet ir ištisos gyventojų grupės. Vis dėlto daugybę metų tai yra universitetinis meno, nuostabios architektūros miestas.
Nuo pirmojo rašytinio paminėjimo tūkstantis trys šimtai dvidešimt trečiųjų metų sausio dvidešimt penktąją Vilnius išaugo ir labai pasikeitė. Tiesą sakant, apie tai, koks jis buvo keturioliktame amžiuje, žinių daug neturime. Poetai apdainavo jo grožį, rašytojai apgyvendino savo kūrinių herojus, istorikai ieškojo tik faktų ir jais remdamiesi vis teberašo Vilniaus istoriją.
Vilnių matome įsikūrusį Neries ir Vilnios upių santakoje, apsuptą pušynais žaliuojančių kalvų. Miestą juosiančiame Panerių miške auga vienos didžiausių Lietuvos eglių, sostinės parkuose išlikę senų, saugomų medžių. Šalia Vilniaus yra geografinis Europos centras.
Mylėkime Vilnių, nes jis toks vienintelis. 
Pagal M. Baužienės „Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus“
Jau kurį laiką Vilniaus 700-ąjį jubiliejų švenčia
vilniečiai ir Vilniaus svečiai. Mūsų mokyklos
bendruomenė taip pat skuba paminėti šią
sukaktį. Tik savaip. Pirmadienį, per antrą
pamoką, 4–8 klasių mokiniai ir juos mokantys
mokytojai rašė Vilniui skirtą diktantą. Jį diktavo
lietuvių kalbos mokytoja Neringa Kaselytė.
Susikaupimas pynėsi su džiugia nuotaika –
rašėme ne pažymiui, o džiaugdamiesi miesto
švente. Be to, ne kiekvieną dieną diktantus rašo
ir mokytojai.
Kviečiame susipažinti su diktuotu tekstu. Galbūt tėveliai norėtų priimti iššūkį, kad vaikai
padiktuotų ir jiems?..