Šiais mokslo metais pagal tarptautinę Kembridžo programą “Spindulio” progimnazijoje mokosi  virš 200 mokinių. Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. pagal šią programą siūlome mokytis ir būsimiems pirmokams bei penktokams.

Progimnazijos direktorė 

Vilija Mozurienė

Praėjus pusei metų, kai dalis penktokų matematikos papildomai mokosi pagal Tarptautinę Cambridge programą, galiu pasidžiaugti jų pasiekimais.

Per pamokas mokiniai ne tik skaičiuoja -  jie mąsto, aiškinasi ir patys bando atrasti kelis sprendimo būdus. Mokiniai jau susipažino su teigiamais ir neigiamais skaičiais, vidurkiu, specialiaisiais skaičiais (square, cube), taip pat tyrinėjo figūrų savybes, keturkampius ir apskritimus.

Per praktinę veiklą, kai kiekvienas išsikirpo savo vardo raidę, mokėmės suprasti, kas yra rotacinė simetrija. Be to, išmokome nemažai matematinių terminų anglų kalba nuo integer, order, rotational symmetry iki circle, radius, diameter.

Kaip sako vienas mokinys: „Tai pamoka, per kurią mes mokomės įdomesnių uždavinių sprendimo būdų.“  Kitas priduria: „Buvo sunku, bet dabar lengva!“

Diskusijos, darbas poromis ir grupėse padeda vaikams nebebijoti suklysti ir drąsiai reikšti savo mintis. Ši programa moko, kad matematika gali būti ir sudėtingesnė, ir įdomi, ir prasminga. Kai vaikai sako, jog matematika tapo įdomi, suprantu, kad einame teisinga kryptimi.

Matematikos vyr. mokytoja 

Laura Daniškevičienė

    Forume dalyvauja Vilniaus “spindulio” progimnazijos Kembridžo programos mokytojai ir vadovai.

    Forumo iniciatoriai ir organizatoriai: Vilniaus miesto mokyklos, įgyvendinančios tarptautinę Kembridžo programą.

    Forumo partneriai ir rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė ir EDU Vilnius.

    Antrokai šiemet mokosi ne tik teoriškai – jie tyrinėja ir eksperimentuoja, kaip numato Kembridžo programos metodika. Pamokos virsta mažomis laboratorijomis, kuriose vaikai patys atranda, kaip veikia įvairūs procesai.

    Atliktų tyrimų ir bandymų metu mokiniai sužinojo, kad jėga gali daiktus išjudinti, sustabdyti ar pakeisti jų formą. Vaikai spaudė, tempė, stūmė įvairius objektus ir stebėjo, kokie pokyčiai vyksta. Džiaugėsi pastebėję, kad kartais pakanka visai nedidelės jėgos, kad forma pasikeistų, o kitais atvejais jos reikia kur kas daugiau.

    Tyrinėdami formos pokyčius, vaikai naudojo medines kaladėles, siekdami įrodyti, kad nuo aukščio priklauso jėgos dydis, o kuo didesnė jėga,  tuo stipriau ir akivaizdžiau pasikeičia objekto forma. Kitas įtraukiantis bandymas – kamuoliuko judėjimo greičio tyrimas. Vienas mokinys kamuoliuką stūmė, kitas jį pūtė, o klasė stebėjo, kaip skirtingos jėgos gali judėjimą pagreitinti arba sulėtinti.

    Dar kartą verta priminti, kad tokios pamokos nėra laiko švaistymas – tai galimybė ugdyti vaikų  smalsumą, kruopštumą, bendradarbiavimą ir taip skatinti mokinius tapti aktyviais atradėjais. Šios veiklos skatina mokinius įsitraukti, suteikia pasitikėjimo ir drąsos. Vaikai mokosi kelti klausimus, daryti išvadas. Jie iš anksto turi numatyti veiksmus ir tikrinti savo spėjimus, o bandymo metu patys išsiaiškina ar spėjimas buvo teisingas. Kai vaikai gali liesti, bandyti ir stebėti procesus, mokymasis tampa ne tik suprantamesnis, bet ir daug įdomesnis. Tyrinėjimas jiems tampa ne užduotimi, o nuotykiu, o mums – puikiu priminimu, kad mokymasis gimsta iš smalsumo.

  2025 metų spalio 28-oji labai svarbi diena Vilniaus mokyklų, diegiančių tarptautinę Kembridžo programą, istorijoje – pasirašytas tarptautinis ketinimų protokolas (angl. Memorandum of Understanding) tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Kembridžo tarptautinio švietimo organizacijos (Cambridge International Education). 

   Savivaldybės vardu susitarimą pasirašė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas bei Imogen Poole, Kembridžo Tarptautinio švietimo Europos regiono direktorė (iš Cambridge University Press & Assessment). Pagal jį įtvirtinamas abiejų pusių bendradarbiavimas, siekiant stiprinti kokybiško tarptautinio švietimo plėtrą Vilniuje. Pasirašymo ceremonijoje  dalyvvavo Vilniaus miesto vicemerė Donalda Meiželytė, savivaldybės atstovai, mokyklų kuratoriai, Edu Vilnius atstovė bei Kembridžo mokyklų vadovai ir programų koordinatoriai. 

    Iš savivaldybės pranešimo spaudai:

  Nuo 2024 m. penkiose sostinės savivaldybės mokyklose – „Spindulio“ progimnazijoje, Pavilnio progimnazijoje, Balsių progimnazijoje, Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje ir darželyje, Žemynos gimnazijoje – jau diegiamos Cambridge programos. Paprastai įvairios tarptautinės švietimo programos buvo siejamos tik su privačiomis mokyklomis.

   „Cambridge yra didžiausias tarptautinis švietimo tinklas, pagal kurio programas kasmet mokosi apie 2 milijonus moksleivių visame pasaulyje. Vilnius yra išskirtinis miestas šiame tinkle, nes siekia koordinuotai gerinti savivaldybės mokyklų ugdymo kokybę. Šio protokolo pasirašymas yra didelė šventė visai šaliai, padedant tvirtą pagrindą tarptautinio lygio švietimo plėtrai ne tik privačiose, bet ir valstybinėse mokyklose“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Tarptautinio švietimo Cambridge programas sudaro daugiau nei 70 mokomųjų dalykų IGSCE lygmenyje ir 50 dalykų AS ir A lygmenyse, iš kurių mokyklos renkasi, ką dėstyti. Nuo skirtingų kalbų, matematikos ir gamtos mokslų iki įvairių menų, aplinkos vadybos ir globalios perspektyvos pamokų. Priklausomai nuo pasirinkto programos lygmens, moksleiviai mokosi 3-4 arba 6-9 dalykus. Ši programa orientuota į akademinį gylį ir ankstyvą specializaciją, naudojantis sukurtomis ir išsamiais tyrimais pagrįstomis metodikomis. Cambridge programa vykdoma 160 valstybių, daugiau nei 10 tūkstančių mokyklų. 

  Europos regiono direktorė Imogen Poole renginio metu teigė, kad Vilnius parodo, ką reiškia kokybę ir įtrauktį laikyti švietimo pagrindu. 

   „Mus įkvepia šio miesto įsipareigojimas užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę įgyti pasaulinio lygio išsilavinimą kuo arčiau namų. Šalyje, kurioje žinios taip stipriai vertinamos, ši partnerystė yra puikus pavyzdys, kaip vietos vizija ir tarptautinė patirtis gali padėti moksleiviams klestėti kintančiame pasaulyje“, – džiaugėsi I. Poole. 

     Iki 2024 m. Cambridge programos Vilniuje buvo vykdomos tik privačiose mokyklose. Pasak Vilniaus vicemerės Donaldos Meiželytės, sprendimas diegti programas savivaldybės mokyklose kilo iš pačių ugdymo įstaigų bendruomenių, suprantant tiek iššūkius, tiek pridėtines vertes.

    Visą pranešimą spaudai rasite čia:

Šis susitarimas – tai  teisinis pagrindas, užtikrinantis pasiryžimą tęsti ir stiprinti tarptautinį švietimą Vilniuje. Manome, kad tarptautinės Kembridžo programos atėjimas į Vilnių, vienos iš Europos sostinių, yra miesto švietimo, kultūros ūgtelėjimas. 

 “Tęsiame tai, kam įsipareigojome – Vilnius turi susitarimą su Kembridžu! Pagal jį su didžiausiu pasauliniu mokyklų tinklu sutarėme kartu dirbdami kelti švietimo kokybę Vilniuje. Mano tikslas, kad tarptautinio lygmens švietimas būtų prieinamas kiekvienam vilniečiui. Pagal Kembridžo programas kasmet mokosi apie 2 mln. moksleivių 160 valstybėse, daugiau nei 10 tūkst. mokyklų. Jų Europos regiono direktorė Imogen Poole atvyko į Vilnių ir pasirašant sakė, kad Vilnius parodo, ką reiškia kokybę ir įtrauktį laikyti švietimo pagrindu. Ši programa išsiskiria tuo, kad iš daugiau nei 70 siūlomų dalykų mokyklos išsirenka tuos, kurie dėstomi moksleiviams, orientuojantis į akademinį gylį ir ankstyvą specializaciją. Mokiniai gali mokytis iš naujausių vadovėlių, gilinti anglų kalbos žinias ir ugdyti praktinius, tyrinėjimo įgūdžius. Mokytojai nuolatos tobulinasi, mokosi dirbti su duomenimis grįstomis ir nuolat atnaujinamomis programomis. Vilniuje turime 5 savivaldybės mokyklas – ledlaužes, pirmąsias pasiryžusias tai įdiegti. Ačiū joms: „Spindulio“ progimnazijai, Pavilnio progimnazijai, Balsių progimnazijai, Šolomo Aleichemo ORT gimnazijai ir Žemynos gimnazijai!

  Spalio 27 d. “Spindulio” progimnazijoje lankėsi svečiai iš Kembridžo tarptautinio švietimo organizacijos (Cambridge International Education) - Imogen Poole, Kembridžo Tarptautinio švietimo Europos regiono direktorė ir Michelle Cresswell, Kembridžo Tarptautinio švietimo  Europos regiono  direktoriaus pavaduotoja. Į Lietuvą viešnios atvyko pirmą kartą ir norėjo susipažinti su valstybinėmis Vilniaus mokyklomis, kurios vykdo tarptautinę Kembridžo programą, pasižiūrėti, pasidomėti, kaip mums sekasi ją įgyvendinti, pabendrauti su mokyklos vadovais, mokiniais ir mokytojais.  Apžiūrėjusios mokyklą, klases, pabendravusios su mokiniais anglų kalba bei mokytojais, atstovės iš Didžiosios Britanijos buvo maloniai nustebusios mūsų mokinių anglų kalbos žiniomis, pozityviu mąstymu, žingeidumu bei mokytoju rimtu nusiteikimu ir įsitraukimu į Kembridžo programą. 

   Kembridžo Tarptautinio švietimo Europos regiono direktorė Imogen Poole net kelis kartus akcentavo susižavėjimą mūsų mokinių “kembridžine” savybe būti “confident”. Vaikai pasitikėdami savimi reiškė savo nuomonę, diskutavo, uždavinėjo ir atsakinėjo į klausimus. Taip pat nustebino mokytojų entuziazmas ir žavėjimasis Kembridžo programos privalumais. Pasak direktoriaus pavaduotojos Michelle Cresswell, kad tas mokytojas, kuris tiki, ką daro ir mėgaujasi tuo, tuo pačiu užkrečia ir vaikus.   

   Pokalbyje su mokyklų vadovais (direktore Vilija Mozuriene, pavaduotojomis Ilma Stoniene (Kembridžo programos koordinatore), Rasa Petrikiene) aptartos švietimo programos, perspektyvos, mokytojų kvalifikacija, stažuotės užsienio mokyklose, patirties įgijimas bei bendradarbiavimas. Anot Michelle Cresswell, kuo daugiau bendradarbiausime su kolegomis visame pasaulyje, tuo greičiau suprasime šios programos subtilybes ir užtikrintai diegsime Kembridžo mokymą. “Spindulio” progimnazijos Kembridžo programos koordinatorė Ilma Stonienė paantrino kolegėms iš Anglijos, kad mūsų mokytojų komanda šiais metais jau du kartus stažavosi užsienio mokyklose: Italijoje ir Islandijoje, iš kur atsivežė neįkainuojamos mokymo patirties. Viešnios žavėjosi ir mūsų 5 Vilniaus mokyklų bendradarbiavimu, sakė, kad tai labai unikalu ir reta, nes dažniausiai mokyklos tarpusavyje konkuruoja. Liko maloniai nustebintos mūsų gebėjimu betarpiškai ir nuoširdžiai bendrauti, sakė, kad pajuto daug šilumos.

  Pokalbio metu svečiams akcentavau, kad 2024 metais “Spindulio” progimnazijos pasirinktas Kembridžo mokyklos kelias buvo drąsus ne tik vadovų, bet ir mokytojų, mokinių ir jų tėvų  žingsnis.         Šiandien progimnazijos Kembridžo klasėse mokosi 218 mokinių 1-6 klasėse, t.y.,  trečdalis visos  mokyklos mokinių.

   Tarptautinės mokymo programos susiejimas su nacionalinėmis programos buvo ir yra  didelis pokytis mokyklos gyvenime, iššūkis mokytojams ir mokiniams.  Tai programa, kuri, pirmiausia, grįsta pasitikėjimu, giluminiu mokymusi  ir mąstymu, stipriu bendradarbiavimu tarp mokytojo ir mokinio. Programa, skatinanti vaikų smalsumą, ugdanti tyrinėtojo, atradėjo savybes, atsakomybę ir savarankiškumą bei leidžianti Vilniaus vaikams įgyti tarptautinį išsilavinimą Lietuvoje.  

   Penkios pagrindinės savybės, kurias Kembridžo programos mokinys turi išsiugdyti, t.y., būti – pasitikintis savimi, atsakingas, reflektuojantis, novatoriškas, įsitraukęs (confident, responsible, reflective, innovative, engaged).  

     Tai neįmanoma pasiekti greitai. Reikia ilgo,  kruopštaus, nuoseklaus darbo, būti smalsiems ir visada mokėti klausi – kas, kaip, kodėl? 

  Todėl kiekvieną mūsų žingsnį mokykloje lydi “Spindulio” progimnazijos credo: 

                                                      “Laiptelis aukščiau pasiekiamas kiekvienam”. 

     2025 m. rugsėjo 29 – spalio 1 dienomis Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos Kembridžo programos mokytojai: pradinių klasių mokytojos Eva Jančioraitė, Miglė Bruzgelevičiūtė, Vilma Tuganauskienė, matematikos mokytojos Laura Daniškevičienė ir Loreta Cijūnaitienė bei programos koordinatorė, anglų kalbos mokytoja Ilma Stonienė lankėsi Islandijoje, Reikjaviko privačioje ,,Landakotsskoli” mokykloje ir sėmėsi gerosios patirties bei profesinių žinių diegiant tarptautinę Kembridžo programą.

Stažuotės tikslas – profesinių žinių tobulinimas ir žinių gilinimas apie tarptautinės Kembridžo programos mokymą ir taikymą mokykloje.

    Mokytojoms buvo suteikta galimybė stebėti 1-4 klasių pamokas, taip pat anglų kalbos, matematikos, muzikos ir STEAM pamokas.

   Mokytojos gilinosi į pamokos struktūrą, pamokos vedimo principus, pamokų ir tvarkaraščių planavimą. Reikjaviko mokykloje didelis dėmesys skiriamas mokytojų bendradarbiavimui ir pamokų temų planavimui. Dažnas dalykas šios mokyklos tvarkaraščiuose – dvigubos pamokos. Tai skatina neskubėti ir geriau įsisavinti medžiagą bei pateikiamas užduotis.

    Pamokas mokytojai veda vadovaudamiesi metakognicijos principu. Daug dėmesio skiriama moksliniam/loginiam mąstymui. Mokiniai ieško sprendimo būdų, analizuoja, klysta ir vėl atranda. Tai pagrindinis mokymosi metodas, kuris padeda  mokiniams lavinti mąstymą ir ieškoti sprendimų. Mokytojas, kaip tarpininkas, nukreipia tinkama linkme, bet stengiasi į patį procesą nesikišti, stebi iš šalies, visada konsultuoja.

     Daug dėmesio mokykloje skiriama jaukumai ir namų atmosferos kūrimui, patogiam ir laisvam mokinių judėjimui, skiriamas laikas nurimti po pertraukos (,,Relax time”). Nors mokiniai yra atvykę iš įvairiakalbių šalių, tačiau mokykloje jie kalba angliškai, su mokytojais taip pat.

    Lankytoje mokykloje mokiniai nesinaudoja telefonais, atėję į mokyklą juos sudeda į mokytojos spintelę, pertraukas vaikai leidžia turiningai – žaidžia lauke arba skaito knygas. Vyrauja taisyklė- nekalbėti apie kompiuterinius žaidimus (No game talks).

      Mokykla neturi bibliotekos, tačiau koridoriai pilni knygų lentynų, vaikai skatinami skaityti, dalintis knygomis. 

Džiugu, kad sukurta aplinka skatina mokytis, atsipalaiduoti ir mąstyti akademiškai.

   Mokymų tikslas – padėti mokyklų bendruomenėms kurti koučingo ir mentorystės kultūrą, grįstą pasitikėjimu, aktyviu klausymusi ir refleksija. Užsiėmimų metu buvo nagrinėjami koučingo principai, mentorystės etapai, efektyvaus klausymosi lygiai, grįžtamojo ryšio kultūra bei aptartos praktinės veiklos, kurias galima taikyti kasdienėje mokyklos veikloje.

 Ką pavyko atrasti? Mokymų dalyviai gilinosi į tai, kaip mentorius gali padėti kolegai, mokiniui pačiam atrasti sprendimus. Daug dėmesio buvo skirta klausimų formulavimo menui – nuo paprastų refleksinių klausimų iki giluminio klausymosi, kai išgirstami ne tik žodžiai, bet ir emocijos bei vertybės, slypinčios už jų. Dalyviai dirbo grupėse, analizavo realias mokyklines situacijas, kūrė mentorystės planus ir mokėsi taikyti GROW modelį – paprastą, bet veiksmingą būdą struktūruotam koučingo pokalbiui. 

 Kaip ši patirtis bus pritaikyta mokykloje? Įgytos žinios ir metodai bus taikomi kuriant vidinę mentorystės sistemą mokykloje, stiprinant naujų mokytojų adaptacijos procesą, profesinio augimo pokalbius ir refleksijos kultūrą metodinėse grupėse. Koučingo principai padės skatinti atvirą, pasitikėjimu ir pagarba grįstą dialogą tarp kolegų, stiprins bendruomenės bendradarbiavimą ir profesinį augimą. 

 Mintis po mokymų: 

“Mentoring is not about teaching others – it’s about listening, supporting, and growing together.”

(„Mentorystė – tai ne apie kitų mokymą, o apie klausymą, palaikymą ir augimą kartu.“) 

 Ji tiksliausiai apibūdina mokymų esmę – mokytis vieniems iš kitų, klausytis, reflektuoti ir kartu kurti mokyklą, kurioje kiekvienas jaučiasi vertinamas ir girdimas.