Iki birželio 1 d. priimami prašymai dėl ugdymosi šeimoje
      Vilniaus “Spindulio” progimnazijoje  nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos įgyvendinama pavienio mokymosi forma Ugdymosi šeimoje būdas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo bendrąsias programas.
       Jei pageidaujama, kad vaikas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėtų ugdytis (būtų ugdomas) šeimoje, prašymas ir dokumentai pateikiami nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki birželio 1 d.
      Dėl informacijos ir konkretaus prašymo pateikimo bei sutarties pasirašymo laiko kreiptis 
tel. 85 2444781, 869845412.     
       Pridedame “Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašą”, patvirtintą Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu 2020 m. gegužės 20 d. Nr. 504 bei klausimyną.
      Atkreipiame tėvelių dėmesį, kad Ugdymosi šeimoje būdas nėra tapatus nuotoliniam ugdymui ar kontaktiniam įprastam mokymosi būdui.
Europos Egzaminas
Kaip ir kiekvienais metais minint Europos dieną,
visoje Lietuvoje yra organizuojamas Europos
Egzaminas, kuriame visi Lietuvos gyventojai gali
išbandyti savo jėgas bei pasitikrinti, ką žino apie
Europą bei Europos sąjungą. Šios progos nepraleido
ir 5-8 klasių mokiniai, kurie namuose atliko šį
egzaminą. Europos Egzaminas buvo sudarytas iš 15
klausimų, į kuriuos turėjo atsakyti dalyviai. Mūsų
mokyklos mokiniai, atsakę į klausimus, pasidalino
savo gautais rezultatais. Vieniems sekėsi geriau, kitiems buvo ne tokia sėkminga diena. Kaip sekėsi
mokiniams galite pasižiūrėti nuotraukų galerijoje.
Matematikos ir technologijų integruotas projektas “Simetrijos taikymas braižant prieverpstes”
Tradiciniai ir senieji amatai yra neatsiejama lietuviškosios
kultūros dalis, tačiau norint šį paveldą perduoti ateities kartoms,
vertėtų sudominti mokinius Lietuvos tautodaile. Balandžio
mėnesį aštuntų klasių mokinės nuotolinių technologijų vaizdo
pamokų metu atliko kūrybines užduotis: įkvėpti pateiktų istorinių,
kultūrinių pavyzdžių, kūrė prieverpsčių brėžinius ir piešinius. Šio
proceso metu taikė simetrijos taisykles bendradarbiaujant su
matematikos mokytoja metodininke Jurgita Zenevičiūte. Labai
svarbu matematikos pamokose išmoktas simetrijos taisykles
taikyti praktiškai – braižyti sudėtingus segmentinės drožybos
raštus ir prieverpstes.
Aštuntų klasių mokinės technologijų pamokose analizavo
įvairių prieverpsčių pavyzdžius, rinko informaciją apie
prieverpsčių simbolių prasmę, piešė įvairius gyvybės medžio
simbolius. Tokiu liaudies meno įvedimu į šių dienų ugdymo procesą technologijų mokytojas
ekspertas Rolandas Matulevičius skatina mokinius domėtis Lietuvos tautiniu paveldu.
Puikiai sukūrė ir nupiešė prieverspstes šios mokinės: 8b klasės – Skaistė, Dominyka, Silvija,
Austėja G., Evelina, Gabija, Austėja M., Augustė, Gustė, Evita, 8a klasės – Agnė, Margarita, Kotryna,
Justė.
Gegužės mėnesio veiklos planas
Dėl mokymo(si) 5-8 klasėse nuo gegužės 10 d.
Atsižvelgiant į LR Vyriausybės nutarimą dėl 5-11 kl. mokinių grįžimo į mokyklas nuo š. m. gegužės 10 d. bei Vilniaus m. Savivaldybės inicijuotą, nurodant konkrečius galimus mokymosi būdus Vilniaus m. mokyklose, apklausą, gegužės 3-4 d. buvo apklausti ir mūsų progimnazijos 5-8 klasių mokinių tėvai. Siekta išsiaiškinti, kokį mokymosi būdą jie, pasitarę su savo vaikais, pasirinktų šių mokslo metų užbaigimui. 
Nuomonę pareiškė 216 tėvų (5-8 kl. mokinių). Reikėjo pasirinkti vieną iš trijų galimų mokymosi būdų: 
1. Mokymas(is) mišriu būdu su periodiniu mokinių testavimu; 
2. Mokymasis lauko erdvėse (derinant su nuotoliniu mokymu); 
3. Šiuos mokslo metus užbaigti nuotoliniu būdu. 
Visų 5-8 kl. kontekste, 71 proc. mokinių tėvų nurodė, kad jie pageidauja, jog jų vaikas(-ai) šiuos mokslo metus užbaigtų nuotoliniu būdu. Remiantis daugumos nuomone, nuo gegužės 10 d. 5-8 kl. mokiniai ir toliau mokysis (šiuos mokslo metus užbaigs) nuotoliniu būdu. 
Atsižvelgiant ir į kitą mokymosi būdą pasirinkusius, klasių vadovai ir mokytojai, pagal galimybes, susitarę su mokiniais (neprieštaraujant jų tėvams), dalį veiklų organizuos ir lauko erdvėse, laikantis visų būtinųjų saugos reikalavimų. 
Esant naujiems LR Vyriausybės ar Vilniaus m. Savivaldybės sprendimams, nedelsiant reaguosime ir mes, tardamiesi su  progimnazijos bendruomene. 

Kūrybinis darbas „Žaisliukas – suktukas“
Per nuotolines vaizdo technologijų pamokas mokiniai atlieka įvairius kūrybinius darbus.
Balandžio mėnesį 5 ir 6 klasių mergaitės kūrė žaisliuko – suktuko dizainą. Pirmiausia su skriestuvu
reikėjo iš vieno centro nubrėžti skirtingų spindulių apskritimus ir gautame rate nupiešti trikampius,
čia mokiniai puikiai pritaikė matematikos dalyko žinias praktiškai.
Žaisliuko – suktuko gaminimo idėja atkeliavo iš pradinių klasių laikų, kai mokiniai į didelės sagos
dvi skyles įverdavo siūlą, kurį tvirtai surišdavo, po to sukdavo siūlą ir tempdavo, nuo tempimo jėgos
saga sukasi. Technologijų kabinete mokiniai iš faneros gamina medinius suktukus ir juos meniškai
dekoruoja. Kadangi per nuotolines pamokas iš medžio gaminti namuose mokiniai neturi sąlygų,
todėl tenka svajoti ir kurti… Kūryba ir svajonės labai dera! Mokiniai turi daug minčių ir idėjų kaip
išskirtinai kūrybiškai dekoruoti žaisliuko – suktuko plokštumas.
Nuostabiai puikius žaisliukus – suktukus sukūrė visos 5 ir 6 klasių mergaitės. Visi žaisliukai –
suktukai yra spalvingi, įdomūs, mergaitės pristatydamos savo darbus technologijų mokytojui
aiškino pavaizduotas formas bei paveiksliukus. Mergaitės sukūrė žaismingus, spalvingus,
nuotaikingus žaisliukus – suktukus!
Gegužės 3 – osios Konstitucija
Šiandien sukanka lygiai 230 metų, kai Abiejų
Tautų Respublikos didikai 1791 m. gegužės 3
dieną priima pirmą konstituciją Europoje bei
antrąją Pasaulyje. Konstitucija buvo priima
vykstant Ketverių metų Seimui, taip siekiant
gerinti to meto Abiejų Tautų Respublikos
valstybės padėtį bei ją modernizuoti.
Konstitucija tuo metu buvo modernumo
simbolis, kurią gyrė to meto popiežius Pijus VI,
Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas bei Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu vėliau tapęs Tomas
Džefersonas.
Dėl to šiandien su 5B klasės mokiniais per istorijos pamoką nutarėme aptarti, kuo svarbi šiandien
mums yra Konstituciją bei pamėginome sukurti savo konstitucijas.
Pamokos pradžioje, mokiniams į lentelę reikėjo surašyti, ką jie apskritai žino apie konstituciją bei
ką nori sužinoti. Pildant lentelę išsiaiškinome, kad nemažai penktokų vis dar visiškai nesupranta,
kas yra konstitucija, todėl pagrindinis pamokos tikslas, buvo išsiaiškinti, tai kas gi ta konstitucija.
Išsiaiškinę konstitucijos apibrėžimą, mėginome sužinoti, o gi kiek iš viso konstitucijų yra turėjusi
Lietuvos valstybės? Mokiniai mėgino spėlioti, tačiau tiksliai atsakyti į klausimą nepavyko, o vėliau
išsiaiškinome, kad turėjome iš viso penkias konstitucijas (1791, 1922, 1928, 1938, 1992). Po to su
mokiniais sužinojome, kad pati pirmoji konstitucija buvo priimta 1787 m. Jungtinėse Amerikos
Valstijose, o po ketverių metų, pirmąją konstituciją Europoje priėmė ir Abiejų Tautų Respublika.
Pamokoje mokiniai mėgino išsiaiškinti, kodėl vis gi Lietuvoje nėra taip dažnai minima ir švenčiama
ši diena. Lietuvoje dažnai atmetama viskas, kas nors kiek nelietuviška. Taip nutiko ir Abiejų Tautų
Respublikos Konstitucijai, kuri dažnai vertinama kaip lenkiška, Lenkijos konstitucija. Su mokiniais
aptarėme, kad Konstitucija ilgai nesugebėjo gyvuoti ir buvo panaikinta dėl kaimyninių valstybių
nenoro, prarasti įtaką Abiejų Tautų Respublikoje.
Paskutinė mokinių užduotis buvo sukurti savo konstitucijas. Konstitucijas galėjo kurti apie bet ką,
dėl to jų buvo labai įvairių. Mokiniai buvo paskirstyti į penkias grupes ir taip sukūrė naujas penkias
konstitucijas. 3 konstitucijos buvo apie žaidimus, kaip reikia žaisti, ką galima daryti, o ko negalima.
Kita grupė sukūrė konstituciją apie gyvūnus ir kaip jais reikia rūpintis. Na ir likusi grupė sukūrė savo
naują valstybę Geklandiją. Šitos naujos valstybės konstitucijoje galime rasti ir liberum veto teisę iš
Abiejų Tautų Respublikos laikotarpio bei šių dienų aktualijų, kaip nemokamas planšetinis
kompiuteris kiekvienam mokiniui.
Projektas „ Lietuvos keliais keliauju“
Projekto ,, Lietuvos keliais keliauju“ metu
siekėme ugdyti vaikų meninę raišką, kūrybinius
gebėjimus atskleidžiant Lietuvos krašto gamtos
įvairovę bei įdomias vietas.
Mokiniai piešė gražiausias Lietuvos vietas, darė
darbelius, rašė rašinėlius, kūrė sakmes, piešė.
Vieni darbai buvo įdomesni už kitus. Štai keletas
minčių iš ketvirtokų rašinių apie Lietuvą:
,,Lietuva yra centrinėje Europos dalyje. Didžiausias
šalies miestas – sostinė Vilnius. Aš čia gyvenu ir
labai džiaugiuosi. Kiek nuostabių vietų yra mano
gimtajame mieste…“ (Rusnė)
,,Lietuva gali pasigirti gražiu kraštovaizdžiu – turime daug miškų, upių, ežerų. Galime didžiuotis, kad
turime daug lankytinų vietų, kuriomis grožisi ne tik vietiniai gyventojai, bet ir atvykstantys turistai.
Daug legendų pasakojame apie įvairias Lietuvos vietas…“ (Rusnė)
,,Mūsų šeima mėgsta keliauti po įvairias Lietuvos vietoves. Savaitgalį lankėmės Nidoje. Nida
nuostabi vasarą ir žiemą. Sužinojau, kiek daug žymių žmonių garsina Lietuvą. Aš myliu Lietuvą…“
(Deividas).
,,Druskininkai nuostabus miestas, kurortas pačiuose Lietuvos pietuose. Legenda pasakoja, kad
kunigaikštis nušovė taurų sakalą, kuris įkrito į gilų, siaurą upelį. Kunigaikštis puolė paskui jį.
Kunigaikščio žmona labai išsigando ir pradėjo verkti. Toje vietoje, kur nukrito jos sūrios ašaros,
ištryško šaltinis…“ (Simas)
,,Išėjau pasivaikščioti po pavasarėjančias Lietuvos pievas ir radau pirmųjų gėlyčių”. (Lina Charrouf )
Dėkojame aktyviausiausiems projekto dalyviams – 2b, 4c, 4d klasių mokiniams.
Gaminu kurdamas pasaką
Pasaka – tai atpalaiduojantis
momentas. Vaikui frazė „paseksiu
pasaką“ sukuria ypatingą nuotaiką:
pasaka yra stebuklas, stebuklo
laukimas, tikėjimas juo.
Pasakomis vaikai gyvena nuo
senų senovės. Su jomis užaugome
mes, mūsų tėvai, seneliai ir
proseneliai.
Kiekvienoje pasakoje daug
galimybių fantazijai. Ji gali būti
reikšminga ir mažam vaikui, ir jau
ūgtelėjusiam. Kiekvieno jų
interpretacijos yra skirtingos. Kokia pasaka tinka, kokio amžiaus vaikui nustatyti neįmanoma.
Atsakymas – emocinė vaiko reakcija.
Šiais laikais tėvai mažiau dėmesio skiria vaikams, todėl pasakos reikalingos ir dėl jau minėtų
priežasčių tam, kad palaikytų tėvų ir vaiko ryšį.
Mes su vaikais nutarėme sukurti pasakas savo pagamintam patiekalui. Juk taip ir valgyti linksmiau
ir maistas gražesnis, mielesnis, sveikesnis.
Taisyklinga lietuvių kalba matematikoje
“Visais amžiais žmonės kalbėjo gimtąja kalba ir rūpinosi jos puoselėjimu. Kas per keistenybės būtų gyvulių tarpe, jeigu varnas užsimanytų suokti kaip lakštingala, o lakštingala krankti kaip varnas. Tai galima suprasti, kokia netvarka kyla, kai žmogus paniekina savo gimtąją kalbą”.
(Mikalojus Daukša „Prakalba į malonųjį skaitytoją“)

Šie kalbos puoselėtojo, švietėjo ir kunigo pasakyti žodžiai įkvėpė sustoti ir akcentuoti mokiniams lietuvių kalbos svarbą bei ugdyti jų pagarbą gimtajai kalbai.
Balandžio 27 d. 5c klasės mokiniai dalyvavo integruotoje lietuvių kalbos ir matematikos pamokoje „Taisyklinga lietuvių kalba matematikoje“ drauge su mokytojomis Laura ir Sonata.
Tai apibendrinamoji ir kartojimui skirta pamoka, kurioje mokiniai prisiminė ir pakartojo taisyklingą abėcėlės raidžių tarimą, įtvirtino būdvardžių ir daiktavardžių kirčiavimą, taisyklingai kirčiuodami geometrines figūras, matematines sąvokas bei matavimo vienetus. Aptartos dažniausiai mokinių daromos kirčiavimo klaidos lietuvių kalbos ir matematikos pamokose.
Integruotos pamokos metu mokiniai garsiai skaitė priežodžius ir patarles, taisyklingai tarė jose esančius skaitvardžius. Didžiulio mokinių susidomėjimo sulaukė mįslių minimas. Skaidruolėse mokiniai gavo užuominas į mįslių atsakymus ir skaičius, koduojančius raktinio sakinio raides. Raktinis sakinys: „Tu gali daryti stebuklus“ visus maloniai nustebino ir leido patirti sėkmę kiekvienam pamokoje dalyvavusiam mokiniui.
Reflektuodami apie šią pamoką mokiniai kūrė trieilius, vadovaudamiesi lietuvių kalbos ir matematikos sąsajomis. Trumpuose eilėraščiuose atsispindėjo tam tikras kalbos dalių skaičius kiekvienoje eilutėje. Matematikos mokytoja L. Daniškevičienė talkino mokiniams dėliojant sakinius „Padlet“ lentoje. O sukamas laimės ratas dovanojo laimės taškus, kuriuos mokiniai galės panaudoti per atsiskaitomuosius darbus.
Šia integruota pamoka pavyko praktiškai mokiniams parodyti, kad lietuvių kalba ir matematika puikiai dera tarpusavyje ir taisyklingai kalbėti būtina ne tik mokykloje, bet ir bendraujant su draugais, pokalbių svetainėse ar rašant sms žinutes telefonuose.