Kovo 16-oji – Knygnešio diena, tad tradiciškai šią, mūsų tautai svarbią, dieną minėdami 6-okai rašė laiškus praeities didvyriams – knygnešiams. Šiam darbui buvo nuosekliai ruošiamasi. 6b klasės mokiniai per literatūros pamokas perskaitę P. Mašioto apsakymo ,,Abėcėlė draudžiama“ ištrauką bei peržiūrėję J. Trukano filmo ,,Knygnešys“ keletą epizodų, analizavo, ar buvo lengva ryžtis tapti knygnešiu, kokiomis savybėmis turėjo pasižymėti knygnešiai, koks buvo jų atliekamo darbo tikslas, kokia nauda ir vertė mums, XXI a. lietuviams. Jokių dvejonių 6-okai neturėjo ir visi draugiškai įvardijo, jog knygnešių tikslas buvęs kilnus. Ir tik šių praeities herojų dėka šiandien galime laisvai kalbėti, rašyti, ir, žinoma, skaityti gimtąja kalba.

   Mokiniai savarankiškai tyrinėdami trumpus aprašymus knygnešių atminimui skirtame puslapyje http://www.spaudos.lt/knygnesiu_paminklai/, rinko informaciją apie vieno pasirinkto knygnešio dalią (gyvenimo sąlygas,  gresiančius pavojus, būdingas charakterio savybes), vėliau, pasiremdami turimomis žiniomis, rašė knygnešiui laišką. Vieną iš jų publikuojame.

Vilnius, 2023-03-16   

  Ar kada susimąstėte, jog ne vietoje įterptas nulis gali pridaryti daug nemalonumų, o pavadinus žmogų „nuliu“ – ne juokais įžeisti. Išsiaiškinti matematines ir gramatines nulio savybes, kelti tiriamuosius klausimus bei atlikti kūrybines užduotis, septintokus pakvietė matematikos mokytoja Laura Daniškevičienė ir lietuvių kalbos mokytoja Sonata Pušinskienė.

   Aktyvinant mokinių turimas žinias, atviros integruotos pamokos metu pavyko sužadinti mokinių kritinį mąstymą bei praturtinti jų patirtį naujai įgytomis žiniomis.

  „Kahoot“ viktorinos pagalba mokiniai varžydamiesi tarpusavyje pakartojo ir pritaikė išmoktas taisykles apie skaitvardį. Diskutavo, kodėl žodynuose „nulis“ teikiamas kaip daiktavardis, bet nagrinėjamas skaitvardžio skyriuje. Septintokai pasiaiškino, kokiomis dviem reikšmėmis „nulis“ vartojamas gramatikoje ir apsistojo ties svarstymais, kada šį žodį, laikomą daiktavardžiu, vis dėlto galima laikyti ir skaitvardžiu. Palyginę duotus pavyzdžius, mokiniai nusikėlė į matematikos pasaulį. Pasirodo, apie skaičių simboliką parašyta daug knygų, tačiau mažiausiai – apie nulį. Mokytoja iškėlė hipotetinį klausimą, tai gal „nulis“ – ne skaičius? Mokiniai sužinojo, jog nuo seno ginčijamasi, ar „nulis“ yra skaičius, nes lotynų, graikų ir hebrajų skaitmenų sistemose – „nulio” nebuvo. Matematikos mokytoja paaiškino, jog toks menkas vaidmuo skaičių simbolikoje „nuliui“ greičiausiai atiteko dėlto, kad jis, kaip skaičius, į skaičių eilę buvo įtrauktas vėliausiai. Mokiniai nustebo, jog pirmąjį „nulio“ apibrėžimą sugalvojo graikų filosofas Zenonas Elėjietis Va. prieš Kristų, kurį pavadino „apskrituliu“. Atviros integruotos pamokos metu mokiniai dirbo grupėse. Vieni kūrė ketureilius (su kuo rimuojasi ir asocijuojasi „nulis“), kiti – piešė logotipą iš sveikųjų skaičių, kurių tarpe turėjo atsispindėti „nulis“, treti – atliko matematinius skaičiavimus ir ieškojo „nulio išdaigininko“, įsivėlusio kaip matematinė klaida. Pristatę mokiniai kūrybines užduotis, reflektavo, įvertindami pamoką menti.com pagalba.

   Mokiniai džiaugėsi įdomia pamoka ir dalijosi naujai išgirstais dalykais. O mes mokytojos dar kartą įsitikinome, kad integruotos pamokos mokymąsi daro aktyvesnį, kūrybiškesnį, leidžia lengviau teorines žinias susieti su gyvenimiška patirtimi bei aplinka, kurioje mokomės.

 Vasario 6-10 dienomis mūsų mokykloje vyko tautiškumo savaitė, kurios metu mokiniai vykdė įvairias projektines veiklas, susijusias su lietuvių liaudies tautosaka. 

  Noriu pasidžiaugti 5b ir 5c klasės vykdyta projektine veikla, kurios metu mokiniai turėjo sukurti pasakėčią, apie išgelbėtus zoologijos sodo gyventojus.

  Mokiniai kelias savaites analizavo Ezopo ir lietuvių liaudies pasakėčias, jas lygino, ieškojo panašumų ir skirtumų. Kiekvienai pasakėčiai parinkdavo moralą, pritaikydavo patarlę ar priežodį. Kurdami pasakėčias, mokiniai pasirinkdavo tokius veikėjus, kurie atspindi žmonių gyvenimą ir charakterį. Jų kūryboje vyrauja lapė, simbolizuojanti gudrumą, varna, turinti menką protelį ir pasireiškianti dideliu plepumu bei liūtas, kuris simbolizuoja teisingumą.

  Kurdami pasakėčias mokiniai dar labiau įsigilino į lietuvių liaudies patarles ir priežodžius, suprato jų prasmę.

   Kiekvienos pasakėčios pabaigoje mokiniai užrašydavo moralą, kuris atspindėdavo jų kūrybinį darbą.  Mantas pasakėčią užbaigia žodžiais: ,,Pagarba, supratimas, išmintis ir gailestingumas – svarbiausia gyvenime”. Lėja rašo: ,,..visada reikia draugą rinktis pagal darbus, o ne žodžius, o puikybė ir savęs aukštinimas, nelaimę užtraukia.” Daugelis mokinių savo darbus užbaigė moralais: ,,Tikrą draugą nelaimėje pažinsi” ar ,,Nespręsk apie kitą pagal jo išvaizdą”, ,,Grožis ir gerumas slypi mūsų viduje”. 

Skaitydami, kurdami ir iliustruodami savo kūrybinius darbus, mokiniai ugdė gyvenimiškas vertybes kaip šeima, pasiaukojimas, atjauta, supratimas ir pagalba draugui. 

    Džiaugiuosi, kad šiame projekte dalyvavo visi 5b ir 5c klasių mokiniai ir savo kūrybinius darbus pristatė savo klasės draugams.

   Kūryba – tai savęs ieškojimas, atradimas ir pasidalijimas su aplinkiniu pasauliu. Kūrybos dėka mes perduodame savo mintis, jausmus, išgyvenimus, o kartais ir atrandame patį save.