Pilaitės Vėjo malūnas
Turistinio žygio metu 2- ų klasių mokiniai nutarė aplankyti Pilaitės Vėjo malūną. Šviečiant saulutei,
buvo smagu keliauti miško takeliais, pamatyti tikrą malūną, išsiaiškinti jo paskirtį ir paragauti
duonelės.
Maloniai pasitiko malūno šeimininkė ir papasakojo daug įdomių istorijų. Įdomiausias Pilaitės
malūno istorijos faktas – tai, kad pastatytas jis buvo visai ne Vilniuje, o Vidurio Lietuvos lygumoje,
Nemuno žemupyje, kur pučia tolygūs vėjai. O tiksliau – Šakiuose, Liepalotų kaime. Jo pirmasis
vardas buvo Liepalotų malūnas. Malūnas ypatingas tuo, kad jo viršutinę dalį, vadinamąją kepurę,
buvo galima reguliuoti ir pasukti į palankiausią vėjo kryptį. Vėjas suko malūną iki 1961 m., vėliau –
elektra. Malti nustota po 1990 m. ir malūnas buvo apleistas. Tik 2003 – 2006 m., siekiant malūną
išsaugoti, jis buvo išardytas, pervežtas į Vilnių. Po atliktos restauracijos malūnas naujoje vietoje su
nauju vardu atgimė naujam gyvenimui.
Aplink malūną esančioje teritorijoje – prūdeliai, malūno, namų apyvokos rakandų, senovinių
automobilių, padargų ekspozicijos. Besidairant aplink daug kilometrų neįveikėme, tačiau atidžiai
viską apžiūrėti ir patyrinėti prireikė nemažai laiko.
Atsisveikindami mojavome malūnui ir dar žadėjome aplankyti.
Safari turas ir kiti įspūdžiai 5c klasės mokinių Anykščiuose
    Birželio 15-osios apniukęs rytas nežadėjo gero oro, tačiau 5c klasės mokinių nusiteikimo aplankyti Anykščius ir pasinerti į nuotykius tai nei kiek nesumenkino. Mokiniai žinojo, jog pirmiausia trauksime į Safari parką. Skamba egzotiškai, intriguojančiai. Ką gi ten išvysime? Vos atvykę pastebėjome, jog šis parkas didžiulis. Jį sudaro net 50 ha įvairių kalvų kalvelių, miškelių ir pelkių. Mus pasitiko Safari parko darbuotojai, kurie palydėjo į visureigius. Smagiai nusiteikę pajudėjome į laukus, kuriuose ganosi apie 200 įvairiausių rūšių gyvūnų, į kuriuos galėjome ne tik akis
paganyti, bet ir pamaitinti, paglostyti, pašnekinti. Sutikome lamas, alpakas, ponius, danielius, hailendus ir net egzotiškuosius kupranugarius, zebrus. Gyvūnai drąsiai kaišiojo galvas pro visureigio langą, prašydami morkų, o ekskursijos dalyviai emocingai, bet globėjiškai sutiko juos. Po šio 45 min trukmės turo, dar patraukėme pabendrauti su mūsiškomis lietuviškomis ožkelėmis. Šios buvusios labai draugiškos ir sekiojo kiekvieną atėjusįjį. Vaikai drąsiai maitino išalkusiąsias. O vėliau visą laisvę kūnui suteikianti dalis batutų ir Ninja pramogų parke. Čia radome ne tik batutus, bet ir kitus žaidimus – krepšinį, kvadrato aikštelę, Ninja trasą su įvairaus sunkumo kliūtimis bei įvairias sienas (limpančią, laipiojimo, interaktyvią). Žodžiu, kiekvienas rado veiklos pagal norus ir energijos kiekį. Po smagių pramogų atsipalaidavome ir pietavome gamtoje. Taip smagu akimirkai stabtelėti, pasistiprinti, juk prireiks dar jėgų likusiai išvykos daliai. Toliau keliavome prie žymiojo Puntuko akmens, vaikščiojome Anykščių šilelio Medžių lajų taku, kopėme į apžvalgos bokštą, kur stebėjome ir gėrėjomės miško grožiu, Anykščių panorama. O mintyse skambėjo Antano Baranausko eilės:
   ,,Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria;
    Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,
   Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
   Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!“.  
   Senojo miško didybės neliko, bet pojūtis keliaujant medžių lajų lygyje ypatingas. 
   Taip smagiai – energingai, emocionaliai, bet kartu ir jausmingai aplankėme Anykščius. Žinoma, ne viską dar čia ištyrinėjome, tad šį nuostabų Lietuvos kraštą dar tikrai aplankysime.
   Tai buvo paskutinė šių mokslo metų kelionė, kuri tapo puikiu įvadu artėjančioms vasaros atostogoms.
   Turiningų, smalsių ir įdomių Jums atostogų, 5c klasės mokiniai!
   Iki pasimatymo rugsėjį!

                                                                                                      5c klasės auklėtoja Evelina Blaškienė
Svečiuose pas kaimynus lenkus
Ankstų birželio 15 dienos rytą 7-8 klasių mokiniai būriavosi ne prie mokyklos, o prie autobuso
durų. Jų laukė ypatinga dviejų dienų kelionė į Lenkijos sostinę Varšuvą. Edukacinės kelionės metu
norėta apžiūrėti dažniausiai lankomus objektus ir susipažinti su dar nematytais dalykais.
Tik atvykę į Varšuvą mokiniai pasivaikščiojo po Zoologijos sodą, kuriame Antrojo pasaulinio karo
metais Jano Žabinskio šeima slėpė ir išgelbėjo apie 300 žydų (Žabinskiams už tai buvo suteiktas
garbingas Pasaulio Tautų Teisuolių vardas). Šiuo metu Zoologijos sode gyvena apie 12 000 gyvūnų,
daugiau nei 500 rūšių, tad objektas tikrai vertas dėmesio. Po to visa 52 mokinių grupė linksmai
leido laiką Varšuvos senamiestyje, kuris atstatytas ir įtrauktas į UNESCO saugotinų objektų sąrašą.
Senamiestis išpuoštas gyvomis gėlėmis, jaukus, nedidelis, tad čia drąsiai gali jaustis net mokinukas.
Dienai baigiantis nuvargę ir pilni įspūdžių keliavome į viešbutį, kuriame prasidėjo smagiausia
išvykos dalis:)
Kitos dienos rytas neleido tinginiauti ir tik papusryčiavusius kvietė aplankyti vieną aukščiausių ir
didžiausių stogo sodų Europoje – Varšuvos universiteto bibliotekos botanikos sodą. Šis sodas
nustebino tuo, kad yra įrengtas ant pastato stogo, sodą sudaro keli skirtingi skyriai, kurių
kiekviename išvydome gėlių, krūmų ir kt. kompozicijas. Galiausiai aplankėme Koperniko mokslų
centrą, kuris užima 20 tūkst. kvadratinių metrų teritoriją, jame nėra jokių gidų ar popierinių bukletų.
Prie kiekvieno eksponato kabo instrukcija, tad eksponatus tenka pažinti liečiant, klausant,
ragaujant, matant… Muziejuje galima groti lazerine gitara, išbandyti didžėjaus pultą, tyrinėti
žmogaus kūno dalis, lėlę-naujagimį, susipažinti su stichiniais gamtos reiškiniais, šviesa, optinėmis
iliuzijomis bei mus supančiais reiškiniais. Taip pat verta užsukti į kambarį, kuris yra žemės
drebėjimo zonoje, pabūti skęstančio laivo kapitonu, išmatuoti savo šuolio aukštį ir t.t. Jeigu ne ilga
kelionė namo, šiame centre galima praleisti ir visą dieną.
Štai kaip apie šią kelionę atsiliepia mokiniai.
Greta, 7a: „Kelionė buvo nerealiai smagi! Pirmą dieną aplankėme Zoologijos sodą ir pamatėme
daug įvairių gyvūnų. Vėliau aplankėme Varšuvos senamiestį ir tada keliavome į viešbutį, kur
praleidome naktį. Viešbutyje buvo smagiausia kelionės dalis! Antrą dieną vykome į Koperniko
muziejų, kur pamatėme ir išbandėme daug įvairiausių mechanizmų. Pasivaikščiojome senamiesčiu
ir keliavome namo autobusu su dainomis! Geriausia ekskursija, ačiū mokytojams už jų kantrybę!”
Neda, 8a: „Kelionė prasidėjo kankinančiai anksti. Šeštą valandą ryto jau turėjome išvažiuoti,
nors vėluojantys mokytojai privertė laukti dar geras 30 minučių lauke. Važiavome 7-8 valandas.
Sukau vieną ir tą patį dainų miksą mažiausiai 37 kartus žiūrėdama į lubas. Tačiau tada įvažiavome į
Varšuvą. Pirmas įspūdis – daug tiltų ir raizgytų kelių. Bet vaizdas, kurį skiria upė, buvo nerealus.
Pirmą dieną labiausiai patiko senamiestis. Mažos romantiškos gatvelės ir pradedanti leistis saulė
džiugino akis ir širdį. Viešbutis buvo vakaronių vieta. Viešbutyje tikrai niekas nemiegojo, bet buvo
smagu.”
Urtė, 8a: „Dvi dienas buvome išvykę į Varšuvą. Kelionė į Lenkiją pasirodė ypač ilga. Po septynių
valandų pagaliau atvykome į Zoologijos sodą. Buvom palikti vieni, kas džiugu, turėjome pakankamai
laiko viską apžiūrėti. Po to vykome į senamiestį. Per laisvąjį laiką užkandome ir aplankėme artimą
prekybos centrą ir pamatėme žmogų, persirengusį kebabu. Žodžiu, buvo linksma. Vakare pagaliau
atvykome į viešbutį. Ryte pavalgėme ir išvykome į Koperniko muziejų, kuris buvo mano
mėgstamiausia ekskursijos dalis. Užtrukau apie tris valandas. Išėjusi iš muziejus, pavaikščiojau
aplink Vyslą ir tada buvo laikas keliauti namo. Kelias atgal praėjo labai greitai, ypač patiko mūsų ir
septintokų muzikos kautynės. Tikrai nepamiršiu kelionės.”
Jorūnė, 7a: „Kelionė buvo labai smagi. Varšuva buvo išties gražus miestas, aukšti pastatai, labai
pasisekė su oru. Visi buvo linksmi, draugiški. Ir su mokytojais smagu buvo. Viešbutis nebuvo labai
erdvus, bet tai nepadarė jokios įtakos pasilinksminimui. Nors naktį beveik nemiegojome, buvo labai
smagu. Apsilankėme Koperniko mokslų muziejuje, Zoologijos sode, senamiestyje. Senamiestis buvo
nuostabus (sužavėjo architektūra), gėrėme „Starbucks”, pirkome lauktuvių šeimai ir šiaip smagiai
leidome laiką. Zoologijos sode matėme žirafų, dramblių, įvairių paukščiu ir žuvų. Koperniko
muziejus buvo labai didelis, kur išties daug veiklos, nuo spalvų ir šešėlių iki iliuzijų. Kelionė atgal
buvo bene geriausias choras. Džiaugiuosi, kad ir mokytojai kartais dainavo. Labai daug dainavom,
žaidėm, miegojom, valgėm ir kalbėjom.
Ačiū mokytojams už kantrybę! Ačiū, kad pasitikėjote, buvote drauge, padėjote! Tai buvo pati
geriausia kelionė!”
Dekoratyvinių krūmų sodinimas
Vilniaus Karoliniškių seniūnija pakvietė
“Spindulio” progimnazijos bendruomenę prisidėti
prie žaliojo Vilniaus kūrimo ir atvežė virš šimto
krūmų sodinukų, kuriuos įsipareigojome pasodinti
patys.
Pasiruošimo darbai prasidėjo. Pirmiausia
pasirinkome želdinimui tinkamas vietas.
Nusprendėme augalus pasodinti už tvoros, kad
užaugę krūmai džiugintų net tik Spindulio
mokinius, bet ir visą Karoliniškių bendruomenę.
Buvo labai džiugu ir kartu netikėta matyti, su
kokiu užsidegimu progimnazijos mokiniai sodino
augalus. Buvo pasodintos pilkosios sedulos,
juodavaisės aronijos ir paprastosios alyvos. Visi
augalai prigijo ir labai tikimės, kad jie gražiai augs ir mus džiugins ne vienerius metus. Nuostabu,
kad tokiu būdu galėjome prisidėti prie mūsų mylimo Vilniaus puošimo.
Keliame sparnus
Pakeliant sparnus iš 4 į 5 klasę, šiemet 4 b
klasės mokiniai ne tik kilo į Kosmosą, bet
ir Mančesterio padangėse pilotavo
Boeing 737. Žinoma, viskas vyko realaus
lėktuvo dydžio simuliatoriuje.
Apsilankėme BAA Training – pilotų
rengimo, europinių kokybės standartų
aviacinių mokymų centre. Dėkojame už
galimybę mokinės Godos sesei, kuri
pasikvietė aplankyti jos darbovietę. Labai
daug sužinojome apie pilotų mokymus,
oro uostų darbą, pilotų, stiuardesių, net keleivių parengimą skrydžiui. Nors pilotu tapti užtenka 2-3
mokymosi metų, literatūros pilnos lentynos! O praktika viena svarbiausių mokymosi dalių. Mes taip
pat mokinomės atidaryti lėktuvo duris, gesinti ugnį, ieškoti sužeistųjų dūmų užpildytame lėktuvo
salone… Įspūdžių pilnas bagažas!
Pasigrožėkite foto galerijoje. O savo šauniems 4b klasės mokiniams linkiu tvirtai siekti savo
užsibrėžtų svajonių, nors kartais jos atrodo taip aukštai padangėse. Sėkmingo skrydžio į 5 klasę!
Jūsų pirmoji mokytoja Diana
5b klasės edukacinė išvyka ir didžiausias 3D piešinys Lietuvoje
   Vėjuotą birželio 15-osios rytą 5b klasės mokiniai vyko į suplanuotą edukacinę pramogą ”Neįprastos Vilniaus istorijos”. Kelionė po gražiausias Vilniaus vietas su audio gidu prasidėjo nuo Katedros, stabtelėjome prie Pilies gatvės, išklausėme vingiuotų senamiesčio gatvelių atsiradimo istoriją, toliau važiavome pro Šv. Onos bažnyčią, Užupio Respubliką, Tymo turgų, stoties rajoną, sužinojome kas anksčiau vyko Arklių gatvėje, audio gidas papasakojo apie Rasų kapines, Subačiaus gatvę, Žvėryno gatvelių pavadinimus ir dar daug daug įvairiausių istorijų.
   Kelionė autobusu truko 1,5val, kiekvieną minutę audio gidas pasakojo jau žinomus arba pirmą kartą girdimus faktus. Mokiniai liko sužavėti Jurgos skveru, ant sienos nupieštu Einšteinu (visi pažino šį garsųjį fiziką), pirmojo sprogimo istorija ir kitais įdomiais faktais.
   Atsisveikinę su vairuotoju, besidžiaugdami gražiu oru nuvažiavome pasižiūrėti didžiausią nutapytą 3D piešinį Lietuvoje. Tai šalia Spaudos rūmų atsiradęs pasaulyje gerai žinomo gatvės menininko siurrealus vaizdinys. Jis nutapė didžiausią Lietuvoje trimatį piešinį.
    Gerų įspūdžių pilni, 5b klasės mokiniai visiems linki šiltos vasaros ir neria į pramogų prarają.                                                                                                                                 Klasės auklėtoja  Laura Daniškevičienė
Kur gyvena Laimės paukštė
Autobusas su 1b ir 2a klasių mokinukais siauru
miško keliuku riedėjo link Ignalinos krašte
esančio Cijonų kaimo, kuriame įsikūręs kitas –
Paukščių kaimas. Būtent paukščiai pirmieji čia ir
pasveikino – vos įsukus į kiemą, pasigirdo jų
čirenimas, klegenimas ir kudakavimas.
Netrukus kieme pasitiko ir Paukščių kaimo
šeimininkai Laima ir Rimantas. Paukščių kaimas
- tai vieta, kur gali pamatyti daugiau paukščių
nei kada nors esi matęs ir išgirsti daugiau jų
balsų nei kada nors esi girdėjęs. Apie šiuos sparnuočius šeimininkė gali pasakoti valandų valandas.
Sako, kad tarp jų yra kilusių net iš Afrikos. Šeimininkai kvietė pasižvalgyti po jų valdas ir augintinius
skanėstais pavaišinti. Be įvairiausių paukščių sutikome įvairių rūšių triušių, ožiukų, alpakų, ponių,
asiliuką ir kt.
Kai kurie Paukščių kaimo gyventojai turi labai neįprastus ir šmaikščius vardus. Vienos alpakos
vardas – toks pats kaip ir JAV prezidento – Donaldas Trumpas, jam kompaniją palaiko dar dvi
alpakos Pipiriukas ir Varis.
Vaišinomės milžiniškoje keptuvėje ant laužo ugnies iškepta kiaušiniene ir ką tik išvirta kvapnia
žolelių arbata.
Mokiniai mokėsi rašyti žąsies plunksna ir parašė laišką savo laimės paukštei. Laiške surašė
užkoduotus savo norus ir nunešė į milžinišką Laimės paukštės lizdą. Šeimininkai vienu balsu tikino,
kad laiške užrašytos svajonės būtinai išsipildo. Belieka laukti…
Išvyka į Vinetu kaimą ir susitikimas su Kretingos susirašinėjimo draugais
Saulėtą birželio 2 dienos rytą 4c klasės
mokiniai išvyko į dviejų dienų edukacinę
kelionę. Pirmas kelionės tikslas buvo
aplankyti Vinetu kaimą. Ten susipažinti su
šiaurės Amerikos indėnų tradicijomis ir
papročiais, gyvenimo būdu, dalyvauti
įvairiuose ritualuose ir pažintinėse –
pramoginėse programose, išbandyti jėgas
įvairiuose turnyruose ir žaidimuose, kurie
buvo skirti indėnų jaunimui patikrinti ir
pasiruošti perėjimui į suaugusiųjų
gyvenimą. Norintys galėjo pajodinėti
žirgais ir pasidžiaugti čia gyvenančiais
įvairiais paukščiais, avimis, ožkomis ir kitais
gyvūnais. Edukacijos pabaigoje galėjome
pasivaišinti tako.
Antras kelionės tikslas buvo aplankyti pajūrį, pastatyti smėlio pilį, pasimėgauti jūros ošimu,
aplankyti Gintaro muziejų ir pasivaikščioti Palangos gatvelėmis.
Kelionės metu visada diena būna trumpesnė nei kitos. Vos spėjome suktis, kad įgyvendintume
visus užsibrėžtus kelionės tikslus.
Nors Vinetu kaime ir Palangoje buvo labai smagu, bet vaikai nuolat klausinėjo, kada jie galės
susitikti su savo susirašinėjimo draugais. Tris metus trukusią draugystę laiškais apvainikavo gyvas
susitikimas, šilti apkabinimai Kretingos darželio kieme. Mus pasitiko ne tik mokiniai ir jų tėveliai,
bet ir mokytoja Gintarė, pavaduotoja Regina Songailienė ir mokyklos direktorė Ieva Rukšienė.
Vos tik spėjome įsikurti mūsų laukė įvairios sportinės rungtys darželio kieme ir artimas
susipažinimas su draugais.
Aktų salėje mus pasveikino mokyklos direktorė ir pavaduotoja, mokiniai padovanojo mums savo
sukurtą šokį. Buvo smagu visiems sužaisti kahoot, surengti diskoteką ir valgant spragėsius žiūrėti
naktinį filmą. O ryte mūsų laukė jau seniai pamiršta darželio košė ir puiki edukacija saldaininėje,
kurią mums padovanojo mūsų draugai.
Vaikai patyrė daug įspūdžių, nesinorėjo važiuoti ir namo. Labai smagu važiuoti į tokias keliones kur
jautiesi laukiamas ir reikalingas. Tikiuosi, kad ši draugystė ir bendradarbiavimas truks dar daug
metų.
Pirmą kartą muziejuje
1b klasės mokiniai išsiruošė į pažintinę kelionę, į Lietuvos nacionalinį muziejų! Pirmiausia
apsilankė ekspozicijos salėje, kurioje pristatomas pirmasis Lietuvoje – Vilniaus senienų – muziejus,
aiškinosi, kas yra muziejus, kokias paslaptis jis saugo, kaip į jį atkeliavo eksponatai. Tyrinėdami
eksponatus sužinojo, kaip galima atpažinti valdovus portretuose, ieškojo budelio kalavijo ir kt.
Kiekvienas galėjo palaikyti savo rankose seniausią ginklą – kuoką, spėti jo amžių. Įdomiausia buvo
išgirsti istoriją apie seną karo laivą, kuris sumanaus kapitono dėka laimėjo mūšį.
Po to laukė užduotys. Mokiniai atsakinėjo į klausimus, spalvino laivo ar rogių trafaretą. Linksma
buvo statyti pilies bokštus, kurie susideda tik atspėjus raides bei ,,nusiridenti“ nuo dirbtinio pilies
kalniuko.
Pabuvoję muziejuje, mokiniai apžiūrėjo karaliaus Mindaugo ir kunigaikščio Gedimino paminklus.
Pagilinę savo žinias apie Lietuvą, patyrę naujų įspūdžių ir šiek tiek pavargę, pirmokai grįžo į mokyklą.
Etikos pamoka: kodėl verta užsiimti savanoriška veikla?
Darbo patirtis yra viena sėkmės sąlygų norint greičiau įsidarbinti. Savanorystė – geriausias būdas jos įgyti. Kuo naudinga savanorystė jaunimui? Vieniems – tai galimybė mokytis naujų įgūdžių, pažinti naujas sritis, išsiaiškinti profesinius polinkius, kitiems – tiesiog noras skirti laiką tiems, kurie laukia dėmesio ar pagalbos. Savanoriauti Lietuvoje gali visi asmenys nuo 14 m. bet kurioje nepelno siekiančioje organizacijoje. 
Gegužės 25 dieną 7B klasės etikos pamokoje lankėsi Raudonojo Kryžiaus savanorė Teodora. Ši mergina yra Vilniaus Jėzuitų gimnazijos mokinė. Raudonojo Kryžiaus organizacijoje savanoriaujanti trečius metus. Mokiniai įdėmiai klausėsi pasakojimo apie organizacijos veiklas, uždavė nemažai klausimų apie savanorystės galimybes Raudonojo Kryžiaus jaunimo programoje. Ši programa puiki galimybė išbandyti savo jėgas savanorystės srityje ir susirasti naujų draugų.