Margučio iš vilnos vėlimas
Prieš pat Šv. Velykas 3b klasės mokiniai vyko į Trakų krašto amatų centrą mokytis iš vilnos pasigaminti Velykinį margutį. 
Mokiniai pasidalino savo žiniomis ir patirtimi, kaip švenčiamos Šv. Velykos jų šeimose ir ėmėsi kruopštaus darbo – margučio iš vilnos vėlimo. Vaikai ugdė  pažinimo ir menines kompetencijas per vilnos vėlimo amatą. Edukacijos metu mokiniai atskleidė mūsų šalies etinės kultūros išskirtinumą, neišsenkantį kūrybiškumą ir pasigamino puikų papuošimą  savo namams. 
Po amatų centro trečiokai lankėsi Trakų istorijos muziejuje, kuriame  sužinojo daugiau apie Lietuvos Didįjį kunigaikštį Kęstutį, paties kunigaikščio statytoje pilyje, dalindamiesi savo žinomais faktais paneigė arba patvirtino su šiuo valdovu siejamas legendas ir mitus, išsiaiškino kunigaikščio asmenybės bruožus, suvokė jo, kaip valdovo, indėlį ir reikšmę Lietuvos istorijai. Užsiėmimo metu mokiniai pasigamino su kunigaikščiu Kęstučiu susijusį suvenyrą – jo antspaudą.
Žmonių gyvenimas skirtingais istorijos laikotarpiais. Kernavė
Kaip laikas bėga, nesustoja, taip ir žmonių gyvenimas nuolat
keičiasi. Kasdien mes to nejuntame, bet praeityje žmonės gyveno
visai kitaip nei mes. Kad sužinotume kaip gyveno žmonės praeityje
4c klasė iškeliavo į Kernavės muziejų įdomiai edukacijai ir sužinoti
kaip žmonės gyveno senovėje.
Pasakojimo, bandymų ir žaidimų pagalba keliavo į tolimą praeitį
– akmens amžių. Sužinojo kada pirmieji žmonės pasirodė Lietuvos
teritorijoje, kaip jie gyveno, ką rankiojo ir kaip medžiojo.
„Pagyveno“ priešistorės palapinėje, atrado iš ko buvo gaminami
įrankiai, kokia buvo apranga ir kaip žmonės statė savo būstus. Taip
pat aplankė ir iš arti susipažino su viduramžių kaimeliu. Susipažino
ir su kitais žmonių gyvenimo istorijos laikotarpiais.
Įdomus ir kitoks šeštadienis 4c klasei
Bendra veikla – veiksmingiausias būdas stiprinti
tarpusavio pasitikėjimą, bendrystę ir užtikrinti tėvų,
mokytojų ir vaikų abipusį augimą. Bendra veikla
mus tobulina – mes patys augame ir kitus auginame.
Vis daugiau tėvų įsitraukia į klasės veiklas, jie
tampa drąsesniais dalyviais.
Balandžio 5 dieną, šeštadienį, 4 c klasės mokiniai
kartu su mokytoja ir tėveliais nutarė laiką praleisti
turiningai visiems kartu. Tai buvo įdomi pažintis
Pinigų muziejuje.
Pirmasis netikėtumas laukė tik į jį įžengus.
Priartėjus prie tarpukariu Lietuvos banke naudoto
telefono, jis netikėtai suskambo ir užsidegė užrašas
„Prašome pakelti ragelį“. Jį pakėlus pasigirdo
Lietuvos banko valdybos pirmininko sveikinimas ir
kvietimas apžiūrėti muziejų. Su gidės įdomiais
pasakojimais pradėjome kelionę po muziejų.
Pinigų muziejus – interaktyvus muziejus,
kuriame galima ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet gali
ir pats aktyviai dalyvauti pažinimo procese. Muziejus yra aprūpintas kompiuteriniais terminalais su
specialiomis programomis, specialiai orientuota interneto prieiga. Jame galima išvysti teminius,
mokomuosius ir dokumentinius filmus, įvairias prezentacijas, vizualias ekspozicijas, taip pat yra
žaidimų.
Vizualūs Pinigų muziejaus grafiniai sprendimai, meno kūrinių integravimas, įvairūs interaktyvūs
įrankiai, vaizdo, garso ir šviesos efektai pasitelkti ne tik sudomina ir suteikia žinių, bet ir padeda jas
kaupti, įtvirtinti, skatinti gilintis, savarankiškai interpretuoti ir ieškoti atsakymų.
Verbų rišimas 1C klasės mokinių rankytėmis
   Vilniaus ,, Spindulio“ progimnazijos 1C klasės mokiniai dorinio ugdymo (tikybos/etikos) integruotos pamokos metu rišo verbas. 
   Verbų rišimas vaikų rankomis – tradicijų puoselėjimas nuo mažų dienų. Ne tik menas, bet ir pažinimas. Rišimo metu vaikai klausėsi pasakojimų apie verbų prasmę – kaip jos saugodavo nuo blogio, būdavo šventinamos bažnyčioje, o paskui laikomos namuose prie šventųjų paveikslų. Mažieji nustebę klausė, kad anksčiau verba galėjo būti net tikra kadagio šaka ar net gluosnio vytelė. 
   Pirmokai dažnai pirmą kartą artimiau susiduria su lietuviškomis tradicijomis mokykloje – ir viena iš jų yra Verbų sekmadienio papročių pažinimas bei verbų rišimas. Pirmokėliai ne tik klausėsi pasakojimų apie šią gražią šventę, bet ir patys pabandė susirišti verbas savo rankomis. Ši nuostabi galimybė vaikams išreikšti savo kūrybiškumą ir tuo pačiu ugdyti rankų įgūdžius. Taip pat ugdo kantrybę ir kruopštumą. Kiekvieno verbelė yra tarsi meno kūrinys, kuriuo galima didžiuotis. Vaikai su didžiuliu smalsumu ir užsidegimu įsitraukė į kūrybinį procesą. Dėkojame tėveliams, kad atnešė įvairių džiovintų augalų: iš dzūkų krašto kvepiančiu mišku kadagio šakelių, žolynų, gėlyčių, spalvotų siūlų. Kiekvienas vaikas rinkosi savo spalvas, komponavo augalėlius ir stengėsi, kad jo verba būtų ypatinga.
   Smagu, naudinga ir prasminga. Pasidžiaukime, kad pirmokėliai gali surišti verbas. Puiki proga bendradarbiauti su šeima, mokytojais ir draugais. Ši veikla buvo ne tik smagus rankų miklumo išbandymas, bet ir puiki proga ugdyti pagarbą savo krašto kultūrai. Vaikai pasididžiuodami parsinešė savo verbas namo, kur dalis jų pastatė ant šeimos stalo, ar net kartu su visa šeima keliavo į Verbų sekmadienio švęsti. Šios mažos, tačiau didelės vertės verbos, teikia kiekvienam džiaugsmą ir šilumą į mūsų namus, primindamos, kad mūsų tradicijos gyvos, kai jas puoselėja jaunos kartos. Tad švęskime šį kūrybiškumo ir bendrystės procesą, kuris sujungia mus visus. Pamokoje jautėsi gera mokinių nuotaika, teigiamos emocijos, jų akyse matėme susidomėjimą verbų rišimu, kadangi darbas kiekvienam iš mūsų teikia džiaugsmą.  
Tegul šiemetinė verba atneša į Jūsų namus sveikatą ir sielos ramybę.    

 Tikybos vyr. mokytoja Dana Bruzgienė
Pradinių 1C klasės mokytoja Giedrė Karbauskienė
Verbų pynimas
Balandžio 11 d. pasitinkant Verbų sekmadienį, „Spindulio“ progimnazijos 5b klasės mokiniai dalyvavo verbų pynimo edukacijoje ir pynė verbas. Edukacinę pamoką vedė verbų pynimo meistrės – Stanislava Rynkevič ir Alina Rynkevič-Alencinovič, pelniusios valstybinius apdovanojimus už lietuviškų tradicijų saugojimą bei etnokultūros puoselėjimą.
Meistrės verbų pynimo tradiciją tęsia nuo savo prosenelės Marijos Višnevskos laikų ir verbų pynimo tradicijas perduoda iš kartos į kartą.
Neįtikėtina, tačiau šeimoje verbos yra pinamos daugiau kaip 160 metų, o pasaulyje gerai atpažįstamos ir vertinamos. Didžiulio susidomėjimo lietuviška verba susilaukė Indijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje bei daugelyje kitų Europos šalių. Verbų rišimas yra įtrauktas į UNESCO reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Mokiniai sužinojo, jog XIX a. verbos buvo pinamos iš sausų gėlių, žolių ir rugių, nenaudojant dažų. Tai atskleidė tradicinių verbų grožį ir paprastumą, o XX a. pr. imta žoleles, smilgas, rugius dažyti natūraliomis spalvomis iš augalų, kad verbos taptų spalvingesnės ir išraiškingesnės. Penktokai edukacijos metu pynė įvairių formų ir spalvų verbas bei susipažino su jų simbolika. Mokiniai eksperimentavo, dėliojo įvairių spalvų gėles ir žoleles, derindami jas pagal savo pasirinkimus. Kiekvienas mokinys patyrė sėkmę ir buvo patenkintas savo kūrybos rezultatu. Penktokai, sustodami bendrai nuotraukai su verbomis, išreiškė norą dalyvauti tokioje edukacijoje ir kitais metais. Manoma, kad pašventinta verba per Verbų sekmadienį įgyja sakralinę reikšmę ir saugo namus bei namiškius nuo visokio blogio ir nelaimių.
Pasitikti ramiai didžiąsias metų šventes edukatorės palinkėjo visai mokyklos bendruomenei ir padovanojo mokyklai didžiulę verbą, simbolizuojančią pergalę, taiką ir gyvybės atgimimą.
Pažintis su žurnalisto profesija
 4b klasės mokiniai svečiavosi 15min redakcijoje. Pirmiausia aplankėme sales, kuriose dirba apie 200 įvairių darbuotojų. Jie renka informaciją, ją tikrina, ruošia skaitytojams, maketuoja ir kt. Didžiausią įspūdį paliko filmavimo kambarys. Mergaitės sakė, kad niekada nebūtų net įsivaizdavę, kaip vyksta filmavimas. O berniukus labiau domino įrangos gausa. 
 Susirinkę spaudos konferencijų salėje, du žurnalistai papasakojo apie savo darbą. Jie paaiškino, kuo yra svarbus žurnalisto darbas. Jų tikslas pranešti žmonėms tai, kas iš tiesų rūpi ir sunku sužinoti patiems. Tik tinkamai informuota visuomenė yra atspari visuomenė. Žiniasklaida turi prisiimti savo atsakomybę už pateiktą informaciją. Todėl visa informacija yra tikrinama, žurnalistai vyksta į įvairias, kartais ir pavojingas, vietas.  Paaiškėjo, kad norint būti žurnalistu, neužtenka gražiai atrodyti prieš kameras. Reikia būti atsakingu, teisingu, atkakliu, drąsiu, turėti daug žinių ir kt. 
 Vėliau visi mokiniai žaidė žaidimą ,,Kas tiesa, o kas melas? Įdomiausia buvo dalyvauti spaudos konferencijoje. Tačiau ne visi išdrįso paimti mikrofoną į rankas, sugalvoti ir užduoti klausimą. Dėkojame mamoms Dianai ir Jurgitai už surengtą įspūdingą išvyką. 
Mokausi iš kino
 Ąžuolas Lietuvoje (ir daugybėje kitų šalių) nuo seno laikomas miškų karaliumi. Ir ne veltui – šie medžiai simbolizuoja tvirtybę, galią ir ilgaamžiškumą. Manoma, jog mūsiškio Stelmužės ąžuolo amžius gali siekti pusantro tūkstančio metų – kitaip tariant, jis yra vienas seniausių ąžuolų visoje Europoje. Dokumentinio filmo „Ąžuolo širdis“ pagrindinis herojus – kur kas jaunesnis: jam „tik“ 210 metų. Tačiau jis jau pakankamai suaugęs, kad taptų namais ar bent jau laikinu prieglobsčiu daugybei miško gyventojų – nuo voverių iki pelių, nuo šernų iki erelių, nuo skruzdėlių iki gyvačių. Filmo dėka mokiniai susipažino su kultūrinėmis, gamtos pažinimo, socialinėmis ir kitomis tematikomis. Po filmo vyko diskusija, kurios metu mokiniai turėjo galimybę įsigilinti į matytą filmą, mokytis jį analizuoti, interpretuoti, priimti kito nuomonę, užduoti klausimus ir taip aiškintis dviprasmiškas situacijas. 
      3b klasės mokiniai dalyvavo „Edukino“ programos filmo peržiūroje ir diskusijoje. Mokiniai žiūrėjo filmą „Ąžuolo širdis“.
Pamoka kitaip. Valdovų rūmų muziejus – paslapčių karalystė
2025 m. Vasario 5 dieną 4 c klasės mokiniams visuomenės
mokslų pamoka vyko Valdovų rūmų muziejuje.
Edukacinio užsiėmimo turinys ir veikla buvo skirti susipažinti su
istorijos ir kultūros paveldo karalyste – Valdovų rūmų muziejaus
ekspozicijomis. Aiškinomės apie istorijos laikotarpius, archeologiją,
bei kokio senumo istorijos paslaptis saugo Valdovų Rūmų
muziejus.
Edukaciniame užsiėmime sužinojome apie istorijos laikotarpius,
apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos ir jos teritorijos
kaitą, archeologų rastus daiktus, priklausiusius XIII–XVII a. čia
gyvenusiems žmonėms.
Pagal pateiktus klausimus vitrinose ieškojome įvairių daiktų ir bandėme suprasti, kokia jų
paskirtis ir ką kiekvienas iš jų gali papasakoti. Atkurtose menėse dairėmės archeologinėje maršruto
dalyje matytų architektūrinių detalių, kurios buvo panaudotos atkuriant Valdovų rūmus.
Per edukacinį užsiėmimą susipažinome su muziejaus kūrimo ir veiklos specifika, suvokėme
muziejaus, kaip istorinės ir kultūrinės atminties saugotojo, veiklos esmę.
Klasės augintiniai – drugeliai
Visiems įprasta namuose auginti šuniuką ar kačiuką, tačiau drugelių
auginimas – didesnė egzotika. Šiandien drugelių nesudėtinga užsiauginti
ir namų sąlygomis. 3 b klasė mokiniai drugelius augino klasėje ir
dalyvavo projekte ,,Užsiaugink drugelį pats“, kuris truko 3 mėnesius. Kai
kuriems mokiniams labai pasisekė, nes spėjo pamatyti virsmą iš lėliukės į
drugelį. Projektų aptarimo metu mokiniai stebėjo, kaip nelengva
drugeliams išsiristi, tą patirtį palygino su žmogaus gyvenimo sunkumais
bei išbandymais. Kuomet vikšreliai susivyniojo į kokonus ir buvo lėliukių
fazėje, tuomet mokiniai kantriai laukė jų virsmo į drugelius. Ir štai, dar po
2 -3 savaičių, sulaukėme nuostabių drugelių. Patyrėme tikrą džiaugsmą
matydami, kaip drugelis išsirita iš savo kokono. Pirmiausiai išlenda
galvytė ir dvi priekinės kojytės, kuriomis drugelis išsiropščia iš kokono
visas. Tuomet drugelis dar kurį laiką kabo ant savo kokono. Sparneliai
būna susiglamžę, jis juos tiesina ir džiovina. Tai gali užtrukti nuo kelių
valandų iki paros.
Kasdien mūsų augintiniams reikėjo šviežio maisto. Mokiniai,
maitindami drugelius šviežiais vaisiais ir per skaidrų tinklelį stebėdami jų
metamorfozę kiekvieną dieną išgyveno patyrimo ir atradimo džiaugsmą.
Jie išmoko taisyklingai ir atsargiai drugius laikyti rankose, sužinojo, kad
imti juos reikia kuo aukščiau kūnelio, kad nepažeistų sparnų. Mokėsi
subtilaus elgesio su gamta. Tai suteikė daugybę džiaugsmo, mokė vaikus
pagarbos gyvybei, rūpintis silpnesniais už save.
Kalėdų Senelio rezidencijoje
Gruodžio 17 d. 3a ir 4b klasių mokiniai dalyvavo
Kalėdinėje išvykoje į Kalėdų Senelio rezidenciją.
Pasiekę šiaurinę Galvės ežero pusę, persėdome į
šventiškai papuoštą traukinuką, kuris mus nuvežė į
Užutrakio dvarą. Ten mus pasitiko draugiška ir
smagi elfė.
Dvaro menėje esanti Kalėdų eglutė ir šalia jos
jaukus židinys, skleidė šventinę šilumą. Visa
atmosfera dvelkė Kalėdų dvasia ir sukūrė ypatingą
nuotaiką.
Mokiniai aktyviai dalyvavo edukacinėje
programoje, kuri juos įtraukė į smagias veiklas. Vaikai dekoravo marškinėlius, šoko su poliarine
meška, dalyvavo nuotaikinguose žaidimuose ir, žinoma, susitiko su pačiu Kalėdų Seneliu. Jie suko
laimės ratą, džiaugėsi gautomis dovanomis ir įsiamžino jaukioje fotosesijoje su Kalėdų Seneliu.
Ši nuostabi kelionė paliko neišdildomų įspūdžių, padovanojo šventinę nuotaiką ir dar labiau
sustiprino gražiausių metų švenčių – Kalėdų laukimą.