Per šią ekskursiją vaikai sužinojo apie įdomius Vilniaus faktus, kurie siejasi su miesto praeitimi ir dabartimi. Vaikai išgirdo Vilniaus įkūrimo legendą, pasivaikščiojom po istorines gatveles, patys bandėm sudėti plytų sieną baroko stiliumi, sužinojom ką darė žibintininkai, auksakaliai, kaip gyveno žmonės be kanalizacijos, kokie ir kokių tautybių žmonės gyveno Vilniuje prieš 700 metų. Sužinojom apie istorines asmenybes, kurios prisidėjo prie miesto kūrimo arba kuriančios miestą iki šiol. Klausėme kas yra Vilniaus universitetas ir ko jame galima išmokti, kur dirba Prezidentas ir kaip atpažinti, ar jis šiuo metu Prezidentūroje.

Edukacija leido mokiniams suprasti, kaip svarbu išlaikyti ir gerbti savo miesto istoriją, kultūrą ir paveldą. Prie Katedros stebuklų plytelės palinkėjome Vilniui daug gražių dalykų, kurie priklauso nuo mūsų pačių, nuo vaikų, kurie kurs ir mylės šį miestą ir ateityje.

    Kalendorinė vasara, kuri kviečia visus pramogauti, išdaigauti ir keliauti, jau čia pat. Tad vis daugiau mokinių išsiruošia į ekskursijas, keliauja po gimtąjį Lietuvą. 6c klasės mokiniai kartu su auklėtoja gegužės 26 d. taip pat nutarė keliauti ir aplankyti nuostabųjį Molėtų kraštą. Pirmiausia patraukėme į Tradicinių amatų centrą ,,Meniškas kaimas” pasigaminti sočių pusryčių – itališkos picos. Su picos atsiradimo istorija ir populiarėjimo būdais 6-okus supažindino edukatorė Lina. Tuomet ėmėmės atsakingo darbo – ruošėme pagrindą neapolietiškajai picai. Mokiniai ne tik turėjo fiziškai paplušėti, bet ir išgauti kuo tolygesnę apskritimo formą. Bet kas sakė, kad pica tik apvali ar kvadratinė? 

6-okams patinka ne tik klasika, bet ir tikrai jie nebijo būti originalūs. Smagiausia buvo dekoruoti picą mėgiamais maisto produktais (kumpiu, saliamiu, mocarela, pievagrybiais, o išskirtinio skonio mėgėjai – svogūnais, pipirais ar kaparėliais). Po įtempto darbo sekė picos pašovimas į krosnį. Visi laukėme nekantraudami. Ir iš tiesų vertėjo! Pačių gamintos picos net neprilygo skaniausiems picerijų pasiūlymams.

   Papusryčiavę leidomės Lietuvos etnokosmologijos muziejaus link. Ne visi mokiniai žinojo, ką išvys, tad atvykę liko maloniai nustebinti. Pirmiausia dalyvavome edukacinėje programoje ,,Misija – rask”. Edukatorius supažindino mokinius su racijų rūšimis, panaudojimo būdais, informacijos šifravimo metodais. Tuomet vaikai turėjo ir praktiškai išbandyti racijų panaudojimo galimybes, tad buvo suskirstyti į komandas. „Misijos kontrolė” komanda liko edukacinėje klasėje, o „astronautai” keliavo

po lauko ekspoziciją ieškoti informacijos. Tokiu būdu mokiniai ne tik išmoko naudotis racijomis, bet

ir papildė turimas žinias apie planetas. Ši veikla paskatino klasės mokinius bendradarbiauti,

komandoje spręsti iškilusias problemas ir, žinoma, išryškino kai kurių mokinių lyderystės požymius.

   Po aktyvios veiklos keliavome į ekskursiją Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Čia mokiniai buvo supažindinti su muziejaus pavadinimo reikšme, su mūsų protėvių pasaulio suvokimu, jų sąsajomis su gamta ir kosmosu, planetų išsidėstymu visatoje ir svarbiausiomis misijomis kosmose. Pabaigoje įveikėme daugybę laiptelių ir pasiekėme 45 m aukštyje esančią apžvalgos aikštelę, kur žada atėmė atsivėręs vaizdas – nuostabi Aukštaitijos miškų ir ežerų panorama. Taip pat čia turėjome galimybę apžiūrėti Lietuvos vėliavą, neseniai parkeliavusią iš misijos kosmose.

     Ak, kaip puiku keliauti! Tokių išvykų metu mokiniai ne tik įgyja tam tikrų teorinių žinių, bet daug

ką gali išbandyti praktiškai. O kur dar emocijos, įspūdžiai ir atradimai! Kurie dar ilgai išliks

atmintyje…

                                                         Kartu su 6-okais keliavo, pramogavo 

auklėtoja Evelina Blaškienė

  Visos dienos mokyklos (VDM) grupės veiklos tikslas – saugaus ir kokybiško mokinių užimtumo po pamokų užtikrinimas ir visapusiškas bei kūrybingas ugdymas visą dieną. 1A klasės grupės  mokinius, dažnai aplanko kitų klasių mokiniai. Tačiau patys laukiamiausi – tai 5B klasės mokiniai, kurie labai įdomiai ir linksmai „praveda pamokėles“ VDM grupės metu. 5B klasės mokiniai apsilankymo metu –  pateikia įvairių užduočių bei testų iš skirtingų dalykų – matematikos, lietuvių kalbos bei pasaulio pažinimo. Šių pamokų nauda pastebima abipusiai, kadangi abiem pusėms jos teikdavo džiaugsmą – vieniems, kad aiškiai ir suprantamai pateikdavo informaciją, o kitiems – teisingai atsakiusiems. 

     Taip pat, be užduočių ir testų – turime ir kitokios smagios veiklos kartu. Vieno susitikimo metu mokiniai buvo atsinešę savo mėgstamiausius žaislus ir draugiškai pasidalino jų atsiradimo istorija mokinių namuose. Mokiniams buvo įdomu klausytis vieni kitų, kadangi kiekvienas žaislas turi savo unikalią istoriją. 

      O esant geram orui – einame į lauką ir žaidžiame įvairius žaidimus – estafetes bei rungtyniaujame tarp grupių. 

     Mokslo metų pabaigoje paprašiau 5B klasės mokinių, kad  pasidalintų savo mintimis bei įspūdžiais apie šią vykdytą bendradarbiavimo/mentoriavimo veiklą. Keliomis mintimis pasidalinu su Jumis: „Buvo labai linksma, nes jie (1A klasės mokiniai) yra draugiški. Man labai patiko ir dar trečiadienį vesiu pamokas“’; „Jausmas – geras laikas. Pirmokai džiaugėsi ir yra laimingi“; „Aš buvau laiminga, matydama mažiukų šypsenas, kai teisingai atsakydavo į klausimus“; „Labai patiko pirmokams sekti pasakas ir jas aptarinėti“; „Pamokų metu pirmokus apdovanodavome prizais – lipdukais“; „Su pirmokais žaidėme krepšinį, tinklinį, futbolą. Buvo smagu stebėti juos tokius nuoširdžiai besidžiaugiančius“;  “Man patiko žaisti su su pirmokais, nes jie man primena mane, kai aš buvau pirmokas“.      

VDM grupės mokytoja,

5B klasės auklėtoja

Dana Bruzgienė

   6b klasės mokiniai turėjo galimybę susipažinti su lektore, emocijų kultūros specialiste Laura Vence, kuri mokinius supažindino su skirtingomis emocijomis, buvo pristatomas mokslinis eksperimentas kaip emocijų universalumas buvo tyrinėjamas skirtingose kultūrose ir gentyse. 

   Praktinių užduočių metu mokiniai dalyvavo skirtingose situacijose su dramos elementais. Nagrinėjamos situacijos, kai susitinka skirtingų kultūrų žmonės ir kaip jie vieni kitus supranta.

   Užsiėmimo metu mokiniai vaidino skirtingas emocijas, tikrinosi, kiek pažįsta klasės draugus ir kiek apie juos žino klasės draugai, taip pat ieškojo panašumų žaisdami smagius žaidimus, paskutinė užduotis – apibūdinti būdvardžiu klasės draugą, šiek tiek ilgiau užtruko rasti tinkamą būdvardį, nei pasakyti apie draugą fainas, geras, normalus.

  Mokiniai ne tik susipažino su emocijomis, bet ir smagiai praleido laiką. 

 ”Dėka mūsų smegenų plastiškumo emocijų valdymo galime išmokti visi”, teigia Laura Vencė

klasės vadovė 

Laura Daniškevičienė

   Kelionės – vienas maloniausių dalykų kiekvieno žmogaus gyvenime. Jos praplečia akiratį, palieka neišdildomų įspūdžių, suartina žmones ir padeda pažinti vieniems kitus iš naujo.

   Balandžio 28-30d. „Spindulio“ progimnazijos mokiniai kartu su lydinčiais mokytojais G. Mockumi, L. Mažukėle, L. Povilioniene, R. Ziminskiene bei S. Pušinskiene vyko į kaimyninę Lenkiją. Mokiniai aplankė Veličkos druskų kasyklas, leidosi į požeminius koridorius, įveikė net 378 laiptelius. Čia abejingų nepaliko smaragdinis druskos ežeras, Baroko stiliaus koplyčia, kurioje visos detalės išdrožinėtos iš druskos, koncertų bei iškilmių salė, įvairios ekspozicijos. Mokiniai aplankė 20 druskos kasyklos kamerų, susipažino su druskos kasėjų kasdienybe, gyvenimo sąlygomis. Lankantis Veličkos druskos kasyklose, mokiniams teko įveikti 2,5 km ilgio ekskursijos trasą. 

   Smagiai praleisti laiką ir patirti „aštrių“ pojūčių kelionės dalyviai galėjo pramogų ir atrakcionų parke „Energylandia“, kuriame šėlo daugybėje karuselių. 27 ha parko teritorijoje įsikūrę 60 skirtingų atrakcionų, kino teatrų, daugybė kavinių, interaktyvių žaidimų zonų – nepaliko abejingų. Vieni kilo į 33 metrų aukštį ir leidosi traukinuku, kiti dalyvavo Formulės 1 lenktynių trasoje, treti – tyrinėjo, ieškojo lobio, o kas grožėjosi kvapą gniaužiančiais apylinkių vaizdais nuo Apžvalgos Rato. 

   Mokiniai aplankė Vavelio pilį Krokuvoje, turėjo apžvalginę ekskursiją pėsčiomis ir laisvą laiką Krokuvos senamiestyje.

   Pažintinė edukacinė kelionė suteikė mokiniams galimybę bendrauti, kurti tarpusavio santykius, labiau pažinti vienas kitą, susipažinti su Europos kultūra, istorija ir tradicijomis. 

          Džiugiomis kelionės akimirkomis kviečiame pasidžiaugti nuotraukų galerijoje!

 Ar kada susimąstėme, ką jaučia aklas žmogus? Šis klausimas dažnai kyla daugeliui, tačiau neišdrįstame paklausti, o kartais net ir bijome sužinoti tiesą. Mūsų gyvenimas yra paremtas 70% rega, tad sunku įsivaizduoti, kaip gyvena matyti negalintys žmonės, koks yra tas nevizualinis pasaulis. Vis dėlto ir akli žmonės „mato“, tik jie tai daro kitaip nei regintieji. 

  7a klasės mokiniai dalyvavo patyriminėje edukacijoje aklinoje tamsoje „Tamsu Baisu – pažink save“. Žaidė komandinį vaidmenų žaidimą ir pasitelkdami lytėjimą, uoslę, klausą ir kalbą, vieni slėpėsi, kiti – ieškojo. Vyko trys žaidimo sesijos po 15 min, kuriose mokiniai rinkosi skirtingus vaidmenis ir naudojo vis kitas strategijas. Po kiekvieno žaidimo „kėlinio“ buvo analizuojamas ir aptariamas komandinis žaidimas su instruktoriumi. Visą mokinių žaidimą buvo galima stebėti vaizdo stebėjimo kamerose. Buvo įdomu ne tik stebėti, bet ir pažinti savo auklėtinius ekstremaliose situacijose. Septintokai žaisdami dėvėjo šalmus su skirtingais žymėjimais ir apsauginius akinius. Jokių išmaniųjų telefonų, laikrodžių, fotografavimo kamerų tamsoje turėti su savimi nebuvo galima. 

aut. Birutė Silevičienė

Seklyčioje eksponuojamos įvairių dydžių ir savitų formų verbos. Kartu su amatininkėmis ketvirtokai pasigamino volelines verbas. 

  Integruojant dailės, pasaulio pažinimo ir etikos/tikybos pamokas mokiniai ne tik sužinojo apie senąsias verbų rišimo tradicijas, bet ir naudojamas medžiagas bei galėjo rišimą išmėginti praktiškai. Kiekvienas pasigamino verbą sau. Ketvirtokai komentavo, kad jautėsi kaip pas močiutę kaime, kad viskas  kvepia vasara, kai kuriems tai priminė atostogas, kitiems verba kvepėjo arbata. Kiekvienas mokinys turėjo kuo pasidžiaugti, kuo pasididžiuoti ir su kuo palyginti džiovintų augalų (supintų į verbą) kvapą. Svarbu, kad su savimi jie parsivežė ne tik verbą, bet ir gerą nuotaiką ir pozityvą. 

    Vilniaus apylinkėse verbų rišimo tradicija praktikuojama iki dabar. Dažniausiai rišimo tradicija perduodama iš kartos į kartą.  Vilniaus verba, tai ant medinio kotelio iš džiovintų augalų supintas spalvingas ornamentas. Manoma, seniau jos buvusios Vilniaus amatininkų procesijų puošmena, vėliau jas imta Verbų sekmadienį neštis su bažnyčiose šventinamomis verbomis. Vilniaus kraštą garsinančios didžiulės ir įvairiaspalvės verbos (Vilniaus verbos) anksčiau buvo trijų rūšių: apvaliosios, vienpusės plokščiosios, sausų gėlių žiedų puokštelės. Iš pradžių jos buvo paplitusios tik maždaug 50 kilometrų spinduliu aplink Vilnių.  Vilniaus verbos skiriasi savo forma, jas galime drąsiai vadinti tautodailės kūriniais. 

   Mokinius nuotaikingai Velykų programa užėmė ne kas kitas, o Zuikis su Zuikiene, kurie papasakojo Velykų papročius ir žaidė įvairiausius linksmus  žaidimus. Mokiniai taip pat susipažino su gyva ilgaplaukių zuikučių paroda, pasistiprino Velykinėmis vaišėmis ir net pasidarbavo rimtoje, susikaupimo reikalaujančioje edukacinėje veikloje – Velykinių simbolių piešimu ant marškinėlių. 

Vainikuojant išvykos pabaigą – mokiniai vėl linksminosi šauniame “Teatriuko” aktorių muzikiniame spektaklyje, kuriame buvo aktyviai įtraukti ir patys.

Po tokių zuikių linksmybių – su puikia nuotaika į atostogas!