Šiais mokslo metais (lapkričio 14 d.) Vilniaus “Spindulio” progimnaziją konferencijoje atstovavo priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Rasa Bakšenskaitė-Jankauskė ir pradinio ugdymo mokytoja ekspertė Inesa Jančioraitė-Tichomirova kartu su 3c klasės mokinėmis Saule Lauciute bei Tėja Šermukšnyte.

     Mokytoja Rasa konferencijos metu skaitė pranešimą tema “Sklandus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio amžiaus vaikų kalbinės raiškos gebėjimų ugdymo(si) tęstinumas, formuojant ir stiprinant rišliojo pasakojimo įgūdžius”. Akcentavo vaikų kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos įgūdžių silpnėjimą: siaurėja vaikų ekspresyvusis žodynas, kalba lėčiau įsisavinama, silpnėja skaitymo įgūdžiai, patiriami sunkumai suvokiant tekstą, teksto atpasakojimo gebėjimų prastėjimas, nesidomėjimas skaitymu ir knyga. Mokytoja rekomendavo formuoti ir stiprinti vaikų rišliojo pasakojimo įgūdžius, nes:

• rišliojo pasakojimo ypatybės ne tik atskleidžia bendrąją vaiko kalbos (fonetikos, gramatikos, leksikos) raidą (ar tos raidos  nesklandumus), bet ir yra patikimas būsimo rašytinės kalbos įsisavinimo kokybės rodiklis;

• rišliojo pasakojimo metodas gali būti laikomas universaliu ir visa aprėpiančiu, nes gali parodyti jaunesniojo amžiaus vaikų kalbos raidos būklę bei pasirengimą akademinėms veikloms;

• atsižvelgiant į praktikų (logopedų, psichologų, pedagogų ir kt.) rekomendacijas, rišliosios kalbos užduotys taikomos ne tik kalbos raidos tyrimams, bet ir atliekant vertinimą ar teikiant logopedinę pagalbą bei psichoterapiniams tikslams. 

     Mokytoja Inesa pristatė pranešimą tema “Inovatyvių ugdymo(si) metodų taikymas pamokose”, kurio metu papasakojo apie inovatyvių ugdymo(si) metodų naudą mokiniams:

• taikant inovatyvius ugdymo(si) metodus pamokose mokiniams leidžiama įgyti ne tik teorinių žinių, bet ir geriau išmokti jas taikyti praktinėje veikloje, susipažinti su įvairiais praktinio taikymo būdais ir metodais. Mokiniai gali lavinti savo gebėjimus ne tik pamokose, bet ir popamokinėje veikloje;

 • bendradarbiaudami su mokytojais, savarankiškai ir su minimalia pagalba atlieka gautas kūrybines užduotis ir jas įgyvendina pamokų metu ir projektinėje veikloje;

 • inovatyvių metodų gausa padeda dalyvauti parodose, konkursuose, vedant integruotas pamokas, kuriant bei dalyvaujant tarptautiniuose projektuose.

     Tiek pradinio ugdymo mokytoja, tiek jos mokinės pateikė įvairių programėlių, aplikacijų pavyzdžių: ”Plickers”, “Eduten playground”, “Wordwall”, “Classroomscreen”, “mozaBook”, “Scratch” bei kokias užduotis, veiklas mokiniai gali jų pagalba atlikti. Matant akivaizdžius mokinių įgyvendintus projektus, pasitelkus inovatyvius metodus į pagalbą, nekyla abejonių, dėl jų naudingumo ir vertės šiuolaikiniame ugdymo(si) procese.

                                                                                                  Nenustokime dalintis ir bendradarbiauti!

                                                                                                                 Mokytojos Rasa ir Inesa

  Rugsėjo 25-28 d.d. Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos soc.pedagogė Lina Povilionienė lankėsi KLAX ugdymo įstaigų tinkle Vokietijoje (Berlyne). Šio tinklų ugdymo įstaigų Vokietijoje yra net 30. KLAX tinklą sudaro ikimokyklinio, priešmokyklinio, mokyklinio  ir pedagogų profesinio rengimo centrai. Vaiko gebėjimai, jų pokytis nuolatos stebimi ir fiksuojami specialiuose aplankuose (portfolio), kurie keliauja kartu vaiku visais ugdymo etapais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų emociniam ugdymui, kūrybiškumui. STEAM ir meninės veiklos-mokymosi proceso pagrindas. Mokiniai turi visas galimybes teorines žinias pritaikyti praktiškai. Vyresnių klasių mokiniai turi galimybę iš antrinių žaliavų kurti įvairius produktus, kuriuos parduoda internetinėje platformoje. 

Visose įstaigose jaučiasi labai šilta mokytojų mokinių santykiai. Kiekvienas rytas prasideda nuo bendro klasės vadovų susitikimo su auklėtiniais, aptariami dienos planai, o pamokų pabaigoje vyksta refleksija.

    Tad “Spindulio” mokytojų kelionės į Kembridžą tikslas ir buvo iš arčiau susipažinti su Kembridžo ugdymo programa, jos filosofija, pasisemti naujų idėjų, pamatyti ir pajausti vieno seniausio Europos universiteto istoriją, tobulinti anglų kalbos įgūdžius,  pasisemti įkvėpimo bei ryžto pradėti diegti mūsų mokykloje pasaulyje pripažintą tarptautinę Kembridžo ugdymo programą.

     Vizito Kembridže metu susitikome su tarptautinių švietimo programų koordinatoriais, aptarėme mūsų mokyklos ir mokytojų siekius bei galimybes tapti Kembridžo švietimo programos dalimi. Mokyklos komandos susitikimas su Kembridžo programos vadovybe vyko Kembridžo universiteto spaudos ir vertinimo būstinėje. Ten pat apsilankėme senojoje Kembridžo universiteto spaustuvėje.

   Per likusį viešnagės laiką susipažinome su Kembridžo miestu, senuoju universitetu, kolegijomis, vaikščiojome istorija alsuojančiomis gatvelėmis, gėrėjomis gotikinėmis bažnyčiomis, į tvirtoves panašiais universiteto ir kolegijų pastatais, jų kiemeliais bei žydinčiais parkais ir skverais. Aplankėme keletą muziejų ir parodų, sutikome daug jaunų žmonių, vykome į ekskursiją, kurią anglų kalba vedė Kembridžo universiteto studentas.  Parsivežėme puikius įspūdžius, šūsnį namų darbų bei norą dirbti ir tobulėti. 

    Tikimės, kad tarptautinės Kembridžo programos diegimas skatins mokinius ugdyti(is) aukštesnio lygio mąstymo įgūdžius – problemų sprendimo, kritinio mąstymo, savarankiško tyrimo, bendradarbiavimo ir argumentavimo. Tai  įgūdžiai, kurie išliks visą gyvenimą, paruošiant mokinius tolimesniam gyvenimui. 

                Sausio 3 d. 12 val., bibliotekoje,

                Sausio 4 d. 9 val., bibliotekoje.

Lektorė  Ingrida Kupčiūnienė

   2. 2024 m. sausio 17 d. 13 val. seminaras mokytojams 

“Įtraukiojo ugdymo organizavimo ypatumai ir autizmo  spektro ar kitą raidos sutrikimą turinčio vaiko ugdymo programų pritaikymas”.

 Seminaras vyks 105 kab. 

Lektorė  Eglė Kairelytė – Sauliūnienė 

  Turbūt ne vienam kyla klausimas, ką mokytojai veikia mokinių atostogų metu. Taiso darbus, skaito knygas, keliauja, o gal mokosi?! Visi atsakymai – teisingi, nes mokinių atostogos suteikia galimybę mokytojams poilsį suderinti su profesine veikla, pabendrauti vieniems su kitais, smagiai praleisti laiką bei  įgyti naujų žinių. 

   Lietuvių kalbos mokytoja Neringa Kaselytė ėmėsi iniciatyvos ir suorganizavo mokytojams pažintinę edukacinę išvyką po Ukmergės raj. apylinkes.

  Balandžio 11 d. progimnazijos mokytojai lankėsi XVI a. pradžioje statytoje ir rekonstruotoje Siesikų dvaro pilyje, kur turėjo galimybę susipažinti su autentiška sienine tapyba, architektūriniais sprendimais, daugiau sužinoti apie  čia gyvenusių kilmingų didikų Siesickių giminę.

  Neišdildomą įspūdį paliko ir pasivaikščiojimas po Ukmergės senamiestį, kuris sužavėjo mokytojus įvairių stilių mūriniais pastatais,  maldos namais ir kitais istoriniais objektais. Pačiame miesto centre stūksantis Ukmergės piliakalnis priminė kadaise stovėjusios Vilkmergės pilies laikus, o balandžių skulptūros Ukmergėje priminė apie tarptautinio metalo meno plenero dalyvių darbus iš viso pasaulio.

  Pasigrožėjus Ukmergės krašto vaizdais, mokytojai turėjo galimybę paskanauti krosnyje keptu kugeliu su spirgais ir grietine bei apsilankyti prezidento A. Smetonos dvare. Čia mokytojai  susipažino su A. Smetonos šeimos gyvenimu, dvaro interjeru, išlikusiais asmeniniais daiktais ir nuotraukomis, turėjo galimybę išgirsti pikantiškų pasakojimų apie jo žmoną Sofiją Smetonienę. Pajusti tikrą tarpukario dvasią mokytojams padėjo dvare įkurtas namų kino teatras, bylojantis apie  autentiškus to meto svarbiausius prezidento A. Smetonos vizitus po Lietuvą,  svarbius susitikimus bei kadrus iš medžioklės.

  Mokytojai lankėsi ir 1935 m. prezidento įkurtoje vienoje moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų, kurioje surinkta nemažai leidinių, nuotraukų, metodinių priemonių, namų ūkio rakandų, atkurta autentiška mokytojo darbo ir gyvenamoji aplinka.

   Pažintinė edukacinė išvyka leido mokytojams pailsėti, įgyti naujų žinių, sustiprinti pilietinį tapatumą ir ugdyti pagarbą Lietuvos praeičiai.

   Ačiū idėjos iniciatorei už padovanotą smagų laiką kartu!

2022 m. gruodžio 29 d. progimnazijos mokytojai dalyvavo seminare “Mikroklimatas. Kas čia apie mus?”. Seminarą vedė  ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų mokyklos mokymo programų vadovė, konsultantė Birutė Ruplytė.

    Seminaro metu išsikėlėme du uždavinius – pirma, išanalizuoti 2022 m. atlikto mikroklimato tyrimo vertinimą, palyginti jo duomenis su 2021 m. atliktu tyrimu bei antra, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti gerinant progimnazijos mikroklimatą. Tyrimus atliko MB “Saugi darbo vieta”, apklausoje anonimiškai dalyvavo 36 mokytojai, kurie atsakė į 21 klausimą (keletas atsakymų diagramų pristatyta nuotraukų galerijoje).  Lektorė B. Ruplytė pristatė tyrimo išvadas bei rekomendacijas. Bendri tyrimo duomenys mokytojus ir mokyklos vadovus nudžiugino. Visi tiriamieji rodikliai neturėjo didelio nuokrypio nuo normos. Išryškėjo kelios probleminės vietos, į kurias, vykdant darbo procesus, ateityje reikia atsižvelgti ir stengtis pakeisti arba pagerinti. Mokytojai, susipažinę su tyrimo rezultatais, pasidaliję į penkias darbo grupes, bandė atsakyti į klausimus: Ką mums sako tyrimų rezultatai? Kaip mes galvojame, veikiame, jaučiamės? Ką mes galime ir turime padaryti su tuo? Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti? Bendrose grupių diskusijose išsikristalizavo kelios mintys – tyrimų rezultatai yra geri, tačiau reikia daugiau bendrauti ir bendradarbiauti, išsisakyti bei išklausyti kitą nuomonę, ieškoti kompromisų, o svarbiausia mintis, nuskambėjusi seminare – mokytojai myli savo darbą.

  Antroje seminaro dalyje ISM lektorė pristatė pokyčių būtinybę ir mūsų reakciją į juos, diskutavome, kodėl bijome/nebijome pokyčių, ką prarandame su pokyčiais (saugumo jausmą, žinojimą, stabilumą, įpročius, vertingumą), kaip įveikti priešiškumą pokyčiams, įvardino tris pasipriešinimo pokyčiams lygius: kultūrinį (čia neveiks), asmeninį (kas man iš to?), intelektinį (nesuprantu). Pasak B. Ruplytės,  ne taip seniai pagrindinė siekiamybė buvo užtikrinti organizacijoje stabilumą ir radikalių pokyčių pasitaikydavo retai, tačiau šiandien organizacijos veikia ne tik reaguodamos į pokyčius, bet ir juos inicijuodamos bei valdydamos, nes šiandien stabilumas išlaikomas būtent pokyčių pagalba. 

 Ačiū gerbiamai lektorei B. Ruplytei už mikroklimato tyrimo pristatymą, išsakytas mintis ir padrąsinimą, kuriant bendraujančią ir besimokančią organizaciją.

  2023 m. sausio 4-5 d. progimnazijoje vyko aštuntoji Mokytojų sueiga-konferencija “Gerosios patirties sklaida”. Šešiolika įvairių dalykų mokytojų ir specialistų (7 pradinių kl. ir 9 dalykų mokytojai) skaitė pranešimus apie geriausias, įdomiausias savo veiklų, pamokų patirtis, dalinosi pavyzdžiais, patarimais iš mokyklinio gyvenimo, pasakojo rimtus ir linksmus nutikimus pamokose. Dvi dienas klausėmės labai profesionalių šiuolaikiškų pranešimų bei praktinių mokymų. Norėtųsi  išskirti  pagrindines pranešimuose dominavusias temas: dalykinė integracija, klasių mikroklimatas, mokinių motyvacija, ukrainiečių mokymas, skaitymo ypatumai lietuvių ir anglų k. pamokose, skaitmeninių priemonių bei įrankių naudojimas. Daug dėmesio ir diskusijų sukėlė Lietuvos ir Anglijos mokyklų, jų mokinių ir mokytojų santykių palyginimai. Pranešimus paįvairindavo praktinės užduotys, jų netrūko abejose dienose (“išmaniosios grindys”, apskaičiavimai, kiek kofeino mokytojai suvartoja kasdien, “masažinis traukinukas” ir kt.). 

   Manau, kiekvienas mokytojas pasisėmė patirties iš kiekvieno pranešimo, kai kurie mintyse pasitikrino “ir aš taip darau”, išgirdo labai naudingų patarimų ir kilo begalė minčių, kaip keisti, įvairinti mokymo procesą, kaip tiesti tiltus gilesnei dalykinei integracijai, kaip padėti mokiniams mokytis. Tai pats geriausias kvalifikacijos kėlimo būdas, kai mokomės vieni iš kitų – mokytojai mokytojams.

   Liaudies išmintis byloja: “Norint kažką gauti – iš pradžių reikia duoti”. Taigi, vieni daug davė, kiti daug gavo. Tęsinio tikimės jau kitoje mokytojų konferencijoje. Ačiū visiems už įdomius, brandžius pranešimus. Geros kūrybinės kloties 2023 metais!

      Refleksija.

    “Mes, kaip ir daugelis mokytojų, prasidėjus naujiems metams sudarome naujus veiksmų planus, kaip gerinti ugdymo kokybę. Mokytojų sueigos metu išgirdome bendrą veiksmų planą, užkoduotą mokytojų pranešimuose: susitarimai, mokytis pačiam, išankstinis pasirengimas, pasitelkimas tinkamų priemonių darbui, veikti, nebijoti klysti, pagalba, gebėti susisteminti ir reflektuoti, organizuoti patyriminį ugdymą, ugdymą per žaidimus, projektinė veikla, aukšta motyvacija – udymo(si) sėkmė, būti empatiškiems ir svarbiausias virsmas – mokytojas yra mentorius. Mokytojas ne moko, o padeda mokiniams mokytis”, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Petrikienė.

                                   Pranešimų temos ir akimirkos iš jų – nuotraukų galerijoje.