Mokytojų veikla
2026 m. vasario 22 d. / Vilija Mozurienė
Metų mokytojas 2025!
Penkioliktąjį kartą “Spindulio” progimnazijos mokytojai rinko metų Mokytoją 2025.
Konkurencija buvo milžiniška! Taškas į tašką!
2025 metų mokytojomis išrinktos -
ILMA STONIENĖ, Kembridžo programos koordinatorė, anglų kalbos vyr. mokytoja ir
LINA GUBANOVIENĖ – muzikos mokytoja metodininkė.
Nuoširdžiai sveikiname abi mokytojas ir linkime toliau siekti profesinio tobulumo,
dalintis gerąja patirtimi bei garsinti “Spindulio” progimnaziją!
Progimnazijos mokytojai
Dalinimasis gerąja patirtimi
Mokytojų sueiga “Protų biblioteka” vyks
vasario 20 d. 11 val. aktų salėje.
Sueigos moderatorės -
direktorės pavaduotojos ugdymui Rasa Petrikienė ir Jolita Andriškevičiūtė -Raišienė
Pranešimus skaitys:
Sonata Pušinskienė, lietuvių k. vyr. mokytoja
Neringa Kaselytė, lietuvių k. mokytoja metodininkė
Inesa Jakutonienė, pradinių klasių mokytoja ekspertė
Audronis Bliavas, mokyklos IT specialistas
Jolanta Vasilevskienė – vyr. specialioji pedagogė
Rasa Bakšenskaitė-Jankauskė, logopedė
Vilija Mozurienė, progimnazijos direktorė
Mokytojų veikla
2026 m. vasario 20 d. / Inesa Jakutonienė
Konferencija „EFEKTAS 2026“ – kokia mokykla bus rytoj?
„Gyvename neapibrėžtumo laikotarpiu – geopolitika, ekonomika, technologijos keičiasi greičiau nei bet kada. Investicijos į švietimą visada atsiperka, tačiau rezultatai matomi tik po keletos metų. Todėl svarbiausia – mokyti vaikus ne tik žinoti, bet gebėti taikyti savo žinias.“
Vasario 18–19 dienomis dalyvavau konferencijoje „EFEKTAS 2026“, kurią organizavo „Lietuvos Junior Achievement“ organizacija. Tai buvo ne tik renginys apie švietimą – tai buvo žvilgsnis į ateities mokyklą ir labai konkretūs atsakymai į klausimą: ką galime pradėti daryti jau šiandien?
Pasaulis keičiasi – mokykla taip pat. Konferencijoje akcentuota, kad gyvename didelio neapibrėžtumo laikotarpiu. Ekonomika, technologijos, darbo rinka kinta sparčiau nei bet kada anksčiau. Todėl šiandien mokykla turi ugdyti ne tik žinias, bet ir gebėjimą jas taikyti, kritiškai mąstyti bei mokytis visą gyvenimą.
Dirbtinis intelektas mums turi būti tik pagalbininkas, ne konkurentas. Viena ryškiausių temų – dirbtinis intelektas švietime.
Buvo pabrėžta, kad DI nepakeis mokytojo, tačiau mokytojas, naudojantis DI, gali dirbti efektyviau. Šios technologijos padeda automatizuoti rutiniškas užduotis, kurti diferencijuotas užduotis ar generuoti idėjas pamokoms, taip paliekant daugiau laiko tiesioginiam darbui su mokiniais.
Vienas įsimintiniausių pranešimų buvo apie miego žmogui svarbą. Neuromokslo tyrimai rodo, kad nepakankamas miegas gali imituoti ADHD simptomus, o neišsimiegojus nauja informacija tiesiog neišsaugoma ilgalaikėje atmintyje. Kitaip tariant – be poilsio nėra ir efektyvaus mokymosi.
Konferencijoje daug kalbėta ir apie finansinį raštingumą bei saugumą skaitmeninėje erdvėje. Mokiniams būtina mokytis atpažinti sukčiavimo schemas, kritiškai vertinti informaciją ir atsakingai planuoti savo finansinę ateitį.
Renginyje dalyvavo ir Seimo narė Ingrida Šimonytė, kuri išreiškė palaikymą mokytojams. Ji pabrėžė, kad mokytojo profesija yra viena svarbiausių visuomenėje, o didžiausias patarimas pedagogams – pirmiausia gerbti save. Anot jos, tik tuomet mokytoją gerbs ir mokiniai, ir tėvai ir visa bendruomenė. Tai buvo stipri ir įkvepianti žinutė visiems salėje buvusiems pedagogams.
Konferencijoje kalbėjo ir lenktynininkas bei verslininkas Alanas Azakejev, kuris pasidalijo savo patirtimi bendradarbiaujant su „Lietuvos Junior Achievement“. Jis akcentavo, kad verslumas prasideda nuo drąsos veikti ir gebėjimo mokytis iš klaidų.
Pranešėjas pristatė ir savo įkurtą platformą „soci.lt“, kurios veikla orientuota į bendruomenių stiprinimą bei socialinių iniciatyvų plėtrą. Jo pavyzdys parodė, kaip verslas ir švietimas gali sėkmingai bendradarbiauti, kurdami realią vertę jaunimui.
Konferencija „EFEKTAS 2026“ priminė, kad pokytis prasideda nuo mažų žingsnių. Ateities mokykla kuriama šiandien – mūsų klasėse.
Nuotraukų galerija
Mokytojų veikla
2025 m. gruodžio 11 d. / Jolita Andriškevičiūtė Raišienė
Kelionė į Estiją: mokytojų atradimai ir įkvėpimai
Gruodžio pradžioje „Spindulio“ progimnazijos mokytojų komanda gavo
unikalią galimybę nuvykti į Estijos sostinę Taliną ir aplankyti Piaskiula
mokyklą. Žinodami, kad Estijos švietimo sistema nuolat puikiai
pasirodo tarptautiniuose reitinguose – pagal PISA rezultatus Estijos
penkiolikmečiai jau daugelį metų patenka tarp geriausiai įvertintų
mokinių pasaulyje, o žiniasklaidoje šalis neretai vadinama „naująja
Suomija“ – mokytojai su nekantrumu laukė galimybės iš pirmų lūpų
išgirsti, pamatyti ir patirti estų pedagogų kasdienybę.
Vos įžengus į mokyklą mus pasitiko nuotaikinga muzika – mokytojų
duetas lengvai improvizavo, sukurdamas įspūdį, tarsi būtume patekę į
kamerinio džiazo pasirodymą.
Dar drabužinėje atkreipėme dėmesį, kad mokiniai ir mokytojai čia
įpratę persiauti lauko batus ir į mokyklos erdves eiti lengvais batais, o
kartais, jei vidaus batai pamiršti ar pamesti, drąsiai keliauja ir basomis.
Tai padeda efektyviai palaikyti švarą – rudeniniai purvai lieka drabužinėse, o mokyklos grindys
išlieka tvarkingos.
Piaskiula mokykloje itin daug dėmesio skiriama tvarumui. Kiekviename aukšte stovi didelės
rūšiavimo dėžės, o svarbiausia – jose atliekos iš tiesų surūšiuotos teisingai. Visa mokykla erdvi,
šviesi, o koridorių zonos maksimaliai įdarbintos ir tampa tarsi „nematomais mokytojais“. Čia
radome žaismingą daugybos lentelę, kviečiančią mokinius mokytis žaidžiant, taip pat zonas, kuriose
matematikos prasmė atsiskleidžia realiame gyvenime: plakatuose aprašytos kasdienės situacijos,
kuriose prireikia skaičiavimo, matematikos kabineto durų atidarymo kampą galima pamatuoti
matlankiu, o koridoriaus grindyse esanti žyma pritaikyta šuolio į tolį matavimui – milimetrai,
centimetrai ir metrai čia tampa gyvi ir aiškiai suprantami.
Didelis dėmesys skiriamas judesiui. Mokyklos erdvėse gausu lipdukų ir žaidimų, skatinančių
šuoliuoti, šokinėti, pasilenkti, taip kuriama harmoninga pusiausvyra tarp akademinio mokymosi ir
fizinio aktyvumo. Sportinėms veikloms pritaikytų zonų čia tikrai daug, o kiekviena klasė kasdien
valandai eina į lauką – nepriklausomai nuo oro sąlygų. Šios mokyklos bendruomenė patvirtina
mintį, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga.
Kelionės metu smalsiai klausinėjome, lyginome patirtis,
svarstėme, ką galėtume perkelti į savo mokyklą, ir
pakvietėme estų mokytojus apsilankyti pas mus. Esame
įsitikinę, kad tokios išvykos ne tik praturtina, bet ir įkvepia
kurti tiek fizinę, tiek emocinę aplinką mokiniams, paremtą
gerosiomis ir pasiteisinusiomis praktikomis.
Iš Piaskiula mokyklos išvykome nesakydami head aega (viso
gero), o tarėme nägemist (iki susitikimo)!
Nuotraukų galerija
Mokytojų veikla
2025 m. lapkričio 11 d. / Diana Petruškienė
Konferencija „Ne metodinis“ Ukmergėje
Lapkričio 5-ąją Ukmergėje vyko pirmasis forumas „Ne metodinis“, subūręs daugiau nei šimtą pradinių klasių mokytojų iš visos Lietuvos. Į renginį susirinkę pedagogai dalijosi savo patirtimi, istorijomis iš kasdienio darbo su mokiniais, juokėsi, kalbėjosi ir įkvėpė vieni kitus naujoms idėjoms.
Konferencijoje dalyvavo ir mūsų progimnazijos mokytojos. Jos grįžo pasisėmusios įkvėpimo bei naujų minčių, kaip mokymą paversti dar labiau atliepiančiu vaikų gyvenimui.
Renginio metu vyko įkvepiantis susitikimas su Lietuvos Junior Achievement alumnu Alanu Azikejev, kuris priminė, kad antreprenerystė ir finansinis raštingumas gali prasidėti jau nuo pirmos klasės. Praktinis patyrimas, realūs išbandymai ir atsakomybės ugdymas padeda mokiniams greičiau bręsti, suprasti pinigų vertę bei drąsiau priimti sprendimus savo gyvenime. Tokie susitikimai primena, kad mokymasis – tai ne tik vadovėliai ir pratybos, bet ir gyvenimo patirčių kūrimas, kai tiek vaikai, tiek mokytojai auga kartu.
Nuotraukų galerija
Mokytojų veikla
2025 m. spalio 24 d. / Alma Raudonienė
Stažuotė Prancūzijoje: naujos idėjos, įkvėpimas ir kultūrinė patirtis
2025 m. liepos 21 d. – rugpjūčio 1 d. aš, prancūzų kalbos mokytoja Alma Raudonienė, dalyvavau kvalifikacijos tobulinimo programoje „Enseigner le FLE aujourd’hui : culture, société etnouvelles tendances“ („Šiuolaikinis prancūzų kaip užsienio kalbos mokymas: kultūra, visuomenė ir naujos tendencijos“) prestižinėje CAVILAM – Alliance Française Universitete, Vichy mieste, Prancūzijoje. Šios dviejų savaičių stažuotės metu gilinau savo kultūrines ir kalbines žinias, susipažinau su naujomis prancūzų kalbos mokymo tendencijomis bei inovatyviais metodais. Mokymus vedė patyrę lektoriai iš įvairių sričių – kalbos didaktikos, fonetikos, medijų ir literatūros.
Programą sudarė keli teminiai moduliai:
- „Kas yra prancūzai?“ – apie šiuolaikinės Prancūzijos kultūrą, stereotipus ir mitus, moterų vaidmenį visuomenėje bei prancūziškų dainų naudojimą pamokose.
- „Mokymas per penkis pojūčius“ – kaip pasitelkti regą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį, kad pamokos taptų įtraukiančios ir įsimintinos.
- „Podcastas klasėje“ – mokymasis dirbti su garsiniais formatais, kurti tinklalaides naudojant „Audacity“ programą.
- „Mokymas kitaip“ – sensorinė fonetikos, gramatikos ir kalbos ritmikos metodika. Stažuotės metu taip pat vyko plenarai ir susitikimai su prancūzų knygų autoriais bei leidėjais, o kultūrinė programa suteikė progą geriau pažinti šalį. Dalyviai aplankė Vichy miestą, kopė į Puy de Dôme kalną, lankėsi Lione ir Grenoblyje, kur susipažino su regionų kultūra, istorija ir prancūziška kasdienybe. Kelionės metu turėjau progą dar labiau pasinerti į prancūzišką gyvenimo ritmą ir kalbą realiame kontekste. Ši patirtis buvo itin praturtinanti. Grįžau su daugybe naujų idėjų, įkvėpimo ir praktinių įrankių. Mokymai padėjo pažvelgti į prancūzų kalbos pamokas kūrybiškiau – pasitelkiant muziką, literatūrą, žaidimus ir technologijas. Įgytos žinios ir patirtis bus taikomos prancūzų kalbos pamokose, skatinant mokinių kūrybiškumą, saviraišką bei domėjimąsi frankofoniška kultūra.
Nuotraukų galerija
Mokytojų veikla
2025 m. spalio 21 d. / Jolita Andriškevičiūtė Raišienė
Spalvota Mokytojų diena
Ar kada pagalvojote, kiek daug gali reikšti vienas padrąsinantis žodis?
Mokytojo žodis – dažnai būna tas, kuris pakylėja, motyvuoja, įkvepia.
Mokytojų diena – tai proga ištarti kiekvienam Mokytojui nuoširdų ačiū.
Šiemet Mokytojų dieną šventėme ypatingai. Ryte mokytojai turėjo galimybę neskubėdami
pasišnekučiuoti tarpusavyje, atsigerti gardžios kavos, nes jų vietoje „mokytojų batus pasimatavo“
mokinių tėveliai! Dėkojame jiems už entuziazmą, drąsą ir bendruomeniškumą, ugdant mūsų visų
vaikus. Klasėse netrūko smalsumo, juoko ir netikėtumų – pirmoji pamoka tą dieną buvo staigmena
ir mokiniams.
Per pietus visi gardžiavomės tradicine mokytojų dienos proga progimnazijos direktorės Vilijos
Mozurienės pagaminta moliūgų sriuba.
Vėliau visų laukė kūrybinė veikla – gaminome kvepalus. Kvapai, eksperimentai ir gera nuotaika
pavertė popietę tikra mažų atradimų švente.
Atrodė, kad nukeliavome į kitą visatą. Nors
edukacija vyko mokykloje, bet kvapuose ištirpo ir
laikas, ir vieta. Gera buvo atsitraukti nuo darbų ir
pabūti čia ir dabar. Sužinojome daug įdomių faktų,
negirdėtų augalų pavadinimų ir patyrėme kvapų
įvairovę. Mokytojus veikla nudžiugino, o kvapai
pažadino spalvotus prisiminimus.
Kitą dieną šventę tęsėme ramiai ir prasmingai –
klausėmės koncerto Šv. Kotrynos bažnyčioje.
Muzika ir aplinka sukūrė ypatingą atmosferą.
Tai buvo metas, kai mokytojai galėjo šiek tiek
sulėtinti žingsnį – pabūti kartu, pasidalinti
šypsenomis ir pokalbiais.
Nuotraukų galerija
Mokytojų veikla
2025 m. birželio 26 d. / Jolita Andriškevičiūtė Raišienė
Mokytojų edukacija
Ar žinote, kokia profesija turi stebuklingų galių? Teisingai – MOKYTOJO!
O kokius gi stebuklus jie daro? Kuria ateitį! Kasdien. Iš raidžių, skaičių, piešinių, juoko ar net
užsispyrimo. O ar žinote, koks nepaprastas yra mokytojo lagaminas! Ten – visas pasaulis! Ir dar
truputį daugiau: priemonių įkvėpimui, o jei prireikia, oro gurkšnio po šeštos pamokos; popieriaus
kalnai – vienas projektui, kitas svajonei, o trečias – švelniai sugerti ašarai, kai nepasiseka; debesų
debesys (tikrų ir virtualių) pilni mokinių paslapčių ir istorijų, kurias mokytojui patiki vaikai – nes žino:
ten jos bus saugios; elementų įkrovikliai – ir mobiliems telefonams, ir pavargusioms galvoms bei
širdims. O svarbiausia – lagaminas niekada nebūna vienodas, kaip ir nė viena diena mokykloje.
Kad mūsų lagaminai būtų pilni ne tik priemonių, bet ir įkvėpimo naujiems mokslo metams, šių
metų pabaigoje mokytojų komanda išsiruošė į mažą, bet ypatingą nuotykį – į Molėtus!
Ten mūsų laukė: žvaigždės, paslaptingasis Paukščių takas, šiek tiek fizikos, gamtos apkabinimas,
gardi žuvienė ir kitos vaišės ir, žinoma, mes patys: be skubėjimo, su šypsenomis, su arbata rankoje
ir pokalbiais iš širdies.
Ši kelionė – tarsi mygtukas „perkrauti“ ir švelnus priminimas, kodėl mes čia, ką kuriame, ir, kad
einant žeme būtina pakelti akis į dangų.
Mokytojų veikla
2025 m. birželio 4 d. / Vilija Mozurienė
Protų biblioteka
2025 m. birželio 5 d. aktų salėje vyks kasmetinė progimnazijos mokytojų gerosios patirties sueiga
“Protų biblioteka”
Mokytojai skaitys pranešimus, dalinsis gerąja patirtimi, ugdysis komunikavimo ir kitas dalykines kompetencijas. Sueigos koordinatorė Jolita Raišienė Andriškevičiūtė.
Mokytojų veikla
2025 m. kovo 27 d. / Neringa Kaselytė
Suomijos patirtis planuojant ir įgyvendinant įtraukųjį ugdymą suomių kalbos pamokose
2025 m. kovo 16–22 d. Joensū mieste Suomijoje praleidau
labai įdomią pažintinę savaitę, stebėdama, kaip mokoma
suomių kalbos įvairiose šalies ugdymo įstaigose. Gilintis
buvo paprasčiau, nes minėtą kalbą moku ir jos mokau.
Pirmąją dieną Joensū miesto švietimo skyriaus koordinatorė
Mirka Taavetti supažindino su švietimo sistema: suomių
kalbos mokymu tiek suomių, tiek migrantų vaikams, taip pat
su tarptautiniais mokyklų projektais ir bendradarbiavimu.
Kadangi vaikai, turintys mokymosi sunkumų, sutrikimų,
integruojami į bendrojo ugdymo įstaigas jau seniai,
didžiausius iššūkius kelia migrantų mokymas ir integravimas.
Pirmuosius metus atvykę vaikai mokosi suomių kalbos ir
kitų dalykų atskirti nuo suomių. Beje, grupėse po 10 vaikų.
Po metų, jeigu pasiekimai yra pakankamai geri, bent dalį
dalykų jau gali mokytis su vietiniais vaikais. Vaikai būdami
suomiškoje aplinkoje prisitaiko lengviau, todėl mažindami
atskirtį suomiai stengiasi neatskirti suaugusiųjų ir,
pavyzdžiui, kviečia juos kartą per savaitę po kelias valandas
mokytis kartus savo vaikais. Neseniai būtent šio miesto
švietimo skyrius pasiūlė pilotinį projektą, pavadintą Nonstop teatru, pagal kurį vaikai ir suaugusieji
leidžia bendrai laiką vaidindami. Vasarą šio teatro aktorių padėjėjais įdarbinami vyresniųjų klasių
mokiniai. Šis projektas laikomas pasiteisinusiu, todėl įgyvendinamas ir kituose miestuose.
Po šios apžvalginės pažinties keliavau į Mutalos pradinę mokyklą (Suomijoje pradinėje mokykloje
mokomasi šešerius metus). Tai yra akredituota Erasmus+ mokykla, todėl joje vykdoma daug
tarptautinių projektų, tarptautinių mainų programų: dažnai atvyksta stažuotojai ir mokiniai iš kitų
šalių, mokytojai dalinasi gerąja patirtimi su kitais. Pasak mokyklą pristačiusios mokytojos
Hannos-Kaisos Malinen, pastatas ir patalpos atnaujinti seniai, bet įstaigoje yra visko, ko reikia
kuriant jaukią, saugią aplinką. Kolegė paminėjo, kad Mutalos pradinę mokyklą lankantis aklas
berniukas turi galimybę dalyvauti fizinio ugdymo pamokose, nes tuo metu jo saugumą užtikrina ne
tik visąlaik jį lydinti padėjėja, bet ir dar vienas suaugęs asmuo. Nors mokosi tik 125 mokiniai, ne
vienoje klasėje yra atskirti kampeliai ar įrengtos patalpos vaikams, norintiems pabūti vieniems,
nusiraminti.
Pataluoto pagrindinėje mokykloje su mokytojomis Sini Nisonen ir Tuija Huovinen pavaikščiojusios į
klases, mokytojų kambaryje lyginome mūsų ir suomių mokytojų džiaugsmus ir iššūkius mokant
kalbos. Bendro turime daug: vietinių ir atvykusiųjų vaikų didžiulis noras ir, deja, nenoras mokytis
suomių kalbos kaip gimtosios arba, vadinamosios, antrosios kalbos, kultūriniai ir religiniai skirtumai,
socialinės problemos, kylančios iš šeimų. Pavyzdžiui, stebėjau suomių kalbos pamoką, vedamą
devintos klasės mokiniams atvykusiems iš Sirijos, Ukrainos ir rusijos. Ėmė pažįstamas liūdesys, kai
vaikinai, lankantys suomių kalbos pamokas dvejus metus, vos suregzdavo sakinį, mokytojai
atsakant į kitų klausimus, akivaizdžiai sprendė kitus klausimus savo gimtąja kalba. Laimei, to
negalima pasakyti apie visus.
Apie suaugusiųjų suomių kalbos mokymo tikslus ir metodus, tarptautines mainų programas
diskutavome Karelijos taikomųjų mokslų universitete, Joensuun regiono suaugusiųjų mokymo
centre, Rytų Suomijos universiteto mokytojų rengimo institute. Klausiausi Tapio Hokkanen
paskaitos jauniesiems mokytojams, mokslininkams, atvykusiems pagal mainų programą. Profesinio
mokymo centre Riveria susitikau su Lietuvos garbės konsulu Esa Karvinen, kuris taip pat yra centro
direktorius. Su miesto meru Jere Penttilä aptarėme mano įspūdžius.
Stažuotė buvo naudinga ne tik dėl to, kad turėjau galimybę pamatyti kolegų darbą, išgirsti, kaip jie
įveikia darbe kylančius sunkumus, bet ir darkart patvirtintu suvokimu, kad ir mes dirbame ne
blogiau už kitus.
Nuotraukų galerija
