Konferencija „Ne metodinis“ Ukmergėje
Lapkričio 5-ąją Ukmergėje vyko pirmasis forumas „Ne metodinis“, subūręs daugiau nei šimtą pradinių klasių mokytojų iš visos Lietuvos. Į renginį susirinkę pedagogai dalijosi savo patirtimi, istorijomis iš kasdienio darbo su mokiniais, juokėsi, kalbėjosi ir įkvėpė vieni kitus naujoms idėjoms. Konferencijoje dalyvavo ir mūsų progimnazijos mokytojos. Jos grįžo pasisėmusios įkvėpimo bei naujų minčių, kaip mokymą paversti dar labiau atliepiančiu vaikų gyvenimui. 
Renginio metu vyko įkvepiantis susitikimas su Lietuvos Junior Achievement alumnu Alanu Azikejev, kuris priminė, kad antreprenerystė ir finansinis raštingumas gali prasidėti jau nuo pirmos klasės. Praktinis patyrimas, realūs išbandymai ir atsakomybės ugdymas padeda mokiniams greičiau bręsti, suprasti pinigų vertę bei drąsiau priimti sprendimus savo gyvenime. Tokie susitikimai primena, kad mokymasis – tai ne tik vadovėliai ir pratybos, bet ir gyvenimo patirčių kūrimas, kai tiek vaikai, tiek mokytojai auga kartu.
Stažuotė Prancūzijoje: naujos idėjos, įkvėpimas ir kultūrinė patirtis
2025 m. liepos 21 d. – rugpjūčio 1 d. aš, prancūzų kalbos mokytoja Alma Raudonienė, dalyvavau kvalifikacijos tobulinimo programoje „Enseigner le FLE aujourd’hui : culture, société etnouvelles tendances“ („Šiuolaikinis prancūzų kaip užsienio kalbos mokymas: kultūra, visuomenė ir naujos tendencijos“) prestižinėje CAVILAM – Alliance Française Universitete, Vichy mieste, Prancūzijoje. Šios dviejų savaičių stažuotės metu gilinau savo kultūrines ir kalbines žinias, susipažinau su naujomis prancūzų kalbos mokymo tendencijomis bei inovatyviais metodais. Mokymus vedė patyrę lektoriai iš įvairių sričių – kalbos didaktikos, fonetikos, medijų ir literatūros.
Programą sudarė keli teminiai moduliai:
  •  „Kas yra prancūzai?“ – apie šiuolaikinės Prancūzijos kultūrą, stereotipus ir mitus, moterų vaidmenį visuomenėje bei prancūziškų dainų naudojimą pamokose.
  •  „Mokymas per penkis pojūčius“ – kaip pasitelkti regą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį, kad pamokos taptų įtraukiančios ir įsimintinos.
  •  „Podcastas klasėje“ – mokymasis dirbti su garsiniais formatais, kurti tinklalaides naudojant „Audacity“ programą.
  •  „Mokymas kitaip“ – sensorinė fonetikos, gramatikos ir kalbos ritmikos metodika.                                Stažuotės metu taip pat vyko plenarai ir susitikimai su prancūzų knygų autoriais bei leidėjais, o kultūrinė programa suteikė progą geriau pažinti šalį. Dalyviai aplankė Vichy miestą, kopė į Puy de Dôme kalną, lankėsi Lione ir Grenoblyje, kur susipažino su regionų kultūra, istorija ir prancūziška kasdienybe. Kelionės metu turėjau progą dar labiau pasinerti į prancūzišką gyvenimo ritmą ir kalbą realiame kontekste. Ši patirtis buvo itin praturtinanti. Grįžau su daugybe naujų idėjų, įkvėpimo ir praktinių įrankių. Mokymai padėjo pažvelgti į prancūzų kalbos pamokas kūrybiškiau – pasitelkiant muziką, literatūrą, žaidimus ir technologijas. Įgytos žinios ir patirtis bus taikomos prancūzų kalbos pamokose, skatinant mokinių kūrybiškumą, saviraišką bei domėjimąsi frankofoniška kultūra.
Spalvota Mokytojų diena
Ar kada pagalvojote, kiek daug gali reikšti vienas padrąsinantis žodis?
Mokytojo žodis – dažnai būna tas, kuris pakylėja, motyvuoja, įkvepia.
Mokytojų diena – tai proga ištarti kiekvienam Mokytojui nuoširdų ačiū.
Šiemet Mokytojų dieną šventėme ypatingai. Ryte mokytojai turėjo galimybę neskubėdami
pasišnekučiuoti tarpusavyje, atsigerti gardžios kavos, nes jų vietoje „mokytojų batus pasimatavo“
mokinių tėveliai! Dėkojame jiems už entuziazmą, drąsą ir bendruomeniškumą, ugdant mūsų visų
vaikus. Klasėse netrūko smalsumo, juoko ir netikėtumų – pirmoji pamoka tą dieną buvo staigmena
ir mokiniams.
Per pietus visi gardžiavomės tradicine mokytojų dienos proga progimnazijos direktorės Vilijos
Mozurienės pagaminta moliūgų sriuba.
Vėliau visų laukė kūrybinė veikla – gaminome kvepalus. Kvapai, eksperimentai ir gera nuotaika
pavertė popietę tikra mažų atradimų švente.
Atrodė, kad nukeliavome į kitą visatą. Nors
edukacija vyko mokykloje, bet kvapuose ištirpo ir
laikas, ir vieta. Gera buvo atsitraukti nuo darbų ir
pabūti čia ir dabar. Sužinojome daug įdomių faktų,
negirdėtų augalų pavadinimų ir patyrėme kvapų
įvairovę. Mokytojus veikla nudžiugino, o kvapai
pažadino spalvotus prisiminimus.
Kitą dieną šventę tęsėme ramiai ir prasmingai –
klausėmės koncerto Šv. Kotrynos bažnyčioje.
Muzika ir aplinka sukūrė ypatingą atmosferą.
Tai buvo metas, kai mokytojai galėjo šiek tiek
sulėtinti žingsnį – pabūti kartu, pasidalinti
šypsenomis ir pokalbiais.
Mokytojų edukacija
Ar žinote, kokia profesija turi stebuklingų galių? Teisingai – MOKYTOJO!
O kokius gi stebuklus jie daro? Kuria ateitį! Kasdien. Iš raidžių, skaičių, piešinių, juoko ar net
užsispyrimo. O ar žinote, koks nepaprastas yra mokytojo lagaminas! Ten – visas pasaulis! Ir dar
truputį daugiau: priemonių įkvėpimui, o jei prireikia, oro gurkšnio po šeštos pamokos; popieriaus
kalnai – vienas projektui, kitas svajonei, o trečias – švelniai sugerti ašarai, kai nepasiseka; debesų
debesys (tikrų ir virtualių) pilni mokinių paslapčių ir istorijų, kurias mokytojui patiki vaikai – nes žino:
ten jos bus saugios; elementų įkrovikliai – ir mobiliems telefonams, ir pavargusioms galvoms bei
širdims. O svarbiausia – lagaminas niekada nebūna vienodas, kaip ir nė viena diena mokykloje.
Kad mūsų lagaminai būtų pilni ne tik priemonių, bet ir įkvėpimo naujiems mokslo metams, šių
metų pabaigoje mokytojų komanda išsiruošė į mažą, bet ypatingą nuotykį – į Molėtus!
Ten mūsų laukė: žvaigždės, paslaptingasis Paukščių takas, šiek tiek fizikos, gamtos apkabinimas,
gardi žuvienė ir kitos vaišės ir, žinoma, mes patys: be skubėjimo, su šypsenomis, su arbata rankoje
ir pokalbiais iš širdies.
Ši kelionė – tarsi mygtukas „perkrauti“ ir švelnus priminimas, kodėl mes čia, ką kuriame, ir, kad
einant žeme būtina pakelti akis į dangų.
Protų biblioteka
2025 m. birželio 5 d. aktų salėje vyks kasmetinė progimnazijos mokytojų gerosios patirties sueiga 
“Protų biblioteka”
Mokytojai skaitys pranešimus, dalinsis gerąja patirtimi, ugdysis  komunikavimo ir kitas dalykines kompetencijas. Sueigos koordinatorė Jolita Raišienė Andriškevičiūtė.
Suomijos patirtis planuojant ir įgyvendinant įtraukųjį ugdymą suomių kalbos pamokose
2025 m. kovo 16–22 d. Joensū mieste Suomijoje praleidau
labai įdomią pažintinę savaitę, stebėdama, kaip mokoma
suomių kalbos įvairiose šalies ugdymo įstaigose. Gilintis
buvo paprasčiau, nes minėtą kalbą moku ir jos mokau.
Pirmąją dieną Joensū miesto švietimo skyriaus koordinatorė
Mirka Taavetti supažindino su švietimo sistema: suomių
kalbos mokymu tiek suomių, tiek migrantų vaikams, taip pat
su tarptautiniais mokyklų projektais ir bendradarbiavimu.
Kadangi vaikai, turintys mokymosi sunkumų, sutrikimų,
integruojami į bendrojo ugdymo įstaigas jau seniai,
didžiausius iššūkius kelia migrantų mokymas ir integravimas.
Pirmuosius metus atvykę vaikai mokosi suomių kalbos ir
kitų dalykų atskirti nuo suomių. Beje, grupėse po 10 vaikų.
Po metų, jeigu pasiekimai yra pakankamai geri, bent dalį
dalykų jau gali mokytis su vietiniais vaikais. Vaikai būdami
suomiškoje aplinkoje prisitaiko lengviau, todėl mažindami
atskirtį suomiai stengiasi neatskirti suaugusiųjų ir,
pavyzdžiui, kviečia juos kartą per savaitę po kelias valandas
mokytis kartus savo vaikais. Neseniai būtent šio miesto
švietimo skyrius pasiūlė pilotinį projektą, pavadintą Nonstop teatru, pagal kurį vaikai ir suaugusieji
leidžia bendrai laiką vaidindami. Vasarą šio teatro aktorių padėjėjais įdarbinami vyresniųjų klasių
mokiniai. Šis projektas laikomas pasiteisinusiu, todėl įgyvendinamas ir kituose miestuose.
Po šios apžvalginės pažinties keliavau į Mutalos pradinę mokyklą (Suomijoje pradinėje mokykloje
mokomasi šešerius metus). Tai yra akredituota Erasmus+ mokykla, todėl joje vykdoma daug
tarptautinių projektų, tarptautinių mainų programų: dažnai atvyksta stažuotojai ir mokiniai iš kitų
šalių, mokytojai dalinasi gerąja patirtimi su kitais. Pasak mokyklą pristačiusios mokytojos
Hannos-Kaisos Malinen, pastatas ir patalpos atnaujinti seniai, bet įstaigoje yra visko, ko reikia
kuriant jaukią, saugią aplinką. Kolegė paminėjo, kad Mutalos pradinę mokyklą lankantis aklas
berniukas turi galimybę dalyvauti fizinio ugdymo pamokose, nes tuo metu jo saugumą užtikrina ne
tik visąlaik jį lydinti padėjėja, bet ir dar vienas suaugęs asmuo. Nors mokosi tik 125 mokiniai, ne
vienoje klasėje yra atskirti kampeliai ar įrengtos patalpos vaikams, norintiems pabūti vieniems,
nusiraminti.
Pataluoto pagrindinėje mokykloje su mokytojomis Sini Nisonen ir Tuija Huovinen pavaikščiojusios į
klases, mokytojų kambaryje lyginome mūsų ir suomių mokytojų džiaugsmus ir iššūkius mokant
kalbos. Bendro turime daug: vietinių ir atvykusiųjų vaikų didžiulis noras ir, deja, nenoras mokytis
suomių kalbos kaip gimtosios arba, vadinamosios, antrosios kalbos, kultūriniai ir religiniai skirtumai,
socialinės problemos, kylančios iš šeimų. Pavyzdžiui, stebėjau suomių kalbos pamoką, vedamą
devintos klasės mokiniams atvykusiems iš Sirijos, Ukrainos ir rusijos. Ėmė pažįstamas liūdesys, kai
vaikinai, lankantys suomių kalbos pamokas dvejus metus, vos suregzdavo sakinį, mokytojai
atsakant į kitų klausimus, akivaizdžiai sprendė kitus klausimus savo gimtąja kalba. Laimei, to
negalima pasakyti apie visus.
Apie suaugusiųjų suomių kalbos mokymo tikslus ir metodus, tarptautines mainų programas
diskutavome Karelijos taikomųjų mokslų universitete, Joensuun regiono suaugusiųjų mokymo
centre, Rytų Suomijos universiteto mokytojų rengimo institute. Klausiausi Tapio Hokkanen
paskaitos jauniesiems mokytojams, mokslininkams, atvykusiems pagal mainų programą. Profesinio
mokymo centre Riveria susitikau su Lietuvos garbės konsulu Esa Karvinen, kuris taip pat yra centro
direktorius. Su miesto meru Jere Penttilä aptarėme mano įspūdžius.
Stažuotė buvo naudinga ne tik dėl to, kad turėjau galimybę pamatyti kolegų darbą, išgirsti, kaip jie
įveikia darbe kylančius sunkumus, bet ir darkart patvirtintu suvokimu, kad ir mes dirbame ne
blogiau už kitus.
Konferencija „Švietimas tvariam vystymuisi“
Vasario 25 d. Šiaulių Medelyno progimnazijoje vyko tarptautinė
metodinė – praktinė konferencija „Švietimas tvariam vystymuisi“.
Konferencijoje buvo pristatomi pranešimai, skirti tvarumo ugdymui
įvairiose švietimo įstaigose. Pagrindinė tema – kaip integruoti tvarumo
principus į ugdymo procesą, siekiant formuoti ekologinį sąmoningumą ir
atsakingą požiūrį į aplinką nuo ankstyvo amžiaus. Plenarinius
pranešimus skaitė: gamtos fotografas, lektorius Marius Čepulis –
pranešimas „Mitai apie gyvūnus“; biologinės įvairovės specialistas,
edukatorius, lektorius Tomas Pocius – pranešimas „Išmanusis gamtos
tyrinėjimas: kaip technologijos praplečia mokymosi ribas“; VU Šiaulių
akademijos Botanikos sodo vadovas dr. Martynas Kazlauskas
pranešimas – „Gamtamokslinis ugdymas botanikos sode“. Konferencijos
dalyviai išklausę plenarinius pranešimus pasiskirstė į tris darbo grupes.
Pirmoje darbo grupėje buvo analizuojami tvaraus vystymosi koncepcijos įgyvendinimo būdai
ugdymo įstaigose. Pranešėjai pristato įvairius metodus, kaip vaikams perteikti tvarumo idėjas per
praktinius užsiėmimus, kūrybines dirbtuves, STEAM metodikas bei tarptautinius projektus
(„Erasmus+“, „eTwinning“). Pavyzdžiui, vaikai gamina muzikos instrumentus iš antrinių žaliavų,
dalyvauja eksperimentuose, susijusiuose su biotechnologijomis, kuria produktus, tokius kaip
bioplastikas ar biodyzelinas, ir mokosi taikyti tvarumo principus technologijų pamokose.
Antroje darbo grupėje buvo nagrinėjamos įvairios tvarumo įgyvendinimo galimybės ugdymo
procese. Akcentuojamas vaikų ekologinio sąmoningumo ugdymas per žaidimus, patirtinį mokymąsi
ir praktines veiklas. Pristatomos idėjos, kaip kūrybiškai išnaudoti antrines žaliavas, organizuoti
interaktyvias veiklas, pavyzdžiui, kurti žaidimus ir mokymosi priemones iš perdirbtų medžiagų. Taip
pat aptariami STEAM strategijos taikymo būdai – skatinant vaikų eksperimentavimą, kūrybinį
mąstymą bei problemų sprendimo gebėjimus.
Trečioje darbo grupėje vyko diskusija apie tarptautinio bendradarbiavimo svarbą siekiant
tvarumo švietime. Pranešėjai iš įvairių šalių (Lietuvos, Lenkijos, Ispanijos, Graikijos, Rumunijos,
Kroatijos) dalijasi savo patirtimi, kaip tvarumo idėjos integruojamos į mokymo programas, anglų
kalbos pamokas, specialųjį ugdymą ir kitus švietimo aspektus. Pabrėžiama, kad globalūs tvarumo
iššūkiai reikalauja bendrų pastangų ir mokinių įtraukimo į įvairias ekologines iniciatyvas.
Be šių temų, pranešimuose buvo pateikiama daug konkrečių pavyzdžių, kaip pedagogai įvairiose
ugdymo įstaigose kuria tvarias mokymo priemones – nuo skaitmeninių žaidimų iki interaktyvių
ugdymo priemonių, skatinančių aplinkosaugos vertybių puoselėjimą. Taip pat aptariama, kaip
mokyklos ir darželiai prisideda prie ekologiško gyvenimo būdo formavimo, pavyzdžiui, perdirbdami
medžiagas, kurdami žaliąsias edukacines erdves ir organizuodami aplinkosaugos projektus.
Pranešimuose pabrėžiama, kad tvarumo ugdymas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuoseklaus
švietimo, bendruomenės įsitraukimo ir kūrybiško požiūrio. Pranešėjų patirtys rodo, kad įtraukus
mokinius į aktyvią veiklą ir suteikus jiems galimybę eksperimentuoti, galima efektyviai formuoti jų
atsakingą požiūrį į aplinką ir prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.
Technologijų mokytojas ekspertas Rolandas Matulevičius dirbo pirmoje darbo grupėje ir skaitė
pranešimą „Tvarumo įgyvendinimo galimybės technologijų pamokose“. Pranešime buvo rodomos
nuotraukos ir pateikta informacija apie tvarių mokymo priemonių gaminimą integruotose
technologijų ir gamtos mokslų, matematikos pamokose. Mokytojas pakomentavo portale „Vilnius
yra mokykla“ autorines pamokas, kuriose daug skiriama dėmesio edukacijoms netradicinėse
aplinkose – įvairiose Vilniaus miesto erdvėse: parkuose, pažintiniuose takuose, sveikatingumo ir
poilsio zonose. Pranešime buvo pateikti pavyzdžiai apie natūralių gamtinių medžiagų rinkimą,
panaudotų ir senų baldų, lentų, kitų medžio atliekų panaudojimą gaminant įvairius meniškus ir
praktiškai mokinių panaudojamus dirbinius.
Po pranešimų visi konferencijos dalyviai rinkosi kūrybines dirbtuves: stiklo draugystė, floristika
pamokoje, tvari mokymosi priemonė, vilnos sparnai, linksmosios kėdutės, kvapni žvakė.
Visi konferencijos dalyviai turėjo galimybę diskutuoti, užduoti klausimus pranešėjams ir prisirinkti
idėjų kaip praktiškai pritaikyti tvarumo idėjas ugdymo procese.
Metų Mokytojas – 2024
Sveikiname Rasą Buzienę - 
2024 metų Mokytoją!
Linkime ištvermės, sveikatos, kūrybiškumo, entuziazmo ir savo įkvepiančiu pavyzdžiu, kruopščiu darbu auginti Lietuvos pilietį. 

Progimnazijos mokytojai
Mokytojų bendrystė – didesnė mokinių sėkmė
     Jau kelis metus iš eilės Vilniaus lopšelis-darželis “Medynėlis” inicijuoja pedagogų dalijimąsi gerąja patirtimi ir organizuoja Vilniaus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų metodinę praktinę konferenciją “KŪRYBINĖS IDĖJOS+BENDRYSTĖ+INOVACIJOS 2024″.
     Šiais mokslo metais (lapkričio 14 d.) Vilniaus “Spindulio” progimnaziją konferencijoje atstovavo priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Rasa Bakšenskaitė-Jankauskė ir pradinio ugdymo mokytoja ekspertė Inesa Jančioraitė-Tichomirova kartu su 3c klasės mokinėmis Saule Lauciute bei Tėja Šermukšnyte.
     Mokytoja Rasa konferencijos metu skaitė pranešimą tema “Sklandus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio amžiaus vaikų kalbinės raiškos gebėjimų ugdymo(si) tęstinumas, formuojant ir stiprinant rišliojo pasakojimo įgūdžius”. Akcentavo vaikų kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos įgūdžių silpnėjimą: siaurėja vaikų ekspresyvusis žodynas, kalba lėčiau įsisavinama, silpnėja skaitymo įgūdžiai, patiriami sunkumai suvokiant tekstą, teksto atpasakojimo gebėjimų prastėjimas, nesidomėjimas skaitymu ir knyga. Mokytoja rekomendavo formuoti ir stiprinti vaikų rišliojo pasakojimo įgūdžius, nes:
• rišliojo pasakojimo ypatybės ne tik atskleidžia bendrąją vaiko kalbos (fonetikos, gramatikos, leksikos) raidą (ar tos raidos  nesklandumus), bet ir yra patikimas būsimo rašytinės kalbos įsisavinimo kokybės rodiklis;
• rišliojo pasakojimo metodas gali būti laikomas universaliu ir visa aprėpiančiu, nes gali parodyti jaunesniojo amžiaus vaikų kalbos raidos būklę bei pasirengimą akademinėms veikloms;
• atsižvelgiant į praktikų (logopedų, psichologų, pedagogų ir kt.) rekomendacijas, rišliosios kalbos užduotys taikomos ne tik kalbos raidos tyrimams, bet ir atliekant vertinimą ar teikiant logopedinę pagalbą bei psichoterapiniams tikslams. 
     Mokytoja Inesa pristatė pranešimą tema “Inovatyvių ugdymo(si) metodų taikymas pamokose”, kurio metu papasakojo apie inovatyvių ugdymo(si) metodų naudą mokiniams:
• taikant inovatyvius ugdymo(si) metodus pamokose mokiniams leidžiama įgyti ne tik teorinių žinių, bet ir geriau išmokti jas taikyti praktinėje veikloje, susipažinti su įvairiais praktinio taikymo būdais ir metodais. Mokiniai gali lavinti savo gebėjimus ne tik pamokose, bet ir popamokinėje veikloje;
 • bendradarbiaudami su mokytojais, savarankiškai ir su minimalia pagalba atlieka gautas kūrybines užduotis ir jas įgyvendina pamokų metu ir projektinėje veikloje;
 • inovatyvių metodų gausa padeda dalyvauti parodose, konkursuose, vedant integruotas pamokas, kuriant bei dalyvaujant tarptautiniuose projektuose.
     Tiek pradinio ugdymo mokytoja, tiek jos mokinės pateikė įvairių programėlių, aplikacijų pavyzdžių: ”Plickers”, “Eduten playground”, “Wordwall”, “Classroomscreen”, “mozaBook”, “Scratch” bei kokias užduotis, veiklas mokiniai gali jų pagalba atlikti. Matant akivaizdžius mokinių įgyvendintus projektus, pasitelkus inovatyvius metodus į pagalbą, nekyla abejonių, dėl jų naudingumo ir vertės šiuolaikiniame ugdymo(si) procese.
                                                                                                  Nenustokime dalintis ir bendradarbiauti!
                                                                                                                 Mokytojos Rasa ir Inesa
Tarptautinė stažuotė KLAX ugdymo įstaigų tinkle Berlyne
  Rugsėjo 25-28 d.d. Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos soc.pedagogė Lina Povilionienė lankėsi KLAX ugdymo įstaigų tinkle Vokietijoje (Berlyne). Šio tinklų ugdymo įstaigų Vokietijoje yra net 30. KLAX tinklą sudaro ikimokyklinio, priešmokyklinio, mokyklinio  ir pedagogų profesinio rengimo centrai. Vaiko gebėjimai, jų pokytis nuolatos stebimi ir fiksuojami specialiuose aplankuose (portfolio), kurie keliauja kartu vaiku visais ugdymo etapais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų emociniam ugdymui, kūrybiškumui. STEAM ir meninės veiklos-mokymosi proceso pagrindas. Mokiniai turi visas galimybes teorines žinias pritaikyti praktiškai. Vyresnių klasių mokiniai turi galimybę iš antrinių žaliavų kurti įvairius produktus, kuriuos parduoda internetinėje platformoje. 
Visose įstaigose jaučiasi labai šilta mokytojų mokinių santykiai. Kiekvienas rytas prasideda nuo bendro klasės vadovų susitikimo su auklėtiniais, aptariami dienos planai, o pamokų pabaigoje vyksta refleksija.