Tėvų linija
Siekiant suteikti daugiau konsultacijų – psichologinių žinių ir rekomendacijų įvairiais tėvystės klausimais – „Tėvų linijos“ darbo laikas ilginamas ir pradeda dirbti daugiau psichologų-konsultantų. Dabar nemokamu numeriu 8 800 900 12 galima skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val. 
Apie vaikų nerimo priežastis ir mažinimo būdus
Kiekvieną dieną girdime žinias apie tai, kas vyksta
pasaulyje, Lietuvoje ir šalia mūsų. Didėjant pandemijai,
natūraliai auga žmonių nerimas ir baimės.
Išryškėja keletas reagavimo būdų: vieni atrodo ramūs,
atsipalaidavę, nesisaugo ir kitų nesaugo; kiti nerimauja,
renka informaciją, kaip apsaugoti save ir artimuosius nuo
vis prie mūsų artėjančio viruso; treti panikuoja, jaučia labai
stiprų nerimą, baimę ir stresą.
O šalia mūsų vaikai. Vaikai turėtų išlikti ramūs.
O kaip vaikai gali būti ramūs, jei šalia panikuojantys
suaugusieji bei visą dieną sklinda informacija apie
užsikrėtusius, mirusius iš radijo ir televizijos bei mirga
kompiuterio ekranuose? Vaikams nerimą kelia pilni namai maisto atsargų, nerimastingi suaugusiųjų
pokalbiai, nuolatinis klausimas įvairių laidų apie virusą. Juos taip pat neramina nežinojimas,
nesupratimas kas vyksta ir pan.
Todėl, kaip visada, būtina kalbėti su vaiku.
Kalbėjimasis, kad ir ne itin malonia, netgi skaudžia tema nerimą sumažina:
• Vaikui sakykime tiesą nieko neslėpdami, bet nedramatizuodami.
• Drąsinkime paklausti, kas vaikui rūpi.
• Išgirskime, ką jis sako.
• Nuraminkime (virusas nekelia didelio pavojaus vaikams ir daugeliui suaugusiųjų, galime pateikti
skaičius, kiek daug žmonių suserga, serga nesunkiai ir persirgę pasveiksta).
• Svarbu paminėti, kad karantinas būtinas, kad būti namuose, dėvėti kaukes, laikytis reikiamo
atstumo bei higienos yra būtina, kad tai reikalinga, kad virusas kiek įmanoma greičiau pasitrauktų.
• Jei vaikas klaustų, ko nežinote, atsakykite, kad nežinote, kad kai sužinosite, jam pasakysite.
• Skatinkite klausti: „Kai turėsi klausimų, klausk“.
• Pasidalinkite jausmais: „Gal baisu? Liūdna? Pikta?“ Akcentuokime, kad normalu jausti visokius
jausmus.
Pokalbio būdas priklauso nuo vaikų amžiaus.
Kuo vaikas mažesnis, tuo labiau su juo reikia kalbėti trumpai ir paprastai, pavyzdžiui, galima
priminti tą laiką, kai vaikas sirgo, turėjo temperatūros, kosėjo, čiaudėjo, pasakant, kad panašiai
būna ir susirgus koronavirusu.
O su paaugliais vertėtų pasikalbėti, apie tai: ką jie sužino internete, paskatinti domėtis
patikimais informacijos šaltiniais, bei susitarti dėl laiko, kada bus domimasi žiniomis, o kitą laiką
skirti nuolatiniam kasdieniniam gyvenimui (per didelis informacijos kiekis skatina nerimą).
Jei mus apima stiprūs sunkūs jausmai, atsitraukime nuo vaiko: gal geriau kažkam paskambinti,
pereiti prie mėgstamos veiklos. O su vaiku pakalbėti, kai nerimas atslūgsta. Meluoti neverta.
Sveikas nerimas yra reikalingas, nes mus apsaugo, padeda išgyventi, išlikti.
O svarbiausia nepamiršti, kad vaikai mus nuolat stebi, vertinti situacijas mokosi ir jausmus
perima iš mūsų.
Darbo karantino sąlygomis planas COVID- 19
                                                                                    Dėmesio! 
Skelbiami svarbūs dokumentai:
     1. Vilniaus “Spindulio” progimnazijos direktorės įsakymas 2020-03-23 Nr. V-42 “Dėl COVID -19 situacijų valdymo grupės sudarymo”.
         2. Vilniaus “Spindulio” progimnazijos darbo karantino sąlygomis planas (COVID -19).
       3. Vilniaus “Spindulio” progimnazijos pasirengimo galimam užsikrėtimo virusu COVID-19 atvejui priemonių ir veiksmų, patvirtinus užsikrėtimo virusu COVID-19 atvejį švietimo įstaigoje, planas”.
KOVAS – sąmoningumo didinimo mėnuo
     Elektroninės patyčios plinta žaibiškai – „Vaikų linija“ kviečia sužinoti, kaip jas sustabdyti.
Kovą „Vaikų linija“ skelbia Sąmoningumo didinimo mėnesiu BE PATYČIŲ, šiemet kviesdama visuomenę sutelkti dėmesį į patyčias virtualioje erdvėje. Kas trečias tėvas teigia nežinantis, kaip reikėtų reaguoti, jei jo vaikas susidurtų su patyčiomis internete. „Vaikų linija“ kartu su partneriais pristato socialinę kampaniją „Internete BE PATYČIŲ“, kuria siekia suteikti reikalingų žinių suaugusiems ir vaikams, kaip tinkamai elgtis, susidūrus su elektroninėmis patyčiomis.
    Kampanijos nuoroda https://internete.bepatyciu.lt suaugusieji ras reikalingus atsakymus, kaip pastebėti, kad vaikas patiria elektronines patyčias, kaip apie tai prakalbinti vaiką, kokios yra elektroninių patyčių formos, ką daryti ir ko svarbu nedaryti, jei vaikas patiria žeminantį elgesį internete, kokių veiksmų imtis, jei vaikas pats tyčiojasi iš kitų arba stebi elektronines patyčias, ir daugelį kitų.     
     Tėvai savo žinias apie patyčias tarp vaikų gali pasitikrinti ir pagilinti, spręsdami specialų tėvams skirtą mokymų kursą internetu: https://mokymaitevams.bepatyciu.lt.                                                              Svetainėje bepatyciu.lt visada galima rasti aktualios informacijos vaikams, tėvams ir švietimo įstaigų darbuotojams apie patyčias, jų prevenciją, tinkamus reagavimo būdus ir patyčių situacijų sprendimą.
Teisinių žinių konkursas ,,Temidė”
   Kovo 2 dieną  Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato  pareigūnai subūrė aptarnaujamos teritorijos moksleivius į teisinių žinių konkursą „Temidė“. 
Konkurso tikslas – skatinti jaunimo atsakingumą ir pilietiškumą, ugdyti moksleivių kūrybiškumą, skatinti švietimo įstaigų bendruomenių bei teisėsaugos institucijų bendravimą ir bendradarbiavimą. Šiemet konkurso dalyviai varžėsi ir jėgas aiškinosi įvairių sričių klausimuose. 
     Dalyvavo dvi Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos 8A klasės mokinių komandos. Mokiniai dalyvavo protmūšyje, kurio klausimai buvo apie  teisės pažeidimų prevencijos veiksmingumą, policijos veiklą. 
,,Kaip spręsti tarp mokinių kylančius konfliktus?”
    Kasdieniame savo darbe dažnai girdžiu klausimą: ,,Ką daryti, susipykau su draugu?”, prašymų padėti išspręsti vienokį ar kitokį konfliktą, ypač paauglių tarpe.
   Vasario 2 dieną 6A klasės valandėlės metu, aptarėme, kas yra konfliktas, kokios jų rūšys, galimi sprendimo būdai ir pasekmės.
   Darbas vyko komandose, mokiniai, padedami klasės auklėtojos Jurgitos Perednienės, piešė konfliktines situacijas, pristatinėjo savo darbus ir pateikė konfliktinių situacijų sprendimo būdus.
    Ši pamoka buvo labai naudinga, nes išsiaiškinome, ką yra konfliktas? Dabar jau žinome, kad konfliktai – tai natūrali mūsų gyvenimo dalis, todėl labai svarbu išmokti valdyti savo emocijas, o taip atsitikus – mokėti juos taikiai spręsti. Sužinojome, kad konfliktas – tai stiprus energijos užtaisas, kurį svarbu nukreipti teisinga linkme. Pavyzdžiui, laiku sustoti ir ,,atvėsti“, kai pradedame jausti, kad mane ,,neša“, o tam reikalinga valia.
    Spręsti konfliktus galima išmokti. Taigi mokykitės tiesiog klausyti ir įsiklausyti, nepasiduokite savo vidiniams nusistatymams ir vertinimams.
,,Kurkime geresnį internetą kartu”
Šių metų Saugesnio interneto savaitės šūkis: ,,KURKIME GERESNĮ INTERNETĄ KARTU”. Su mokiniais kalbėjome apie tai, kad kompiuteris ir internetas yra puikūs išradimai, bet ir apie tai, jog reikia mokėti jais saugiai naudotis. Kalbėjome, jog norėdami apsisaugoti nuo tam tikrų grėsmių internete turime žinoti ir laikytis taisyklių. Vaikai ir jaunimas gali padėti sukurti geresnį internetą, būdami malonūs ir pagarbūs kitiems internete, saugodami savo ir kitų reputaciją. Kaip ir kiekvienais metais, įsitraukėme į ,,Draugiško interneto” svetainės veiklas. Trečiokams labai patiko pamokėlės ,,Apuoko pamokėlių” kortelių žaidimas. Vyresnių klasių mokinai, kartu su klasių vadovais, diskutavo temomis:
,,Privatumas, nuotraukos internete”; ,,Socialiniais tinklai: kas tavo draugai?”; ,,Pažink netinkamą turinį internete” ir pan. Penktų klasių mokiniams paskaitą apie saugų internetą vedė bendruomenės pareigūnė Laura Šimonienė.
OPKUS diegimas mokykloje
OPKUS diegimas mokykloje: 
• Padeda išlaikyti progimnazijoje Olweus programos įgyvendinimo laikotarpiu pasiektus rezultatus; 
• Sudaro prielaidas pasinaudoti progimnazijos personalo kompetencijomis, įgytomis Olweus programos vykdymo metu;
 • Padeda sistemingai vykdyti patyčių prevenciją;
 • Suteikia galimybę atlikti mokinių apklausą Olweus klausimynu ir tokiu būdu stebėti patyčių lygio ir ypatumų kaitą mokykloje. 
Olweus apklausos duomenimis nuo 2017 m. patyčių atvejų mokykloje sumažėjo 18 %.
 • Padeda telkti progimnazijos bendruomenę imantis veiksmų prieš patyčias bei leidžia įvertinti tų veiksmų efektyvumą. 
Olweus patyčių ir smurto prevencijos programos tikslas: kurti saugią aplinką, gebėti pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti.
Pažink save
Visi pastebime, kokie staigūs kultūriniai, politiniai,
ekonominiai pokyčiai vyksta mūsų šalyje ir
pasaulyje. Todėl jau mokykloje siekiama, kad
mokiniai ne tik turėtų kuo daugiau žinių,
informacijos, bet ir būtų kūrybingi, mokėtų
diskutuoti, kritiškai mąstyti, gebėtų prisitaikyti prie
nuolat kintančių gyvenimo sąlygų. Taigi, mokykla
atlieka svarbų vaidmenį ugdant mokinių socialinius
įgūdžius. Socialiniai įgūdžiai padeda kurti
efektyvius santykius bei prisitaikyti prie aplinkos,
elgtis pagal priimtinas elgesio normas ir taisykles.
Svarbiausia yra tai, kaip jaučiamės viduje ir ką su jausmais darome. Vaikai, norintys išmokti būti
laimingais, liūdnais, piktais, nedrąsiais, džiugiais, užsispyrusiais, atvirais, renkasi į tikslinės socialinių
įgūdžių ugdymo grupės ,,Pažink save” užsiėmimus. Grupėje žaidžia, kalbasi, piešia, atlieka užduotis
ir puikiai leidžia laiką 3-4 klasių mokiniai. Grupės veiklų metu išbandyti būdus, padedančius nurimti,
mokytis laikytis taisyklių, priimtinais būdais spręsti konfliktus, ugdyti toleranciją bei pasitikėjimą
savimi, padeda mokyklos psichologė Raminta Beinerytė ir socialinė pedagogė, pradinių klasių
mokytoja Daiva Kudulytė.
Dažnai, po užsiėmimo grįždami į namus, vaikai parsineša užduotėlių, skirtų tėveliams. Jos primena,
kad tėvai nuolat būdami užimti, turi rasti laiko apkabinti savo vaiką, pasikalbėti, pasidžiaugti sėkme,
pasidalinti rūpesčiais, kartu paieškoti sprendimų ar tiesiog pabūti kartu…
,,Draugauk, bendradarbiauk, suprask, priimk, padėk, saugok”
    Šiuolaikiniame pasaulyje kasdien tenka bendrauti su aplinkiniais, priimti tam tikrus sprendimus, spręsti kylančias problemas. Labai svarbu ugdyti socialinius įgūdžius: jie padeda kurti efektyvius santykius bei prisitaikyti prie aplinkos, elgtis pagal priimtinas elgesio normas ir taisykles. Mokykloje labai svarbu mokytis tarpusavio santykių formavimo. Suvokti, ką jaučia kitas žmogus, mokėti džiaugtis, o kartais ir liūdėti. Išklausyti kitą, mokėti išbūti grupėje, atlikti bendras užduotis. Ieškoti ir rasti kompromisą konfliktinėse situacijose. Mokėti atsipalaiduoti, valdyti jausmus, kai kiti erzina, ginti savo teises, mokėti siekti užsibrėžtų tikslų.
     Jausmų supratimas, tinkama jų raiška, vertybės, tarpusavio bendravimas, komandinis darbas  – tai tik keletas emocinio intelekto komponentų. Ir tai  yra kasdieniai įrankiai, lavinami padedantys mums jaustis laimingais, spręsti sunkumus, mėgautis santykiu su savimi bei supančiu pasauliu. 
     Socialinių įgūdžių užsiėmimų metu kartu su mokiniais naudojamės ugdymo priemonėmis skirtomis tiek individualioms, tiek komandiniams užduotims atlikti. Žaidimų metu mokiniai atsipalaiduoja, mokosi lengviau pažinti jausmus, priimti tinkamus sprendimus.