Šios iniciatyvos dėka mes: sportuojame, bendraujame, susiburiame vieningai bendrystei, kad galėtume padėti kitiems, kad drauge ištiestume ranką jos stokojantiems Lietuvos vaikams.

Mūsų paaukoti pinigai padės: Lietuvoje įsteigtiems 27 vaikų dienos centrams bei  vykdomoms programoms, kurios stiprina psichologinį vaikų atsparumą.

Šiandien mums, įpratusiems prie šiuolaikinio gyvenimo, sunku įsivaizduoti, kaip senovėje žmonės gyveno, ką valgė, kokiais ginklais kariavo, kodėl vandenį nešėsi  iš šaltinių, o namuose niekada neužgesdavo ugniakuras. Geriausia tai suprasti padeda gyvosios istorijos tyrinėjimas autentiškoje aplinkoje.

Rugsėjo 13d. 5b ir 5c klasių mokiniai per edukacinę sporto ir turizmo dieną lankėsi sevovės Vikingų kaime ir teoriniu bei patyriminiu būdu susipažino su senovės baltų gyvensena ir karyba Lietuvoje, žaidė viduramžių žaidimus, pagilino savo etnokultūrines žinias apie to meto lietuvių papročius ir tradicijas.

Atvykusius mokinius pasitiko protėvių aprėdais vilkintys edukatoriai. Penktokai buvo suskirstyti į dvi komandas. Vieni ėjo ruošti valgių viduramžių puotai, kiti svečiavosi kario buveinėje. 

Penktokai susipažino su  senovinio žmogaus racionu, šeimos tradicijomis, sužinojo, kas buvo auginama, iš kur atkeliavo įvairūs maisto produktai. Mokiniai turėjo galimybę patys ruošti valgius lauko virtuvėje, kūrenti laužus, malti ir sijoti miltus, minkyti tešlą ir kepti paplotėlius, rinkti žoleles, virti arbatą, skrudinti grūdus ir linų sėklas, ruošti pagardus, gaminti naminį sviestą ir ruoštis viduramžių puotai. Džiugu, jog mokiniai aktyviai įsitraukė į edukacines veiklas ir visus darbus atliko labai atsakingai ir su didžiule meile. Vėliau sunešę visus patiekalus į Vikingų menę bei ištarę slaptažodį, ragavo savo rankomis pasigamintas vaišes. Penktokai liko maloniai nustebinti, kaip iš paprasčiausių produktų galima pasigaminti tokius gardžius ir sveikus patiekalus. Ypač daug pagyrų sulaukė kepti paplotėliai bei sviestas pagardintas česnako skiltelėmis bei kepintos linų sėklos.

Kario buveinėje mokinius pasitiko senovės karys, kuris penktokus supažindino su senovės lietuvių kovomis, demonstravo lietuvių ir kryžiuočių aprangas, ginkluotę. Penktokai turėjo galimybę pasimatuoti kario apdarus ir išmėginti jėgas treniruotėse. Mokiniai įsitikino, kiek ištvermės ir fizinio pasirengimo turėjo turėti senovės kariai, vilkėdami 20 kg sveriančius šarvus ir dar kautis su priešais. Stovyklavietėje vyko karių pratybos, kurių metu penktokai treniravosi vieni su kitais ir mokėsi įvairių taktinių manevrų (sudaryti apsaugines skydų sienas, tiksliai vykdyti komandas, tinkamai pulti priešą, gintis).

Vėliau penktokai smagiai leido laiką lauke – žaidė senovinius žaidimus, varžėsi krepšinio ir futbolo aikštelėse, vaikščiojo lynu, laipiojo sienelėmis, lankėsi senovės suvenyrų krautuvėlėje.

Ši patyriminė edukacija 5 - tų klasių mokiniams leido susipažinti ne tik su senovės baltų gyvensena ir karyba, bet ir leido įgyti naujų praktinių žinių, lavinti komandinius įgūdžius, gerinti fizinį pasirengimą, bet ir papildyti formalųjų ugdymą etnokultūra, istorija, senosiomis technologijomis, ugdant pažinimo, komunikavimo, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetencijas (K1, K2, K7).

         Alytus turi ir 4 tiltus. Vienas iš jų yra aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas Alytuje 2015 m., įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.  Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 240,52 m. Mokiniai patyrė didelį ispūdį praeinant šiuo tiltu. 

        Toliau mūsų pažintis su Alytumi tęsėsi miesto kraštotyros muziejuje. Čia mokiniai modernių ir interaktyvių ekspozicijų dėka susipažino su Alytaus istorija. Miesto raida perteikiama istoriniais dokumentais, žemėlapiais, atvirukais, fotografijomis, vaizdo medžiaga, įvairiomis interaktyviomis veiklomis. 

        Vėliau turėjome edukaciją apie tradicinę dzūkų veiklą – bitininkystę. Mokiniai sužinojo daug naudingos informacijos apie bitę ir jos šeimą. Išsiaiškino, kaip susidraugauti su bite, kad ji neįgeltų, susipažino su bitininkystės istorija, sužinojo, kaip gyvena bičių šeimyna, ką ji veikia, kaip dirba. Aptarėme vieną iš pagrindinių bičių produktų – vašką. Gamindami natūralaus vaško rankų darbo žvakes, sužinojome kaip atsirado žvakė, kaip keitėsi laikui bėgant jos reikšmė, kodėl tiek nedaug būta žvakių liejikų, ar tai amatas ar pomėgis, kodėl Dzūkijoje ilgiausiai išlaikyta autentiška tradicija. Išbandėme tris žvakių gamybos technikas ir pasigaminome sau puikų suvenyrą. 

       Mokiniams ir mokytojoms Alytus paliko tikrai didžiulį įspūdį ir pranoko visus lūkesčius. Žengdami į vasaros atostogas linkime nenustoti keliauti ir pažinti įvairiausius Lietuvos miestus ir miestelius.