EBRU menas
Ebru menas – tai mažytis stebuklas, kai piešinys kuriamas ant
vandens. Ši technika leidžia kurti unikalius ir nuostabius raštus
vandens paviršiuje, kurie vėliau perkeliami ant popieriaus lapo.
Manoma, jog ebru yra gana senas menas, turintis senas
tradicijas ir yra kilęs iš Turkijos.
Ebru technikoje naudojami specialūs dažai, kurie plūduriuoja ant
vandens, ir šiuo būdu sukuriamos unikalios, dažnai abstrakčios
formos ir raštai. Menininkai gali naudoti įvairias priemones,
tokias kaip šepetėliai, adatos ar net šakelės, kad sukurtų įdomias
struktūras ir tekstūras. Kai manipuliuojant dažais sukuriamas
norimas piešinys, popieriaus lapas atsargiai padedamas ant
vandens ir sukurti raštai sugula popieriuje.
Ebru tapyba dažnai naudojama ne tik kaip meninė forma, bet ir
kaip dekoratyvinis elementas knygų apipavidalinimui ar įvairiems
daiktams puošti.
Spalio 16 d. Vilniaus lopšelio-darželio „Medynėlis“ mokytoja
Jelena svečiavosi PM1 „Spinduliukų“ grupėje ir vaikus
supažindino su šiuo nekasdieniu menu. Sunku perteikti vaikų reakcijas ir patirtas emocijas, išvydus
jų sukurtą piešinį ant vandens popieriaus lape.
Ebru menas – tai įspūdingas menas, reikalaujantis ne tik techninių įgūdžių, bet ir kūrybiškumo bei
kantrybės. Šiai terapinei veiklai amžius nesvarbus. Tad kviečiame kiekvieną patirti Ebru meno
magiją.
Mokymosi nuotykiai: kaip patirtinis ugdymas formuoja vaiką
Patirtinis mokymas – tai tokia
ugdymo strategija, kai
mokomasi iš patirties.
Galimybė pačiam patirti
įvairius procesus praplečia
mokymosi lauką, įtvirtina
gaunamas žinias, padeda
įsiminti naujus dalykus.
Mokomasi tiek iš savo, tiek iš
kito žmogaus patirties.
Patirtinio ugdymo pagrindinis
siekis – aktyvi, savarankiška,
žingeidi, iniciatyvi asmenybė.
Patirtis savaime nebūtinai
taps mokymosi šaltiniu, todėl vaikai nuo 4 metų mokosi reflektuoti tai, ką patiria. Nuo 6 metų
vaikas jau gali daryti išvadas, ką šis naujas patyrimas reiškia ir kam jis bus naudingas. Žinodami tai į
mūsų priešmokyklinukų kasdieninę planuotą veiklą stengiamės įtraukti kuo daugiau patirtinių
veiklų. Gilindamiesi į savaitės temą „saugus namuose“ daug kalbėjome apie saugumą, apie tai kas
gali padėti iškilus pavojui, kas yra pirmoji pagalba ir pan. Taip pat kėlėme klausimą, kas yra „saugus
internetas“ (vaizduojamas „mėlynojo meškiuko“ ženklu) ? Įsiminėme raidžių P-P-P reikšmę (
Patikrink, Paskambink, Padėk ). Įdomiausia patirtimi vaikams buvo pirmosios pagalbos suteikimas
„draugui susižeidus“. Vėliau po šių veiklų vaikai reflektavo, kokį darbą norėtų dirbti: gelbėti žmonių
gyvybes ir rinktis gydytojo profesiją. Gera galvoti, kad mūsų kasdieninės patirtinės veiklos gali
inicijuoti gydytojų skaičiaus augimą Lietuvoje.
6a klasė Energetikos ir technikos muziejuje
Savo gimtąjį miestą pažįstame puikiai ir, atrodo, esame apsilankę beveik
visuose muziejuose. Visgi kai kada apsilankę dar kartą, prisimename
pateikiamą informaciją arba atrandame ką nors netikėto, naujo. Tokia
prasminga diena 6a klasei buvo spalio devintoji, kai mokiniai, lydimi
mokytojų Gretos Gedminaitės ir Neringos Kaselytės, apsilankė Energetikos ir
technikos muziejuje. Pirmiausia visi nuskubėjo į Virsmo salę, kurioje stebėjo
puikų, didelio susidomėjimo sulaukusį pristatymą apie žmogaus santykį su
energija. Šeštokai išgirdo daug įdomių dalykų apie mokslininką Nikolą Teslą:
jo pasišventimą mokslui, stalčiuje paslėptus patentus, lydėjusią sunkumus,
sėkmę ir, deja, liūdną gyvenimo pabaigą. Patys dalyvaudami bandymuose,
klausydamiesi kiek neįprastos ausiai muzikos, mokiniais aiškinosi Faradėjaus
narvo veikimo principą. Po to vykusios ekskursijos metu klausėsi apie R. J.
Van de Graaffo sukurtą elektrostatinį generatorių, atsinaujinančių
energetikos išteklių panaudojimą kasdieniame gyvenime, dirbtinio intelekto
galimybes ir trūkumus. Antrajame aukšte mokiniai klausėsi mokytojos
Neringos Kaselytės vedamos ekskursijos apie Vilniaus pramonę, P. Vileišio
indėlį ją vystant, apžiūrėjo praėjusio amžiaus septintajam dešimtmečiui
būdingą lietuvių butą.
Apibendrinant norisi pasidžiaugti, kad Energetikos ir technikos muziejuje 6a
klasė lankėsi ne šiaip sau. Balandžio pabaigoje tada dar penktokai dalyvavo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos globojamame “Atliekų kultūros”
egzamine, buvo paskelbti aktyviausia klase ir gavo specialųjį prizą –
apsilankymą aprašytame muziejuje. Smagu buvo dalyvauti ir smagu buvo
prizą atsiimti.
Aviečių sodinimo akcija
Spalio mėnuo – pats laikas sodinti vaismedžius ir
vaiskrūmius. Progimnazijos direktorė V.
Mozurienė mokyklai padovanojo kelis šimtus
rudeninių aviečių krūmų ir paskelbė akciją
“Apsodinkime mokyklą avietėmis”. Sodinti
aviečių suskubo 5b klasės mokiniai su gamtos
mokytoju V. Pavlovu bei 2a ir 2b klasių mokiniai
su mokytojomis V. Tuganauskiene ir E. Pacevič.
Tai buvo praktinė gamtos pažinimo (anglų kalba)
pamokos dalis. Mokiniai sodino avietes, nešiojo vandenį ir jas gausiai laistė. Tikimės, kad kitą
rudenį visi galėsime skanauti saldžių aviečių mokyklos avietyne.
Kviečiame dalyvauti Tarptautiniame ,,Solidarumo bėgime 2024″
”Spindulio” progimnazijos bendruomenė  prisideda prie tarptautinės iniciatyvos  “Solidarumo bėgimas 2024″
Jau 11 metų kiekvieną rudenį mus pasitinka Tarptautinė iniciatyva ,,Solidarumo bėgimas”. Džiaugiamės galėdami ir mes prisidėti prie šios iniciatyvos ir padėti tiems, kam labiausiai reikia mūsų visų pagalbos.
Šios iniciatyvos dėka mes: sportuojame, bendraujame, susiburiame vieningai bendrystei, kad galėtume padėti kitiems, kad drauge ištiestume ranką jos stokojantiems Lietuvos vaikams.
Mūsų paaukoti pinigai padės: Lietuvoje įsteigtiems 27 vaikų dienos centrams bei  vykdomoms programoms, kurios stiprina psichologinį vaikų atsparumą.
Mūsų mokykloje ši Solidarumo bėgimo iniciatyva organizuojama spalio 14-18 dienomis.
Nebūkime abejingi, padėkime tiems kam mūsų pagalbos labai reikia!

Rudens kompozicijos
Ruduo. Jis sužiba neįtikėtinai nuostabiomis šiltomis
spalvomis ir dovanoja įvairiausias gėrybes, bei užburia savo
grožiu ir ramybe.
4 c klasės mokiniai, pasitelkdami savo fantazija,
kūrybiškumu ir spalvinga aplinka, sukūrė rudens kompozicijas
iš rudeniškų gėlių, lapų ir kitų rudens gėrybių.
Susikurti grožį nėra sudėtinga. Pats procesas ramina ir
atpalaiduoja, o spalvinga puošmena priverčia nusišypsoti net
ir lietingą dieną.
Priešmokyklinukų veikla mokykloje
Saldainių kūrėjai
Rugsėjo 13-ąją, progimnazijoje organizuotą Sporto ir turizmo dieną,
6a ir 6c klasių mokiniai lankėsi Šiauliuose. Nors kelionės metu už
langų lijo, autobuse aidėjo juokas ir draugiškas šurmulys. Smagu
buvo ir pirmoje stotelėje – „Rūtos“ šokolado fabriko muziejuje.
Edukatorė pavaišino saldainiais, papasakojo šokolado kelionės į
Europą istoriją, apie jo populiarėjimą Lietuvoje XX-ajame amžiuje.
Pažaidę ir pažiūrėję filmuką šeštokai
nukeliavo į kūrybines dirbtuves. Jose
kūrė širdelės formos saldainius iš
pieniško, tamsaus ir baltojo šokolado,
pagardindami įvairiaspalviais dražė ir
pabarstukais, bei marcipaninius rutuliukus. Saldūs mokinių kūriniai dar
kartą parodė, kad mūsų vaikai labai kūrybingi ir kad jų darbai galėtų
papuošti ne vienos šokolado parduotuvės vitrinas.
Po linksmos edukacijos abi klasės nuvyko į Kryžių kalną. Mokiniai
netruko pasidalinti mintimis, kad ši vieta nejučia priverčia nuščiūti,
susikaupti.
Nors kelionė truko visą dieną, jos pabaigoje vaikai kalbėjo, kad laikas
praėjo per greitai, kad kartu norėjosi pabūti dar bent porą valandų.
Jeigu taip, vadinasi, kelionė pavyko.
5-okų edukacinė išvyka į Vikingų kaimą
Šiandien mums, įpratusiems prie šiuolaikinio gyvenimo, sunku įsivaizduoti, kaip senovėje žmonės gyveno, ką valgė, kokiais ginklais kariavo, kodėl vandenį nešėsi  iš šaltinių, o namuose niekada neužgesdavo ugniakuras. Geriausia tai suprasti padeda gyvosios istorijos tyrinėjimas autentiškoje aplinkoje.
Rugsėjo 13d. 5b ir 5c klasių mokiniai per edukacinę sporto ir turizmo dieną lankėsi sevovės Vikingų kaime ir teoriniu bei patyriminiu būdu susipažino su senovės baltų gyvensena ir karyba Lietuvoje, žaidė viduramžių žaidimus, pagilino savo etnokultūrines žinias apie to meto lietuvių papročius ir tradicijas.
Atvykusius mokinius pasitiko protėvių aprėdais vilkintys edukatoriai. Penktokai buvo suskirstyti į dvi komandas. Vieni ėjo ruošti valgių viduramžių puotai, kiti svečiavosi kario buveinėje. 
Penktokai susipažino su  senovinio žmogaus racionu, šeimos tradicijomis, sužinojo, kas buvo auginama, iš kur atkeliavo įvairūs maisto produktai. Mokiniai turėjo galimybę patys ruošti valgius lauko virtuvėje, kūrenti laužus, malti ir sijoti miltus, minkyti tešlą ir kepti paplotėlius, rinkti žoleles, virti arbatą, skrudinti grūdus ir linų sėklas, ruošti pagardus, gaminti naminį sviestą ir ruoštis viduramžių puotai. Džiugu, jog mokiniai aktyviai įsitraukė į edukacines veiklas ir visus darbus atliko labai atsakingai ir su didžiule meile. Vėliau sunešę visus patiekalus į Vikingų menę bei ištarę slaptažodį, ragavo savo rankomis pasigamintas vaišes. Penktokai liko maloniai nustebinti, kaip iš paprasčiausių produktų galima pasigaminti tokius gardžius ir sveikus patiekalus. Ypač daug pagyrų sulaukė kepti paplotėliai bei sviestas pagardintas česnako skiltelėmis bei kepintos linų sėklos.
Kario buveinėje mokinius pasitiko senovės karys, kuris penktokus supažindino su senovės lietuvių kovomis, demonstravo lietuvių ir kryžiuočių aprangas, ginkluotę. Penktokai turėjo galimybę pasimatuoti kario apdarus ir išmėginti jėgas treniruotėse. Mokiniai įsitikino, kiek ištvermės ir fizinio pasirengimo turėjo turėti senovės kariai, vilkėdami 20 kg sveriančius šarvus ir dar kautis su priešais. Stovyklavietėje vyko karių pratybos, kurių metu penktokai treniravosi vieni su kitais ir mokėsi įvairių taktinių manevrų (sudaryti apsaugines skydų sienas, tiksliai vykdyti komandas, tinkamai pulti priešą, gintis).
Vėliau penktokai smagiai leido laiką lauke – žaidė senovinius žaidimus, varžėsi krepšinio ir futbolo aikštelėse, vaikščiojo lynu, laipiojo sienelėmis, lankėsi senovės suvenyrų krautuvėlėje.
Ši patyriminė edukacija 5 - tų klasių mokiniams leido susipažinti ne tik su senovės baltų gyvensena ir karyba, bet ir leido įgyti naujų praktinių žinių, lavinti komandinius įgūdžius, gerinti fizinį pasirengimą, bet ir papildyti formalųjų ugdymą etnokultūra, istorija, senosiomis technologijomis, ugdant pažinimo, komunikavimo, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetencijas (K1, K2, K7).

Su 5b ir 5c klasių mokiniais keliavo ir patyriminėje edukacijoje  dalyvavo  klasių vadovės Sonata Pušinskienė ir Jolita Andriškevičiūtė-Raišienė
Pažintis su Alytumi
        Prieš vasaros atostogas 2b klasės mokiniai išvyko į šeštą pagal dydį Lietuvos miestą bei didžiausią Dzūkijos miestą – Alytų. Dzūkija tikrai turi kuo didžiuotis, ypač gamtos turtais – Alytus ne išimtis. Miestas labai žalias, apsuptas Nemuno kilpomis, čia yra net 11 gamtos parkų, 14 gamtos paminklų, 8 mitologinės vietos, 17 piliakalnių aplink Alytų. Du iš jų mes ir aplankėme – tai Alytaus piliakalnis -  šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas, istorijos ir kultūros paminklas.  Piliakalnis apipintas nesuskaičiuojama gausybe legendų. Viena iš jų byloja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą. Kitas piliakalnis, į kurį įkopėme nėra labai aukštas, tačiau įspūdingas dėl savo formos -  nupjautos keturkampės piramidės formos, dėl kurios seniau piliakalnis dar vadintas Balnakalniu, vėliau imtas vadinti Napoleono kepure.
         Alytus turi ir 4 tiltus. Vienas iš jų yra aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas Alytuje 2015 m., įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.  Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 240,52 m. Mokiniai patyrė didelį ispūdį praeinant šiuo tiltu. 
        Toliau mūsų pažintis su Alytumi tęsėsi miesto kraštotyros muziejuje. Čia mokiniai modernių ir interaktyvių ekspozicijų dėka susipažino su Alytaus istorija. Miesto raida perteikiama istoriniais dokumentais, žemėlapiais, atvirukais, fotografijomis, vaizdo medžiaga, įvairiomis interaktyviomis veiklomis. 
        Vėliau turėjome edukaciją apie tradicinę dzūkų veiklą – bitininkystę. Mokiniai sužinojo daug naudingos informacijos apie bitę ir jos šeimą. Išsiaiškino, kaip susidraugauti su bite, kad ji neįgeltų, susipažino su bitininkystės istorija, sužinojo, kaip gyvena bičių šeimyna, ką ji veikia, kaip dirba. Aptarėme vieną iš pagrindinių bičių produktų – vašką. Gamindami natūralaus vaško rankų darbo žvakes, sužinojome kaip atsirado žvakė, kaip keitėsi laikui bėgant jos reikšmė, kodėl tiek nedaug būta žvakių liejikų, ar tai amatas ar pomėgis, kodėl Dzūkijoje ilgiausiai išlaikyta autentiška tradicija. Išbandėme tris žvakių gamybos technikas ir pasigaminome sau puikų suvenyrą. 
       Mokiniams ir mokytojoms Alytus paliko tikrai didžiulį įspūdį ir pranoko visus lūkesčius. Žengdami į vasaros atostogas linkime nenustoti keliauti ir pažinti įvairiausius Lietuvos miestus ir miestelius.