Nuotolinio mokymosi pabaiga
Atostogos…..
Vasara, jūra ir saulė
Kopų smilgose, pienių laukuos
Tas laimingas vaikiškas pasaulis
Vėl paskęs stebuklinguos žieduos…..
Vasara – tai lyg atlygis už visa, ką padarėme rudenį,
žiemą ir pavasarį. Vaikams – tai atlygis už mokymąsi,
už nuoširdumą, žaismingumą… Mokytojams ir tėvams
- vasaros saulės spindesys už rūpestį, darbą, meilę,
kantrybę….Vasara, vasara, vasara… tai tarsi diplomas, padėka už viską, ką pastaraisiais mėnesiais
teko pakelti, išmokti, suprasti, iškęsti …
Pagaliau baigėsi nuotolinis mokymasis. Tai buvo nelengvas iššūkis tiek mokiniams, tiek
mokytojams, tiek tėvams. Vaikams šis iššūkis buvo sunkus, nes jie labiausiai ilgėjosi draugų, gyvo
bendravimo, žaidimų… Paradoksas: karta, kurią mes vadiname „google“, interneto karta, pasirodo,
vis dėlto labiausiai vertina tikrą, o ne virtualų bendravimą… Visiems buvo nelengva, bet svarbiausia
buvo – išlikti pozityviems. Manau mums pavyko. Ir tai rodo mūsų nuostabūs darbeliai, piešiniai….
Teatro dailė
Ar prisimenate, kaip įėjote pirmą kartą į teatrą?Ar
paklausėte savęs, kada, kas mums yra teatras?
Kas mes teatre?
Šis stebuklingas pasaulis pagauna mus ir nusineša
dviem trim valandom ten, kur viskas kitoniškai….
Ar kada nors pajutote kvapą, teatro kvapą: dulkių,
šviesų, rūbų, dekoracijų….Taip, dekoracijų. Dažnai
su tuo terminu susitinkame ir mokykloje.
Mokiniai vaidina, rengia koncertus, pasirodymus.
Labai svarbu mokėti patiems pasigaminti
dekoracijas.
Vaikai tampa tarsi mažieji scenografai atsakingi už scenos vaizdą. Tai visai kas kita nei piešimas.Čia ,,
įjungiamas‘‘ erdvinis mąstymas. Vaikai savo rankomis padaro daiktus ir žaidžia, vaidina su jais.
Taigi, kas yra scenografija?
Scenografija – tai teatro dailė, scenovaizdžio kūrimo menas. Svarbiausi jos elementai: scenos
erdvė, dekoracijos, kulisai, kostiumai, apšvietimas ir techniniai scenos įrenginiai.
Mes su mokiniais pabandėme būti scenografais savo koncertui, spektakliui, renginiui. Labai
dėkingas laikas, kuriame namuose – čia pilna naudingų niekučių, kurie labai pravers atliekant
užduotį.
Kol renginiai neprasidėjo, visus kviečiame pasižiūrėti. Keliaukime, tik tyliai…
Priešmokyklinio ugdymo organizavimas nuo 2020 m. gegužės 18 d.
    Nuo 2020 m. gegužės 18 d. Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijoje pradedamas ugdymo procesas priešmokyklinio ugdymo grupių vaikams, kuriems neįmanoma užtikrinti priežiūros namuose.  
   Organizuojant priešmokyklinį ugdymą progimnazijoje Vilniaus savivaldybė informuoja: 
  Dėl ugdymo proceso atnaujinimo. 
   Nuo š. m. gegužės 18 d. pradedamas ugdymo procesas daliai vaikų, kuriems neįmanoma užtikrinti priežiūros namuose, likę vaikai ugdomi namuose nuotoliniu būdu, kadangi karantinas tęsiamas. Tėvams pateikti pažymų iš darbdavių nereikia. Tėvai nusprendžia patys dėl vaikų atvedimo į ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo grupę.
   Dėl termometrų ir kitų priemonių.
   Visomis reikiamomis priemonėmis, kurios reikalingos ugdymo įstaigoje – termometrais, apsaugos priemonėmis (veido apsaugos kaukės, vienkartinės pirštinės, dezinfekcinis skystis, skydai ir kt.) – pasirūpina įstaiga ir steigėjas. Iš tėvų nereikalaujame reikiamų priemonių ir primename, kad bet kokios rinkliavos iš tėvų yra griežtai draudžiamos. 
    Dėl mokesčio.
    Nuo gegužės 18 d. mokamas maitinimo (jeigu mokykla maitinimą organizuojama) ir ugdymo mokestis tik už lankytas dienas. Vaikai, nelankantys ir ugdomi nuotoliniu būdu, nei už maitinimą, nei už ugdymą nemoka.
   Dėl nedarbingumo pažymėjimų tėvams.
   Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas, jeigu:
  •       Yra būtinybė prižiūrėti vaiką, ugdomą pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą, arba pagal specialiojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia iki 21 metų.      
  •       Vaikas serga lėtinėmis ligomis. 
  •       Vaikas gyvena su asmenimis, priklausančiais rizikos grupėms, kuriuos reikia saugoti: tai yra, vyresniais nei 60 metų ar sergančiais sunkiomis lėtinėmis ligomis. Sunkių lėtinių ligų sąrašas prisegtas.
Šeimos diena
     Kur kitur jei ne šeimoje, artimųjų apsuptyje, randame paguodą, supratimą, palaikymą. Kartu išgyvename gražiausias akimirkas ir negandas. Šeima – brangiausias žmogaus turtas.       
    3c klasės mokiniai sveikina visas šeimas su Tarptautine Šeimos diena. Linkime, kad jūsų šeimose visuomet vyrautų darna, niekuomet nestigtų atjautos ir supratimo, kad juose augtų laimingi vaikai. Mylėkite ir gerbkite vieni kitus ir svarbiausia – visuomet atraskite laiko pabūti drauge. 
Gražios šventės!
Gyvi ornamentai dailės pamokoje
Eslandos Ermaškevičiūtės piešinys, 5b kl.
      Pavasaris, lydimas saulės, šalnų, kvepiančio vėjo, žingsniuoja sparčiu žingsniu. Šiuo gražiausiu metų laiku, kada gamta tiesiog plyšte plyšta, mirga, raibuliuoja pavasariniais žiedais, gal pristigote idėjų? Idėjų, kaip įdomiau pertvarkyti gėlių darželį ar sodelį. Čia jums gali būti puikūs pagalbininkai jūsų vaikai.                      
      Penktų klasių mokiniai per dailės pamoką turėjo užduotį ,,Gyvi ornamentai‘‘ - sukurti darželio, sodelio planą. Jie internete, tėvelių žurnaluose ieškojo, žiūrėjo, kaip tvarkomi žmonių gėlynai ir bandė kurti patys. Kai kuriems pavyko puikiai. Kitų tai buvo pirmas bandymas, gal kiek kuklesnis. Bet labai svarbu, kad šie jauni žmonės mokosi kurti, planuoti, derinti. Jie mokosi gėrio, grožio pagrindų, meilės gamtai, aplinkai.         
     Pagalvokite, argi nesvarbi dailės pamoka ugdant jaunimą? Aš labai tikiu, kad maži meilės gamtai skiepai kažkada pražys gražiausiais žiedais.                                                         
                                       Dailės mokytoja metodininkė 
Rima Vaitkevičiūtė
Vaivorykštė vaiko akimis
Dovana mamai – sveikinimo atvirukas
Mes kartais būname liūdni
Ir, rodos, trūksta tik lašelio meilės.  
Norėtųsi pabūt ilgiau su tavimi, 
Bet laiko, deja, vis maža…    
        Kasdien mes augam didesni  
        Ir vis rečiau paklausiam:    
       Kaip gi sekas, mama?
       Viskas gerai, gerai, kai tu esi šalia…    
               Aš širdyje labai myliu savo mamą,    
              Tau mano šypsena, ašaros mano.     
               Aš širdyje labai myliu savo mamą,                 Brangiausią šiam pasaulyje. 
Dažnai mes būnam vieniši
Ir nieko nereik, tik apkabint mane,
Pabūti dviese nors trumpam vieni,
Bet laiko, deja, vis maža…    
        Kasdien mes augam didesni   
        Ir vis rečiau paklausiam:      
        Kaip gi sekas, mama?
  (Eilėraščio autorius – Andrius Borisevičius)
5 – 7 klasių mergaitės per nuotolines technologijų pamokas vykdė projektą „Dovana mamai –
sveikinimo atvirukas“ balandžio 21 – 23 dienomis. Technologijų pamokose mokinės nuoširdžiai ir
su meile gamino spalvingus atvirukus, kuriuos puošė ir dekoravo įvairiais gėlių žiedais ir
plasnojančiais drugeliais. Dauguma mokinių šią užduotį atliko kūrybiškai: derino įvairių spalvų
žiedlapius, rinko atviruko pagrindinę formą bei spalvą.
Ypatingai nustebino 7b klasės mokinė Lėja, kuri pati sukūrė dizainą ir savaip, originaliai
pagamino dovaną mamai – sveikinimo atviruką! Lėja išskirtinai kūrybiškai nupiešė žiedlapius ir
drugelius, kuriuos puikai iškirpo ir suklijavimas ant atviruko! Puikius atvirukus pagamino 7b klasės
mokinės Silvija, Austėja, Dominyka, Augustė, Skaistė, Evita, Gustė, kuri papildomai dekoravo
atviruką puošniais debesėliais ir įdomiais žiedlapiais.
Kūrybiškus ir išskirtinai spalvingus bei puošnius atvirukus pagamino 5a klasės mokinės Ugnė,
Emilė, Ula, 5b – Justė, Ugnė S.,5c – Dovilė, Laura, Paula, 6a – Kamilė, 6b – Gabrielė V., Faustė, 7a –
Saulė R.
Visos mokinės sukūrė ir pagamino spalvingas, šventines dovanas savo mamai – atvirukus.
Lietuvoje šiais metais Motinos dienos šventė yra gegužės trečiąją dieną. Pasveikinkime mamas!
Apie vaikų nerimo priežastis ir mažinimo būdus
Kiekvieną dieną girdime žinias apie tai, kas vyksta
pasaulyje, Lietuvoje ir šalia mūsų. Didėjant pandemijai,
natūraliai auga žmonių nerimas ir baimės.
Išryškėja keletas reagavimo būdų: vieni atrodo ramūs,
atsipalaidavę, nesisaugo ir kitų nesaugo; kiti nerimauja,
renka informaciją, kaip apsaugoti save ir artimuosius nuo
vis prie mūsų artėjančio viruso; treti panikuoja, jaučia labai
stiprų nerimą, baimę ir stresą.
O šalia mūsų vaikai. Vaikai turėtų išlikti ramūs.
O kaip vaikai gali būti ramūs, jei šalia panikuojantys
suaugusieji bei visą dieną sklinda informacija apie
užsikrėtusius, mirusius iš radijo ir televizijos bei mirga
kompiuterio ekranuose? Vaikams nerimą kelia pilni namai maisto atsargų, nerimastingi suaugusiųjų
pokalbiai, nuolatinis klausimas įvairių laidų apie virusą. Juos taip pat neramina nežinojimas,
nesupratimas kas vyksta ir pan.
Todėl, kaip visada, būtina kalbėti su vaiku.
Kalbėjimasis, kad ir ne itin malonia, netgi skaudžia tema nerimą sumažina:
• Vaikui sakykime tiesą nieko neslėpdami, bet nedramatizuodami.
• Drąsinkime paklausti, kas vaikui rūpi.
• Išgirskime, ką jis sako.
• Nuraminkime (virusas nekelia didelio pavojaus vaikams ir daugeliui suaugusiųjų, galime pateikti
skaičius, kiek daug žmonių suserga, serga nesunkiai ir persirgę pasveiksta).
• Svarbu paminėti, kad karantinas būtinas, kad būti namuose, dėvėti kaukes, laikytis reikiamo
atstumo bei higienos yra būtina, kad tai reikalinga, kad virusas kiek įmanoma greičiau pasitrauktų.
• Jei vaikas klaustų, ko nežinote, atsakykite, kad nežinote, kad kai sužinosite, jam pasakysite.
• Skatinkite klausti: „Kai turėsi klausimų, klausk“.
• Pasidalinkite jausmais: „Gal baisu? Liūdna? Pikta?“ Akcentuokime, kad normalu jausti visokius
jausmus.
Pokalbio būdas priklauso nuo vaikų amžiaus.
Kuo vaikas mažesnis, tuo labiau su juo reikia kalbėti trumpai ir paprastai, pavyzdžiui, galima
priminti tą laiką, kai vaikas sirgo, turėjo temperatūros, kosėjo, čiaudėjo, pasakant, kad panašiai
būna ir susirgus koronavirusu.
O su paaugliais vertėtų pasikalbėti, apie tai: ką jie sužino internete, paskatinti domėtis
patikimais informacijos šaltiniais, bei susitarti dėl laiko, kada bus domimasi žiniomis, o kitą laiką
skirti nuolatiniam kasdieniniam gyvenimui (per didelis informacijos kiekis skatina nerimą).
Jei mus apima stiprūs sunkūs jausmai, atsitraukime nuo vaiko: gal geriau kažkam paskambinti,
pereiti prie mėgstamos veiklos. O su vaiku pakalbėti, kai nerimas atslūgsta. Meluoti neverta.
Sveikas nerimas yra reikalingas, nes mus apsaugo, padeda išgyventi, išlikti.
O svarbiausia nepamiršti, kad vaikai mus nuolat stebi, vertinti situacijas mokosi ir jausmus
perima iš mūsų.
Sveiki sulaukę šv. Velykų!
Trumpalaikis pamokos projektas ,,Kaip tu šiandien jautiesi?”
Šypsokis ir pasaulis šypsosis su tavimi. Tai ne tik gražūs, bet ir tyrimais patvirtinti žodžiai. Deja, bloga nuotaika plinta taip pat greitai, kaip ir gera. Šių dienų pasikeitimai ragina mus netik fiziškai prisitaikyti, bet ir emociškai. Mūsų savijauta yra mums labai svarbi.
Kiekvieną dieną susiduriame su žmonėmis, kurie yra pikti, suirzę. Kiekvienos dienos įvykis, jaučiamas tam tikra emocine būsena. Nėra „gerų“ ir „blogų“ jausmų. Kiekviena emocija, kiekvienas jausmas yra reikalingas ir prasmingas, tik svarbu jį įsisąmoninti, pažinti, jausti ir mokėti įvardyti.
  Taip jau sutapo, kad su nuotolinio mokymo pradžia 5B klasės mokiniai etikos pamokoje kalbėjo apie jausmus ir emocijas. Piešėme, aiškinomės, kuo gi skiriasi jausmai nuo emocijų, aptarėme, kokius jausmus žinome, kokiais būdais, žodžiais turėtume juos išreikšti.