Tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio (Lao Dzė)
  Saulėtą ir ankstyvą rugsėjo 10 -osios rytą  5-8 klasių mokiniai rinkosi Vilniaus geležinkelio stotyje ir vyko traukiniu į Trakus. Tai pirmoji šiais mokslo metais edukacinė turizmo ir sveikatingumo diena, kurią organizavo geografijos ir gamtos vyr. mokytoja Lina Mažukėlė, talkininkaujant kolegoms. Daugeliui mokinių važiavimas traukiniu buvo naujas ir dar neišbandytas keliavimo būdas, todėl visi su nekantrumu laukė nusileidimo į peroną ir pajudėjimo iš vietos geležinkelio bėgiais. Mokinių veidus puošė šypsenos, aidėjo vaikų klegesys, o geras oras žadėjo nuotykius ir puikią nuotaiką.
Kelionę pradėjome nuo didžiausios Lietuvos irkluotojų pergalių kalvės – Trakų sporto bazės, kur mus pasitiko profesionalūs irkluotojai ir jų treneriai. Jie atskiroms mokinių grupėms vedė edukacines veiklas, supažindino su irklavimo sportu, inventoriumi, paaiškino apie sportininkų treniruotes žiemą, leido išbandyti treniruoklius, atsisėsti į baidarę, parodė baidarių garažą. 6a klasės mokiniai noriai ir su entuziazmu varžėsi su kitų klasių mokiniais išbandydami treniruoklius, uždavinėjo daug klausimų sportininkams,  fotografavosi su treneriais ir irkluotojais. Mažumėlę pasportavę, patraukėme užkąsti ir suvalgyti tradicinių kibinų. Pasisotinę ir atgavę jėgas, žygiavome ežero pakrante, aplankėme Trakų pilį, sustojome poilsiui įrengtose zonose, daug juokėmės, šmaikštavome ir bendravome vieni su kitais. Tuomet visi drauge patraukėme link Trakų geležinkelio stoties, kur pajudėjome link Vilniaus. Po šios edukacijos susidomėjimas irklavimu buvo nemažas. Vaikų akyse mačiau olimpinį azartą, užsidegimą ir dideles svajones. Kas žino, gal ši kelionė padės kažkam apsispręsti  ir žengti pirmą žingsnį naujų pergalių link.
Saugaus eismo pamokėlė
„Šviesoforas apsidairo: 
Kas kulniuoja, kas už vairo?
Na, o mums ko tu linki? 
-Būkit budrūs ir sveiki!“ 
     Šią savaitę mūsų mokyklos priešmokyklinukai sulaukė svečių. Juos aplankė šuo Amsius ir policijos pareigūnė Snežana Kondratovič. Vaikai dalyvavo smagioje paskaitėlėje apie saugų eismą, atsakinėdami į pareigūnės klausimus, demonstravo savo sukauptas žinias ir išmoko daug naujo. Vaikai džiaugėsi, kad turėjo galimybę pamatyti  Amsių ir su juo susidraugauti.
    Dėkojame  1 PM grupės ugdytinių Viktorijos ir Vakario mamai Danutei už naudingą ir įdomią pramogą.
Vilniaus m. 5-ojo policijos komisariato informacija
Mažieji Spinduliečiai – drąsūs žygeiviai!
Rugsėjo 10 dieną „Spindulio“ progimnazijos pirmų ir antrų klasių mokiniai leidosi pėsčiomis į žygį
po Pilaitės apylinkes. Susirikiavę mokyklos kieme, nešini pačių sukurtomis klasių vėliavomis
mažiausieji pradinukai darniai iškeliavo į pirmąjį pažintinį – apžvalginį žygį. Nuoširdus aplinkinių
dėmesys: mikrorajono gyventojai žygeiviams mojo pro langus, pravažiuojantys automobiliai
sveikino draugiškais garsiniais signalais, sutikti praeiviai palydėjo džiugiomis šypsenomis – kėlė
žygeiviams ūpą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Laukė puiki diena – saulė negailėjo šilumos, gaivus
vėjas kedeno plaukus, miškas kvepėjo sakais ir rudenėjančia lapija… Įveikėme kalnus ir pakalnes,
drąsiai vienas paskui kitą išsirikiavęs perėjome per siaurą tiltelį, gerą valandą vingiavome miško
takais ir takeliais ir pagaliau pasiekėme tikslą – horizonte atsivėrė nuostabus Salotės ežeras.
Pasistiprinę ir pailsėję nuskubėjome atlikti užduočių: mokiniai kūrė savo klasės ženklą, išmoko iš
gamtinės medžiagos sukurti kelio krypties ženklinimus, sužinojo, kaip pagal medžių apsamanojimą
nustatyti pasaulio kryptis, skaičiuodami kelmo rieves išmoko nustatyti medžio metus, miklino ranką
mėtydami kankorėžius į taikinį. Bene smagiausia užduotis buvo pasirinkto medžio aukščio
matavimas neturint matavimui skirtų priemonių. Pirmokai išklausė gelbėjimo stoties darbuotojo
pasakojimą apie prie Salotės ežero gyvenančius žalčius, ežero puošmeną – gulbes ir antis, sužinojo
apie apylinkėse augančius augalus, pasikartojo saugaus elgesio prie vandens taisykles.
Pirmasis mažųjų Spinduliečių žygis pavyko – draugiškai įveikėme 5 kilometrus! Grįžome pavargę,
bet sustiprėję ir įgiję pasitikėjimo savo jėgomis!
Evakuacija 2021
Vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais
saugos reikalavimais, birželio 9 d. Vilniaus
“Spindulio” progimnazijoje buvo organizuojamos
evakuacinės pratybos, kurių tema – gaisras TV
studijoje.
12 val. 10 min. nuskambėjo 5 skambučių signalas,
kurį išgirdę, mokytojai nutraukė vedamas
pamokas ir pasiruošė evakuacijai. Evakuacija įvyko
sklandžiai, visi mokiniai ir mokytojai, nepaisydami
pliaupiančio lietaus, be panikos paliko mokyklos
pastatą ir susirinko numatytoje žmonių susibūrimo
vietoje – stadione. Evakuacija truko 5 min.
Gaila, kad evakuacinėse pratybose dalyvavo tik
kontaktiniu būdu besimokančios penkios
pradinukų klasės, dvi priešmokyklinės grupės ir
keletas vyresniųjų klasių mokinių.
Tikimės, kad kitais mokslo metais, pasibaigus karantinui, pasikartoti veiksmų planą kilus gaisrui,
galės visi “Spindulio” progimnazijoje besimokantys mokiniai.
Direktorės pavaduotoja ūkio reikalams
Daiva Čižikienė
Pirmyn į vasarą!
Pasitinkant vasarą 3b kl. mokiniai savo mokymosi žinias
įsivertino edukacinėje išvykoje į Šiaulius. Per lietuvių kalbos
pamoką nagrinėję dviračių išradimo istoriją ir raidą, turėjome
puikią progą patikrinti ir pagilinti savo turimas žinias Šiaulių
„Dviračių muziejuje“. Čia rodomas medinis dviračio prototipas –
„seleriferis” – „bėgiojanti mašina”, kuria 1792 m.,
pasispirdamas kojomis, po Paryžių važinėjo grafas de Sivrakas.
Ši medinė „mašina” buvo gremėzdiška, sunki, neturėjo vairo –
tik atramą rankoms. Žinoma, tai kopija. Muziejaus eksponatai
suskirstyti temomis: „Didysis Tūkstantmečio Taikos žygis aplink
pasaulį”, „Dviratis išrastas. Važiuok oranžiniu”, Šiaulių dviračių
ir variklių gamykla „Vairas”, „UAB „Baltik vairas” ir kt. „Dviračių
sportas Lietuvoje” – eksponuojami sportininkų apdovanojimai,
sportinė apranga, dviračių sporto aksesuarai, tarptautinės
klasės sporto meistrės šiaulietės Vilmos Rimšaitės BMX dviratis.
Muziejuje sužinojome ne tik seniausių ir pirmųjų dviračių
istoriją, bet ir išgirdome apie garsinančius Lietuvą sportininkų pasiekimus, keliones su dviračiais
aplink pasaulį. Didelį įspūdį padarė galimybė patiems paminti sportinį ar triratį dviratį, velomobilį.
Kita stotelė jau praalkusiems trečiokams buvo pats tas – Žaliūkių malūnininko sodyba. Mokiniai
prieš tai taip pat mokėsi javų rūšis, duonos kepimo eigos, tad
pasitaikė puiki proga šias žinias pritaikyti praktiškai. Edukacijos
metu mokiniai išgirdo pasakojimą apie sunkų duonos kelią nuo
sėjos iki balta staltiese užtiesto stalo, sužinojo valstiečių buityje
gyvavusias duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus,
kiekvienas padarė savąjį duonos kepalėlį ir, žinoma, paragavo
duonelę.
Na, o paskutinė Šiaulių lankymo vieta – tai Kryžių kalnas. Vienas
iš žymiausių lankytinų objektų Šiauliuose. Mokiniams didelį įspūdį
padarė kryžių gausa ir kalno istorija. Bandėme net skaičiuoti
kryžius, bet greitai supratome, koks tai sunkus darbas. Sužinoję
daug faktų apie Kryžių kalną, susikaupę ir rimti įsmeigėme ir savo
klasės kryžių, palinkėdami ramybės, sveikatos, stiprybės vieni
kitiems.
Vasara – puikus metas kelionėms. Pirmyn į vasarą! Pirmyn į
keliones!
Sveika, vasara!
Sveika , vasara.
Mokslo metai baigti. Darbai nudirbti. Atostogų laikas prasideda.
Dailės būrelio ,,Spalvoti spindulėliai“ vaikų akyse klausimas. Ar dailės mokytoja ištęsės rudenį
duotą žodį? Ar eisime į žygį? Ar bus laužas?
Taigi birželio 16 dieną mes išvykome. Diena puiki, saulė, šilta. Išvykstame traukiniu. Kelionė juo
neilga, tik 13 minučių. Na, o išlipus, mus pasitinka ir į savo glėbį čiumpa gamta. Ji nepakartojama.
Laukinės žydinčios pievos, šimtamečiai medžiai, paukščių chorai, prūduose besimaudančios
gražuolės gulbės…Per upę keliamės beždžionių tiltu. Stabtelime apsidairyti. Apačioje srauni upė,
viršuje, per ilgakojį tiltą nuolat dundantys traukiniai. Grindinys mus veda tolyn, gilyn į paslaptį.
Jau ryškėja Vilniaus bajorų maršalkos grafo Jono Tiškevičiaus dvaro ir dvaro sodiečių architektūros
pastatų kontūrai. Eidami senų liepų ilgomis alėjomės, bandome įsivaizduoti tuometinį gyvenimą:
karietos, damos su skėčiais išėję pasivaikščioti, garbūs vyrai aptarinėjantys žirgų veisles. Smagu, kad
paveldas gyvas ir saugomas.
Leidžiamės prie Vokės .Ten įsikuriame, susikrauname laužą, kepame dešreles, šeriame uodus ir nuo
karščio ginamės vėsiu upės vandeniu. Laikas neprailgsta. Artėja laikas grįžti į miestą. Niekas dar
nenori, bet ir malonus laikas turi pabaigą.
Taigi, gesiname laužą, renkamės daiktus ir namo.
Klausimas visiems,- kur mes buvome išvykę?
Keliaukime. Lietuvos gamta nuostabi.
Dailės mokytoja metodininkė
Rima Vaitkevičiūtė
Dailės būrelio ,,Spalvoti spinduliukai“ darbų paroda
Sunkus nuotolinis mokslas praretino dailės būrelio
gretas. Iki galo liko ištvermingiausi. Dėkoju visiems
mokinukams ir jų tėveliams už darbą kartu, pagalbą
vaikams.
Ši parodėlė – darbų pabaigos vainikas. Čia rasime
meilės, pastangų, bandymų ir tinginėlio. Nebūkime
kritiški. Pasidžiaukime kartu. Pasidžiaukime, kad
vaikai paaugo metais, ūgiu, darbais. Kitais metais
žingsniuosime toliau. Norintiems plėsti
vaizduojamąją patirtį, siūlau ir kitais metais susitikti. Būčiau laiminga.
O dabar linkiu visiems gražios, turiningos vasaros.
Iki naujų susitikimų.
Dailės mokytoja
Rima Vaitkevičiūtė
Atsisveikinimas su pradiniu ugdymu
Keturi metai – tam, kad užaugtum.
Keturi metai – tam, kad išmoktum, kada patylėti, o kada
pasakyti.
Keturi metai – tam, kad pajustum sėkmės malonumą,
pergalės džiaugsmą, nusivylimą ir…laikinumą.
Keturi metai – tam, kad suprastum, kur lekia svajonės, ką
lemia mums sutikti žmonės…
Laša laikas greičiau už lietų…. Ne sekundėmis laša, ne
minutėmis, ne valandomis – darbais, planais ir svajonėmis.
Rytdienos ilgesiu ir viltimi, kad bus gerai ir geriau. Kūlvirsčiais
lekiančia kasdienybe ir stabtelėjimais šventėse…
Baigėsi atsisveikinimo su pradine mokykla šventė. Nelinksma
šventė… Šilti ir gražūs žodžiai mokytojai, drėgnos mokytojos
akys… Taip jau nutinka, kai ketverius metus iš eilės kas rytą
tari „Labas rytas, vaikai!“ ir matai žybsinčias akutes, jauti
mielų širdelių tuksėjimą. Užaugo ir sparnus pakėlė dar viena
ketvirtokų laida. Sakoma, kad žmogus nuo žemės pakyla
dviem sparnais – nuoširdumu ir širdies gerumu.
Baigėsi ir paskutinė išvyka kartu. Vieną popietę vaikai ir jų tėveliai leidosi į kelionę po mišką. Visi
buvo suskirstyti į 3 komandas. Užduotis – teisingai atlikti užduotis ir surasti lobį. Geriausiai sekėsi
raudonųjų komandai, tačiau jie buvo draugiški ir lobiu pasidalino su visais. Po to laukė įvairūs
žaidimai, laimės šulinys ir tėvelių paruoštos vaišės. Liko smagūs prisiminimai ir gera nuotaika, kurios
nesugadino net ne laiku užklupęs lietus.
Mokykloje visiems ketvirtokams įteikti pradinio išsilavinimo pažymėjimai ir padėkota už buvimą
kartu. Linkiu visiems sėkmės penktoje klasėje ir palikti gyvenime savo šviesą – nesvarbu ryškią ar
blankią, svarbu – ypatingą.
Druskos kelias
Šiandien be druskos daugelis neįsivaizduoja savo maisto raciono. Tačiau šis maisto produktas kažkada buvo net  prabangos prekė. Homeras savo „Odisėjoje“ druską pavadino dieviška. 
Birželio 7 d. 3a, 3b ir 3c klasių mokiniai dalyvavo pažintinėje ir praktinėje edukacijoje apie druskos kelią nuo seniausių iki šių laikų. Mokiniai sužinojo druskos istoriją, susipažino su trimis druskos rūšimis. Visi mokiniai aktyviai dalyvavo veiklose. Kėlė hipotezes, tyrinėjo druskos savybes, gamino druskos tirpalus ir tikrino, kurio tankis didesnis. Teorinės dalies metu mokiniams buvo parodyta vaizdinė medžiaga apie druskos istoriją, pateiktos interaktyvios kritinio mąstymo užduotys ir klausimai. Eksperimentų metu mokiniai atliko keletą bandymų druskos savybėms ištirti. Dirbti su skysčiais ir smulkia druska reikalavo ne tik atidumo, bet ir didelio susikaupimo ir kruopštumo. Taip pat mokiniai dalyvavo kūrybinėje užduotyje: spalvotomis kreidelėmis nudažė druską ir pasigamino suvenyrą.