Pilaitės Vėjo malūnas
Turistinio žygio metu 2- ų klasių mokiniai nutarė aplankyti Pilaitės Vėjo malūną. Šviečiant saulutei,
buvo smagu keliauti miško takeliais, pamatyti tikrą malūną, išsiaiškinti jo paskirtį ir paragauti
duonelės.
Maloniai pasitiko malūno šeimininkė ir papasakojo daug įdomių istorijų. Įdomiausias Pilaitės
malūno istorijos faktas – tai, kad pastatytas jis buvo visai ne Vilniuje, o Vidurio Lietuvos lygumoje,
Nemuno žemupyje, kur pučia tolygūs vėjai. O tiksliau – Šakiuose, Liepalotų kaime. Jo pirmasis
vardas buvo Liepalotų malūnas. Malūnas ypatingas tuo, kad jo viršutinę dalį, vadinamąją kepurę,
buvo galima reguliuoti ir pasukti į palankiausią vėjo kryptį. Vėjas suko malūną iki 1961 m., vėliau –
elektra. Malti nustota po 1990 m. ir malūnas buvo apleistas. Tik 2003 – 2006 m., siekiant malūną
išsaugoti, jis buvo išardytas, pervežtas į Vilnių. Po atliktos restauracijos malūnas naujoje vietoje su
nauju vardu atgimė naujam gyvenimui.
Aplink malūną esančioje teritorijoje – prūdeliai, malūno, namų apyvokos rakandų, senovinių
automobilių, padargų ekspozicijos. Besidairant aplink daug kilometrų neįveikėme, tačiau atidžiai
viską apžiūrėti ir patyrinėti prireikė nemažai laiko.
Atsisveikindami mojavome malūnui ir dar žadėjome aplankyti.
Kelionė į Alpakų ūkį
Rugsėjo 16 d. progimnazijos priešmokyklinukai
lankėsi Alpakų ūkyje. Alpakų šeimininkė papasakojo, kuo
ypatingi šie gyvūnai, kuo jie minta ir kaip tarpusavyje
bendrauja, iš kur kilusios ir kaip atkeliavo į Lietuvą. Alpakų
tėvynė – Pietų Amerika. Sužinojome, kad kiekviena alpaka
turi savo vardą, charakterį ir puikiai prisitaiko prie mūsų oro
sąlygų. Alpakų priskaičiuojama net 22- jų atspalvių, mums
pavyko pamatyti septynis. Pamatėme 100 % alpakų vilnos
siūlus.
Ekskursijos metu mažieji sodybos lankytojai gavo progą
ne tik pamaitinti alpakas, bet ir jas liesti, glostyti. Sužinojo
apie vilnos savybes bei naudą žmogaus gyvenime. Pažintis
su Alpakomis, rūpestis ir švelnūs prisilietimai paliko visus
besišypsančius ir laimingus. Grįžtant autobuse jautėsi pakili
nuotaika ir teigiamos emocijos.
Pasidžiaukime
Norime pasidžiaugti, 
jog 2022 m. birželio mėnesį vykusio Olweus patyčių ir smurto mažinimo programos audito metu buvo patvirtinta, 
kad Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijai ir toliau suteikiamas OLWEUS mokyklos vardas.

Valanda su drugeliu
Strykteli vėjelis -
Baltas žiedas krenta -
Pažiūrėk, drugelis,
Tartum žiedas skrenda.
Juozas Erlickas labai gražiai palygino drugelį su gėlės žiedu. Nors su vasara jau ir atsisveikinom, bet
visai mielai prisiminame margalapius pievų drugelius ir jų draugus. Priešmokyklinukai rudenį
pasitinka pažindami iš arčiau drugelius ir jų gyvenimo ciklą. Turėjo galimybę savo rankelėse
palaikyti drugelio vikšrą ir pamatyti kaip jis virsta gražiu, puošniu drugiu. O tai pat iš arčiau
susipažino ir su drugelio draugais – vorais, maldininko patele bei kitais vabzdžiais. Mielai
pasidalinsime su jumis smagiomis akimirkomis nuotraukų galerijoje.
Aštuntokai užsuko į svečius pas pirmų klasių mokinius
Pamažu įsibėgėjant naujiems mokslo metams, 8B klasės mokiniai aplankė pirmokus. Progimnazijos aštuntokai kiekvienam pirmokui įteikė VAIKO KONSTITUCIJAS. Šias knygelės mažiesiems mokinukams dovanoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.  Vaiko teisių konstitucijose nurodytos pagrindinės vaiko teisės ir svarbiausia iš jų kylančios pareigos.
Aštuntokai linkėdami gražių ir gerų mokslo metų priminė, kad labai svarbu nepamiršti ne tik savo teisių, bet ir pareigų.
Žiedų lietus
Vasara – tai toks metų laikas, kuris akį džiugina žiedų ir spalvų gausa. Kartais atgaivindamas lengvu
lietumi, po kurio atsigauna ne tik gamta, bet ir vaikai. Iš šalies juos stebint, niekas taip nedžiugina,
kaip nuoširdus vaikų juokas, nesuvaidintos emocijos. O reikia tiek nedaug, tik po lietaus didelės
balos. Ją išnaudojome savo tikslams, kad pasimokytų peršokti balą, padarytų šuoliuką į priekį ir
atgal, šokti visiems drauge ir po vieną. Stumiant mašinėlę pamatuoti balos gylį. Pailsėję po
šuoliukų, vaikai greit persiorientavo kitai savo idėjai. Jos įgyvendinimui prireikė tik pievose žydinčių
augalų ir mokyklinių lauko plytelių. Ant jų nugulė gražiausios vaikų mintys.
Kelionė į šaškių šalį
Paprastai dienos mokykloje pralekia vėju. Vaikuose gimsta kalnai idėjų, kurios virsta puikiais
darbais, nuostabiomis veiklomis. Tačiau kartais prisėdame pažaisti ir stalo žaidimų. Vienas iš
populiariausių- šaškės. Šis žaidimas labai senas. Žaidžiamas nuo neatmenamų laikų. Stalo žaidimas
suteikia žaidėjams gerų emocijų, pozityvumo.
Štai vieną gražią vasaros dieną sulaukėme kvietimo pažaisti šaškėmis su l/d “Delfinukas” vaikais.
Kelionė į šaškių šalį buvo šilta, miela ir draugiška. Ją lydėjo vaikų ir pedagogų šypsenos. O
smagiausia buvo tai, kad kelionės kulminacija – baigėsi žodžiu draugystė.
Nuoširdžiai dėkojame l/d “Delfinukas” nariams už šiltą priėmimą ir žaidimą, puikią nuotaiką ir
smagų laiką praleistą kartu. Nuostabiomis akimirkomis iš kelionės į šaškių šalį kviečiame
pasidžiaugti ir jus.
Ugdymas be sienų
Na štai ir sulaukėme dienų, kada knygelės gali atostogauti. Vasarą
lankantys mokyklą vaikai smagiai ugdosi be sienų. Jų mintys ir noras
pažinti pasaulį vyksta per patyrimą ir pažinimą bei norą veikti čia ir
dabar. Patikėkite, jų kiekviena veikla labai įdomi ir išradinga.
Saulėtomis dienomis būsimi pirmokai braidė po mokyklos pievą
rinkdami dobiliukus, stebėdami juos lankančias bites ir kamanes.
Labiausiai patikusį augalą – naktinžiedę, nusprendė patyrinėti.
Susipažino su jos dalimis, išmoko jas pavadinti. Vaikai labai džiaugėsi
galėdami pamatyti iš arti augalo lankytojus. Smalsuolių dienos
veikla, kviečiame pasidžiugti kartu.
Mokinių kūryba
   Pasidžiaukime prasidedančia vasara. Pasidžiaukime nuostabiais “Spindulio” progimnazijos žiedais. Kitaip nepavadinsi, kaip besiskleidžiantys žiedeliai, džiuginantys nuo mažiausio iki vyriausiojo širdis. Tai mano puikiosios šeštokės mokinukės: 6a – Emilija Štaudytė ir 6c – Monika Rimšaitė.  Stebiu jų darbą. Tylios, susikaupę, kantrios ir laimingos. Tas laimės pasaulis, kuriame užsimezga kūrybos pumpurai, yra čia pat.  Daugelis norėtų ten pabuvoti, bet… Mergaičių kūryba labai skirtinga. Emilijos akvarelės tiesiog nuostabios. Lengvos, turtingos potėpiais ir atspalviais. Jos prikausto žiūrovo dėmesį ilgam ir nepaleidžia. Nes ten, gilumoje darbo, neapsakomai įdomūs pasakojimai, pasauliai, kompozicijos. Aš  tiesiog nedrįstu savo patarimais trikdyti to vidinio subtilaus mokėjimo ir žinojimo kaip nori atlikti darbą. Galiu tik suteikti mokinei laisvę, džiaugtis kartu ir gėrėtis. Monika tapo guašu. Stebiu ją pamokoje ir matau jos didžiulį emocinį ryšį su tapomu darbu. Ji renkasi didesnį formatą, nes jaučia, kad gali ,,suvaldyti“ daugiau, nei pamokos užduotis. Ji dirba drąsiai, greitai, laisvai, lyg vėjo įkvėpta. Gal todėl jos darbai erdviniai, ,,kvėpuojantys“, pilni jausmo. Labai džiugu, kad po mokyklos stogu auga tokie talentai. Galbūt šiandien jie didelio savo kelio pradžioje? Linkiu mergaitėms puoselėti savo gabumus ir  auginti juos iki pat dangaus. Gražios visiems vasaros.                                                                                                                                                                                            Dailės mokytoja metodininkė
                                                                                                                                                Rima Vaitkevičiūtė
Safari turas ir kiti įspūdžiai 5c klasės mokinių Anykščiuose
    Birželio 15-osios apniukęs rytas nežadėjo gero oro, tačiau 5c klasės mokinių nusiteikimo aplankyti Anykščius ir pasinerti į nuotykius tai nei kiek nesumenkino. Mokiniai žinojo, jog pirmiausia trauksime į Safari parką. Skamba egzotiškai, intriguojančiai. Ką gi ten išvysime? Vos atvykę pastebėjome, jog šis parkas didžiulis. Jį sudaro net 50 ha įvairių kalvų kalvelių, miškelių ir pelkių. Mus pasitiko Safari parko darbuotojai, kurie palydėjo į visureigius. Smagiai nusiteikę pajudėjome į laukus, kuriuose ganosi apie 200 įvairiausių rūšių gyvūnų, į kuriuos galėjome ne tik akis
paganyti, bet ir pamaitinti, paglostyti, pašnekinti. Sutikome lamas, alpakas, ponius, danielius, hailendus ir net egzotiškuosius kupranugarius, zebrus. Gyvūnai drąsiai kaišiojo galvas pro visureigio langą, prašydami morkų, o ekskursijos dalyviai emocingai, bet globėjiškai sutiko juos. Po šio 45 min trukmės turo, dar patraukėme pabendrauti su mūsiškomis lietuviškomis ožkelėmis. Šios buvusios labai draugiškos ir sekiojo kiekvieną atėjusįjį. Vaikai drąsiai maitino išalkusiąsias. O vėliau visą laisvę kūnui suteikianti dalis batutų ir Ninja pramogų parke. Čia radome ne tik batutus, bet ir kitus žaidimus – krepšinį, kvadrato aikštelę, Ninja trasą su įvairaus sunkumo kliūtimis bei įvairias sienas (limpančią, laipiojimo, interaktyvią). Žodžiu, kiekvienas rado veiklos pagal norus ir energijos kiekį. Po smagių pramogų atsipalaidavome ir pietavome gamtoje. Taip smagu akimirkai stabtelėti, pasistiprinti, juk prireiks dar jėgų likusiai išvykos daliai. Toliau keliavome prie žymiojo Puntuko akmens, vaikščiojome Anykščių šilelio Medžių lajų taku, kopėme į apžvalgos bokštą, kur stebėjome ir gėrėjomės miško grožiu, Anykščių panorama. O mintyse skambėjo Antano Baranausko eilės:
   ,,Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria;
    Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,
   Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
   Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!“.  
   Senojo miško didybės neliko, bet pojūtis keliaujant medžių lajų lygyje ypatingas. 
   Taip smagiai – energingai, emocionaliai, bet kartu ir jausmingai aplankėme Anykščius. Žinoma, ne viską dar čia ištyrinėjome, tad šį nuostabų Lietuvos kraštą dar tikrai aplankysime.
   Tai buvo paskutinė šių mokslo metų kelionė, kuri tapo puikiu įvadu artėjančioms vasaros atostogoms.
   Turiningų, smalsių ir įdomių Jums atostogų, 5c klasės mokiniai!
   Iki pasimatymo rugsėjį!

                                                                                                      5c klasės auklėtoja Evelina Blaškienė