Pirmokų pamoka lauko klasėje – pažintis su medžiais
Rudeniška diena pirmokams tapo puikia proga mokytis ne
klasėje, o gamtoje. Pamoka vyko lauko klasėje ir mokyklos
aplinkoje, kur mokiniai galėjo ne tik išgirsti, bet ir patys
pamatyti, paliesti bei patyrinėti tai, apie ką mokosi.
Pirmokai apžiūrėjo aplink mokyklą augančius medžius, mokėsi
juos atpažinti pagal lapus, kamieną ir žievę. Vaikai ieškojo
medžių vaisių ir sėklų, juos rinko, lygino ir aiškinosi, kuriam
medžiui jie priklauso.
Ypač daug smalsumo sukėlė medžių žievės tyrinėjimas.
Mokiniai lietė kamienus, stebėjo jų paviršių, lygino, kuo skiriasi
skirtingų medžių žievė. Pasitelkę lupas mažieji tyrinėtojai
atidžiai apžiūrėjo medžių
kamienus ir ieškojo ant jų gyvenančių vabzdžių bei kitų mažų
gyvių. Pamokos metu vaikai mokėsi stebėti, tyrinėti, lyginti,
kelti klausimus ir daryti išvadas.
Mokymasis gamtoje suteikė daug teigiamų emocijų ir leido
įsitikinti, kad įdomiausia laboratorija kartais yra visai šalia
mūsų – mokyklos kieme. Tokios pamokos skatina vaikų
smalsumą, pastabumą, moko saugoti gamtą ir padeda geriau
pažinti mus supantį pasaulį.
Kūrybinės dirbtuvės „Tausokime planetą – kurkime iš naujo!“

1 klasės mokiniai dalyvavo Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos
„Žaliasis taškas“ organizuojamo edukacijų ciklo „Žaliasis
raštingumas“ kūrybinėse dirbtuvėse. Jų metu paprasti, jau
nebereikalingi daiktai virto spalvingais ir žaismingais kūriniais.
Pagrindine darbo priemone tapo kiaušinių dėklai. Vaikai juos karpė,
spalvino, dekoravo ir jungė tarpusavyje. Kūrybai taip pat panaudojo
suši pagaliukus, vielutę, sagas, karoliukus bei kitas namuose rastas ir
jau nebereikalingas priemones.
Pirmokams ši veikla tapo ne tik smagiu kūrybiniu užsiėmimu, bet ir
puikia proga lavinti smulkiąją motoriką, vaizduotę, kruopštumą,
kantrybę bei kūrybiškumą. Kiekvienas darbelis buvo vis kitoks ir
atspindėjo vaiko fantaziją bei savitas idėjas.
Dirbtuvių metu mokiniai kalbėjosi ir apie aplinkos tausojimą. Vaikai
suprato, kad nebereikalingas daiktas nebūtinai turi tapti šiukšle –
pasitelkus fantaziją, jam galima suteikti antrą gyvenimą.
Tokios veiklos padeda nuo mažens ugdyti atsakingą požiūrį į
vartojimą, moko taupyti išteklius ir rūpintis mūsų planeta.
Pirmokams ši veikla labai patiko. Su savo sukurtais drakonais jie
žaidė pertraukų metu, vaidino ir dainavo daineles.
Kurkime, išraskime ir tausokime – net maži pirmokų darbai gali prisidėti prie didelių pokyčių!
Edukacinių ir kitų dienų tvarkaraštis 2026-2027 m.m.
                                                           Edukacinės dienos:
Turizmo diena – rugsėjo 11 d. (penktadienis)
Atradimų/STEAM diena  – lapkričio 13 d. (penktadienis)
Bendruomenės šventė “Labas rytas, Spinduly!” – gruodžio 5 d. (šeštadienis)
Mokinių konferencija “Mano sėkmė” – balandžio 13-15 d.
Vilniaus pažinimo diena – birželio 1 d. (antradienis)                  
                                                          Atvirų durų dienos:
Atvirų durų diena 1-8 kl. mokinių tėvams – spalio 29 d. (ketvirtadienis)
Atvirų durų diena 1-8 kl. mokinių tėvams– kovo 31 d. (trečiadienis)
                                                                       NMPP:
NMPP 4 klasių mokiniams - kovo 1 ir 3 d.
NMPP 8 klasių mokiniams – kovo 9 ir 12 d.

Būsimų pirmokų ir būsimų penktokų tėvams susirinkimų datos bus paskelbtos vėliau.
Nuo žinių iki modelio: žmogaus virškinimo sistema
      Per gamtos mokslų pamoką teorines žinias trečiokai pritaikė praktikoje. Siekiant ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius žmogaus virškinimo sistemos modelius kūrė porose. Remdamiesi pamokose įgytomis teorinėmis ir jau turimomis žiniomis, jie iš įvairių konstrukcinių medžiagų pavaizdavo virškinimo sistemos modelius, aptarė jų išsidėstymą ir paskirtį.
         Praktinė veikla padėjo mokiniams geriau suprasti, kaip veikia žmogaus virškinimo sistema, o kartu skatino aktyvų mokymąsi. Kurdami modelius mokiniai tarėsi, dalijosi užduotimis, ieškojo sprendimų ir mokėsi bendradarbiauti.
         Tokio pobūdžio veiklos lavina ne tik gamtamokslinį mąstymą, bet ir kūrybiškumą, smulkiąją motoriką, erdvinį suvokimą, gebėjimą planuoti darbą bei atsakingai siekti bendro rezultato. Mokiniai galėjo patirti, kad mokymasis gali būti ne tik informacijos įsiminimas, bet ir kūrybiškas jos pritaikymas praktiškai. Dabar virškinimo sistema – ne tik paveikslėlis vadovėlyje, bet ir geriau suprastas, pačių rankomis sukurtas modelis.
Turizmo diena – mokomės tyrinėdami ir keliaudami!
Rugsėjo 11 d. „Spindulio“ progimnazijos 2D klasės mokiniai leidosi į
smagią ir turiningą edukacinę išvyką – Turizmo dieną Karoliniškių
„Pasakų parke“.
Čia mokiniai turėjo galimybę mokytis kitaip – ne klasėje, o
tyrinėdami juos supančią aplinką.
Keliaudami parko takais stebėjome įvairius augalus, skaičiavome juos,
tyrinėjome gamtą, atkreipėme dėmesį į tai, kas auga ir gyvena visai
šalia mūsų.
Mokiniai daug vaikščiojo, ieškojo įdomių gamtos objektų, dalijosi savo pastebėjimais ir smalsiai
tyrinėjo aplinką. Turizmo diena buvo puiki proga ne tik daugiau sužinoti apie gamtą, bet ir pabūti
kartu, pajudėti, pabendrauti bei patirti atradimo džiaugsmą. Juk mokytis galima visur – tereikia
atmerkti akis ir būti smalsiam! Diena prabėgo kupina judėjimo, gerų emocijų ir naujų įspūdžių. Į
mokyklą grįžome laimingi ir parsinešėme ne vieną įdomų atradimą.
Penktokai – pirmokų mentoriai matematikos pamokoje
    Šiandien matematikos pamoka buvo ypatinga – pirmokams į pagalbą atskubėjo penktokai, tapę jų mentoriais.
   Vyresnieji mokiniai padėjo pirmokams prisijungti prie matematikos mokymosi platformos „Eduten Playground“, paaiškino, kaip joje orientuotis, ir kartu atliko pirmąsias užduotis. 
   Penktokai kantriai drąsino mažuosius, atsakė į jų klausimus ir padėjo įveikti iškilusius sunkumus. Tokios pamokos – tai kur kas daugiau nei matematika. Tai puiki galimybė mokytis bendradarbiauti, dalintis žiniomis, prisiimti atsakomybę ir ištiesti pagalbos ranką draugui.
   Pirmokams vyresniųjų pagalba suteikė daugiau drąsos, o penktokai galėjo pasijusti tikrais mokytojais ir patarėjais.
   Džiaugiuosi prasminga mokinių bendryste, kurioje mokomės ne tik vieni iš kitų, bet ir vieni su kitais. 
Mentorystė. Bendradarbiavimas. Pagalba draugui. Augame kartu!
Iš būdvardžių gimę fantastiniai gyvūnai
   Integruotoje lietuvių kalbos ir informatikos pamokoje “Fantastinis gyvūnas” 6c klasės mokiniai leidosi į kūrybinę kelionę ir kūrė fantastinius gyvūnus pasitelkdami dirbtinį intelektą. 
Su lietuvių kalbos mokytoja mokiniai apibūdino savo sugalvotus gyvūnus, prisiminė būdvardžius, mokėsi vaizdingai ir tiksliai nusakyti jų išvaizdą, savybes bei išskirtinius bruožus. Informatikos mokytoja mokinius supažindino su dirbtinio intelekto veikimo principais ir vaizdų generavimo galimybėmis. Sukurtus aprašymus mokiniai išvertė į anglų kalbą naudodamiesi „DeepL“ vertėju, o vėliau pagal juos generavo paveikslėlius dirbtinio intelekto programoje „Craiyon“.
   Kūrybinio proceso metu gimė daugybė įdomių ir netikėtų būtybių – gyvūnai buvo jungiami su vaisiais, augalais, įvairiais meno stiliais ir fantazijos elementais. Mokiniai ne tik lavino kūrybiškumą, bet ir susipažino su šiuolaikinėmis technologijomis bei jų taikymu kūryboje.

   Džiaugiamės mokinių išradingumu ir kviečiame pasigrožėti jų sukurtais fantastiniais gyvūnais!

Lietuvių kalbos mokytoja Sonata Pušinskienė 
informatikos mokytoja Laura Daniškevičienė
7b klasės anglų kalbos pamoka kitoje aplinkoje
   Balandžio 24 dieną 7b klasės mokiniai turėjo anglų kalbos pamoką ne klasėje, o įspūdingoje teatro aplinkoje. Mokiniai apsilankė spektaklyje „A Pale Gold Raven“, kurį pristatė tarptautinė trupė American Drama Group Europe. 
   Šis spektaklis – originali kompozicija, sukurta remiantis garsiojo rašytojo Edgar Allan Poe kūryba. Spektaklį režisavo Leopold Benedict, o jo turinys sujungė kelias žymiausias autoriaus istorijas į vieną intriguojantį pasakojimą apie paties rašytojo gyvenimą ir kūrybą. 
   Scenoje atsiskleidė tamsus, paslaptingas ir psichologiškai įtemptas pasaulis, detektyvinių elementų bei netikėtų siužeto posūkių. Mokiniai buvo įtraukti į atmosferą, kurioje realybė susiliejo su antgamtiniais reiškiniais. Didelį įspūdį paliko apšvietimo, muzikos ir specialiųjų efektų derinys, padėjęs dar geriau perteikti istorijų nuotaiką ir emocijas. 
   Spektaklyje buvo pristatytos garsiausių Edgar Allan Poe kūrinių interpretacijos: 
  •  „The Black Cat“ – šiurpi istorija apie žmogaus žiaurumą ir kaltės jausmą; 
  •  „The Tell-Tale Heart“ – pasakojimas apie beprotybę ir sąžinės graužatį; 
  •  „The Pit and the Pendulum“ – įtempta istorija apie mirties baimę ir išlikimą; 
  •  „The Raven“ – poetiška ir liūdna istorija apie meilės praradimą; 
  •  „The Murders in the Rue Morgue“ – viena pirmųjų detektyvinių istorijų literatūroje.
    Taip pat buvo pristatytos ir kitos mažiau žinomos, bet ne mažiau įdomios istorijos, atskleidusios autoriaus gebėjimą kurti mokslinės fantastikos pasakojimus. 
   Spektaklis truko apie pusantros valandos. Mokiniai liko sužavėti aktorių vaidyba, įtaigia atmosfera ir netikėtais sceniniais sprendimais. Scenoje pasirodė talentingi aktoriai: Andrew Mockler, Sophie Alibert, Peter Heenan, Roya Gharbi ir Alex White. Jų profesionalumas ir gebėjimas perteikti sudėtingas emocijas paliko didelį įspūdį. 
   Ši netradicinė anglų kalbos pamoka suteikė galimybę ne tik geriau susipažinti su Edgar Allan Poe kūryba, bet ir parodė, kaip literatūra gali būti gyvai bei įdomiai perteikta scenoje. Tai buvo vertinga kultūrinė patirtis, kuri dar ilgai išliks mokinių atmintyje. O šią neeilinę patirtį vainikavo šilta akimirka – mokiniai kartu su aktoriais įsiamžino bendroje nuotraukoje, tarsi dar kartą sugrįždami į paslaptingą spektaklio pasaulį.
Pasakų veikėjai atbunda Pasakų parke
4c klasės mokiniai dalyvavo netradicinėje,
integruotoje lietuvių kalbos ir dailės pamokoje,
pagal projektą Vilnius yra mokykla ir lankėsi Pasakų
parke, kur mokymasis persikėlė į gamtą ir pasakų
pasaulį. Prieš išvyką mokiniai namuose skaitė ir
klasėje aptarė lietuvių liaudies pasakas „Sigutė“,
„Batuotas katinas“, „Aguonėlė“, ,,Pelėda.”
Parke jų laukė kūrybinės ir pažintinės užduotys,
kurios padėjo dar geriau suprasti pasakų veikėjus,
jų poelgius ir vertybes. Mokiniai suskirstyti į grupes, ieškojo parke skulptūrų ir bandė jas susieti su
žinomomis pasakomis. Vieni atpažino vilką ir prisiminė pasakas apie gudrumą bei pavojus, kiti rado
paslaptingas būtybes, primenančias raganas ar pelėdas. Kiekviena grupė turėjo pasirinkti skulptūrą,
ją apibūdinti, sugalvoti pavadinimą ir paaiškinti, su kuria pasaka ji siejasi.
Atlikdami užduotis mokiniai kūrė trumpas istorijas, vaidino pasakų situacijas, kūrybiškai
interpretavo veikėjus. Taip pat lavino kalbinius gebėjimus – apibūdino veikėjus būdvardžiais,
atsakinėjo į klausimus, diskutavo apie pasakų prasmę.
Pamokos metu netrūko nei kūrybiškumo, nei bendradarbiavimo – ketvirtokai aktyviai dirbo grupėse,
dalijosi idėjomis ir padėjo vieni kitiems. Mokymasis netradicinėje aplinkoje paskatino smalsumą,
vaizduotę ir norą pažinti. Ši išvyka parodė, kad mokytis galima ne tik klasėje – kartais pasakos atgyja
būtent ten, kur jas galima „pamatyti“ ir patirti gyvai.
Pavasario spalvos: nuo verbų rišimo iki margučių ridenimo džiaugsmo
Atėjus pavasariui, mokyklos erdvės prisipildė gyvybės, spalvų
ir prasmingų veiklų. 1–7 klasių mokiniai aktyviai įsitraukė į
kūrybinius bei pažintinius užsiėmimus, kurių metu ne tik
puoselėjo lietuvių liaudies tradicijas, bet ir gilino supratimą
apie svarbiausias krikščioniškas šventes.
Vienas gražiausių ir labiausiai mokinius įtraukusių užsiėmimų
buvo verbų rišimas. Vaikai kruopščiai pasirinko džiovintas gėles,
įvairias žoleles, spalvotus augalus ir iš jų kūrė savitas,
įvairiaspalves verbas.
Kiekvienas darbas buvo unikalus – vieni rinkosi ryškias spalvas,
kiti derino švelnesnius atspalvius, dar kiti išsiskyrė ypatingu
kruopštumu ir detalių gausa. Šis kūrybinis procesas ne tik
lavino mokinių meninius gebėjimus, bet ir skatino kantrybę,
atidumą bei estetinį suvokimą.
Pagamintas verbas mokiniai pristatė parodoje, kur visi galėjo pasidžiaugti jų kūryba. Tai buvo puiki
proga pasidžiaugti vieni kitų darbais, pasidalinti idėjomis ir pajusti bendruomeniškumo dvasią.
Vėliau vaikai verbas parsinešė namo, o per šventes jas nusinešė į bažnyčią pašventinti. Sugrįžę į
mokyklą mokiniai noriai dalijosi savo patirtimis – pasakojo apie dalyvavimą pamaldose, šventinimo
tradicijas ir šeimos papročius.
Kitoje pamokoje mokiniai gilinosi į Kristaus prisikėlimo šventės – Velykų – prasmę. Diskusijų metu
buvo aptarta, kodėl ši šventė yra viena svarbiausių krikščionių pasaulyje, kokią vilties ir
atsinaujinimo žinią ji neša. Mokiniai kalbėjosi apie simbolius – kiaušinį, kaip gyvybės pradžios
ženklą, bei pavasarį, kaip gamtos atgimimo laikotarpį. Tai padėjo jiems geriau suprasti ne tik
šventės tradicijas, bet ir jos gilesnę dvasinę reikšmę.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas ir Atvelykiui, dar vadinamam
Vaikų Velykėlėmis. Jie sužinojo, kad Atvelykis švenčiamas
sekmadienį po Velykų ir yra skirtas būtent vaikams. Buvo kalbama
apie senąsias lietuvių tradicijas – margučių ridenimą, jų
dovanojimą, žaidimus ir linksmus susibūrimus. Pamokos metu
mokiniai ne tik klausėsi, bet ir patys aktyviai dalyvavo – rideno
gražiai numargintus margučius, stebėjo, kieno margutis nuriedės
toliausiai ar bus stipriausias. Ši veikla sukėlė daug džiaugsmo. Šios
pamokos ir veiklos tapo ne tik žinių šaltiniu, bet ir gyva patirtimi,
leidusia mokiniams pajusti švenčių dvasią.
Per kūrybą, bendravimą ir tradicijų pažinimą vaikai stiprino ryšį su
savo kultūra, mokėsi vertinti papročius bei dalintis džiaugsmu su
kitais. Pavasaris mokykloje tapo ne tik gamtos atgimimo, bet ir
gražių vertybių puoselėjimo laiku.
Tikybos mokytoja Dana Bruzgienė