Žmogaus saugos ir fizikos pamoka ,,Gyvenu švariai – augu sveikai“
Vasario mėnesį ketvirtose klasėse vyko susieta
mokomųjų dalykų žmogaus saugos ir fizikos pamoka ,,
Gyvenu švariai – augu sveikai“ (mokytoja R.Goberienė,
projektas “Kelionė į penktą klasę”). Tikslas – taikant
praktikos įgūdžius, stiprinti gamtos mokslų teorijos ir
veiklos ryšį, ugdyti gebėjimą dirbti komandoje, skatinti
mokinius aktyviai domėtis gamta, jos problemomis,
aplinkosauginiais projektais, primenant darnaus
vystymosi tikslus ir galimybes pačiam gerinti savo
aplinką. Dėl neracionalių gamybos ir vartojimo būdų
sparčiai didėja gamtoje nesuyrančių ir pavojingų
buitinių atliekų kiekis ir jų įvairovė. Mes namuose kaupiame daugybę daiktų, kurie tampa
nereikalingi. Pamokoje mokiniai aiškinosi vieną opiausių šiandienos gamtos išsaugojimo problemų –
kodėl yra svarbus šiukšlių rūšiavimas ir kaip reikia teisingai rūšiuoti. Ketvirtokai susipažino su
pakuotėmis, jų ženklinimu, mokėsi rūšiuoti, nes kiekvienas ,,teisingai“ išmestas daiktas gali būti
panaudotas naujų priemonių gamybai, išsaugant naudingas Žemės iškasenas. Pamokoje mokiniai
atliko ne tik teorinę ir praktinę, bet ir kūrybinę užduotį ,,Rūšiuoju pikniko atliekas“.
Vykstanti tarpdalykinė integracija suteikė moksleiviams galimybę gilinti teorines žinias, jas susieti
su praktika. Mokiniai noriai padėjo vieni kitiems, aktyviai dalyvavo pamokoje. Savo pažangą
įsivertino patys.
Muzikuojantis ,,Spindulys”!
   Vienas iš Geros mokyklos koncepcijoje įvardintų mokyklos misiją lemiančių veiksnių yra ugdymo(si) aplinka. Pabrėžiama, kad ji turi būti kūrybiška, skatinanti mokinių mąstymą, lankstumą, sudarytos sąlygos eksperimentuoti, išgyvenant kūrybos ir atradimo džiaugsmą, lavinanti vaizduotę, ugdanti darnos jausmą.
                                              Progimnazijoje, įgyvendinant ES struktūrinių fondų                                                                      finansuojamą projektą „Vilniaus “Spindulio” progimnazijos                                                         efektyvumo didinimas“, Nr. 09.1.3-CPVA-R-724-01-0009,                                                              buvo atnaujintas ir šiuolaikiškai įrengtas muzikos kabinetas:
nupirkti ergonomiški baldai, įrengta scena klasės gale, nupirkta garso aparatūra, kompiuterinė technika, išmanioji lenta, gauta daug naujų muzikos instrumentų. Muzikos kabinetas tapo funkcionalia erdve, kuri lengvai pertvarkoma ir pritaikoma skirtingiems ugdymosi poreikiams – individualiam, partneriškam ar grupių darbui. Klasės interjeras, puikiai suderintos spalvos, muzikos priemonės kuria pamokoje gerą nuotaiką ir ugdo gerą skonį.
    Muzikos pamokos tapo kitokiomis. Išmanioji lenta muzikos teoriją padeda dėstyti žaismingai ir moderniai. Mokiniai turi galimybę muzikuoti ne tik perkusiniais, bet ir melodiniais instrumentais: djembe, bongo, rankiniais būgnais, perkusinėmis lazdomis, elektroniniu būgnų rinkiniu, įvairia smulkiąja perkusija, elektrinėmis gitaromis, chromatiniais metalofonais, sintezatoriais, akordeonu, smuiku, kanklėmis. 
    Instrumentų gausa suteikia galimybę pamokoje ne tik dainuoti, klausytis muzikos kūrinių, aptarti kompozitorių biografijas ir jų kūrybos ypatumus, bet ir meilę muzikai plėtoti per instrumentinį muzikavimą. Vyresnių klasių mokiniai skatinami patys dainoms kurti akompanimentus, muzikos kabinete dažnai skamba metalofonų, perkusinių lazdų ir melodinių varpelių orkestrai. Perkusiniai instrumentai padeda natas paversti ritminiais kūriniais, nuo kurių skamba visa mokykla. Kabinetą puošia ir mokinių projektai – įvairi stendinė medžiaga bei 7b klasės mokinių pasididžiavimas – pačių pasigaminti skrabalai (beje, dar ir grojantys!).
    Turint taip įrengtą kabinetą, lengva diferencijuoti užduotis pagal vaikų gebėjimus ir pomėgius. Tokia turtinga bazė padeda atskleisti vaikų gabumus, įtraukti juos į kūrybinius darbus, projektus, į pačias netikėčiausias veiklas. 
    ,,Spindulio” progimnazijos mokiniai muzikos pamokose mokosi ne tik apie muziką, bet ir muzikos.
Kelionė į penktą klasę KankÝnių gatvėje
Ketvirtų klasių mokiniai ruošdamiesi perėjimui į penktą klasę susipažįsta su naujais dalykais,
kurie jų lauks ateinančiais mokslo metais. Vienas tokių yra istorija.
Pamokos tema buvo užslėpta ir vadinosi ,,Rykščių ir lazdų istorija”. Paklausus mokinių, apie ką
kalbėsime, užtrukome keletą minučių, kol jie suprato, kad tema bus apie mokyklų istoriją.
Pirmiausia mokiniai buvo supažindinti, kaip atsirado mokyklos, kaip jos per laiką keitėsi, ko ir kaip
buvo mokoma mokyklose. Mokiniai sužinojo, kad pagrindiniai mokomi dalykai buvo kalbos,
matematika ir tikyba. Nustebo, kai sužinojo, jog anksčiau mokytojai su lazda arba rykšte galėjo
mušti mokinius, kad daugiausiai mokėsi tik berniukai. Padiskutavus su mokiniais, nusprendėme,
kad šiandien turime geresnes sąlygas mokytis ir pasidžiaugėme, jog nereikia grįžti mokytis į
viduramžius. Tačiau, kad ir kaip gerai bebūtų, visada turime problemų ir vietų, kur galime tobulėti,
todėl mokiniams buvo skirta užduotis, sukurti savo svajonių mokyklą. Mokinių fantazija tikrai buvo
beribė ir daugeliu atveju nusprendėme, kad pamokos turi būti trumpesnės, o pertraukos ilgesnės,
maistas mokykloje nemokamas ir geriausiai, kad būtų vien picos ir mėsainiai, mokytojai niekada
neužduoda namų darbų, per pamokas galima naudotis kompiuteriais, internetu ar telefonais.
Pamokos pabaigoje apibendrinome, ką sužinojome naujo ir nutarėme, kad visi mėginsime prisidėti
prie mokyklos gerinimo.
Matematikos pamoka ketvirtokams
   Gruodžio 12 d. ketvirtokams matematikos pamokos vyko matematikos kabinete su matematikos mokytoja metodininke Jurgita Zenevičiūte. Pamokos metu mokiniai pagilino matematikos žinias apie geometrines figūras ir kūnus, mintiną tekstinių uždavinių sprendimą. 
  Pirmiausia ketvirtokams teko ant mokytojos stalo surasti trikampį, drąsiausi bandė jį rasti, bet surado piramidę ir suprato, kad trikampio nėra, nes tai plokštumos figūra, o ne erdvinis kūnas. Mokiniams puikiai sekėsi įvardinti geometrines figūras ir kūnus. Pagal užuominas pavyko pasakyti, kokia tai geometrinė figūra ar kūnas. Pagal pateiktą paveiksliuką įvardijo kokios geometrinės figūras panaudotos kuriant piešinį. Teko suskaičiuoti, kiek  kubelių yra statiniuose. 
    Dirbant poromis duotame lape iš figūrų ∆, □ ir ○ reikėjo  sukurti šventinį piešinį  (žmogeliukas, snaigė, eglutė ir kt.). Aplikacijai turėjo panaudokite iš viso 10 šių figūrų. Suskaičiavo, kiek panaudojo trikampių, kvadratų ir skritulių. Atlikus užduotį ketvirtokai sužinojo geometrinių figūrų reikšmes. Sunumeravus geometrines figūras (1-10) teko išspręsti 10 šventinių užduočių. Mokiniai patys tikrinosi atliktas užduotis pagal pateikiamus atsakymus. 
   Ketvirtokams sekėsi vieniems geriau, kitiems truputį sunkiau, bet nusprendė, kad dar reikia truputį pasimokyti ir nuo rugsėjo drąsiai galės ateiti į penktą klasę. 
,,Judėjimo savaitė”
Rugsėjo 20 dieną Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijoje ilgoji pertrauka buvo labai aktyvi. Prisijungėme prie Vilniaus miesto sveikatos biuro organizuojamų Europos judumo savaitei paminėti skirtų renginių. Tą dieną kūno kultūros mokytoja Eglė Beneš kartu su mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialiste Marta Vitiene, socialine pedagoge Lina Povilioniene visus  mokyklos mokinius ir mokytojus kvietė pajudėti muzikos rimtu. Viską filmavo ir filmuką sukūrė SpindulioTV burelio vadovas Audronis Bliavas.  
Šiandieninis gyvenimo būdas leidžia kartais pamiršti, kad mūsų kūnai skirti judėti. 25 minutės pėsčiomis per dieną gali prailginti mūsų visų gyvenimą iki septynerių metų:).
Sekame sakmes
   Ar žinote, kaip senovės lietuviai aiškino pasaulio, žmogaus, gamtos reiškinių sukūrimą? Taip, žinoma, buvo kuriami trumpi pasakojimai, kurie leido mūsų senoliams suprasti tai, kas nesuprantama, paaiškinti tai, kas nepaaiškinama. Šie pasakojimai buvo perduodami iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas ir tokiu būdu išliko ir iki šių dienų. Šie pasakojimai – tai sakmės. Ar sunku juos kurti ir dar meistriškai pasekti? Savo kūrybinius gebėjimus, pasakotojo vaidmenį turėjo progą išmėginti 6 b klasės mokiniai. Parengiamieji darbai buvo atliekami labai kruopščiai ir atsakingai. Pirmiausia, perskaityta ir aptarta ne viena dešimtis sakmių, antra, susisteminti visi atradimai, tyrinėjant sakmes. Vėliau imtasi kūrybinio darbo, atsižvelgiant į turimas žinias ir  patarimus. Vienas įprastas žiemos rytmetys į klasę susirinkusiems 6-okams prasidėjo ne visai įprastai  - jaukiai, prie arbatos puodelio, mokiniai vieni kitiems sekė savo pačių sukurtas sakmes. ,,Gyvą” sakmių sekimą lydėjo  mokinių sukurtos iliustracijos. Ir tai ne pabaiga, o tik startas naujam žingsniui…   
   Tęsdamos ,,Vaikai vaikams” projektą, ryžtingiausios 6 b klasės mokinės nutarė sausio 15 d. aplankyti pirmokus, o sausio 23 d. kiek vyresnius draugus  - ketvirtokus. Apie šiuos, daug emocijų sukėlusius, susitikimus pasakoja ir pati mokinė Gabrielė Noreikaitė:  ,,Aš ir mano klasės draugės – Augustė, Austėja ir Lėja - pasirodymui daug ruošėmės – per pertraukas ir po pamokų repetavome. Eidamos pas pirmokus, truputį drebėjome, bet tuo pačiu degėme nekantrumu pasidalyti savo kūryba. Kai sekėme sakmes, mažieji draugai rimtai į mus žiūrėjo ir buvo matyti, jog labai įdėmiai klausėsi. Manau, jiems tikrai buvo labai įdomu ir smagu klausytis mūsų sukurtų sakmių, kaip ir mums jas sekti.” 
“Sausio 23 d. sekėme sakmes ketvirtokams. Vaikai labai atidžiai klausė, netriukšmavo. Sekdamos sakmes, parodėme pavyzdį būsimiems penktokams, kurie kitąmet galės taip pat išbandyti savo jėgas, pavyzdžiui, skaityti pranešimus ar papasakoti kažką įdomaus žemesniųjų klasių mokiniams”.
   Kokia šio apsilankymo vertė? Pradinukams šis apsilankymas – tinkamas įvadas pamokai, susijusiai su tautosakos skaitymu, suvokimu, vyresniųjų klasių moksleiviams – ne tik puiki viešojo kalbėjimo treniruotė, bet ir galimybė atskleisti savo kūrybiškumą, išmonę.    
Kelionė į penktą klasę
Šių metų sausio 29 d. dviem ketvirtokų klasėms (4b ir 4c)
lietuvių kalbos pamoka vyko neįprastai. Mokiniai atvyko
pasisvečiuoti į 5-ąją klasę. Prieš pamoką lietuvių kalbos
mokytoja prie durų pasveikino visus atvykusius, išdalijo
reikiamas pamokai priemones, suskirstė mokinius grupėmis.
Taip buvo pasiruošta tolimesnei pamokos veiklai. Vos
įžengusius į lietuvių kalbos kabinetą, ketvirtokus pasitiko
miško garsai – paukščių čiulbėjimas, medžių ošimas, upelio
čiurlenimas. Miško erdvė buvo pasirinkta neatsitiktinai. Ji
sieta su pamokos tema – ,,Lietuvos miškas praeityje ir
ateityje (veiksmažodžio laikų vartojimas)”. O kas gi geriau
galėtų priminti buvusį Lietuvos miško grožį ir didybę nei A.
Baranausko poema ,,Anykščių šilelis”. Šio kūrinio ištrauką
mokiniams skaitė aktorius V. Paukštė. Aktyviai klausydami
įrašo, mokiniai turėjo atsakyti į iš anksto mokytojos pateiktus
klausimus ir tokiu būdu įsivertinti, ar suvokia teksto
pagrindinę mintį, keliamas problemas. Nusakydami praeities
veiksmus, mokiniai prisiminė veiksmažodžių būtąjį laiką. Ketvirtokus nustebino, jog talentingo
poeto parinkti veiksmažodžiai ne tik nurodo veiksmą, bet žadina skaitytojo vaizduotę – skatina
išgirsti, pajausti miško elementų veiksmus.
Mokiniai įvardiję miško nykimo priežastis, pripažino, jog tokios pat problemos aktualios ir
šiandien, juk miškai nyksta – jų daug iškertama, kyla gaisrai ir t.t. Taigi, prieita prie išvados, jog
dabartinės kartos tikslas – saugoti, puoselėti mišką. O lietuvių kalbos mokytoja čia pat pridūrė, jog
tai galima pradėti daryti jau ir šioje pamokoje. Mokiniams pateikta užduotis – pamėginti sukurti
turtingą augalijos, gyvūnijos mišką. O kokios priemonės padėtų tai įgyvendinti? Šią pamoką –
taisyklinga lietuvių kalba ir kūrybiškumas. Kiekviena grupė turėjo pasirūpinti tik tam tikra miško
gyvybe, pvz. augmenija (medžiais, krūmais), gyvūnija (paukščiais), gyvūnija (žvėrimis) ir netgi
žmogumi, tik, žinoma, atsakingu, kuriančiu, saugančiu. Mokiniams pateikta pagalbinė priemonė –
20 veiksmažodžių, kuriuos jie galėjo panaudoti savo gyvybei kurti. Ant medžių lapų, kuriuos
ketvirtokai išsirinko pamokos pradžioje, turėjo užrašyti bent po 2 veiksmus, padėsiančius kurti
ateities mišką. Kadangi buvo kuriama ateitis, mokiniai prisiminę veiksmažodžio būsimąjį laiką,
turėjo užrašyti savo siūlomus veiksmus būsimuoju laiku. Ketvirtokai dirbo aktyviai – tarėsi,
diskutavo, patarė, bet dirbo draugiškai, rimtai, juk užduotis iš tiesų labai atsakinga.
Pamokos pabaigoje visos mokinių grupės pristatė savo ateities miško kūrimo veiksmus. Vėliau
visos sudėtinės dalys buvo sujungtos į vieną bendrą projektą – 4b ir 4c ateities miško vizijas,
kuriomis galima pasigrožėti ir patyrinėti ketvirtokų klasėse.
Ketvirtokai, Jūs savo žiniomis, susikaupimu, noru pažinti, tyrinėti ir net kurti šį pasaulį puikiai
įrodėte, jog esate pasirengę ne tik trumpam užsukti, bet ir tapti penktokais. Tad iki susitikimo!
Matematinė kelionė į penktą klasę
 Pirmasis išbandymas – testas, kuriame reikėjo parašyti, su kokiu veiksmu susijęs vardinamas pavadinimas. Visai neblogai pavyko. Po testo visi prisiminė veiksmų komponentus. Ketvirtokams taip pat teko prisiminti veiksmų atlikimo tvarką ir patikrinti, ar teisingai nurodyta veiksmų atlikimo tvarka. Pagal lipdukus su numeriais mokiniai buvo suskirstyti į grupes. Kiekviena grupė gavo voką, kuriame buvo 11 kortelių su skaičiais, veiksmų ženklais ir skliaustais. Reikėjo iš kortelių sudėlioti teisingą veiksmų eilutę, kurios atsakymas yra 5. Šioje užduotyje teko nemažai galvą pasukti, ne visos komandos įveikė. Pamatę atsakymą nustebo, kad tikrai nesunku buvo. Kitos užduoties metu reikėjo iš duotų skaitmenų sudaryti mažiausią ir didžiausią skaičius, apskaičiuoti jų sumą ir skirtumą. Labai džiugino ketvirtokų nuoširdus sėkmės džiaugsmas. Taip pat sužinojo, kad galima žaisti matematinius žaidimus, kuris aprašytas uždavinio sąlygoje. Teisingas atsakymas buvo išrinktas balsavimo būdu. Paskutinėse užduotyse reikėjo nustatyti, koks skaitmuo turi būti vietoj kvadratėlio. Atsakymus rodė pirštais. 
Pamokos pabaigoje mokiniai įsivertino savo darbą, t. y. kaip pasiruošę penktai klasei, puikiai gebėjo įsivertinti savo stipriąsias ir silpnąsias sritis. 
Sausio mėnesį ketvirtokai projekto „Kelionė į penktą klasę” metu matavosi penktoko suolą matematikos kabinete. Pamokos „Veiksmai su natūraliaisiais skaičiais” metu įsivertino kaip pasiruošę penktai klasei, ką dar turėtų išmokti, kad sėkmingai galėtų startuoti penktoje klasėje.
 Prieš pamoką matematikos mokytoja mokinius pasitiko prie durų, kiekvienam mokiniui užklijavo lipduką su numeriu. Penktokai lentoje ketvirtokams buvo užrašę palinkėjimų, kas labai nudžiugino ketvirtokus. Pirmiausia išsiaiškino, kas yra natūralieji skaičiai, skaičius, skaitmuo, kiek yra skaičių ir skaitmenų, kokie pagrindiniai veiksmai. 
Projektas ,,Sveiki dantukai”
     Kovo- balandžio mėnesiais vykdėme projektą „Sveiki dantukai“. Projektas skirtas priešmokyklinių grupių vaikams. Kiekvienai grupei organizavome po 3 susitikimus. 
Pirmojo susitikimo metu aptarėme dantų funkcijas, kaip išlaikyti sveikus dantis, mitybos bei bakterijų įtaką dantų ėduonies atsiradimui. Antrojo susitikimo metu mokiniai turėjo progą įvertinti savo žinias atlikdami testą. Po teorinių žinių įvertinimo sekė praktinė užduotis – pademonstruoti dantų valymo techniką naudojant žandikaulio modelį. Veiklos paįvairinimui peržiūrėjome mokomuosius animacinius filmukus. Visi susitikime dalyvavę mokiniai gavo namų darbų – dantų valymo kalendorių, kurį turėjo pildyti drauge su visais šeimos nariais. Paskutinio – trečio susitikimo metu įvertinome užpildytus kalendorius bei apibendrinome gautas žinias. Mokiniai gražiai apipavidalino knygutes „Dantų ėduonies nugalėtojas“ ir visi drauge perskaitėme daktaro Kiškio istoriją. 
Dėkojame tėvams už geranoriškumą ir įsitraukimą į dantų priežiūros kalendoriaus pildymą, taip pat raginame ir toliau skatinti vaikučius rūpintis burnos higiena.
Lauko klasė
Dėmesio,
mokyklos teritorijoje  kuriama eksperimentinė Lauko klasė.
Lauko klasės atidarymas jau čia pat. 
Sekite naujienas.