Įtraukusis ugdymas
2025 m. spalio 18 d. / Rasa Bakšenskaitė Jankauskė
Pasikalbėkime
Kiekvienais metais spalio trečiąjį penktadienį minime
Pasaulinę kalbos raidos sutrikimo supratimo dieną – tai
proga sustoti, pasikalbėti ir geriau suprasti, su kokiais
iššūkiais susiduria vaikai ir suaugusieji, turintys kalbos,
kalbėjimo ir komunikacijos sunkumų. Ši diena primena,
kad bendravimas – tai daugiau nei žodžiai. Tai būdas kurti
ryšius, dalintis mintimis, jausmais ir kurti bendruomenę,
kurioje kiekvienas jaučiasi išgirstas.
Spalio 13 – 17 dienomis “Spindulio” progimnazijos 3-6
klasių mokiniai dalyvavo kūrybiniame projekte
„Pasikalbėkime“, kurio metu jie kūrė dialogus, trumpus
pokalbius nežinodami, kas yra jų pašnekovai. Tai skatino
įsiklausyti į turinį, o ne į išankstines nuostatas, ugdė
empatiją ir mokė pamatyti bendravimą kaip tiltą tarp
žmonių.
Pasak projekto dalyvių, toks netikėtas bendravimo
būdas suteikė galimybę labiau įsigilinti į kito žmogaus
žodžius, numanyti toną, emociją ir prasmę, slypinčią už
sakinių. Mokytojai pastebėjo, kad šis projektas skatino
mokinių pasitikėjimą savimi, mažino bendravimo baimę ir
stiprino mikroklimatą klasėse.
Mokinių sukurti pokalbiai sugulė į stendus – “Kalbančias sienas”, kurios eksponuojamos
progimnazijos bibliotekoje. Paroda siekiama įrodyti, kad pasikalbėti, kurti socialinius ryšius galime
visi, atrasdami sau tinkamiausius būdus.
„Suprasti vienas kitą – tai pirmas žingsnis į draugystę. Kartais tereikia išgirsti, net jei kalbame
skirtingai,“ – taip projekto įspūdžius apibendrino viena mokinė.
Nepamirškime vieni kitų ir atraskime laiko PASIKALBĖTI!
Progimnazijos logopedės, specialiosios pedagogės
Įtraukusis ugdymas
2025 m. rugsėjo 30 d. / Jolanta Vasilevskienė
Spalio mėnesis – dėmesys disleksijai. Kaip suprasti, palaikyti, padėti?
Spalis – tai mėnuo, kai visame pasaulyje
minimos Disleksijos supratimo dienos,
kviečiančios švietimo bendruomenę
atkreipti dėmesį į mokinius, kuriems
skaitymas ir rašymas kelia iššūkių.
Disleksija – tai ne liga, o specifinis
mokymosi sutrikimas, kuris paveikia
gebėjimą tiksliai ir sklandžiai skaityti, rašyti
bei kartais ir suprasti rašytinę informaciją.
Disleksijos terminas Lietuvoje dažniau
vartojamas mokslinėje literatūroje. Šiuo
metu Lietuvoje specialistai praktikai,
dirbantys ugdymo srityje, vartoja skaitymo
ir rašymo sutrikimo terminus arba
bendresne prasme – specifinių mokymosi sutrikimų terminą.
Kas yra disleksija?
Disleksija – tai neurologinės kilmės sutrikimas, dažnai paveldimas. Pasireiškia sunkumais
atpažįstant raides ir garsus, sklandžiai skaitant, rašant be klaidų, įsimenant rašytinę informaciją.
Svarbu suprasti, kad disleksija nėra susijusi su intelekto lygiu – daugelis disleksiją turinčių vaikų yra
kūrybingi, protingi ir turi stiprių gebėjimų kitose srityse.
Kaip atpažinti disleksiją mokykloje?
Mokytojai ir tėvai gali pastebėti šiuos požymius: vaikas skaito lėtai, dažnai sustoja, painioja
raides, sunkiai įsimena žodžių rašybą, vengia skaitymo ar rašymo užduočių, dažnai daro gramatines
klaidas, net ir žinodamas taisykles, turi sunkumų su eilės tvarka, laiko suvokimu.
Kaip galime padėti?
Mokiniams, turintiems specifinius mokymosi (skaitymo ir rašymo) sutrikimus, patvirtintus
pedagoginės, psichologinės tarnybos specialistų progimnazijoje yra skiriama švietimo pagalba.
Atsižvelgiant į tarnybos išvadas ir galimybes mokiniai lanko specialiąsias lietuvių kalbos ir
literatūros, matematikos pratybas, logopedines pratybas. Pratybų metu yra pritaikomos užduotys
pagal mokinio gebėjimus, skatinamas mokinio pasitikėjimas savimi, pažįstamos jo stipriosios pusės,
išbandomos specializuotos mokymosi priemonės, kuriomis progimnazijos švietimo pagalbos
specialistai yra aprūpinami.
Atviras kalbėjimas apie disleksiją padeda mažinti stigmatizaciją, skatina supratimą ir empatiją.
Kiekvienas vaikas turi teisę mokytis pagal savo galimybes ir būti priimtas toks, koks yra.
Įtraukusis ugdymas
2025 m. balandžio 5 d. / Lina Povilionienė
Respublikinė mokinių konferencija ,,Įtraukioji ateitis: prevencijos ir tolerancijos kelias mokykloje”
Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos 6B klasės mokiniai Ivana, Ąžuolas ir 7C klasės mokinys Gytis, kartu su socialine pedagoge Lina Povilioniene ir specialiąja pedagoge Daiva Čižikiene kovo 27 d. dalyvavo respublikinėje konferencijoje ,,Įtraukioji ateitis: prevencijos ir tolerancijos kelias mokykloje.” Konferenciją organizavo Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija. Ši konferencija buvo skirta atkreipti dėmesį į saugios (įtraukios) aplinkos mokykloje kūrimo svarbą, skirtumų pripažinimą ir puoselėjimą, pagarbą sau ir kiekvienam šalia esančiam. Ivana su Ąžuolu pristatė, kaip kuriame saugią mokyklą ,,Kokia ji saugi mokykla?”. Kiekvieną susirinkusįjį susimąstyti ir gerklėje užstrigusį gumulą nuryti privertė itin atviras ir jautrus Gyčio pranešimas „Patyčios – skaudus vaikystės šešėlis“.
,,MES TURIME BŪTI POKYČIU, KURĮ NORIME MATYTI PASAULYJE” (Mahatma Gandhi).
Įtraukusis ugdymas
2024 m. vasario 29 d. / Rasa Petrikienė
Įtraukusis ugdymas
,,Remiantis Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros pozicija, svarbiausia įtraukiojo ugdymo sistemų vizija yra užtikrinti, kad visų amžiaus grupių besimokantiems asmenims kartu su bendraamžiais vietos bendruomenėje būtų suteiktos prasmingos ir labai kokybiškos švietimo galimybės.” (Nacionalinė Švietimo Agentūra)
Mokiniui, besimokančiam pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio (I dalies) ugdymo programą, gali kilti mokymosi sunkumų dėl
įvairių priežasčių. Mokiniui švietimo pagalba skiriama
vadovaujantis ,,Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl
išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu
pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu”.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi
poreikių, ugdymas organizuojamas vadovaujantis ,,Mokinių, turinčių specialiųjų
ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu”.
Ugdymo paskirtis – padėti mokiniui
lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą.
Specialusis ugdymas įgyvendinamas vadovaujantis
bendraisiais ugdymo planais, atsižvelgiant į formaliojo švietimo programą,
mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą specialiojo ugdymo ir
švietimo pagalbos poreikį, mokyklos galimybes ir pedagoginės psichologinės
tarnybos rekomendacijas.
Pagalbą mokiniui teikia mokytojas bei švietimo pagalbos specialistai. Mokinius, jų tėvus
bei mokytojus konsultuoja progimnazijos vaiko gerovės komisija, Vilniaus pedagoginė psichologinė
tarnyba.
SPA_Specialiojo-pedagogo-vaidmuo-viesinimui.pdf
