Įtraukusis ugdymas
2025 m. gruodžio 18 d. / Jolanta Vasilevskienė
Etnokultūrinis projektas „Metų ratas“
Metų ratas nenumaldomai artėja prie pabaigos…
kad ir vėl galėtų suktis nuo pradžių…
Prieššventinę savaitę mūsų progimnazijoje vyko etnokultūrinis projektas ,,Metų ratas“, skirtas
1-4 klasių įvairių gebėjimų mokiniams. Specialiųjų ir logopedinių pratybų metu mokinius
supažindinome su gamtos cikliškumo sąvokomis, paaiškinome žiemos saulėgrįžos reikšmę senovės
lietuvių tikėjimuose. Supažindinome su senaisiais lietuvių tikėjimo ugnies, saulės, šviesos simboliais.
Ugdėme etnokultūrinį suvokimą: suteikėme žinių apie senuosius lietuvių papročius, gamtos ir
žmogaus ryšį. Diskutavome „Kodėl žmonės laukia šviesos?“. Aptarėme, kad viskas gamtoje sukasi
ratu: metų laikai, diena–naktis, žydėjimas-augimas–branda ir pan. Klausėmės ramios lietuviškos
kalėdinės instrumentinės muzikos.
Gruodžio 15-19 d. pradinių klasių mokiniai pertraukų metu progimnazijos koridorių erdvėse
„Ežiukų slėnis“, „Upelių takas“, „Natelių gatvė“, „Šokliukų aikštė“, „Ežerėlių takas“ ir „Spindulio
aikštė“ spalvino mandalas kalėdiniais motyvais: saulė, žvaigždės, eglutės, ugnelės, meduoliai,
kalėdinis vainikas, Kūčių stalas ir pan. Lavinome smulkiąją motoriką, dėmesio koncentraciją, spalvų
derinimą per mandalų kūrimą ir spalvinimą. Mokėmės alternatyvių nusiraminimo būdų skatinant
kūrybiškumą, draugiškumą ir bendravimą.
Projekto autorės
švietimo pagalbos specialistės Jolanta Vasilevskienė ir Rasa Bakšenskaitė-Jankauskė
Įtraukusis ugdymas
2025 m. gruodžio 9 d. / Jolanta Vasilevskienė
Kai visiems drauge būti gera
Vaikus mokyti tolerancijos yra labai svarbu, nes tai formuoja jų
požiūrį į pasaulį ir santykius su kitais. Juk būtent vaikystėje
formuojasi pagrindinės vertybės. Jei vaikai išmoksta gerbti kitus,
nepaisant skirtumų, tai tampa jų natūralia elgesio norma.
Tolerancijos ugdymas padeda vaikams spręsti nesutarimus taikiai,
be patyčių ir diskriminacijos. Tai mažina smurto ir patyčių riziką
mokyklose. Vaikai, kurie supranta ir priima kitokius žmones,
lengviau kuria draugystes, bendradarbiauja ir jaučiasi saugiai
įvairiose grupėse. Šiuolaikinė visuomenė yra daugiakultūrė. Mokydami tolerancijos, padedame
vaikams pasiruošti gyvenimui pasaulyje, kuriame žmonės skiriasi kalba, kultūra, įsitikinimais.
Tolerancija skatina suprasti kitų jausmus ir poreikius, o tai yra svarbus emocinio intelekto pagrindas.
Mūsų ,,Spindulio“ progimnazijoje tolerancijos ugdymui skiriame nemažai dėmesio. Tai padeda
mūsų bendruomenėje kurti saugią ir įtraukią aplinką. Klasės valandėlių metu empatijos mokome
per patirtis: organizuojame diskusijas ir žaidimus, kurie padeda suprasti, kaip jaučiasi kitas žmogus.
Tam naudojame įvairias istorijas, pasakas, filmus, kuriuose vaizduojami skirtingi žmonių poreikiai ir
stiprybės. Klasėse kuriame įtraukią kultūrą – savo mokinius mokome, kad skirtumai yra vertybė, o
ne kliūtis. Drauge kuriame klasės taisykles, kuriose akcentuojama pagarba ir pagalba vieni kitiems.
Vykdome grupinius projektus, kur kiekvienas vaikas turi savo vaidmenį, pritaikytą jo gebėjimams.
Įvairių veiklų metu taikome metodą ,,Darbas poroje“, kuomet specialiųjų ugdymosi poreikių
mokinys dirba kartu su bendraklasiu, kuris padeda. Projektų, ar panašių veiklų metu kuriame
edukacines priemones – plakatus, stendus, organizuojame temines dienas (pvz., Tolerancijos diena
- lapkričio 16 d.)., vedame socialinių įgūdžių pamokos ir užsiėmimus. Labai vertiname
progimnazijos mokinių tėvų įsitraukimą. Informuojame juos apie klasės vertybes, kviečiame į
renginius, skatiname bendrystę ir supratimą. Ir visada prisimename, kad pozityvus pavyzdys yra
mokytojo elgesys, kuomet demonstruojama kantrybė, pagarba ir supratimas.
Įtraukusis ugdymas
2025 m. lapkričio 26 d. / Jolanta Vasilevskienė
Jeigu sunku skaityti, rašyti ir skaičiuoti
Progimnazijos Vaiko gerovės komisija
dalinasi informacija apie Lietuvos įtraukties švietime
centro Youtube kanale įkelta paskaita, kurios tema –
„Mano vaikui sunku skaityti, rašyti, skaičiuoti: kaip
tėvai gali padėti vaikui, turinčiam skaitymo, rašymo,
matematikos mokymosi sutrikimų?“.
Paskaitos metu Mokymosi sutrikimų grupės
psichologė J. Petrulienė kalba apie tai, kaip tėvai gali
atpažinti specifinius mokymosi sutrikimus. Psichologė
paaiškina, kokie požymiai rodo galimus skaitymo,
rašymo, matematikos sutrikimus, kodėl svarbu kuo anksčiau juos atpažinti ir pradėti teikti pagalbą.
Paskaitoje aptariama, kaip tėvai gali konstruktyviai komunikuoti su mokytojais, švietimo pagalbos
specialistais bei kaip kartu ieškoti sprendimų. Psichologė paaiškina kur kreiptis pagalbos ir kaip
vyksta mokymosi sutrikimų vertinimas Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Kada reikėtų kreiptis
į specialistus, kaip atliekamas vertinimas ir kaip vertinimo rezultatai padeda planuoti tolimesnę
pagalbą. Itin svarbi dalis apie tai, kokią pagalbą vaikui tėvai gali teikti namie, kad vaikas lengviau
įveiktų kylančius iššūkius.
Vaiko mokymosi sėkmė priklauso ne tik nuo paties vaiko, bet kartu ir nuo jį supančių suaugusiųjų
supratimo, palaikymo bei pozityvaus požiūrio. Tėvų vaidmuo yra ypatingai svarbus – jie gali ne tik
padėti vaikui įveikti mokymosi sunkumus, bet ir stiprinti jo savivertę bei pasitikėjimą savimi.
Vaizdo įrašą rasite čia: https://www.youtube.com/watch?v=aIYDH75mRQ4
Įtraukusis ugdymas
2025 m. lapkričio 21 d. / Jolanta Vasilevskienė
Respublikinė mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir 5-8 klasių mokinių konferencija „Tolerancijos tiltai“
Lapkričio 20 d. ,,Spindulio“ progimnazijoje vyko
mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir 5-8 klasių
mokinių respublikinė konferencija „Tolerancijos tiltai“,
kurią inicijavo progimnazijos Vaiko gerovės komisija.
Sulaukėme gausaus būrio svečių iš VDU licėjaus
„Sokratus“, Vilniaus „Gerosios Vilties“, Antano Vienuolio,
“Ryto”, Basanavičiaus progimnazijų, Kaišiadorių Vaclovo
Giržado progimnazijos, Vilniaus „Tuskulėnų“, Palaimintojo
Teofiliaus Matulionio, Ozo gimnazijų, Vilniaus Karaliaus
Mindaugo mokyklos.
Susirinkusius pasveikino progimnazijos direktorė Vilija Mozurienė ir direktorės pavaduotoja
ugdymui, VGK pirmininkė Jolita Andriškevičiūtė-Raišienė. Renginio svečius į bendrą veiklą pakvietė
muzikos mokytoja Lina Gubanovienė. Konferencijos dalyviai – mokiniai ir pedagogai tapo ,,Puodelių
orkestro“ muzikantais ir sukūrė įspūdingą perkusijos kūrinį. Tai padėjo konferencijos dalyviams
patirti bendrystę, atsipalaiduoti ir puikiai nusiteikti prieš pristatant savo pranešimus. 6b klasės
mokiniai, lietuvių kalbos mokytoja Sonata Pušinskienė ir specialioji pedagogė, logopedė Jolanta
Vasilevskienė pakvietė svečius pasiklausyti pamokančios, suklusti paraginusios istorijos apie du
ąsočius.
Išklausėme žodinius mokinių pranešimus, išgirdome stendinių pranešimų kūrėjų pristatymus. Savo
pranešimuose konferencijos dalyviai kalbėjo apie socialinę toleranciją – pagarbą skirtingoms
nuomonėms, religijoms, tradicijoms. Kultūrinę toleranciją – atvirumą kitoms kultūroms,
papročiams. Asmeninę toleranciją – kantrybę ir supratimą kasdienėse situacijose, pvz., kai žmonės
elgiasi kitaip, nei mes tikimės. Pranešėjai susirinkusiųjų teiravosi, kaip suprantame toleranciją?
Kodėl ji svarbi? Priėjome išvados, kad tolerancija yra labai svarbi visuomenėje dėl eilės esminių
priežasčių. Kai žmonės gerbia vieni kitus, nepaisant skirtumų, sumažėja konfliktų, diskriminacijos ir
smurto rizika. Tolerantiška visuomenė yra stabilesnė ir saugesnė. Tai padeda užtikrinti taiką ir
saugumą. Įvairovė – kultūrinė, socialinė, religijos ar nuomonių – yra vertybė. Tolerancija leidžia
žmonėms dirbti kartu, dalintis idėjomis ir kurti inovacijas. Taip yra skatinamas bendradarbiavimas.
Kuriant teisingą ir lygiateisę aplinką tolerancija padeda užtikrinti, kad kiekvienas žmogus turėtų
vienodas galimybes, nepaisant jo kilmės, įsitikinimų ar gyvenimo būdo. Priimdami kitokius žmones,
mokomės suprasti jų patirtis, o tai stiprina socialinius ryšius ir mažina atskirtį. Taip ugdome
empatiją ir supratimą.
Konferenciją baigėme priėję išvados, kad tolerancija yra leidimas mums būti savimi ir gyventi
taip, kaip norime. Tačiau mūsų gyvenimo būdas, elgesys ir kalbos neturi pažeisti kito žmogaus teisių
ir laisvių. Tolerancija nėra beribė – ji baigiasi tada, kai pažeidžiamos kito žmogaus teisės.
Nuotraukų galerija
Įtraukusis ugdymas
2025 m. spalio 18 d. / Rasa Bakšenskaitė Jankauskė
Pasikalbėkime
Kiekvienais metais spalio trečiąjį penktadienį minime
Pasaulinę kalbos raidos sutrikimo supratimo dieną – tai
proga sustoti, pasikalbėti ir geriau suprasti, su kokiais
iššūkiais susiduria vaikai ir suaugusieji, turintys kalbos,
kalbėjimo ir komunikacijos sunkumų. Ši diena primena,
kad bendravimas – tai daugiau nei žodžiai. Tai būdas kurti
ryšius, dalintis mintimis, jausmais ir kurti bendruomenę,
kurioje kiekvienas jaučiasi išgirstas.
Spalio 13 – 17 dienomis “Spindulio” progimnazijos 3-6
klasių mokiniai dalyvavo kūrybiniame projekte
„Pasikalbėkime“, kurio metu jie kūrė dialogus, trumpus
pokalbius nežinodami, kas yra jų pašnekovai. Tai skatino
įsiklausyti į turinį, o ne į išankstines nuostatas, ugdė
empatiją ir mokė pamatyti bendravimą kaip tiltą tarp
žmonių.
Pasak projekto dalyvių, toks netikėtas bendravimo
būdas suteikė galimybę labiau įsigilinti į kito žmogaus
žodžius, numanyti toną, emociją ir prasmę, slypinčią už
sakinių. Mokytojai pastebėjo, kad šis projektas skatino
mokinių pasitikėjimą savimi, mažino bendravimo baimę ir
stiprino mikroklimatą klasėse.
Mokinių sukurti pokalbiai sugulė į stendus – “Kalbančias sienas”, kurios eksponuojamos
progimnazijos bibliotekoje. Paroda siekiama įrodyti, kad pasikalbėti, kurti socialinius ryšius galime
visi, atrasdami sau tinkamiausius būdus.
„Suprasti vienas kitą – tai pirmas žingsnis į draugystę. Kartais tereikia išgirsti, net jei kalbame
skirtingai,“ – taip projekto įspūdžius apibendrino viena mokinė.
Nepamirškime vieni kitų ir atraskime laiko PASIKALBĖTI!
Progimnazijos logopedės, specialiosios pedagogės
Įtraukusis ugdymas
2025 m. rugsėjo 30 d. / Jolanta Vasilevskienė
Spalio mėnesis – dėmesys disleksijai. Kaip suprasti, palaikyti, padėti?
Spalis – tai mėnuo, kai visame pasaulyje
minimos Disleksijos supratimo dienos,
kviečiančios švietimo bendruomenę
atkreipti dėmesį į mokinius, kuriems
skaitymas ir rašymas kelia iššūkių.
Disleksija – tai ne liga, o specifinis
mokymosi sutrikimas, kuris paveikia
gebėjimą tiksliai ir sklandžiai skaityti, rašyti
bei kartais ir suprasti rašytinę informaciją.
Disleksijos terminas Lietuvoje dažniau
vartojamas mokslinėje literatūroje. Šiuo
metu Lietuvoje specialistai praktikai,
dirbantys ugdymo srityje, vartoja skaitymo
ir rašymo sutrikimo terminus arba
bendresne prasme – specifinių mokymosi sutrikimų terminą.
Kas yra disleksija?
Disleksija – tai neurologinės kilmės sutrikimas, dažnai paveldimas. Pasireiškia sunkumais
atpažįstant raides ir garsus, sklandžiai skaitant, rašant be klaidų, įsimenant rašytinę informaciją.
Svarbu suprasti, kad disleksija nėra susijusi su intelekto lygiu – daugelis disleksiją turinčių vaikų yra
kūrybingi, protingi ir turi stiprių gebėjimų kitose srityse.
Kaip atpažinti disleksiją mokykloje?
Mokytojai ir tėvai gali pastebėti šiuos požymius: vaikas skaito lėtai, dažnai sustoja, painioja
raides, sunkiai įsimena žodžių rašybą, vengia skaitymo ar rašymo užduočių, dažnai daro gramatines
klaidas, net ir žinodamas taisykles, turi sunkumų su eilės tvarka, laiko suvokimu.
Kaip galime padėti?
Mokiniams, turintiems specifinius mokymosi (skaitymo ir rašymo) sutrikimus, patvirtintus
pedagoginės, psichologinės tarnybos specialistų progimnazijoje yra skiriama švietimo pagalba.
Atsižvelgiant į tarnybos išvadas ir galimybes mokiniai lanko specialiąsias lietuvių kalbos ir
literatūros, matematikos pratybas, logopedines pratybas. Pratybų metu yra pritaikomos užduotys
pagal mokinio gebėjimus, skatinamas mokinio pasitikėjimas savimi, pažįstamos jo stipriosios pusės,
išbandomos specializuotos mokymosi priemonės, kuriomis progimnazijos švietimo pagalbos
specialistai yra aprūpinami.
Atviras kalbėjimas apie disleksiją padeda mažinti stigmatizaciją, skatina supratimą ir empatiją.
Kiekvienas vaikas turi teisę mokytis pagal savo galimybes ir būti priimtas toks, koks yra.
Įtraukusis ugdymas
2025 m. balandžio 5 d. / Lina Povilionienė
Respublikinė mokinių konferencija ,,Įtraukioji ateitis: prevencijos ir tolerancijos kelias mokykloje”
Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos 6B klasės mokiniai Ivana, Ąžuolas ir 7C klasės mokinys Gytis, kartu su socialine pedagoge Lina Povilioniene ir specialiąja pedagoge Daiva Čižikiene kovo 27 d. dalyvavo respublikinėje konferencijoje ,,Įtraukioji ateitis: prevencijos ir tolerancijos kelias mokykloje.” Konferenciją organizavo Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija. Ši konferencija buvo skirta atkreipti dėmesį į saugios (įtraukios) aplinkos mokykloje kūrimo svarbą, skirtumų pripažinimą ir puoselėjimą, pagarbą sau ir kiekvienam šalia esančiam. Ivana su Ąžuolu pristatė, kaip kuriame saugią mokyklą ,,Kokia ji saugi mokykla?”. Kiekvieną susirinkusįjį susimąstyti ir gerklėje užstrigusį gumulą nuryti privertė itin atviras ir jautrus Gyčio pranešimas „Patyčios – skaudus vaikystės šešėlis“.
,,MES TURIME BŪTI POKYČIU, KURĮ NORIME MATYTI PASAULYJE” (Mahatma Gandhi).
Įtraukusis ugdymas
2024 m. vasario 29 d. / Rasa Petrikienė
Įtraukusis ugdymas
,,Remiantis Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros pozicija, svarbiausia įtraukiojo ugdymo sistemų vizija yra užtikrinti, kad visų amžiaus grupių besimokantiems asmenims kartu su bendraamžiais vietos bendruomenėje būtų suteiktos prasmingos ir labai kokybiškos švietimo galimybės.” (Nacionalinė Švietimo Agentūra)
Mokiniui, besimokančiam pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio (I dalies) ugdymo programą, gali kilti mokymosi sunkumų dėl
įvairių priežasčių. Mokiniui švietimo pagalba skiriama
vadovaujantis ,,Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl
išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu
pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu”.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi
poreikių, ugdymas organizuojamas vadovaujantis ,,Mokinių, turinčių specialiųjų
ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu”.
Ugdymo paskirtis – padėti mokiniui
lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą.
Specialusis ugdymas įgyvendinamas vadovaujantis
bendraisiais ugdymo planais, atsižvelgiant į formaliojo švietimo programą,
mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą specialiojo ugdymo ir
švietimo pagalbos poreikį, mokyklos galimybes ir pedagoginės psichologinės
tarnybos rekomendacijas.
Pagalbą mokiniui teikia mokytojas bei švietimo pagalbos specialistai. Mokinius, jų tėvus
bei mokytojus konsultuoja progimnazijos vaiko gerovės komisija, Vilniaus pedagoginė psichologinė
tarnyba.
SPA_Specialiojo-pedagogo-vaidmuo-viesinimui.pdf
