EBRU menas
Ebru menas – tai mažytis stebuklas, kai piešinys kuriamas ant
vandens. Ši technika leidžia kurti unikalius ir nuostabius raštus
vandens paviršiuje, kurie vėliau perkeliami ant popieriaus lapo.
Manoma, jog ebru yra gana senas menas, turintis senas
tradicijas ir yra kilęs iš Turkijos.
Ebru technikoje naudojami specialūs dažai, kurie plūduriuoja ant
vandens, ir šiuo būdu sukuriamos unikalios, dažnai abstrakčios
formos ir raštai. Menininkai gali naudoti įvairias priemones,
tokias kaip šepetėliai, adatos ar net šakelės, kad sukurtų įdomias
struktūras ir tekstūras. Kai manipuliuojant dažais sukuriamas
norimas piešinys, popieriaus lapas atsargiai padedamas ant
vandens ir sukurti raštai sugula popieriuje.
Ebru tapyba dažnai naudojama ne tik kaip meninė forma, bet ir
kaip dekoratyvinis elementas knygų apipavidalinimui ar įvairiems
daiktams puošti.
Spalio 16 d. Vilniaus lopšelio-darželio „Medynėlis“ mokytoja
Jelena svečiavosi PM1 „Spinduliukų“ grupėje ir vaikus
supažindino su šiuo nekasdieniu menu. Sunku perteikti vaikų reakcijas ir patirtas emocijas, išvydus
jų sukurtą piešinį ant vandens popieriaus lape.
Ebru menas – tai įspūdingas menas, reikalaujantis ne tik techninių įgūdžių, bet ir kūrybiškumo bei
kantrybės. Šiai terapinei veiklai amžius nesvarbus. Tad kviečiame kiekvieną patirti Ebru meno
magiją.
Mokymosi nuotykiai: kaip patirtinis ugdymas formuoja vaiką
Patirtinis mokymas – tai tokia
ugdymo strategija, kai
mokomasi iš patirties.
Galimybė pačiam patirti
įvairius procesus praplečia
mokymosi lauką, įtvirtina
gaunamas žinias, padeda
įsiminti naujus dalykus.
Mokomasi tiek iš savo, tiek iš
kito žmogaus patirties.
Patirtinio ugdymo pagrindinis
siekis – aktyvi, savarankiška,
žingeidi, iniciatyvi asmenybė.
Patirtis savaime nebūtinai
taps mokymosi šaltiniu, todėl vaikai nuo 4 metų mokosi reflektuoti tai, ką patiria. Nuo 6 metų
vaikas jau gali daryti išvadas, ką šis naujas patyrimas reiškia ir kam jis bus naudingas. Žinodami tai į
mūsų priešmokyklinukų kasdieninę planuotą veiklą stengiamės įtraukti kuo daugiau patirtinių
veiklų. Gilindamiesi į savaitės temą „saugus namuose“ daug kalbėjome apie saugumą, apie tai kas
gali padėti iškilus pavojui, kas yra pirmoji pagalba ir pan. Taip pat kėlėme klausimą, kas yra „saugus
internetas“ (vaizduojamas „mėlynojo meškiuko“ ženklu) ? Įsiminėme raidžių P-P-P reikšmę (
Patikrink, Paskambink, Padėk ). Įdomiausia patirtimi vaikams buvo pirmosios pagalbos suteikimas
„draugui susižeidus“. Vėliau po šių veiklų vaikai reflektavo, kokį darbą norėtų dirbti: gelbėti žmonių
gyvybes ir rinktis gydytojo profesiją. Gera galvoti, kad mūsų kasdieninės patirtinės veiklos gali
inicijuoti gydytojų skaičiaus augimą Lietuvoje.
Priešmokyklinukų veikla mokykloje
Priešmokyklinukų pažinimo diena gamtoje
Vaikų bendrystė gamtoje yra svarbi jų
fizinei, emocinei ir socialinei raidai. Laikas,
praleistas gamtoje, suteikia daugybę
privalumų, įskaitant sveikatą, mokymąsi ir
bendravimą. Štai keletas svarbių aspektų,
ką patyrė PM2 „Spinduliukai“ išvykę į
netoliese esantį „Pasakų parką“: tai
aktyvus ėjimas, žaidimai lauke skatinantys
fizinį aktyvumą, galimybę kvėpuoti grynu
oru, gamtos raminantį poveikį, laisvą
žaidimą gamtoje, kuris paskatino kurti ir
improvizuoti. Vaikams buvo sugalvotos matematinės užduotys, kuriose jie turėjo išmatuoti gamtoje
atrandamus objektus, pvz. medžio kamieno storį, šakos ilgį ir pan. Tai atliko, veikiant grupelėmis, t.
y. dirbant kartu, sprendžiant iškilusias problemas ir dalinantis atsakomybe. Taip „Spinduliukai“
stiprino draugystės ir bendradarbiavimo įgūdžius. Vaikai gilino žinias apie gamtos ciklus, augalus,
gyvūnus ir ekologiją, kas padidino jų supratimą apie aplinką ir atsakomybę už ją.
Gamta moko praktinių įgūdžių ir savarankiškumo. Tyrimai rodo, kad laikas praleistas gamtoje gali
pagerinti vaikų dėmesio koncentraciją ir kognityvinę veiklą ,o Įvairios veiklos, tokios kaip žygiai
pėsčiomis, gamtos tyrinėjimai, ar tiesiog laisvas žaidimas lauke, gali padėti vaikams patirti ir
suprasti bendrystę gamtoje. Svarbu skatinti vaikus kuo daugiau laiko praleisti gamtoje ir sudaryti
tam tinkamas sąlygas tiek mokykloje, tiek šeimoje.
Vaiko dieną šventėme svečiuose…
Šiemet vaiko dieną įprasminame šalia
kitų naujų mūsų valstybės tradicijų.
Tad tarp Motinos dienos ir Tėvo
dienos – dviejų kiekvienam žmogui
svarbių datų – dabar minėsime ir
Vaiko dieną“. Šią gražią dieną vaikai
šventė ypatingiau. Mūsų PM2 ir PM1
vaikučiai buvo pakviesti švęsti Vaiko
dieną kaimynystėje esančiame
lopšelyje/ darželyje „ Šilelis“.
Vaikai buvo labai šiltai sutikti ir jiems
buvo sukurta fizinį aktyvumą ir
pažinimą skatinanti aplinką. Lopšelio/ darželio „ Šilelis“ vaikučiai judėjo drauge su svečiais. Visos
paruoštos užduotys buvo tokios, kuriose visi kartu ir kiekvienas atskirai stengėsi kuo daugiau judėti,
kelti sau ir draugams gerą nuotaiką. Nelenktyniaudami tarpusavyje, o draugiškai įsitraukdami į
aktyvias veiklas savo geru pavyzdžiu skatino pajudėti visus aplinkui. Judėjimas – viena labiausiai
vaikus džiuginančių veiklų bei saviraiškos būdų. Todėl pasisvečiavę vaikai, grįžo laimingi,
apdovanoti dovanomis su šiltais prisiminimas savo širdelėse.
Mažieji mokslininkai
Priešmokykliniame amžiuje vaikai yra
ypatingai smalsūs bei imlūs, jie nuolat
eksperimentuoja su aplinkoje esančiais
daiktais, tyrinėja juos supantį pasaulį. Vaikai
domisi aplinka, bet ne visada supranta
aplinkoje vykstančius reiškinius, dažnai
klausinėja, iš ko padaryti daiktai, kodėl lyja
lietus, kodėl žuvys gali gyventi tik vandenyje,
o žmogus negali išbūti po vandeniu ir pan.
Jiems nuolat kyla įvairiausių klausimų, todėl
mes, suaugusieji, ir turėtume padėti
atsakyti į juos. O tam, kad vaikai suvoktų,
kaip viskas vyksta, jie patys turi viską
išbandyti ir savo jėgomis viską įveikti. Kai
kurių eksperimentų pagalba mes galime vaikams suteikti atsakymus į jų klausimus, todėl PM1
grupės vaikai kartu su mokytojomis nusprendė trumpam tapti mažaisiais mokslininkais ir išbandyti
įvairius eksperimentus bei pasitikrinti, kaip veikia jų pojūčiai.
Eskperimentų kelionę pradėjome nuo slapto laiško rašymo, kurį vaikams padėjo parašyti pienas ir
citrinų sultys. Vaikai spėliojo, kad laišką pavyks perskaityti, kai išdžius, kad gali prireikti
ultravioletinių spindulių, tačiau paaiškėjo, kad draugo parašytą žinutę galėsime perskaityti ją
pakaitinę lygintuvu. Taip pat mėginome išsiaiškinti, kas yra sunkesnis: oras ar vanduo? Tą mums
padėjo padaryti linksmosios pirštinės. Ir didžioji dauguma atsakymą išgvildeno dar prieš
eksperimentą, vaikai atspėjo, kad sunkesnis yra vanduo ir jis stumia orą! Nepamiršome pasitikrinti
ir savo pojūčių, vaikai spėliojo, ką laiko rankoje, būdami užrištomis akimis, bei ragavo skirtingų
skonių maisto produktus (kartų, sūrų, saldų, rūgštų), nežinodami, ką valgo. Be abejonės, vaikų
pojūčiai išlavinti puikiai, beveik viską pavyko atspėti. Na ir savo mokslininkų kelią užbaigėme su
lavos lempos gaminimu. Šis eksperimentas vaikams padėjo sužinoti, kad actas yra sunkesnis už
aliejų, o kai jis sureaguoja su soda, išsiskiria anglies dvideginis ir galima pamatyti kylančius dujų
burbuliukus.
Eksperimentuojant galima pamatyti įvairiausių reiškinių, sužinoti stulbinamų naujienų, patirti
nepamirštamų nuotykių ir nuveikti daug įdomių dalykų. Tad mes tikrai dar kartą leisimės į mažųjų
mokslininkų nuotykius ir sužinosime dar daugiau įdomybių!
Priešmokyklinukų kelionė “Ekotakeliu”
Žmogus ir gamta yra vienas nuo kito neatsiejami veiksniai. Ypatingai šiame vartotojiškumu
perpildytame amžiuje stengiamasi ieškoti būdų, kaip apsaugoti gamtą ir tausoti jos išteklius, kurie
nėra beribiai.
Akcentuojama, jog dar ankstyvajame ir ikimokykliniame amžiuje vaikams turėtų būti sudarytos
sąlygos ugdyti(s) gebėjimus įvairiose srityse – kalbinio raštingumo, emocinės ir fizinės sveikatos,
matematinio mąstymo, kūrybiškumo, socialinio pilnavertiškumo ir kt., siekiant aukštesnių
sąmoningumo rezultatų ir visapusiško įsitraukimo. Ne išimtis ir aplinkosaugos sritis. Jei dar
pirmaisiais vaikų gyvenimo metais pasistengsime formuoti vaikų supratimą, pajautimą ne tik sau ir
kitam žmogui, bet ir aplinkai – vėliau pasieksime aukštesnių empatijos ir sąmoningumo rezultatų.
PM1 „Spinduliukų“ grupės vaikai šią, paskutinę balandžio mėnesio savaitę, keliavo EKOTAKELIU.
Vaikai sužinojo, kaip jie, nors ir būdami jauno amžiaus, bet jau gali prisidėti prie gamtos saugojimo:
išjungdami elektros prietaisus, kada jais nesinaudojama; važiuodami viešuoju transportu, o ne
šeimos automobiliu; pakeldami kiekvieną “pamestą” šiukšlę ir t.t.
Priešmokyklinukai dalyvavo mokytojos-edukatorės Anželikos vedamoje edukacinėje pamokoje
“ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS”. Jos metu sužinojo:
- Kokios gi atliekos metamos į plastiko, stiklo, popieriaus, mišrių atliekų konteinerius?
- Kur dėti sudužusio veidrodžio šukes?
- Ką daryti su maisto likučiais?
- Ar galime panaudoti išaugtus rūbus? Ir daugelį kitų svarbių dalykų.
O balandžio 30 d. “Spinduliukų“ grupės ugdytiniai, bendradarbiaudami su Vilniaus l./d.
„Medynėlis“ „Voveriukų“ grupės vaikais, dalyvavo gamtos puoselėjimo akcijoje „ŠVARI APLINKA –
SVEIKESNIS AŠ!“ ir keliavo į Vilniaus miesto Karoliniškių mikrorajono „Pasakų parką“ rinkti tokių
pačių, kaip mes žmonių, išmestų šiukšlių. Kiek radybų! Nuo tuščių stiklinių butelių, medvilnės
atraižų iki dviračių detalių…
Viena aplinkosauginė akcija ar vienos savaitės veiklos gamtos saugojimo tema supratimo
nesuformuos. Tai būtina kartoti ir įtraukti į kasdienines situacijas, pokalbius su vaikais.
Mes kartosime. O Jūs?
Edukacija “aukštybėse” arba kelionė į televizijos bokštą…
TV bokštas – tai praėjusio
amžiaus 8-ojo dešimtmečio
technologinio progreso ir pastatų
konstrukcijų inovacijų simbolis, o
nuo 1991 m. tapo vienu
svarbiausiu laisvės kovos simboliu.
Norėdami labiau pagilinti vaikų
pilietišką sąmoningumą ir
mokydamiesi visai netoli įžymaus
mums visiems pastato,
nusprendėme aplankyti šią
įsimintiną vietą ir susipažinti su
Vilniaus televizijos bokštu. Edukacijos metu išgirdome pasakojimą apie šio išskirtinio pastato
statybas, televizijos ir radijo ryšio perdavimo principus ir kaip mūsų namus pasiekia signalas, taip
pat plačiau sužinojome apie Sausio 13-osios įvykių eigą. Aplankėme Sausio 13-osios ekspoziciją, TV
bokšto daiktų muziejų ir apžvalgos aikštelę , kuri įsikūrusi 167 m. aukštyje.“ Šypsenėlių“ klasės
vaikai liko sužavėti greitaeigiu liftu, kuriuo per kelias minutes pakilo į neregėtas aukštumas, galėjo
stebėti Elektrėnų bokštus ir saulėtą Vilniaus miestą.
Mažieji sodininkai…
Pavasaris – puikus metas. Pasitraukus
pirmajam šaltukui, norisi džiaugtis pirmais
žaliais lapeliais, pirmais daigeliais ir
nesvarbu, kad nėra plotų daržininkystei,
svarbu kūrybiškai pažvelgti ir pasigaminti
„palangės darželį“. Gamtos aplinka itin
svarbi vaikų ugdyme, lavinant jų pojūčius ir
sudarant natūraliai raminančią aplinką.
Daržininkystė yra puiki gyvenimiška patirtis
kiekvienam vaikui, kuomet jis gali: žaisti su
purvu, susipažinti su ekosistemomis ne iš
televizoriaus, o realybėje, matyti kaip dygsta augalai ir kaip jų „gyvenimą“ įtakoja saulė, vanduo.
Vaikai garsėja jaunatvišku maksimalizmu, kuomet visko norisi čia ir dabar. Ne išimtis ir daržovių
sodinimas, kuomet atlikus sodinimo procesą norisi jau derliaus. Todėl tokios veiklos neįtikėtinos
mūsų mažųjų kantrybės ugdytojos. Augalai skatina rūpintis bei jaustis atsakingais, tapti kantriais,
kūrybiškais, puoselėja norą bendrauti bei dalintis. „Spinduliukų“ klasės vaikai augalus įkurdino ant
palangių, kad galėtų stebėti, kaip kalasi daigeliai, kaip iš sėklos išauga augalas, sekė augimo procesą
ir fiksavo jų augimo tarpsnius, liniuote matavo per dieną ūgtelėjusį daigelį. Meninės kūrybinės
veiklos metu vaikai savo piešiniuose kūrė savo svajonių daržus ūkiuose. Šiose veiklose vaikai
motyvuojasi domėtis gyvuoju gamtos pasauliu ir ugdyti meilę gamtai, formuoja suvokimą (kelio
nuo sėklos iki augalo) per asmeninę patirtį, ugdosi gebėjimą rūpintis augalais.
Edukacija „Magiški kiaušiniai”
Nuo balandžio 18 d. iki balandžio 29d .
priešmokyklinio ugdymo „Šypsenėlių“ grupėje
vyko edukacija „Magiški kiaušiniai”. Vaikai turėjo
galimybę iš arti išvysti mažą stebuklą: skylančius
kiaušinius ir išsiritančius mažus viščiukus. Jie
džiaugėsi nauja inkubatoriuje atsiradusia gyvybe,
stebėjo kaip viščiukai šildėsi po šildymo plokšte,
kaip jie gėrė vandenį, lesė kruopas, kaip jie
kasdien auga. Kiekvienas viščiukas turėjo savo
vardą. Edukacinė programa suteikia galimybę
tiesiog klasėje stebėti, kaip į pasaulį ateina nauja gyvybė, pažinti mus supančią aplinką, gamtą ir
mus supantį pasaulį. Vaikai galėjo išvysti mažą, bejėgį, ką tik išsiritusį paukštelį ir laikyti rankose jau
sutvirtėjusį ir paaugusį viščiuką. Šios edukacinės veiklos pagalba vaikai suprato, kaip atsiranda
kiaušinis, viščiukas, susipažino su vištos gyvenimo ciklu.. Įdomi ir prasminga veikla suteikė vaikams
neišdildomų įspūdžių pūkuotų ir cypsinčių kamuoliukų draugijoje.