Priešmokyklinukų išvyka į „Menišką kaimą”
Gegužės 31d. Vilniaus „Spindulio“
progimnazijos mokyklos priešmokyklinių
grupių “Pelėdžiukų“ ir „Spinduliukų“
ugdytiniai keliavo į „Menišką kaimą“
(Bebrusų km.), kur dalyvavo edukacinėje
programoje „Molio Motiejukas“. Edukacinė
programa “Molio Motiejukas” skirta
supažindinti vaikus su senomis lietuviškos
keramikos tradicijomis: molio paruošimu,
tradiciniais lipdymo, dekoravimo ir degimo
būdais. Programos metu vaikai išgirdo apie
senosios keramikos tradicijas. Žiūrėdami 10 minučių edukacinį filmą, sukurtą “Meniško kaimo”
keramikos dirbtuvėse, susipažino su visa molio lipdinių gamybos eiga, pamatė, kaip degamos
tradicinės juodosios ir raugo keramikos krosnys. Susipažinę su keramikos amato tradicijomis, vaikai
patys lipdė molio puodynėlę. Nulipdę apvalų indo dugną, delnais ridendami molį, suformavo molio
volelius, iš kurių ant dugno formuoja tradicinę puodynėlę, dekoravo pasirinktais tradiciniais
ornamentais. Vėliau ragavo autentiškų dzūkiškų bulvinių blynų, vaišinosi arbata ir naminiu pyragu.
Po šių edukacinių veiklų visi keliavome į gamtą pasidžiaugėme saulės spinduliais, grynu oru,
nuostabiais vaizdais ir smagiais žaidimais pievoje.
Čia vaikams įteikėme priešmokyklinio ugdymo baigimo diplomus, vaikų laukė „Pinjatos“ su
siurprizais. Daug teigiamų emocijų, bei naujos patirties.
Kelionė buvo smagi, kupina įspūdžių, mus lydėjo puikus oras ir geros emocijos!
Dalinamės įspūdžiai.
Mūsų dienelės
   Berniukai ir mergaitės, visai dar nedidukai, rugsėjo lydimi peržengė mokyklos slenkstį. Čia jie praturtino savo žinias, paversdami savo mintis ir idėjas kūrybiniais darbeliais. Kartu su geromis emocijomis  ir darbų aplankalais jie išsineš namo šviesų savo priešmokyklinių dienų atminimą. Daug įvairios veiklos susigalvodavome tęsdami dienos veiklą, ne tik klasėje, bet ir kieme. 
   Viena iš pamėgtų veiklų– dėlionė, galvosūkis „Tangram“.  Ši veikla padeda vaiko vystymuisi. Ji pagrįsta geometrinių figūrų deriniu. Vaikai patys nuspalvina ir išsikerpa  dėlionę .Taip jie plėtoja savo vaizduotę, spalvų bei formų supratimą, loginį ir erdvinį mąstymą. 
    Uolūs ir šaunūs priešmokyklinukai per visus mokslo metus, ne tik kūrybiškai ugdėsi, bet ir draugiškai sugyveno su kaimyninėmis klasėmis. Pradinių klasių vaikai mielai skaitydavo pasakas ar kitus kūrinius per poilsio laiką.
     Nuoširdžiais ir šiltais prisiminimais dalinamės savo nuotraukose.   
”Mes kartu ir mums smagu”
Vaikų žemė
Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,
nesvarstydami – kodėl ir kam.
Jeigu šita žemė kam priklauso,
tai pirmiausia, žinoma, vaikams.
Mes gi esam tie, kurie jų laukia,
laukdavo ir lauks visais laikais.
Tik su jais mes esame suaugę,
o vieni mes irgi kaip vaikai.
Justinas Marcinkevičius
Birželio 1-ąją daugybė pasaulio šalių mini
Tarptautinę vaikų gynimo dieną.
Tarptautinė vaikų gynimo diena paskelbta
1949 m. Tarptautinės moterų federacijos
sesijoje. Ši diena skirta priminti visiems
apie būtinybę saugoti ir ginti vaikų teises. Ginkime ir saugokime visus ir kiekvieną vaiką nuo patyčių,
pykčio, smurto, prievartos. Apsupkime vaikus nuoširdžia meile, pagarba ir pajusime, kad visa tai
grįžta mums atgal su kaupu. Suteikime daugiau dėmesio ir džiaugsmo mažiausiems gyventojams.
Siekime, kad ne tik šiandien, bet ir kiekvieną dieną prisimintume savo įsipareigojimus mažiesiems.
Dienai įprasminti visoje Lietuvoje organizuojamos įvairios iniciatyvos. Šią ypatingą dieną vaikams
numatomos įvairios pramogos. Pramogomis buvo apdovanoti ir 1PM “Spinduliukų”, bei 2PM
“Pelėdžiukų” grupių vaikai. Pramogos tema – „Mes kartu ir mums smagu“. Abiejų grupių vaikai
žaidė įvairius žaidimus: pūtė spalvingus burbulų piešinius, dalyvavo linksmosiose estafetėse,
dideliame draugų rate, burbulų pagalba, pūtė vieną didelį burbulų svajonių debesį, linksminosi ir
šoko vaikų diskotekoje.
Vaikai liko sužavėti. Linksmais pramogos patirtais įspūdžiais vaikai dalinosi visą dieną ir dar
tikėtina dalinsis ilgai. Vaiko laiminga diena – kaip vaikystė: trumpas mirksnis, kuris nubėgdamas
praeitin palieka ryškius pėdsakus ateinančiam gyvenimui.
Daug juoko, geros nuotaikos šios gražios dienos proga! Linkime svajoti, augti, saugiame,
spalvingame gėrio ir grožio pilname pasaulyje. Tegul Jūsų veiduose visada spindi šypsenos ir pildosi
Jūsų svajonės! Su švente jus mieli vaikai!
Mandagumo Abėcėlė
Pirmosios gyvenimo taisyklės vaikų
gyvenime atsiranda jau žaidžiant smėlynėje,
besidalijant žaislais. Čia prasideda gero
elgesio abėcėlė. Vaikams augant, ta abėcėlė
pasipildo naujais mandagumo žodeliais,
mandagiu elgesiu. Ir dabar, kada vaikai
neužilgo taps pirmokais, įtvirtinome, kas tas
mandagumas, nuo ko prasideda draugystė,
kaip derėtų elgtis norint išvengti nemalonių
situacijų, kur ir kada vartojami mandagumo
žodžiai? Į visus šiuos klausimus padėjo rasti
atsakymus perskaityta N. Čub knygelė „Mandagumo Abecėlė“. Taip pat kartu su mokytoja Kristina,
tariame ačiū vaikučių tėveliams už suteiktus vaikams gerumo ir mandagumo „pamatus“, ačiū
socialinei pedagogei – Linai už šiltai ir smagiai praleistą laiką per pokalbius ir žaidimus gerinant
klasės vaikų mikroklimatą.
Nuoširdžiai tikime ir norim palinkėti, kad vaikų vidinio grožio horizontai būtų platūs ir šviesūs.
Net jeigu tu lieki sala – tu vis tiek turi būti draugiškas jūrai. (Žydų patarlė)
Vaikai žaidimų ir sporto pasaulyje
Mūsų šios savaitės įvairių žaidimų tema puikiai integravosi į
numatytą sporto renginių projektą „Olimpizmas 2022“.
Žaidimas – ypatinga vaiko veikla, kylanti iš poreikio ką nors veikti,
pasiekti. Svarbiausias dalykas žaidime yra pats žaidimo vyksmas,
galimybė veikti. Žaidimas – veikla, vedanti vaiką į naujus atradimus. Tai
įnašas į pažinimo, kalbos, intelektinį, fizinį ir socialinį – emocinį vaiko
ugdymą. Tai vaikų gyvenimo būdas. Todėl mokytojos stengiasi sukurti
tokią žaidimo aplinką, kurioje atsiskleistų visos vaiko galimybės, ar tai
būtų ramūs žaidimai, ar judrieji. Šią savaitę 2PM grupės „Pelėdžiukai“
žaidė ir pažino daug naujų dalykų. Vaikai pajuto didelį judėjimo
malonumą atlikdami įvairius veiksmus komandose. Estafetės yra
labiausiai mėgstamas judrusis žaidimas. Vaikai stebėjo įvairią mediją apie sportą. Stebėdami,
kokius įvairius judesius atlieka žmonės judėdami, šiuos žaidimus ir judesius vaikai perkėlė ant
popieriaus lapų. Stebėdami futbolo varžybas, vaikai bandė suprasti žaidimo taisykles, pasigamino
mini futbolo aikštę su žmogeliukais joje. Su dideliu užsidegimu žaidė savo pasigamintoje futbolo
aikštelėje. Taip pat vaikai turėjo galimybę futbolą išbandyti lauke.
Projektui „Olimpizmas 2022“ vaikai turėjo susipažinti su įvairiais olimpiniais simboliais:
olimpiniais žiedais, jų spalvų reikšmėmis, ką simbolizuoja olimpinė ugnis. Šis žinojimas labiau
įprasmino vaikų natūralų poreikį judėti turint kitokių tikslų – kažko siekti labiau. Galbūt kam nors
kils noras kada nors sportuojant atstovauti savo šalį. Buvo išsakytos kelios nuomonės: „Kai
užaugsiu žaisiu kamuolio sportą ir dalyvausiu olimpiadoje“, „Kai užaugsiu bėgiosiu, galėsiu ugnį
nešti“. Visų sportinių veiklų metu vaikų akyse matėsi didelis noras ir užsidegimas, kuo daugiau
judėti, veikti ir sužinoti. Žaidime išryškėjo asmeninės vaikų savybės, susijusios su socializacija,
meistriškumu, vaizduote, proto lankstumu, kurios užtikrina galimybę prisitaikyti ir suteikia
pasirinkimo laisvę.
Trumpalaikis projektas “Aš ir mano vardas”
VARDAS – kur kas daugiau nei garsų junginys, kurį išgirstame kitam
žmogui mus kviečiant.
Kiekvienas žmogus daugiau ar mažiau tiksliai apibūdina save,
sakydamas: “Aš esu…”, perteikia savo jausmus, tardamas: “Aš jaučiu…
“, išreiškia savo nuomonę žodžiais: “Aš manau…”. Kas gi tas “aš”?
Pasak amerikiečių filosofo, psichologo V. Džeimso, “aš” apima visas
asmenybės savybes, sujungdamas jas į unikalią ir vientisą visumą. O
kai “aš” pažįsta save, atsiranda žodelis “mano”, skirtas kažkuriai vienai
asmenybės daliai, vienam savęs pažinimo aspektui įvardyti.
Pavyzdžiui, kai žmogus analizuoja savo būdą, jis įvardija: “mano būdo
bruožai”. Kai žmogus (“aš”) galvoja, ką yra pasiekęs, jis taip ir įvardija:
“mano pasiekimai”. Gali būti daugybė savęs pažinimo aspektų (žr. pav.
) Renkantis karjeros kelią, yra svarbūs visi savęs pažinimo aspektai –
ne tik profesiniai polinkiai ir interesai, bet ir asmenybės savybės,
svajonės, fizinės savybės, silpnybės, gebėjimai ir t. t. Kuo geriau save
pažinsime, kuo išsamesnis bus savęs vaizdas, tuo lengviau bus
apsispręsti, renkantis karjeros kelią.
Tuo tikslu sumanėme 2PM “Pelėdžiukų” klasės ugdytiniams
praplėsti žinojimą „ kas aš“. Išsikėlėme tikslą paskatinti vaikus kuo
daugiau pažinti save. Trumpalaikio projekto „ Aš ir mano vardas“ metu norėjome, kad ugdytiniai
bendraudami su artimaisiais sužinotų kuo daugiau apie savo kilmę, mokytųsi kreiptis į vienas į kitą
naudojant įvairias mažybines formas, lavintų regimąjį suvokimą, smulkiąją motoriką, atliekant
atskirų raidžių ir žodžių kopijavimo užduotys. Įskiepyti meilę savo ir kitų vardui. Fantazuotų
atlikdami meninę užduotį – piešdami savo vardo reikšmę. Atliktų tiriamąjį darbą ir išsiaiškintų
dažniausią vardo ir pavardės raidę klasėje.
Savaitė nuo balandžio 25 iki 29 d. buvo kupina įspūdžių ir įdomios veiklos, vaikai po atostogų grįžo
pasiruošę, drauge su tėveliais aptarę savo vardų atsiradimo istorijas ir reikšmę. Kai kurie labai
džiaugėsi, kad jų vardai turi reikšmes atitinkančias jų pomėgius ir būdą – „Karžygys“, „Erelis“,
„Graikų deivė“…kai kurių labai mielos vardo atsiradimo istorijos. Vaikai labai džiugiai dalinosi savo
patyrimais. Vėliau vaikai labai meniškai pasitelkia fantaziją popieriaus lape bandė pavaizduoti savo
vardo reikšmę. Gamino „gimimo liudijimus“, vaikai liko nustebinti, kad tokius dokumentus pasirodo
visi turi, bet nebuvo jų matę. Linksmiausia dalis „gimimo liudijimo“ gamyboje buvo anspaudo
gamyba ir gavyba. Atlikdami „Pelėdžiukų“ klasės ir mokytojų „populiariausios“ raidės tyrimą vaikai
išsiaiškino, kad vardo dažniausia raidė –„A“, o pavardės – „S“. Džiugu, kad būryje vaikų atsirado
norinčių drąsiai visiems pristatyti savo vardo atsiradimo istoriją ir reikšmę. Šios veiklos net ir
labiausiai neįgudusiems pasakotojams taps puikiu vedliu ir įkvėpimu savoms istorijoms sugalvoti.
Viskas, ko reikia, tiesiog imti ir pradėti. Vaikai įsitikins, kaip smagu ir naudinga yra kurti ir pristatyti
savas istorijas. . Buvo aiškiai matyti kaip savaitės veikla rezonavo vaikų sąmonę, jie labiau pažino
save kaip asmenį ir individualybę.
Kelios vaikų mintys:
Haroldas – „Mano vardo reikšmė yra karo vadas, aš užaugsiu stiprus ir visus ginsiu“.
Aronas – „ Mano vardas yra aukštas kalnas tai reiškia būti stipriam ir kopti aukštai, aukštai į
debesys“.
Viltė – „ Mano vardas reiškia viltį tai panašiai kaip turėti didelę svajonę visą gyvenimą“.
Su mamyčių diena!
Kur aš bebūčiau, Mama, Tu visad šalia,
Jaučiu Tave kiekviena širdies kertele,
 Nebaisūs vingiai likimo manam kelyje,
Nes mintyse Tu lydi ir būni greta!
Išvyka į Čekoniškių verbų ir buities seklyčią
„Verba muša, bet neužmuša, po šešių naktų Velykos.“
   Vilniaus krašto verba – unikalus mažasis tautodailės dirbinėlis. Meniškai nupintas ir surištas iš sausų gėlių bei žolynų, jis savitai atkartoja visoje Lietuvoje paplitusią verbos puokštelę iš visžalių, gyvybingų augalų: kadagių ir gluosnių.
    Tokių verbų, kokias turime Vilniaus krašte, daugiau niekur pasaulyje nerasite. Vilniaus krašto verbos yra stebuklingos, juose slypi ne tik grožis, bet  ir sakralinis simbolis. Jeigu Verbų sekmadienį nunešite verbą į bažnyčią ir pašventintą parsinešite namo, kartu su ją į namus ateis džiaugsmas, meilė,  ji visus metus saugos jūsų namus nuo negandų.
    Jau ateinantį sekmadienį  švęsime Verbų sekmadienį, tad nusprendėme suorganizuoti edukacinę išvyką į Čekoniškių verbų ir buities seklyčią, kurioje su Vilniaus krašto tradicijomis, papročiais ir kultūra supažindinančioje ekspozicijoje rodomos įvairių dydžių ir savitų formų (volelinės, plokščiosios, rykštelinės, figūrinės ir kt.) Vilniaus kraštui būdingos verbos bei buities reikmenys.    
   Seklyčioje mūsų 1  grupės priešmokyklinukai turėjo galimybę ne tik apžiūrėti įvairias verbas, iš kurių didžiausia sveria net šimtą kilogramų, bet ir  patys išbandė šį amatą, surišo nuostabias verbas, kurias žada nešti į bažnyčią.
   Dėkojame mūsų grupės ugdytinių tėveliams, kurie prisidėjo prie šios nuostabios edukacijos organizavimo.
Gėlių vitražai
    Piešimas duoda neįkainojamos naudos ir ugdo vaikų intelektinius gebėjimus, mąstymą. Iš tiesų, tuo metu, kai vaikai piešia, į darbą įtraukiama ne tik rega, bet puikiai lavinama smulkioji motorika ir atmintis. Be to, piešdamas vaikas mokosi įsivaizduoti ir komponuoti, mąstyti ir lyginti. Tuo pačiu metu jo žinių atsargos vystosi palaipsniui, o tai labai gerai vaikystėje. 
    Netradicinės medžiagos ir metodai, naudojami meninėje veikloje, padeda ugdyti ne tik vaiko vaizduotės mąstymą, bet ir savikontrolę, atkaklumą, dėmesį, vizualinį suvokimą ir erdvinę orientaciją, lytėjimo ir estetinį suvokimą, taip pat rankų motoriniai įgūdžiai.
   Dažnai planuodama vaikams meninę veiklą pasirenku netradicinius būdus ir metodus, taip atsitiko ir šį kartą, kai kartu su kolege Diana ir mūsų ugdytiniais nusprendėme dalyvauti Klaipėdos l/d „Puriena“ organizuojamoje respublikinėje  ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenių virtualioje kūrybos darbų parodoje „Gėlių vitražai“.    
  Vitražas – dekoratyvinės dailės rūšis, dailės kūrinys iš spalvoto stiklo, įstatomas į langą, duris arba įtaisomas eksterjero ar interjero sienoje, arba erdvėje. Toks kūrinys apšviečiamas natūralia arba dirbtine šviesa. Spalvų ir šviesos žaismas yra pagrindinė vitražo išraiškos priemonė.     
   Šiam darbui pasirinkome guašo dažus, kurios maišėme su klijais, o vitražus vaikai piešė ant maistinės plėvelės. Vaikams ši netradicinė veikla sukėlė daug gerų emocijų, visi  stengėsi atlikti darbą stropiai.   Kviečiame pasigrožėti mūsų mažiausiųjų vitražais, kurie puošia 1 priešmokyklinės grupės langus.  
Judame ir mokomės
Judėjimas yra svarbi ir neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Judėjimo integravimas į mokymo(si)
procesą sukuria įdomesnę aplinką ir labiau įtraukia vaikus. Visa tai leidžia siekti geresnių mokymosi
rezultatų, geresnės sveikatos ir savijautos.
Judesys taip pat stimuliuoja smegenis ir turi itin teigiamą poveikį vaikų mokymosi rezultatams.
Naudojant mokymo per judesį metodikas, vaikai tampa ramesni ir labiau susikoncentruoja į
mokymosi procesą.
Šių dienų vaikai mokykloje labai mažai juda. Beveik visą laiką jie praleidžia sėdėdami prie
vadovėlių, kompiuterių ar užsiimdami kita sėdima veikla.
Kovo 25 d. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai aktyviai dalyvavo pamokoje „Judame ir mokomės“.
Parinkome priemones, kurios į vieną smagią veiklą jungia judesį ir mokslą. Pateikta veikla apjungė į
pažinimo visumą daugelį kompetencijų. Tai-pažinimo, komunikavimo, socialinė, meninė bei
sveikatos. Žaidimai akimirksniu įtraukė vaikus į žaidimų ir edukacijos aplinką. Vaikai buvo aktyvūs,
turėjo galimybę dirbti komandose, keistis užduotimis. Galėjo įsivertinti, pasidžiauti rezultatais.