Socialinės pedagogės Linos Povilionienės darbo laikas 2025-2026 m.m.
Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis – ugdyti mokinių socialines-emocines kompetencijas, konsultuoti mokinius dėl socialinių pedagoginių problemų sprendimo, konsultuoti mokinių tėvus. Dalyvauti organizuojant ir vykdyti prevencines veiklas, bendradarbiauti su socialiniais partneriais. Kuruoju 3-8 klases.
Respublikinė 5-8 klasių mokinių konferencija ,,Tolerancijos tiltai“
Psichikos sveikatos diena – rūpinkimės savo vidine gerove
Kiekvienais metais spalio 10 dieną minima Psichikos sveikatos diena.
Jos tikslas – atkreipti dėmesį į psichinę sveikatą, skatinti ją saugoti ir didinti supratimą apie emocinę gerovę. Psichikos sveikata – tai ne tik ligų nebuvimas, bet ir gebėjimas susidoroti su stresu, puoselėti santykius ir džiaugtis gyvenimu. 
Kaip rūpintis savo psichine sveikata: 
  •  Kalbėk apie jausmus – dalinkis savo mintimis su draugais, šeima ar psichologu. Tai padeda suprasti save ir sumažina stresą. 
  •  Skirk laiko poilsiui – miegas, ramus laikas ir atsipalaidavimas svarbūs smegenų ir emocijų balansui. 
  •  Judėk – fizinis aktyvumas ne tik stiprina kūną, bet ir gerina nuotaiką, mažina įtampą. 
  •  Sveika mityba ir vanduo – subalansuotas maistas ir pakankamai skysčių padeda palaikyti energiją ir psichinį stabilumą. 
  •  Mokykis atsipalaidavimo technikų – meditacija, gilus kvėpavimas ar jogos pratimai padeda nuraminti protą. 
  •  Užsiimk pomėgiais – kūryba, muzika ar sportas gali būti puikus būdas atstatyti vidinę pusiausvyrą. 
  •  Ribok ekranų laiką – per daug socialinių tinklų ar televizijos gali didinti stresą ir nerimą.
Primename: rūpintis psichine sveikata – tai ne silpnumo požymis, o atsakomybės ženklas sau ir savo artimiesiems. 
Net ir mažos kasdienės priemonės gali padėti jaustis geriau ir stiprinti emocinę pusiausvyrą. 
Ši diena – proga prisiminti, kad kiekvienas turime teisę jaustis saugus, suprastas ir laimingas.
Lietuvos įtraukties švietime centro specialistų viešnagė ,,Spindulio“ progimnazijoje
Įpusėjus rugsėjui ,,Spindulio“
progimnazijoje lankėsi Lietuvos įtraukties
švietime centro ir Trakų pedagoginės,
psichologės tarnybos specialioji pedagogė
A. Kuneikienė ir psichologė M. Žiemienė.
Specialistės progimnazijos pradinių klasių
mokytojoms ir švietimo pagalbos
specialistėms vedė mokymus ,,Pagalbos
būdai pradinių klasių mokiniams,
turintiems specifinius (skaitymo, rašymo)
sutrikimus“. Mokymų metu susipažinome
su skaitymo ir rašymo sutrikimams
būdingais bruožais, mokinių patiriamais
emociniais sunkumais. Aiškinomės
skaitymo ir rašymo sutrikimų priežastis, girdimojo, regimojo suvokimo, audiovizualinių ryšių,
atminties ir lingvistinių procesų sutrikimų priežastis. Mokėmės atpažinti specifinius mokymosi
sutrikimus lydinčius sutrikimus. Aptarėme vaikų, turinčių specifinių mokymosi sutrikimų, galias.
Turėjome galimybę praktiškai išbandyti specialiąsias mokymosi priemones, priemones skaitymo
sunkumams palengvinti. Susipažinome su skaitymo strategijomis: ,,Žvaigždės“, ,,Apversto namelio“,
Kiplingo lentele ir jos pritaikymo galimybėmis, mąstymo žemėlapių strategija. Mokėmės taikyti
rašymą lengvinančius metodus ir strategijas.
Dėkojame Lietuvos įtraukties švietime centrui, mokymosi sutrikimų grupės vadovei K.
Vilkauskienei už bendradarbiavimą ir pasidalinimą gerąja darbo patirtimi.
Prevencijos diena
Pagalbos linijos Lietuvoje: 
  • „Jaunimo linija“ – tel. +370 800 2888 (visą parą, nemokamai)
  • „Vaikų linija“ – tel. 116 111 (visą parą, nemokamai) 
  •  Pagalbos tarnyba skubios pagalbos numeriu – 112 
Daugiau informacijos - https://tuesi.lt/kaip-galiu-padeti-sau/ 

Kartu galime kurti aplinką, kurioje kiekvienas jaustųsi išgirstas, priimtas ir svarbus.
     Rugsėjo 10 d. minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Tai diena, kai visame pasaulyje atkreipiamas dėmesys į emocinę sveikatą, pagalbos svarbą ir galimybes padėti vieni kitiems išgyvenant sunkumus. 
Savižudybė – labai sudėtinga ir jautri tema, kuri paliečia daugelį šeimų, bendruomenių ir visuomenę. Labai svarbu suprasti, kad apie sunkumus kalbėti yra normalu, o kreiptis pagalbos yra drąsa, o ne silpnumas. Šių metų šūkis – „Kurkime viltį veikdami“, kuris primena, jog kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie pagalbos: išklausydami, padrąsindami ar tiesiog būdami šalia. Net ir mažas palaikymo gestas gali tapti labai reikšmingas žmogui, išgyvenančiam sunkų laikotarpį. 
Mūsų progimnazijoje rūpinamės mokinių emocine gerove. Kiekvienas mokinys, jausdamasis prislėgtas ar patirdamas sunkumų, gali kreiptis į mokyklos psichologą ar socialinį pedagogą. Taip pat kviečiame tėvelius drąsiai kalbėtis su vaikais apie emocijas, pastebėti jų nuotaikų pokyčius ir, prireikus, kreiptis pagalbos.
Vaiko gerovės komisijos 2025 m. veiklos planas
Pasiruošimas grįžti į mokyklą po vasaros atostogų
Po vasaros atostogų vaikams tenka vėl prisitaikyti prie mokyklos ritmo. Kad pereiti būtų lengviau, svarbu pasirūpinti tiek dienotvarke, tiek emocine būsena.
Grįžimas į rutiną: 
  • pradėkite reguliuoti miego laiką dar prieš rugsėjo 1-ąją; 
  •  priminkite apie mokslus per trumpas užduotis ar skaitymą; 
  •  aptarkite, kaip atrodys įprasta mokyklinė diena.
Emocinis pasiruošimas:
  • pasikalbėkite apie vaiko jausmus – normalu jaustis neramiai; 
  • priminkite smagius mokyklos prisiminimus; 
  • rodykite teigiamą pavyzdį patys.
Pirmokams: 
  •  apsilankykite mokykloje prieš mokslo metus; 
  •  skatinkite savarankiškumą (kuprinės susidėjimas, priemonių paruošimas); 
  •  girkite už pastangas, o ne tik už rezultatus.
Tėvams svarbiausia: būti šalia, domėtis, palaikyti ir džiaugtis kartu su vaiku. Saugi ir rami aplinka padeda lengviau įveikti pokyčius.
Nuotraukų galerijoje kviečiame pasižiūrėti VPPT rekomendacijas pirmokų tėvams, kurios padės dar geriau pasiruošti šiam naujam etapui.
Kaip padėti vaikams tvarkytis su emocijomis mokykloje?
      Mokykla – tai ne tik vieta mokytis, bet ir aplinka, kurioje vaikai susiduria su įvairiomis emocinėmis patirtimis. Stresas prieš kontrolinius, draugų nesutarimai, baimė suklysti – visa tai gali kelti emocinius iššūkius. Kaip tėvai ir mokytojai gali padėti vaikams tvarkytis su emocijomis?
  •  Skatinti atvirą bendravimą. Vaikams svarbu žinoti, kad jų jausmai yra suprasti ir priimami. Kalbėkitės su jais apie jų išgyvenimus, skatinkite išsakyti, kaip jie jaučiasi. Mokytojai gali įtraukti emocijų aptarimą į klasės veiklas, o tėvai – rodyti pavyzdį namuose. 
  •   Mokyti emocinio raštingumo. Vaikai ne visada supranta, ką jaučia, todėl verta juos mokyti atpažinti savo emocijas ir tinkamai jas išreikšti. Galite naudoti emocijų žemėlapius, piešimo užduotis ar pasakoti istorijas apie jausmus. 
  •  Kurti saugią aplinką. Vaikai geriau tvarkosi su emocijomis, kai jaučiasi saugūs ir suprasti. Mokytojai gali skatinti draugišką, palaikančią klasės atmosferą, o tėvai – rodyti palaikymą vaikui namuose. 
  •  Mokyti atsipalaidavimo technikų. Kvėpavimo pratimai, trumpi meditacijos užsiėmimai, judėjimas ar meninė veikla gali padėti vaikams sumažinti stresą. Šiuos pratimus galima taikyti tiek mokykloje, tiek namuose. 
  •   Padėti spręsti konfliktus. Vietoje bausmių ar griežtų draudimų, svarbu išmokyti vaikus spręsti nesutarimus konstruktyviai – klausytis kito, kalbėti apie savo jausmus ir ieškoti sprendimų kartu.
  •   Skatinti emocijų dienoraščio rašymą. Vaikai gali rašyti dienoraštį, kuriame išreiškia savo emocijas ir mintis. Tai padeda geriau suvokti savo jausmus, reflektuoti ir lengviau susidoroti su stresu. 
  •   Pabrėžti fizinės veiklos naudą emocinei pusiausvyrai. Reguliarus fizinis aktyvumas – žaidimai, pasivaikščiojimai ar sportas – padeda vaikams išlieti emocinę įtampą ir geriau jaustis. 
  •   Rodyti tinkamą emocijų valdymo pavyzdį. Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, todėl svarbu, kad tėvai ir mokytojai rodytų gerą emocinės savitvardos pavyzdį – ramiai reaguotų į stresines situacijas, atvirai kalbėtų apie jausmus ir spręstų problemas konstruktyviai. 
  •   Atpažinti, kada vaikui reikia papildomos pagalbos. Jei vaikas nuolat jaučiasi liūdnas, nerimastingas ar atsiranda elgesio pokyčių, svarbu pasitarti su specialistais.
    
Kur kreiptis pagalbos? Jei jaučiate, kad vaikui reikia psichologinės pagalbos ar tiesiog norite pasikonsultuoti, galite susisiekti su mokyklos psichologu per elektroninį dienyną, parašydami žinutę.
 Taip pat pagalbos galima kreiptis į:   
Vaikų liniją (tel. 116 111) – nemokama emocinė pagalba vaikams ir paaugliams.   
Jaunimo liniją (tel. 0 800 28888) – emocinė parama jauniems žmonėms.  
Tėvų liniją (tel. 0 800 90012) – pagalba tėvams, susiduriantiems su vaikų auklėjimo sunkumais. 
Psichikos sveikatos centrus – galima kreiptis į vietinį psichikos sveikatos centrą dėl specialisto konsultacijos.
  
Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl reikia ieškoti jam tinkamiausių būdų padėti. Kartu kurkime aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, suprasti ir emociškai stiprūs! 
Svečiuose Vaikų linijos savanorė Kristina
Spalio 17 dieną, penktokų ir septintokų gyvenimo įgūdžių pamokose lankėsi, Vaikų linijos savanorė Kristina. Savanorė pristatė ,,Vaikų linijos” veiklą ir kaip ji tapo šios organizacijos savanore.
Vaikų linija – tai emocinės paramos tarnyba vaikams ir paaugliams, teikianti nemokamą ir anonimišką pagalbą telefonu bei internetu. Nuo 1997 m. veikiančios nevyriausybinės organizacijos veikla paremta savanorišku darbu. Šiuo metu pagalbą vaikams ir paaugliams teikia daugiau nei 400 savanorių konsultantų.
 „Vaikų linijos“ misija: internetu ir telefonu teikti emocinę pagalbą vaikams ir paaugliams, priimant juos tokius, kokie jie yra. Edukuoti visuomenę, dėl ko kenčia vaikai ir kaip jiems padėti. 
Emocinė parama teikiama telefonu 116111 ir internetu http://www.vaikulinija.lt. Dėkojame Vaikų linijos savanorei Kristinai už šaunias pamokas.
Vaikų linijos mokymai mokytojams
Š.m. spalio 8 d.  Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijoje vyko Vaikų linijos organizuojami mokymai pedagogams apie reagavimo į patyčias. Juos vedė Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė. Psichologė aptarė su mokyklos pedagogais reagavimo į patyčias algoritmą, diskutavo patyčių sprendimo klausimais. Patyčių sprendimas ugdymo įstaigose turi būti nuolatinis, ilgalaikis darbas. Jei vaikais mokykloje jaučiasi gerai, tai mokymosi rezultatai būna geresni. Mokyklos bendruomenei labai svarbu patyčių stabdymas, sureagavimas ,,čia ir dabar”. Svarbiausia nuolatinis bendradarbiavimas su kolegomis sprendžiant patyčių situacijas.