Suomijos patirtis planuojant ir įgyvendinant įtraukųjį ugdymą suomių kalbos pamokose
2025 m. kovo 16–22 d. Joensū mieste Suomijoje praleidau
labai įdomią pažintinę savaitę, stebėdama, kaip mokoma
suomių kalbos įvairiose šalies ugdymo įstaigose. Gilintis
buvo paprasčiau, nes minėtą kalbą moku ir jos mokau.
Pirmąją dieną Joensū miesto švietimo skyriaus koordinatorė
Mirka Taavetti supažindino su švietimo sistema: suomių
kalbos mokymu tiek suomių, tiek migrantų vaikams, taip pat
su tarptautiniais mokyklų projektais ir bendradarbiavimu.
Kadangi vaikai, turintys mokymosi sunkumų, sutrikimų,
integruojami į bendrojo ugdymo įstaigas jau seniai,
didžiausius iššūkius kelia migrantų mokymas ir integravimas.
Pirmuosius metus atvykę vaikai mokosi suomių kalbos ir
kitų dalykų atskirti nuo suomių. Beje, grupėse po 10 vaikų.
Po metų, jeigu pasiekimai yra pakankamai geri, bent dalį
dalykų jau gali mokytis su vietiniais vaikais. Vaikai būdami
suomiškoje aplinkoje prisitaiko lengviau, todėl mažindami
atskirtį suomiai stengiasi neatskirti suaugusiųjų ir,
pavyzdžiui, kviečia juos kartą per savaitę po kelias valandas
mokytis kartus savo vaikais. Neseniai būtent šio miesto
švietimo skyrius pasiūlė pilotinį projektą, pavadintą Nonstop teatru, pagal kurį vaikai ir suaugusieji
leidžia bendrai laiką vaidindami. Vasarą šio teatro aktorių padėjėjais įdarbinami vyresniųjų klasių
mokiniai. Šis projektas laikomas pasiteisinusiu, todėl įgyvendinamas ir kituose miestuose.
Po šios apžvalginės pažinties keliavau į Mutalos pradinę mokyklą (Suomijoje pradinėje mokykloje
mokomasi šešerius metus). Tai yra akredituota Erasmus+ mokykla, todėl joje vykdoma daug
tarptautinių projektų, tarptautinių mainų programų: dažnai atvyksta stažuotojai ir mokiniai iš kitų
šalių, mokytojai dalinasi gerąja patirtimi su kitais. Pasak mokyklą pristačiusios mokytojos
Hannos-Kaisos Malinen, pastatas ir patalpos atnaujinti seniai, bet įstaigoje yra visko, ko reikia
kuriant jaukią, saugią aplinką. Kolegė paminėjo, kad Mutalos pradinę mokyklą lankantis aklas
berniukas turi galimybę dalyvauti fizinio ugdymo pamokose, nes tuo metu jo saugumą užtikrina ne
tik visąlaik jį lydinti padėjėja, bet ir dar vienas suaugęs asmuo. Nors mokosi tik 125 mokiniai, ne
vienoje klasėje yra atskirti kampeliai ar įrengtos patalpos vaikams, norintiems pabūti vieniems,
nusiraminti.
Pataluoto pagrindinėje mokykloje su mokytojomis Sini Nisonen ir Tuija Huovinen pavaikščiojusios į
klases, mokytojų kambaryje lyginome mūsų ir suomių mokytojų džiaugsmus ir iššūkius mokant
kalbos. Bendro turime daug: vietinių ir atvykusiųjų vaikų didžiulis noras ir, deja, nenoras mokytis
suomių kalbos kaip gimtosios arba, vadinamosios, antrosios kalbos, kultūriniai ir religiniai skirtumai,
socialinės problemos, kylančios iš šeimų. Pavyzdžiui, stebėjau suomių kalbos pamoką, vedamą
devintos klasės mokiniams atvykusiems iš Sirijos, Ukrainos ir rusijos. Ėmė pažįstamas liūdesys, kai
vaikinai, lankantys suomių kalbos pamokas dvejus metus, vos suregzdavo sakinį, mokytojai
atsakant į kitų klausimus, akivaizdžiai sprendė kitus klausimus savo gimtąja kalba. Laimei, to
negalima pasakyti apie visus.
Apie suaugusiųjų suomių kalbos mokymo tikslus ir metodus, tarptautines mainų programas
diskutavome Karelijos taikomųjų mokslų universitete, Joensuun regiono suaugusiųjų mokymo
centre, Rytų Suomijos universiteto mokytojų rengimo institute. Klausiausi Tapio Hokkanen
paskaitos jauniesiems mokytojams, mokslininkams, atvykusiems pagal mainų programą. Profesinio
mokymo centre Riveria susitikau su Lietuvos garbės konsulu Esa Karvinen, kuris taip pat yra centro
direktorius. Su miesto meru Jere Penttilä aptarėme mano įspūdžius.
Stažuotė buvo naudinga ne tik dėl to, kad turėjau galimybę pamatyti kolegų darbą, išgirsti, kaip jie
įveikia darbe kylančius sunkumus, bet ir darkart patvirtintu suvokimu, kad ir mes dirbame ne
blogiau už kitus.
Konferencija „Švietimas tvariam vystymuisi“
Vasario 25 d. Šiaulių Medelyno progimnazijoje vyko tarptautinė
metodinė – praktinė konferencija „Švietimas tvariam vystymuisi“.
Konferencijoje buvo pristatomi pranešimai, skirti tvarumo ugdymui
įvairiose švietimo įstaigose. Pagrindinė tema – kaip integruoti tvarumo
principus į ugdymo procesą, siekiant formuoti ekologinį sąmoningumą ir
atsakingą požiūrį į aplinką nuo ankstyvo amžiaus. Plenarinius
pranešimus skaitė: gamtos fotografas, lektorius Marius Čepulis –
pranešimas „Mitai apie gyvūnus“; biologinės įvairovės specialistas,
edukatorius, lektorius Tomas Pocius – pranešimas „Išmanusis gamtos
tyrinėjimas: kaip technologijos praplečia mokymosi ribas“; VU Šiaulių
akademijos Botanikos sodo vadovas dr. Martynas Kazlauskas
pranešimas – „Gamtamokslinis ugdymas botanikos sode“. Konferencijos
dalyviai išklausę plenarinius pranešimus pasiskirstė į tris darbo grupes.
Pirmoje darbo grupėje buvo analizuojami tvaraus vystymosi koncepcijos įgyvendinimo būdai
ugdymo įstaigose. Pranešėjai pristato įvairius metodus, kaip vaikams perteikti tvarumo idėjas per
praktinius užsiėmimus, kūrybines dirbtuves, STEAM metodikas bei tarptautinius projektus
(„Erasmus+“, „eTwinning“). Pavyzdžiui, vaikai gamina muzikos instrumentus iš antrinių žaliavų,
dalyvauja eksperimentuose, susijusiuose su biotechnologijomis, kuria produktus, tokius kaip
bioplastikas ar biodyzelinas, ir mokosi taikyti tvarumo principus technologijų pamokose.
Antroje darbo grupėje buvo nagrinėjamos įvairios tvarumo įgyvendinimo galimybės ugdymo
procese. Akcentuojamas vaikų ekologinio sąmoningumo ugdymas per žaidimus, patirtinį mokymąsi
ir praktines veiklas. Pristatomos idėjos, kaip kūrybiškai išnaudoti antrines žaliavas, organizuoti
interaktyvias veiklas, pavyzdžiui, kurti žaidimus ir mokymosi priemones iš perdirbtų medžiagų. Taip
pat aptariami STEAM strategijos taikymo būdai – skatinant vaikų eksperimentavimą, kūrybinį
mąstymą bei problemų sprendimo gebėjimus.
Trečioje darbo grupėje vyko diskusija apie tarptautinio bendradarbiavimo svarbą siekiant
tvarumo švietime. Pranešėjai iš įvairių šalių (Lietuvos, Lenkijos, Ispanijos, Graikijos, Rumunijos,
Kroatijos) dalijasi savo patirtimi, kaip tvarumo idėjos integruojamos į mokymo programas, anglų
kalbos pamokas, specialųjį ugdymą ir kitus švietimo aspektus. Pabrėžiama, kad globalūs tvarumo
iššūkiai reikalauja bendrų pastangų ir mokinių įtraukimo į įvairias ekologines iniciatyvas.
Be šių temų, pranešimuose buvo pateikiama daug konkrečių pavyzdžių, kaip pedagogai įvairiose
ugdymo įstaigose kuria tvarias mokymo priemones – nuo skaitmeninių žaidimų iki interaktyvių
ugdymo priemonių, skatinančių aplinkosaugos vertybių puoselėjimą. Taip pat aptariama, kaip
mokyklos ir darželiai prisideda prie ekologiško gyvenimo būdo formavimo, pavyzdžiui, perdirbdami
medžiagas, kurdami žaliąsias edukacines erdves ir organizuodami aplinkosaugos projektus.
Pranešimuose pabrėžiama, kad tvarumo ugdymas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuoseklaus
švietimo, bendruomenės įsitraukimo ir kūrybiško požiūrio. Pranešėjų patirtys rodo, kad įtraukus
mokinius į aktyvią veiklą ir suteikus jiems galimybę eksperimentuoti, galima efektyviai formuoti jų
atsakingą požiūrį į aplinką ir prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.
Technologijų mokytojas ekspertas Rolandas Matulevičius dirbo pirmoje darbo grupėje ir skaitė
pranešimą „Tvarumo įgyvendinimo galimybės technologijų pamokose“. Pranešime buvo rodomos
nuotraukos ir pateikta informacija apie tvarių mokymo priemonių gaminimą integruotose
technologijų ir gamtos mokslų, matematikos pamokose. Mokytojas pakomentavo portale „Vilnius
yra mokykla“ autorines pamokas, kuriose daug skiriama dėmesio edukacijoms netradicinėse
aplinkose – įvairiose Vilniaus miesto erdvėse: parkuose, pažintiniuose takuose, sveikatingumo ir
poilsio zonose. Pranešime buvo pateikti pavyzdžiai apie natūralių gamtinių medžiagų rinkimą,
panaudotų ir senų baldų, lentų, kitų medžio atliekų panaudojimą gaminant įvairius meniškus ir
praktiškai mokinių panaudojamus dirbinius.
Po pranešimų visi konferencijos dalyviai rinkosi kūrybines dirbtuves: stiklo draugystė, floristika
pamokoje, tvari mokymosi priemonė, vilnos sparnai, linksmosios kėdutės, kvapni žvakė.
Visi konferencijos dalyviai turėjo galimybę diskutuoti, užduoti klausimus pranešėjams ir prisirinkti
idėjų kaip praktiškai pritaikyti tvarumo idėjas ugdymo procese.
Progimnazijos tarybos posėdis
2025 m. sausio 30 d. 16.00 val. vyks “Spindulio” progimnazijos tarybos posėdis.
Tarybos narius kviečiame dalyvauti.
Darbotvarkė:
1. Progimnazijos Metinio veiklos plano pristatymas.
2. Mokyklos vadovo ataskaita.
3. Tarptautinės Kembridžo programos vykdymas nuo 2025 m. rugsėjo 1d.
4. Mokinių elgesio taisyklių laikymasis.
5. 5-8 kl. mokinių daiktadėžių įrengimo poreikis ir galimybės
Progimnazijos tarybos nariai:
Pirmininkas – Aušra Čioglienė, anglų kalbos vyr. mokytoja
Sekretorius: Gytis Mockus, istorijos vyr. mokytojas
Nariai: Laura Daniškevičienė, matematikos vyr. mokytoja, 
Jovita Subačienė, tėvų atstovė, 
Giedrė Adamonytė, tėvų atstovė,
Asta Jakubonienė, tėvų atstovė,
Austėja Slavinskaitė, 7c klasės mokinė,
Adrė Švilpaitė, 8c klasės mokinė,
Augustas Dirsė, 7a klasės mokinys,
Violeta Gedminaitė, Karoliniškių bendruomenės pirmininkė.

Progimnazijos taryba patvirtinta 2024 m. gruodžio 27 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-190.
Metų Mokytojas – 2024
Sveikiname Rasą Buzienę - 
2024 metų Mokytoją!
Linkime ištvermės, sveikatos, kūrybiškumo, entuziazmo ir savo įkvepiančiu pavyzdžiu, kruopščiu darbu auginti Lietuvos pilietį. 

Progimnazijos mokytojai
Mokytojų bendrystė – didesnė mokinių sėkmė
     Jau kelis metus iš eilės Vilniaus lopšelis-darželis “Medynėlis” inicijuoja pedagogų dalijimąsi gerąja patirtimi ir organizuoja Vilniaus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų metodinę praktinę konferenciją “KŪRYBINĖS IDĖJOS+BENDRYSTĖ+INOVACIJOS 2024″.
     Šiais mokslo metais (lapkričio 14 d.) Vilniaus “Spindulio” progimnaziją konferencijoje atstovavo priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Rasa Bakšenskaitė-Jankauskė ir pradinio ugdymo mokytoja ekspertė Inesa Jančioraitė-Tichomirova kartu su 3c klasės mokinėmis Saule Lauciute bei Tėja Šermukšnyte.
     Mokytoja Rasa konferencijos metu skaitė pranešimą tema “Sklandus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio amžiaus vaikų kalbinės raiškos gebėjimų ugdymo(si) tęstinumas, formuojant ir stiprinant rišliojo pasakojimo įgūdžius”. Akcentavo vaikų kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos įgūdžių silpnėjimą: siaurėja vaikų ekspresyvusis žodynas, kalba lėčiau įsisavinama, silpnėja skaitymo įgūdžiai, patiriami sunkumai suvokiant tekstą, teksto atpasakojimo gebėjimų prastėjimas, nesidomėjimas skaitymu ir knyga. Mokytoja rekomendavo formuoti ir stiprinti vaikų rišliojo pasakojimo įgūdžius, nes:
• rišliojo pasakojimo ypatybės ne tik atskleidžia bendrąją vaiko kalbos (fonetikos, gramatikos, leksikos) raidą (ar tos raidos  nesklandumus), bet ir yra patikimas būsimo rašytinės kalbos įsisavinimo kokybės rodiklis;
• rišliojo pasakojimo metodas gali būti laikomas universaliu ir visa aprėpiančiu, nes gali parodyti jaunesniojo amžiaus vaikų kalbos raidos būklę bei pasirengimą akademinėms veikloms;
• atsižvelgiant į praktikų (logopedų, psichologų, pedagogų ir kt.) rekomendacijas, rišliosios kalbos užduotys taikomos ne tik kalbos raidos tyrimams, bet ir atliekant vertinimą ar teikiant logopedinę pagalbą bei psichoterapiniams tikslams. 
     Mokytoja Inesa pristatė pranešimą tema “Inovatyvių ugdymo(si) metodų taikymas pamokose”, kurio metu papasakojo apie inovatyvių ugdymo(si) metodų naudą mokiniams:
• taikant inovatyvius ugdymo(si) metodus pamokose mokiniams leidžiama įgyti ne tik teorinių žinių, bet ir geriau išmokti jas taikyti praktinėje veikloje, susipažinti su įvairiais praktinio taikymo būdais ir metodais. Mokiniai gali lavinti savo gebėjimus ne tik pamokose, bet ir popamokinėje veikloje;
 • bendradarbiaudami su mokytojais, savarankiškai ir su minimalia pagalba atlieka gautas kūrybines užduotis ir jas įgyvendina pamokų metu ir projektinėje veikloje;
 • inovatyvių metodų gausa padeda dalyvauti parodose, konkursuose, vedant integruotas pamokas, kuriant bei dalyvaujant tarptautiniuose projektuose.
     Tiek pradinio ugdymo mokytoja, tiek jos mokinės pateikė įvairių programėlių, aplikacijų pavyzdžių: ”Plickers”, “Eduten playground”, “Wordwall”, “Classroomscreen”, “mozaBook”, “Scratch” bei kokias užduotis, veiklas mokiniai gali jų pagalba atlikti. Matant akivaizdžius mokinių įgyvendintus projektus, pasitelkus inovatyvius metodus į pagalbą, nekyla abejonių, dėl jų naudingumo ir vertės šiuolaikiniame ugdymo(si) procese.
                                                                                                  Nenustokime dalintis ir bendradarbiauti!
                                                                                                                 Mokytojos Rasa ir Inesa
Tarptautinė stažuotė KLAX ugdymo įstaigų tinkle Berlyne
  Rugsėjo 25-28 d.d. Vilniaus ,,Spindulio” progimnazijos soc.pedagogė Lina Povilionienė lankėsi KLAX ugdymo įstaigų tinkle Vokietijoje (Berlyne). Šio tinklų ugdymo įstaigų Vokietijoje yra net 30. KLAX tinklą sudaro ikimokyklinio, priešmokyklinio, mokyklinio  ir pedagogų profesinio rengimo centrai. Vaiko gebėjimai, jų pokytis nuolatos stebimi ir fiksuojami specialiuose aplankuose (portfolio), kurie keliauja kartu vaiku visais ugdymo etapais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų emociniam ugdymui, kūrybiškumui. STEAM ir meninės veiklos-mokymosi proceso pagrindas. Mokiniai turi visas galimybes teorines žinias pritaikyti praktiškai. Vyresnių klasių mokiniai turi galimybę iš antrinių žaliavų kurti įvairius produktus, kuriuos parduoda internetinėje platformoje. 
Visose įstaigose jaučiasi labai šilta mokytojų mokinių santykiai. Kiekvienas rytas prasideda nuo bendro klasės vadovų susitikimo su auklėtiniais, aptariami dienos planai, o pamokų pabaigoje vyksta refleksija.
Man gera būti mokytoja
Labai dažnai išgirstame, kad mokytojo profesija nepopuliari,
nesiryžtame skatinti savo artimųjų ar draugų rinktis šios
profesijos. Vienus išgąsdina neribotos darbo valandos,
kitus tėvelių priekaištai, nevaldomas mokinių elgesys ar
kartais ne laiku ištartas reiklus kolegų, o gal administracijos
žodis.
O ar yra tokia profesija, kuri nereikalautų atsakomybės,
kantrybės, nerimo ir jaudulio? Manau nėra. Galbūt kitos
profesijos skiriasi tuo, kad jas įgydami mes renkamės,
svarstome galimybes tobulėti, uždirbti ar išgarsėti …, o
mokytojais dažniausiai mes gimstame.
Dar būdama penkerių metų, darželyje įkurdavau mokyklėlę,
kurioje skaitydavau pasakas savo grupės vaikams, mokiau
juos rašyti, pabardavau jei neklausydavo, organizuodavau
jiems pasirodymus… Juokinga visa tai prisiminti, bet jau
tada žinojau, kad užaugus būsiu mokytoja. Ir dabar
prabėgus 26 darbo metams, drąsiai galiu teigti ,,esu ten,
kur ir turiu būti“.
Atsimenu ir savo pirmąsias pamokas ir pirmuosius
pašnekesius su mokiniais ir jų tėveliais. Buvo nedrąsu, jie augo, o su jais augau, mokiausi, tobulėjau
ir aš.
Mokykla man kaip antrieji namai. Kiekvieną rytą čia susirenka būsimi gydytojai, verslininkai,
pardavėjai, policininkai ir dar nežinantys kuo bus užaugę mano mokiniai. Jie visada atviri, linksmi,
padūkę ir jiems labai svarbus yra dėmesys, palaikymas, rūpestis ir supratimas. Mokykloje gera, nes
čia malonūs kolegos, padėjėjai ir visada skubantys į pagalbą mūsų vadovai.
Aš dar nepavargau ir aš dar laukiu kiekvienos rugsėjo 1-osios, kada galėsiu sugrįžti į ten, kur antri
mano namai.
Tad gerbkime mokytojus, apkabinkime juos, nes jie kiek galėdami padeda jūsų vaikams.
Socialinės pedagogės Linos Povilionienės darbo laikas 2024-2025 m.m.

Socialinės pedagoginės pagalbos paskirtis – ugdyti mokinių socialines-emocines kompetencijas,
konsultuoti mokinius dėl socialinių pedagoginių problemų sprendimo, konsultuoti mokinių tėvus. Dalyvauti organizuojant ir vykdyti prevencines veiklas, bendradarbiauti su socialiniais partneriais.
Psichologės Gretos Barzdienės darbo laikas 2024-2025 m.m.
Psichologinės pagalbos paskirtis – stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos progimnazijoje kūrimą, padėti mokiniams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais).
Jei jūsų vaikui reikalinga psichologo pagalba, susisiekite su manimi per el. dienyną “Mano dienynas
Metodinė taryba 2023-2024 m.m.
Metodinės tarybos nariai:
Pirmininkė – Inesa Jančioraitė Tichomirova, pradinių klasių mokytoja ekspertė.
Nariai:  
Sonata Pušinskienė (tarybos sekretorė), lietuvių kalbos mokytoja,               
Gytis Mockus, istorijos mokytojas, 
Lilija Simonaitienė, matematikos vyr. mokytoja,        
Lina Gubanovienė, muzikos mokytoja metodininkė,  
Gabrielė Žutautaitė, PM grupės mokytoja,       
Emilija Petronienė, anglų kalbos mokytoja.   
           
Metodinės tarybos funkcijos:
o   kartu su mokyklos vadovu, pavaduotojais ugdymui nustato mokytojų metodinės veiklos  prioritetus mokslo metams;  
o  kartu su mokyklos vadovu, pavaduotojais ugdymui nagrinėja ir planuoja ugdymo turinį, inovacijų diegimą, ugdymo proceso aprūpinimą, edukacinių aplinkų kūrimą; 
o koordinuoja mokyklos metodinę veiklą ir telkia metodines grupes ugdymo dermei, tęstinumui, kokybei užtikrinti;  
o  skatina mokytojus analizuoti ir vertinti savo veiklą, numato kvalifikacijos tobulinimo prioritetus;