2025 m. birželio 5 d. aktų salėje vyks kasmetinė progimnazijos mokytojų gerosios patirties sueiga 

Mokytojai skaitys pranešimus, dalinsis gerąja patirtimi, ugdysis  komunikavimo ir kitas dalykines kompetencijas. Sueigos koordinatorė Jolita Raišienė Andriškevičiūtė.

    Stažuotė buvo paremta „šešėliavimo“ principu, tai reiškia, kad visomis vizito dienomis lankėmės italų mokytojų vedamose pamokose, bendravome su mokyklos personalu bei mokiniais. Stebėjome 1-5 klasėje anglų kalbos, matematikos, gamtos mokslų, globalaus pilietiškumo pamokas. Tokių pačių dalykų mokosi ir “Spindulio” progimnazijos mokiniai, pasirinkę mokytis pagal Kembridžo programą. Visos šios programos pamokos vyksta anglų kalba, tai plečia vaikų akiratį, stiprina kultūrinį sąmoningumą ir ruošia juos tarptautinei ateičiai. 

   Vittorio Junior tarptautinėje mokykloje pamokos trunka 50 min. ir, dažniausiai, sudėtos blokais po 2 to paties dalyko pamokas iš eilės. Kembridžo programa akcentuoja kritinio mąstymo ugdymą, mokiniai patys išsiaiškina pamokos tikslą, uždavinius, būdus ir priemones jiems įgyvendinti, apmąsto strategijas, kaip dirbs ir kokie bus sėkmės kriterijai. Labai svarbus mokinių veiklose yra laiko planavimas.  Mokydamiesi vaikai išmoksta lyginti, analizuoti, apibendrinti, turi platesnį požiūrį į reiškinius ir geba kritiškai mąstyti. Taip pat visose pamokose svarbi  tarpdalykinė integracija. Pavyzdžiui, antrokai per anglų kalbos pamoką mokėsi augalo dalių pavadinimus, apibūdinant jų gyvenimo sąlygas, per gamtos pamokas aiškinosi, ko reikia, kad jie išgyventų vienomis ar kitomis sąlygomis, per matematiką skaičiavo sėklytes. Tai skatina domėjimąsi aplinka, globalinėmis problemomis, motyvuoja mokytis įvairių dalykų, geriau padeda įsiminti medžiagą. 

  Stažuotės metu italų kolegos pasidalino patirtimi, kokiais skaitmeniniais ištekliais, vadovėliais, programomis naudojasi pamokų metu. Visi pabrėžė, kad Kembridžas suteikia plačią prieigą prie pagalbinės medžiagos mokytojui, skaitmeninių vadovėlių, kurie nuolat atnaujinami, organizuoja konferencijas, kurių metu mokytojai tobulina savo žinias ir savo žiniomis dalijasi su kitomis Kembridžo mokyklomis. 

   Man, kaip mokytojai, tik pradedančiai dirbti pagal Kembridžo programą, ši „šešėliavimo“ patirtis buvo labai įdomi ir naudinga, nes italų kolegų pastebėjimai ir pasidalinta patirtis įveikiant sunkumus tik patvirtino, kad judame tinkame linkme ir dirbame ne blogiau už kitus.    

     Šiais mokslo metais (lapkričio 14 d.) Vilniaus “Spindulio” progimnaziją konferencijoje atstovavo priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Rasa Bakšenskaitė-Jankauskė ir pradinio ugdymo mokytoja ekspertė Inesa Jančioraitė-Tichomirova kartu su 3c klasės mokinėmis Saule Lauciute bei Tėja Šermukšnyte.

     Mokytoja Rasa konferencijos metu skaitė pranešimą tema “Sklandus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio amžiaus vaikų kalbinės raiškos gebėjimų ugdymo(si) tęstinumas, formuojant ir stiprinant rišliojo pasakojimo įgūdžius”. Akcentavo vaikų kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos įgūdžių silpnėjimą: siaurėja vaikų ekspresyvusis žodynas, kalba lėčiau įsisavinama, silpnėja skaitymo įgūdžiai, patiriami sunkumai suvokiant tekstą, teksto atpasakojimo gebėjimų prastėjimas, nesidomėjimas skaitymu ir knyga. Mokytoja rekomendavo formuoti ir stiprinti vaikų rišliojo pasakojimo įgūdžius, nes:

• rišliojo pasakojimo ypatybės ne tik atskleidžia bendrąją vaiko kalbos (fonetikos, gramatikos, leksikos) raidą (ar tos raidos  nesklandumus), bet ir yra patikimas būsimo rašytinės kalbos įsisavinimo kokybės rodiklis;

• rišliojo pasakojimo metodas gali būti laikomas universaliu ir visa aprėpiančiu, nes gali parodyti jaunesniojo amžiaus vaikų kalbos raidos būklę bei pasirengimą akademinėms veikloms;

• atsižvelgiant į praktikų (logopedų, psichologų, pedagogų ir kt.) rekomendacijas, rišliosios kalbos užduotys taikomos ne tik kalbos raidos tyrimams, bet ir atliekant vertinimą ar teikiant logopedinę pagalbą bei psichoterapiniams tikslams. 

     Mokytoja Inesa pristatė pranešimą tema “Inovatyvių ugdymo(si) metodų taikymas pamokose”, kurio metu papasakojo apie inovatyvių ugdymo(si) metodų naudą mokiniams:

• taikant inovatyvius ugdymo(si) metodus pamokose mokiniams leidžiama įgyti ne tik teorinių žinių, bet ir geriau išmokti jas taikyti praktinėje veikloje, susipažinti su įvairiais praktinio taikymo būdais ir metodais. Mokiniai gali lavinti savo gebėjimus ne tik pamokose, bet ir popamokinėje veikloje;

 • bendradarbiaudami su mokytojais, savarankiškai ir su minimalia pagalba atlieka gautas kūrybines užduotis ir jas įgyvendina pamokų metu ir projektinėje veikloje;

 • inovatyvių metodų gausa padeda dalyvauti parodose, konkursuose, vedant integruotas pamokas, kuriant bei dalyvaujant tarptautiniuose projektuose.

     Tiek pradinio ugdymo mokytoja, tiek jos mokinės pateikė įvairių programėlių, aplikacijų pavyzdžių: ”Plickers”, “Eduten playground”, “Wordwall”, “Classroomscreen”, “mozaBook”, “Scratch” bei kokias užduotis, veiklas mokiniai gali jų pagalba atlikti. Matant akivaizdžius mokinių įgyvendintus projektus, pasitelkus inovatyvius metodus į pagalbą, nekyla abejonių, dėl jų naudingumo ir vertės šiuolaikiniame ugdymo(si) procese.

                                                                                                  Nenustokime dalintis ir bendradarbiauti!

                                                                                                                 Mokytojos Rasa ir Inesa