Kalba komiksai

    Komiksai – tema, kuri nepalieka abejingų. Vieni yra tikri komiksų gerbėjai, kurie negaili net solidžios pinigų sumos, kad galėtų įsigyti ypatingai retus leidinius, kitiems atrodo, kad tai vaikams skirtas žanras, nes istorija pasakojama piešiniais, tad nežadina vaizduotės, nepaveikia skaitytojo jausmų. Apie komiksus, jų funkciją galima kalbėti daug ir įvairiomis kryptimis.

    Mūsų mokykloje, tęsiant  projektą ,,Kelionė į 5-ą klasę”, lietuvių kalbos mokytoja Evelina Blaškienė pakvietė 4b klasės mokinius trumpam įžengti į lietuvių kalbos pamoką ir patyrinėti įdomią komiksų  temą. Šioje pamokoje buvo aptarta, kas yra

komiksai, kokia šio žanro kilmė ir paplitimas, komikso piešinių ir kalbos ypatybės. 4-okai puikiai žinojo, kas yra komiksai, nes bent kartą buvo juos skaitę ar matę, tad nesunkiai įvardijo ir komiksų tėvynę – JAV. Plačiau mokytoja papasakojo vaikams apie paplitimą Europos šalyse ir ypatingą komiksų rūšį – manga, atsiradusią Japonijoje. Buvo atkreiptas 4-okų dėmesys ir komiksų istoriją Lietuvoje. Perskaitytas 1944 m. sukurtas komiksų pradininko – dailininko Jono Martinaičio kūrinėlis ,,Dantis ir antis“. Mokiniai iš karto pastebėjo, jog komiksas netipiškas – kalba eiliuota, parašyta ne pačiame rėmelyje, bet po kiekvienu paveikslėliu. O ir mintis vaikams pasirodė keista – atkreiptas dėmesys į pakišų kultūrą. Taigi, išvada, jog ši kūryba buvo skirta daugiau suaugusiems, siekiant atkreipti dėmesį į visuomenės ydas, susiformavusį požiūrį į tam tikrus dalykus. Tuo metu komiksai buvę nedidelės  apimties ir spausdinami laikraščiuose ar žurnaluose. Mokiniai taip pat buvo supažindinti su viena populiariausių lietuviškų komiksų knygų vaikams ,,Paršiuko Čiuko nuotykiai“, išleista 1983 m. Lietuvių kalbos mokytoja pasidalino ir savo vaikystės pomėgiu skaityti ir kolekcionuoti 1991 m. į Lietuvą atkeliavusiais ,,Peliuko Mikio“ (,,Mickey Mouse“) komiksų žurnalais.     

    Žinoma, komiksuose ypač svarbus vaizdas. O kalba? Mokiniai iš karto pastebėjo, kad kalbos ribas leidžia apibrėžti ,,kalbos balionai”, kurių forma būna įvairi (debesėliai, žaibas, žvaigždė, balionėliai

keli ar vienas, kt.). Ir jos įvairovė neatsitiktinė, bet skleidžianti tam tikrą žinią, ar veikėjas susimąstęs, svajojantis, turintis idėją, ar jo sprendimas spontaniškas, ar apgalvotas, vyksta dialogas ar monologas. Galiausiai pereita prie pačios kalbos tyrinėjimo. Žinoma, svarbiausia, kad kalba neužgožtų vaizdo. 4-okai įvardijo, jog kalbą sudaro dažniausiai trumpi žodžiai. Kokie jie? Visgi nors komiksų kalba ir sudaryta iš komentarų, sušūkimų, tačiau jie pakankamai informatyvūs, atskleidžia jausmus, emocijas, vykstantį veiksmą (jo intensyvumą, garsą). Mokytoja įvardijo, jog šie žodžiai irgi yra tam tikros kalbos dalys – jaustukai ir ištiktukai, apie kuriuos mokiniai mokysis plačiau vyresnėse klasėse. Pamokai įpusėjus pereita prie šiuolaikinio komikso bruožų įvardijimo. Lietuvių kalbos mokytoja pabrėžė, kad šiandien dažnai autoriai renkasi komiksą, norėdami atkleisti jiems svarbias ir visuomenei aktualias temas, problemas, supažindinti su tam tikra informacija. Taigi, tai gali būti ir puiki mokymo priemonė. Be to, komiksai gali būti kuriami, remiantis jau sukurtais kūriniais ar įvykiais. Gali būti įvairiausių formų. Kaip pavyzdį mokytoja pateikė mokiniams pernai kurtus 6-okų komiksus pagal Kristijono Donelaičio poemos ,,Metai“ ištraukas.

    4-okai, pritaikydami pamokoje įgytas žinias, pagal pateiktas Emilijos Liegutės miniatūras, dirbdami porose, taip pat turėjo sukurti komiksus. Komiksai buvo kuriami naudojantis kadruočių kūrimo skaitmenine programa storyboard.com. Kaip pavyko?  Kviečiame pasigrožėti užsukus į nuotraukų galeriją. 

    Pasibaigus pamokai mokiniai pakviesti įsivertinti savo dalyvavimą pamokoje, patirtą emociją. Kaip

ir pridera, įsivertinimo komentarai, šūksniai buvo sudėti į komikso ,,kalbos debesėlį“.

                                                             Pamoką organizavo lietuvių kalbos mokytoja Evelina Blaškienė