Knygnešio dieną minint
March 16, 2023 12:00 am Leave your thoughts Kovo 16-oji – Knygnešio
diena, tad tradiciškai šią, mūsų tautai svarbią, dieną minėdami 6-okai rašė
laiškus praeities didvyriams – knygnešiams.
Šiam darbui buvo
nuosekliai ruošiamasi. 6b klasės mokiniai per literatūros pamokas perskaitę P.
Mašioto apsakymo ,,Abėcėlė draudžiama“ ištrauką bei peržiūrėję J. Trukano filmo
,,Knygnešys“ keletą epizodų, analizavo, ar buvo lengva ryžtis tapti knygnešiu, kokiomis
savybėmis turėjo pasižymėti knygnešiai, koks buvo jų atliekamo darbo tikslas, kokia
nauda ir vertė mums, XXI a. lietuviams.
Jokių dvejonių 6-okai
neturėjo ir visi draugiškai įvardijo, jog knygnešių tikslas buvęs kilnus. Ir
tik šių praeities herojų dėka šiandien galime laisvai kalbėti, rašyti, ir,
žinoma, skaityti gimtąja kalba.
Mokiniai savarankiškai
tyrinėdami trumpus aprašymus knygnešių atminimui skirtame puslapyje http://www.spaudos.lt/knygnesiu_paminklai/, rinko informaciją apie vieno pasirinkto knygnešio dalią (gyvenimo sąlygas, gresiančius pavojus, būdingas charakterio
savybes), vėliau, pasiremdami turimomis žiniomis, rašė knygnešiui laišką. Vieną
iš jų publikuojame.
Vilnius,
2023-03-16
Gerbiamas knygnešy Pranai Dovydaiti!
Šį laišką norėčiau pradėti padėkodama už Jūsų atliktą naudingą
darbą Lietuvai. Jau nuo ketverių metų skaitau knygas, bet tik neseniai susimąsčiau,
kaip gyveno žmonės spaudos draudimo laikotarpiu. Apsilankiusi knygnešių
atminimui skirtame tinklalapyje, aptikau Jūsų, t. y. Dovydaičio pavardę. Perskaičiusi
trumpą aprašymą, aš labai susidomėjau Jūsų drąsa, ryžtu, ištverme ir mokėjimu
rūpintis ne tik savimi. Man labai patiko, jog slapta mokėte vaikus ir neleidote
jiems pamiršti lietuvių kalbos, nors už tai grėsė bausmė. Jūs nesutikote
paklusti rusų valdžiai ir net paaukojote savo darbo vietą „Veiverių“ mokytojų
seminarijoje. Plačiau pasidomėjusi Jūsų biografija, aš pastebėjau, kad gimėte
gausioje ūkininko šeimoje (Marijampolės apskrityje). Jūsų tėvas ne bajoras ir
ne Seimo narys, tad aš supratau, kad nereikia būti įžymiu, kad turėtum
ryžto ir drąsos tapti knygnešiu. Reikia tik mylėti savo tautą ir šalį.
Dabar norėčiau trumpai papasakoti apie mūsų laikus. Šiandien galime
skaityti, ką norime, kaip norime ir kada norime. Knygos – tai mano gyvenimo
dalis. Man labiau patinka užsienio literatūra, nors kartais būna labai įdomu
paskaityti senąsias lietuvių autorių knygas ir pažinti tuo metu vartotus
žodžius, populiariausius žanrus, temas. Liūdna pripažinti, bet dabar knygos
nebėra taip vertinamos kaip anksčiau. Negaliu tvirtinti, bet man atrodo, jog
mums visiems reikėtų pagyventi spaudos draudimo laikotarpiu, kad suprastumėme
tikrąją knygų vertę.
Deja, man jau metas. Prieš atsisveikindama norėčiau užduoti
klausimą. Kaip manote, ar dabar lietuviai galėtų pasiaukoti dėl tautos ir tapti
knygnešiais, ar visgi mes jau nebesuvokiame knygų svarbos?
Dėkoju už skirtą laiką ir tariu Jums
sudie!
Dorotėja Melis Surucu
J. Zikaro skulptūra ,,Knygnešys”.
Categorised in: ŠIANDIENA, Ugdymo procesas
This post was written by Evelina Blaškienė
