M.K.Čiurlionis ir simetrija

   Visi puikiai žinome lemputės išradėją T.Edisoną, A. Einšteiną ir jo realiatyvumo teoriją, L. da Vinči žinomą originaliais skulptūros, muzikos ir dailės darbais, o ar Lietuvoje turėjome genijų? Į šį klausimą su mokiniais bandyta atsakyti per integruotas  ir edukacines „Atradimų dienos“veiklas.

 Lietuvių kalbos mokytoja S.Pušinskienė ir matematikos mokytoja L.Daniškevičienė skatino mokinius ne tik diskutuoti, dirbti grupėse, kelti hipotezes, bendradarbiauti vieni su kitais, bet ir atskleisti savo kūrybinį potencialą, integruojant skirtingus mokomuosius dalykus: muziką, dailę, matematiką, istoriją ir lietuvių kalbą.

  Pirmiausia lietuvių kalbos mokytoja supažindino septintokus su kompozitoriaus, dailininko, poeto M. K. Čiurlionio biografija, asmenybe, kūryba. Kėlė hipotezes, ar aktyvus visuomenės veikėjas kalbėjo lietuviškai, aiškinosi su mokiniais, kodėl jo darbai neišpopuliarėjo pasaulyje ir kokios buvo tikrosios jo mirties aplinkybes. Mokiniai buvo supažindinti su dailininko meno kūriniais. 

  Matematikos mokytoja paaiškino ir supažindino septintokus, kas yra simetrija ir asimetrija. Nagrinėjo konkrečius pavyzdžius gamtoje, mus supančioje aplinkoje, ieškojo analogų M. K. Čiurlionio kūryboje. Paaiškino, kaip kurti simetriškus eskizus, nuolat talkininkavo, skambant M. K. Čiurlionio simfoninei poemai „Jūra“ ir „Miške“. Užbaigę piešti eskizus, mokiniai turėjo galimybę išsirinkti geriausiai pavykusius kūrybinius sprendimus ir juos eksponuoti mokyklos edukacinėse erdvėse. Užbaigę kūrybinę užduotį, mokiniai įsivertino, kas pavyko, su kokiais sunkumais susidūrė.

  Daugiau sužinoti apie šio genijaus jautrią menišką prigimtį, jo asmeninį gyvenimą, skaudžius gyvenimo išbandymus septintokai turėjo galimybę žiūrėdami biografinį filmą „Laiškai Sofijai“.

Integruotos/edukacinės „Atradimų dienos“ veiklos praplėtė mokinių akiratį, leido daugiau sužinoti, aptarti, išanalizuoti M. K. Čiurlionio asmenybę bei įtvirtinti įgytas matematikos žinias praktiškai.