Atradimų diena dar kartą parodė, kaip mokymasis gali tapti įkvepiančiu nuotykiu, kai mokiniai skatinami tyrinėti ir kurti. STEAM veiklos suteikė vaikams naujų įžvalgų apie kasdienį žmogaus ir gamtos ryšį bei leido praktiškai stiprinti savo įgūdžius. Vaikai ne tik įgijo naujų žinių, bet ir patyrė kūrybinio darbo džiaugsmą, mokėsi bendradarbiauti ir ieškoti bendrų sprendimų. Ši diena priminė, kad gamta ir technologijos gali būti puikūs mokymosi įrankiai, o ryšys su mus supančiu pasauliu įkvepia dideliems ir mažiems atradimams. Tokios dienos prisideda prie vaikų asmeninio augimo ir ruošia juos ateities iššūkiams, skatindamos juos tapti kūrybiškais ir atsakingais visuomenės nariais.

      2024 m. lapkričio 6 dieną mokykloje vyko 

Atradimų diena mokyklai ir jos mokiniams yra itin svarbi, nes skatina praktiškai pritaikyti įgytas žinias, lavina gebėjimą dirbti grupėse ar porose, stiprina tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą. Be to, mokiniai ugdosi įgūdžius, reikalingus ateities iššūkiams įveikti bei mokosi spręsti realias gyvenimo situacijas.

   Progimnazijos pradinukai ir priešmokyklinukai aktyviai dalyvavo šios dienos veiklose, originaliai ir kūrybiškai žiūrėdami į temą „Žmogaus ir gamtos ryšys“. Mokiniai gamtines medžiagas naudojo kurdami žmonių ir namų figūras, paukščių lesyklėles, perteikdami mintį, kad viskas aplink mus yra sukurta iš gamtos išteklių ir atspindi žmogaus ryšį su gamta. Jie analizavo jausmus ir emocijas, kurias sukelia buvimas gamtoje, nagrinėjo spalvų ir jausmų sąsajas bei mokėsi spalvomis ir tekstūromis perteikti emocijas. Savo ryšį su gamta ir gamtoje patiriamas emocijas mokiniai perteikė kurdami mandalas iš gamtinių medžiagų. 

     Kai kurios klasės gamtos ir žmogaus ryšį tyrinėjo per pojūčius – lytėjimą ir regą, sukurdami pojūčių dėžes. 

     Ugdytiniai taip pat naudojo IT technologijas tyrinėdami informaciją apie medžius ir labirintus, mokėsi kurti aprašymus ir dalijosi žiniomis su draugais. Labiausiai įtraukė grupėmis organizuotas labirintų kūrimas, kuris skatino bendradarbiavimą ir komandinį darbą. Kita kūrybiška veikla buvo popieriaus perdirbimas. Mokiniai sužinojo, kaip ir kiek kartų galima perdirbti popierių, o iš perdirbto popieriaus gamino dekoracijas, kuriomis papuošė klasę.   

   - ,,Buvo juokinga gaminti iš kaštonų žmogeliuką”;

   Mokykloje jau ne vienerius metus rengiama “Atradimų – STEAM diena”. 

    Šiais metais ji organizuojama  2024 m. lapkričio 6 d., trečiadienį.  Renginio metu mokiniai sužinos ir prisimins kas yra STEAM, diskutuos apie žmogaus ir gamtos ryšį per įvairius aspektus iš skirtingų perspektyvų: pojūčius, emocijas, garsus ir vaizdus, naudodami gamtines medžiagas. 

Kviečiame susipažinti su 1– 4 klasių integruotų veiklų/pamokų sąrašu: 

     Mokymasis per patyrimą, per asmeninį atradimą yra pati seniausia mokymosi metodika – tai mokymasis veikiant, kai galimybė patirti mokymosi turinio prasmę derinama su jau turima arba naujai įgyta patirtimi. Toks mokymo(si) būdas leidžia mokiniui geriau įsiminti žinias, sukelia teigiamas emocijas, nes yra įdomus. 

     Vedami įsitikinimo, kad vaikai geriausiai mokosi iš savo asmeninės patirties, savo mažų atradimų, eksperimentų ir žaidimų, matematikos mokytoja Lilija Simonaitienė, biologijos mokytojas Vadimas Pavlovas bei etikos ir gyvenimo įgūdžių mokytoja Lina Povilionienė jau tradicine tapusia progimnazijoje integruotų veiklų dieną „Atradimų diena“ subūrė jaunuosius 5b ir 6c klasių mokslininkus į gausią tyrėjų komandą. 

      Buvo iškeltas šiai dienai aktualus, su sveika gyvensena sietinas probleminis klausimas „Ar visi sveiki (ekologiški) produktai yra SVEIKI?“

    Mažosios laboratorijos darbuotojai atliko du eksperimentus, kuriuose vis skambėjo mokiniams gana grėsmingai atrodantys žodžiai: NITRATAI ir GLIUTENAS, GLIUTENAS ir NITRATAI… Laboratorijoje net dūmai rūko nuo tyrėjų darbo, nes jaunieji mokslininkai tyrė dažniausiai naudojamus vaisius ir daržoves: kopūstus, burokus, morkas, bulves, svogūnus, brokolius, špinatus, vynuoges ir kitus vaisius bei daržoves „ieškodami“ juose nitratų ir nitritų. Pasiraitoję rankoves mokiniai kibo į darbus: kruopščiai lupo, skuto, smulkino, tarkavo bei spaudė daržovių ir vaisių sultis, nes būtent skystis buvo reikalingas ištirti nitratų kiekį dažniausiai naudojamuose vaisiuose ir daržovėse. Matavo gautų sulčių kiekius, svėrė, fiksavo rezultatus dešimtainiais matavimo vienetais, nustatė proporcijas… Visų nuostabai daugiausiai nitratų surado špinatuose, net 3000 mg/kg. Ir kas dabar gali tvirtinti, kad žalius špinatus labai sveika valgyti? Ypatingai po to, kai mokytojas Vadimas papasakojo, jog pasaulyje ir Europos Sąjungoje yra nustatyta vieninga leidžiama nitratų paros norma, kiekis maiste, kurį suvartojant kasdien, per parą kilogramui kūno svorio per visą gyvenimą nesukeliamas neigiamas poveikis sveikatai – tik 3,7 mg/kg kūno svorio per parą, t. y. 60 kg sveriantis žmogui yra saugu suvartoti iki 222 mg nitratų. 

    Pailsėje, papietavę jaunieji mokslininkai kibo į dar vieną eksperimentą, į dar vieną labai rimtą iššūkį: tirti gliuteno būvimą grūdinėse kultūrose. Išklausę paskaitą apie tai, kad gliutenas yra baltymas esantis grūdinėse kultūrose ir, kad yra žmonių šio baltymo netoleruojančių, suskubo surasti pavojinguosius produktus. Mokiniai gliuteno buvimą tyrė kviečiuose, avižose, grikiuose, linuose, ryžiuose, sorose ir kitose kruopose, net sausainiuose ir duonoje, ant kurių rašoma, kad produktai „be gliuteno“. Vieni svėrė, kiti bėrė, treti maišė, ketvirti mėginius darė… Ir pačią didžiausią nuostabą, sulaukus tyrimo rezultatų, sukėlė žinia, kad ne tik visos kruopos, bet ir reklamuojami „be gliuteno“ duona ir sausainiai gliuteno pėdsakų turi. Mažieji išradėjai atrado tai, ko niekas nesitikėjo. 

    Visi gautieji abiejų tyrimų rezultatai buvo išanalizuoti ir surašyti kiekybine išraiška. O iškeltam probleminiam klausimui „Ar visi sveiki (ekologiški) produktai yra SVEIKI?“ suformuluotas atsakymas, darbo išvada: „Ne visas sveikas maistas yra SVEIKAS?“.

   „Atradimų dienos“ veiklose mokiniai atrado naujų patirčių, sustiprino komunikavimo įgūdžius, aktyviai ir kūrybiškai įsitraukdami į mokytojų suplanuotas užduotis sužinojo, kur ir kaip naujai įgytas žinias bei gebėjimus galima pritaikyti ir naudoti. O mes, mokytojai, dar kartą įsitikinome, kad vaikai geriausiai mokosi iš savo asmeninės patirties, savo mažų atradimų, eksperimentų ir žaidimų.

                                                                                                                   

                                                                                                                   Mokytojai: Lilija Simonaitienė

                                                                                                                                       Vadimas Pavlovas

                                                                                                                                       Lina Povilionienė

   Visi puikiai žinome lemputės išradėją T.Edisoną, A. Einšteiną ir jo realiatyvumo teoriją, L. da Vinči žinomą originaliais skulptūros, muzikos ir dailės darbais, o ar Lietuvoje turėjome genijų? Į šį klausimą su mokiniais bandyta atsakyti per integruotas  ir edukacines „Atradimų dienos“veiklas.

 Lietuvių kalbos mokytoja S.Pušinskienė ir matematikos mokytoja L.Daniškevičienė skatino mokinius ne tik diskutuoti, dirbti grupėse, kelti hipotezes, bendradarbiauti vieni su kitais, bet ir atskleisti savo kūrybinį potencialą, integruojant skirtingus mokomuosius dalykus: muziką, dailę, matematiką, istoriją ir lietuvių kalbą.

  Pirmiausia lietuvių kalbos mokytoja supažindino septintokus su kompozitoriaus, dailininko, poeto M. K. Čiurlionio biografija, asmenybe, kūryba. Kėlė hipotezes, ar aktyvus visuomenės veikėjas kalbėjo lietuviškai, aiškinosi su mokiniais, kodėl jo darbai neišpopuliarėjo pasaulyje ir kokios buvo tikrosios jo mirties aplinkybes. Mokiniai buvo supažindinti su dailininko meno kūriniais. 

  Matematikos mokytoja paaiškino ir supažindino septintokus, kas yra simetrija ir asimetrija. Nagrinėjo konkrečius pavyzdžius gamtoje, mus supančioje aplinkoje, ieškojo analogų M. K. Čiurlionio kūryboje. Paaiškino, kaip kurti simetriškus eskizus, nuolat talkininkavo, skambant M. K. Čiurlionio simfoninei poemai „Jūra“ ir „Miške“. Užbaigę piešti eskizus, mokiniai turėjo galimybę išsirinkti geriausiai pavykusius kūrybinius sprendimus ir juos eksponuoti mokyklos edukacinėse erdvėse. Užbaigę kūrybinę užduotį, mokiniai įsivertino, kas pavyko, su kokiais sunkumais susidūrė.

  Daugiau sužinoti apie šio genijaus jautrią menišką prigimtį, jo asmeninį gyvenimą, skaudžius gyvenimo išbandymus septintokai turėjo galimybę žiūrėdami biografinį filmą „Laiškai Sofijai“.

Integruotos/edukacinės „Atradimų dienos“ veiklos praplėtė mokinių akiratį, leido daugiau sužinoti, aptarti, išanalizuoti M. K. Čiurlionio asmenybę bei įtvirtinti įgytas matematikos žinias praktiškai.