Ne visas sveikas maistas yra SVEIKAS
     Mokymasis per patyrimą, per asmeninį atradimą yra pati seniausia mokymosi metodika – tai mokymasis veikiant, kai galimybė patirti mokymosi turinio prasmę derinama su jau turima arba naujai įgyta patirtimi. Toks mokymo(si) būdas leidžia mokiniui geriau įsiminti žinias, sukelia teigiamas emocijas, nes yra įdomus. 
     Vedami įsitikinimo, kad vaikai geriausiai mokosi iš savo asmeninės patirties, savo mažų atradimų, eksperimentų ir žaidimų, matematikos mokytoja Lilija Simonaitienė, biologijos mokytojas Vadimas Pavlovas bei etikos ir gyvenimo įgūdžių mokytoja Lina Povilionienė jau tradicine tapusia progimnazijoje integruotų veiklų dieną „Atradimų diena“ subūrė jaunuosius 5b ir 6c klasių mokslininkus į gausią tyrėjų komandą. 
      Buvo iškeltas šiai dienai aktualus, su sveika gyvensena sietinas probleminis klausimas „Ar visi sveiki (ekologiški) produktai yra SVEIKI?“
    Mažosios laboratorijos darbuotojai atliko du eksperimentus, kuriuose vis skambėjo mokiniams gana grėsmingai atrodantys žodžiai: NITRATAI ir GLIUTENAS, GLIUTENAS ir NITRATAI… Laboratorijoje net dūmai rūko nuo tyrėjų darbo, nes jaunieji mokslininkai tyrė dažniausiai naudojamus vaisius ir daržoves: kopūstus, burokus, morkas, bulves, svogūnus, brokolius, špinatus, vynuoges ir kitus vaisius bei daržoves „ieškodami“ juose nitratų ir nitritų. Pasiraitoję rankoves mokiniai kibo į darbus: kruopščiai lupo, skuto, smulkino, tarkavo bei spaudė daržovių ir vaisių sultis, nes būtent skystis buvo reikalingas ištirti nitratų kiekį dažniausiai naudojamuose vaisiuose ir daržovėse. Matavo gautų sulčių kiekius, svėrė, fiksavo rezultatus dešimtainiais matavimo vienetais, nustatė proporcijas… Visų nuostabai daugiausiai nitratų surado špinatuose, net 3000 mg/kg. Ir kas dabar gali tvirtinti, kad žalius špinatus labai sveika valgyti? Ypatingai po to, kai mokytojas Vadimas papasakojo, jog pasaulyje ir Europos Sąjungoje yra nustatyta vieninga leidžiama nitratų paros norma, kiekis maiste, kurį suvartojant kasdien, per parą kilogramui kūno svorio per visą gyvenimą nesukeliamas neigiamas poveikis sveikatai – tik 3,7 mg/kg kūno svorio per parą, t. y. 60 kg sveriantis žmogui yra saugu suvartoti iki 222 mg nitratų. 
    Pailsėje, papietavę jaunieji mokslininkai kibo į dar vieną eksperimentą, į dar vieną labai rimtą iššūkį: tirti gliuteno būvimą grūdinėse kultūrose. Išklausę paskaitą apie tai, kad gliutenas yra baltymas esantis grūdinėse kultūrose ir, kad yra žmonių šio baltymo netoleruojančių, suskubo surasti pavojinguosius produktus. Mokiniai gliuteno buvimą tyrė kviečiuose, avižose, grikiuose, linuose, ryžiuose, sorose ir kitose kruopose, net sausainiuose ir duonoje, ant kurių rašoma, kad produktai „be gliuteno“. Vieni svėrė, kiti bėrė, treti maišė, ketvirti mėginius darė… Ir pačią didžiausią nuostabą, sulaukus tyrimo rezultatų, sukėlė žinia, kad ne tik visos kruopos, bet ir reklamuojami „be gliuteno“ duona ir sausainiai gliuteno pėdsakų turi. Mažieji išradėjai atrado tai, ko niekas nesitikėjo. 
    Visi gautieji abiejų tyrimų rezultatai buvo išanalizuoti ir surašyti kiekybine išraiška. O iškeltam probleminiam klausimui „Ar visi sveiki (ekologiški) produktai yra SVEIKI?“ suformuluotas atsakymas, darbo išvada: „Ne visas sveikas maistas yra SVEIKAS?“.
   „Atradimų dienos“ veiklose mokiniai atrado naujų patirčių, sustiprino komunikavimo įgūdžius, aktyviai ir kūrybiškai įsitraukdami į mokytojų suplanuotas užduotis sužinojo, kur ir kaip naujai įgytas žinias bei gebėjimus galima pritaikyti ir naudoti. O mes, mokytojai, dar kartą įsitikinome, kad vaikai geriausiai mokosi iš savo asmeninės patirties, savo mažų atradimų, eksperimentų ir žaidimų.
                                                                                                                   
                                                                                                                   Mokytojai: Lilija Simonaitienė
                                                                                                                                       Vadimas Pavlovas
                                                                                                                                       Lina Povilionienė
M.K.Čiurlionis ir simetrija
   Visi puikiai žinome lemputės išradėją T.Edisoną, A. Einšteiną ir jo realiatyvumo teoriją, L. da Vinči žinomą originaliais skulptūros, muzikos ir dailės darbais, o ar Lietuvoje turėjome genijų? Į šį klausimą su mokiniais bandyta atsakyti per integruotas  ir edukacines „Atradimų dienos“veiklas.
 Lietuvių kalbos mokytoja S.Pušinskienė ir matematikos mokytoja L.Daniškevičienė skatino mokinius ne tik diskutuoti, dirbti grupėse, kelti hipotezes, bendradarbiauti vieni su kitais, bet ir atskleisti savo kūrybinį potencialą, integruojant skirtingus mokomuosius dalykus: muziką, dailę, matematiką, istoriją ir lietuvių kalbą.
  Pirmiausia lietuvių kalbos mokytoja supažindino septintokus su kompozitoriaus, dailininko, poeto M. K. Čiurlionio biografija, asmenybe, kūryba. Kėlė hipotezes, ar aktyvus visuomenės veikėjas kalbėjo lietuviškai, aiškinosi su mokiniais, kodėl jo darbai neišpopuliarėjo pasaulyje ir kokios buvo tikrosios jo mirties aplinkybes. Mokiniai buvo supažindinti su dailininko meno kūriniais. 
  Matematikos mokytoja paaiškino ir supažindino septintokus, kas yra simetrija ir asimetrija. Nagrinėjo konkrečius pavyzdžius gamtoje, mus supančioje aplinkoje, ieškojo analogų M. K. Čiurlionio kūryboje. Paaiškino, kaip kurti simetriškus eskizus, nuolat talkininkavo, skambant M. K. Čiurlionio simfoninei poemai „Jūra“ ir „Miške“. Užbaigę piešti eskizus, mokiniai turėjo galimybę išsirinkti geriausiai pavykusius kūrybinius sprendimus ir juos eksponuoti mokyklos edukacinėse erdvėse. Užbaigę kūrybinę užduotį, mokiniai įsivertino, kas pavyko, su kokiais sunkumais susidūrė.
  Daugiau sužinoti apie šio genijaus jautrią menišką prigimtį, jo asmeninį gyvenimą, skaudžius gyvenimo išbandymus septintokai turėjo galimybę žiūrėdami biografinį filmą „Laiškai Sofijai“.
Integruotos/edukacinės „Atradimų dienos“ veiklos praplėtė mokinių akiratį, leido daugiau sužinoti, aptarti, išanalizuoti M. K. Čiurlionio asmenybę bei įtvirtinti įgytas matematikos žinias praktiškai.
Lėlių teatro dirbtuvės
Jau ne vienerius metus mokykloje
organizuojama „Atradimų diena“
mokiniams patinka dėl netradicinių
kūrybiškų veiklų, kadangi pagrindinė mintis
yra pažindinti ir ugdyti vaikus pagal STEAM
programą (Jos santrumpa žymi gamtos
mokslų, technologijų, inžinerijos, meno /
dizaino ir matematikos sritis). Šiemet į
įdomią veiklą pasinėrė ir 5a klasės mokiniai
su technologijų mokytoju Rolandu
Matulevičiumi ir lietuvių k. ir literatūros
mokytoja Neringa Kaselyte. Visi susibūrė į
Lėlių teatro kūrybines dirbtuves.
Pirmiausia mokytojas R. Matulevičius
supažindino vaikus su STEAM programa,
vėliau mokytoja N. Kaselytė trumpai
papasakojo lėlininkystės istoriją, vaikai
pasižiūrėjo lietuvių lėlininko Stasio Ušinsko
kurto pirmojo garsinio lėlių filmo Lietuvoje
„Storulio sapnas“ ištrauką, Panevėžio
bendruomenės rūmų vaikų ir jaunimo
teatro studijos „Rampa“ spektaklį „Zuikis
puikis“. Be to, penktokai prisiminė savo
edukacinę išvyką į Vilniaus teatrą „Lėlė“,
kuriame mokėsi gaminti kotines lėles. Po to
pasidalinę į grupes ir gavę tris scenarijus
vaikai piešė savo lėlių eskizus, pagal juos
kūrė personažus. Pasakotojai analizavo
tekstus, o muzikinio fono, intarpų kūrėjai
bandė muzikinių instrumentų galimybes.
Kūrybingų vaikų sukurtos lėlės atgijo jau
per pirmąją repeticiją: nuo griūvančio
dangaus (pagal K. Binkio „Dangus griūva“)
bėgo katinas, kiškis, lapė, vilkas, meška,
juos stabdė gudri pelytė; naujus karaliaus
drabužius (pagal H. K. Anderseno „Nauji
karaliaus drabužiai“) gamino apgavikai,
drabužius apžiūrinėjo ministrai, minia; mergaitė Saulutė (pagal N. Kaselytės „Saulutės nuotykiai
Sapnų šalyje“) gelbėjo ožiukus nuo vilko. O kaipgi spektakliai be žiūrovų… Premjerinius
pasirodymus žiūrėjo mokytojos Rimutė Dugnienė Vilma ir Tuganauskienė, kurios negailėjo liaupsių
visiems aktoriams ir scenos darbuotojams. Lėlės sugulė pailsėti, tačiau labai lauks naujų aktorių
bendruomenės šventėje „Labas rytas, Spinduly“.
Ką žinome apie raidę „E“ maisto etiketėje
      Sveika gyvensena jau seniai nebe mada, o daugumos iš mūsų kasdienybė. Vienaip ar kitaip žmonės stengiasi gyventi sveikiau, tinkamai maitintis, daugiau judėti ir sportuoti. Ypatingą dėmesį dauguma skiria perkamoms prekėms ir produktams – tikrina jų sudėtį, stengiasi vengti įvairių konservantų ir visokių kitokių priedų. Taigi, kurių iš jų reikėtų vengti, o kurie iš jų nekelia jokių pavojų? 

   Mūsų mokyklos 8b klasės mokiniai atliko tiriamąjį darbą:       - rinko įvairių produktų etiketes su pavojingais ir neutraliais konservantais;
    -  susipažino kas yra emulgatoriai, kokie naudojami dažikliai, antioksidantai, tirštikliai ir stabilizatoriai maiste;
    -  išsiaiškino, kokį poveikį žmogaus organizmui daro įvairūs maisto priedai.


Po ilgų diskusijų, išsiaiškinę kodėl į maistą dedama įvairių priedų ir kaip jie pakeičia produktų savybes, kodėl reikia atidžiai skaityti gaminio etiketes, mokiniai sukūrė skaidres ir nupiešė plakatus.
                                                                    Mokiniams padėjo mokytojos Alma R., Natalija L. ir Daiva K.
STEAM 1B klasėje
1B klasės dalyvavimas STEAM veikloje
Lapkričio 8 dieną vyko STEAM veikla, kurios metu 1B klasės mokiniai:
  • Skaitė pasakojimą: “Vilkas ir 7 ožiukai”.
  • Galvojo probleminius klausimus.
  • Gamino rankų darbo krepšelius.
  • Skaičiavo: kiek, tikėtina, tilps obuoliukų į krepšelius?. 
  • Paneigė arba patvirtino savo iškeltus probleminius klausimus, spėjimus.
Dėliojome, konstravome, skaičiavome, skaitėme ir žinoma smagiai leidome laiką bendraminčių būryje. 
Dėkojame visiems organizatoriams už šią puikią, išskirtinę, dieną.
Skambanti gamta
       Aktyvios, integruotos „Atradimų dienos“ veiklos skatino mokinius ieškoti galimybių, kaip pamokose įgytas žinias, gebėjimus sėkmingai perkelti ir pritaikyti tiriamojoje bei kūrybinėje veikloje, kad būtų ugdomos įvairios mokinių kompetencijos. Pasirodo galima siekti to paties tikslo ir numatytų uždavinių, jungiant net kelis skirtingus mokomuosius dalykus: muziką, geografiją ir gamtos mokslus. 
     6b klasės mokiniai interaktyviomis muzikos programėlėmis įgarsino gamtą: ,,Acapella Maker” leido gamtos garsus sujungti į vieną bendrą ritminę kompoziciją, o ,,Isle of tune” padėjo suskambėti mokyklos takeliams, medžiams ir augalams. 
  Mokiniai  mokyklos kieme, dirbdami grupelėmis ir pasitelkdami augalų atpažinimo programėles, susipažino ir surinko informaciją apie augalus, mokėsi apskaičiuoti medžių aukštį bei amžių.
     Atradimų diena suteikė mokiniams daugiau saviraiškos galimybių, plėtojo kūrybinę galią, stiprino motyvaciją bei skatino mokinių ir mokytojų bendradarbiavimą.     
    Karolina Miziulčenkova: ,,Man labiausiai patiko daryti medžio antspaudus ir dar sužinojau, kad medžių aukštį galima pamatuoti kampainiu”. 
   Goda Pužaitė: ,,Man labiausiai patiko užduotys lauke: kurti dainą ir geografijos užduotys. Sužinojau, kad labai geri ir linksmi mūsų mokykloje mokytojai”. 
     Rūta Giedrytė : ,,Man labiausiai patiko kurti muzikinį miestelį. Sužinojau, kad galima lengvai išmatuoti medžio metus ir aukštį”.                                                  
        Integruotas veiklas organizavo muzikos mokytoja Lina Gubanovienė ir geografijos/gamtos mokytoja Lina Mažukėlė.   
Atradimų diena
Lapkričio 8 d. progimnazijoje vyks integruotų pamokų, edukacinė  „Atradimų diena 

Šios dienos tikslas – įtraukti mokinius į aktyvią (STEAM) tiriamąją ir kūrybinę veiklą. 

Mokinių laukia:
  • įtraukiančios ir praktiškos pamokos;
  • tiriamoji veikla;
  • integruoti mokomieji dalykai;
  • komandinis darbas.
Konkrečias veiklas rasite nuotraukų galerijoje.
Atradimų dienos atradimai. Archeologiniai kasinėjimai
   Taigi, nutarėme persikelti į ateitį ir pabūti  XXII a. archeologais. Susipažinti, kaip žmonės XXI a. gyveno. Kasinėti nutarėme bet kokiu oru (kaip tyčia tą dieną ir lijo), pasirūpinę tinkama avalyne, lietpalčiais,  apsiginklavę kastuvais, kastuvėliais, daržo kauptukais. Išsiaiškinę archeologinio darbo specifiką, pasižiūrėję filmuką apie kasinėjimus, čiupę į rankas žemėlapį ir kastuvus, ieškojome kasinėjimo objekto – Spindulio piliavietės. Nuo valgyklos durų – 209 žingsniai į vakarus. Suradome piliavietę. Ir čia prasidėjo nevaldomas procesas. Penktokai kaip išbadėję ieškojo lobio. Nespėjo mokytojos (istorijos mokytoja V. Mozurienė ir tikybos mokytoja D.Bruzgienė) net patikslinti tyrinėjamos teritorijos ribų, kai vaikai puolė kasinėti kas kur papuola. Filmuko žiūrėjimas klasėje, kaip kruopščiai ir nuosekliai yra atliekami tyrinėjimai, nuėjo perniek. Visiems reikėjo radinių – čia ir dabar. Teritorija po “archeologų” kasinėjimų tarsi šernų išknistas bulvių laukas. Bet kokios emocijos ir džiaugsmas (!) radus lietuviškus centus, kokia nuostaba iš žemės gilumos ištraukus lygintuvą, kuris “dirba” be elektros arba visai paviršiuje radus Covid testo pakuotę ir greitai padarėme išvadą, kad XXI amžiaus mokiniai sirgo ir mokykloje buvo testuojami:). Radus kokį vertingesnį daiktą (istorijos mokytojai viskas buvo vertinga), iš karto pasipildavo klausimai “Ar galėsiu pasiimti namo?”. Teko aiškinti įstatymus apie mokesčių sumokėjimą. Žodžiu,  kasinėjome visi, bet laimikius radome  ne visi. (Vaikai, rodos ne visus ir radinius radome!) Nusiminusiems teko priminti, kad bet koks tyrinėjimas yra ilgas, kantrus ir kruopštus darbas. Šiek tiek sušalę, sušlapę, purvini, alkani (labiausiai alkiu skundėsi nieko neradę) grįžome į mokyklą aprašyti savo radinių. Reikėjo nustatyti daikto paskirtį, aprašyti jo išvaizdą, kam ir kada jis galėjo būti naudojamas. Tam pasitelkėme ir internetą. Visą archeologinį lobyną galite rasti mokyklos I aukšto fojė ir nuotraukų galerijoje. 
Refleksija.    
      “Archeologinių kasinėjimų diena man labai patiko. Buvo labai smalsu, ką ras kiti, ką iškasiu aš? Kasinėjant vis darėsi smalsiau ir smalsiau. Štai jau ir atradimas! Mano rankose archeologinio kasinėjimo rezultatas – XXI a. laikrodis”. Jūratė.     
      “Atradimų diena buvo labai smagi, daug išmokome, pvz. kasinėti, aprašyti daiktų amžių, pavadinimą, kam tas daiktas buvo naudojamas, kaip tas daiktas naudojamas šiandien”. Simonas.                   ”Mes su klasės draugais linksmai ir džiugiai ieškojome senovinių daiktų. Bekasinėjant mes pirmieji suradome Covid-19 testų dėžutę, supratome, kad čia jau pajudėjo rimtas darbas”. Adomas.               ”Dalyvaujant archeologiniuose kasinėjimuose mes su Deimante radome keturis daiktus. Labai apsidžiaugėme, kai radome senovinį lygintuvą, šakes, vaškinę žvakę, pultelį. Kai radome pultelį pagalvojome, kas jisai nuo mūsų klasės multimedijos. Labai patiko šita diena”. Lėja.     
        “Archeologiniuose kasinėjimuose man buvo labai linksma, nesvarbu, kad lijo lietus, bet suradome pilna daiktų! Radome žvakidę, monetų, labai seną grandinę. Buvo žiauriai linksma”. Miglė.
        “Archeologiniuose kasinėjimuose patiko, nors ir nieko neradau. Nors ir lijo, bet vis tiek labai patiko. Daug kas rado radinių. Buvo labai linksma”. Goda.
Kaip geriausia pažinti istoriją? Kada ji
labiausiai įsimintina?
Atsakymas vienas – tyrinėjant, analizuojant,
per savo asmeninę patirtį. Istorinį pažinimą
skatina smalsumas, noras pažiūrėti “pro rakto
skylutę”, o kaip ten žmonės gyveno “anais”
laikais, kaip rengėsi, kokius darbus, kokiais
įrankiais dirbo. Tie “anie” laikai šiandieniniam
vaikui gali būti labai neseniai. Ar dažnas matė
laidinį namų telefoną su atskiru rageliu ir
sukamu skaičių skydeliu ar senovinį lygintuvą,
veikiantį be elektros?
Atradimų dieną 5-oji “bė” klasė nėrė į
istorijos pažinimo gelmes. Visi pripažinome, kad geriausiai išmokstama patiems ką nors patiriant.
Kitaip sakant, patyriminis ugdymas yra vienas efektyviausių išmokimo būdų. Iš istorikų kalvės
galima priminti romėnų filosofo Cicerono (I a. pr. Kr.) mintį, kad “Istorija yra gyvenimo mokytoja”
(lot. Historia est magistra vitae).
Vilniaus ,,Spindulio“ progimnazijos 5– 8 klasių edukacinė ,,Atradimų diena“ pagal STEAM
Lapkričio 10 d. „Spindulio“ progimnazijoje vyko
STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos,
menų, matematikos) Atradimų diena. Išradingi
mokytojai pasiūlė pačias netikėčiausias veiklas,
kurių metu mokiniai kūrė, atrado, dalinosi,
bendradarbiavo ir tiesiog buvo drauge.
5a klasė mokiniai su technologijų mokytoja Agne
Kiselyte sujungė technologijas ir biologiją. Kadangi pasiruošti reikėjo iš anksto, gamtinių medžiagų –
lapų, kankorėžių, kaštonų – visi pririnko jau prieš mėnesį. Šįkart margaspalviai lapai įkūnijo skeleto
formas. Vėliau penktokai kūrė ekologišką spaudą. Pabaigoje visi žaidė domino ir kryžiukų-nuliukų
žaidimus, naudodamiesi gamtinėmis medžiagomis.
5b tądien tapo archeologais. Mokyklos direktorės bei istorijos mokytojos Vilijos Mozurienės ir
tikybos mokytojos Danos Bruzgienės dėka leidosi į ,,Spindulio” piliavietės archeologinius
kasinėjimus, apjungė istorijos ir technologijų pamokas, etnokultūrą. Rastas turtas nustebino:
mokiniai rado įvairiausių seniau naudotų daiktų, lygintuvą… Vėliau radinius eksponavo pirmojo
aukšto foje.
5c klasė, padedama anglų k. mokytojų Vilijos Baltruškienės ir Aušros Čioglienės, apjungė kalbas,
matematiką, technologijas ir kūrė knygas: mokėsi tiksliai pamatuoti ir tiesiai atkirpti, susiūti ir
suklijuoti. Visi džiaugėsi draugų kūrybiškumu ir gražiu dekoravimu. Gal „pasimatavę“ maketuotojo,
dizainerio, redaktoriaus bei dailininko profesijas vėliau kurią nors pasirinks patys.
6a klasė su fizinio lavinimo mokytojomis Rasa Buziene ir Alberta Byštautiene integravo savo
veikloje gamtos mokslus, inžineriją ir fizinį aktyvumą. Visi su užsidegimu sprendė kryžiažodį STEAM
tema, vėliau matavo kūno masės indeksą, savo pėdos ilgį, lygino mergaičių ir berniukų nueitų
žingsnių vidurkį, susipažino su širdies susitraukimo dažnio (ŠSD) tyrimu, dinamometru matavo
rankų jėgą. Šeštokams buvo smagu keisti veiklos vietas, todėl laikas prabėgo greitai.
6b klasės mokiniai gilinosi į Rubiko kubo istoriją, sužinojo įdomių faktų, pasiektų rekordų ir visa
informacija pasidalino pagamintuose plakatuose lietuvių ir rusų kalbomis. Su klasės vadove Laura
Daniškevičiene ir informacinių technologijų mokytoja Jolita Bačkiene žiūrėjo vaizdinę medžiagą,
kaip sudėlioti Rubiko kubą, išbandė visas technikas. Vėliau mokiniai braižė kubo išklotinę, ją perkėlė
į MS Word programą bei atspausdino. Apskaičiavę turimus kubus, juos klijavo į vieną didelį 4×4
dydžio Rubiko kubą.
6c klasė lietuvių kalbai ir muzikai suteikė naujų spalvų ir sakmėse įgarsino triukšmus. Iš pradžių
naudodami IT su lietuvių k. mokytoja Evelina Blaškiene supažindino su sakmės žanru. Vėliau į
komandas suskirstyti mokiniai pritaikė teorines žinias, turimas įžvalgas ir kūrė savitas sakmes. Buvo
labai smagu klausytis nuostabių istorijų apie pasaulio kilmę, gamtos reiškinių atsiradimą, o ir
žmogaus ir mitinių būtybių susidūrimo neišvengta. Su muzikos mokytoja Lina Gubanoviene
analizavo į elementarių buitinių daiktų sukuriamas garsus, televizijoje ir internete esamus
pavyzdžius. Kol lietuvių kalbos mokytoja konsultavo vienus mokinius, kaip raiškiai skaityti sakmę,
kiti su muzikos mokytoja įrašinėjo skaitomas sakmes ir jas lydinčius mokinių keliamus garsus.
7a ir 7c klasės lietuvių kalbą įtraukė į fizikos, matematikos, astronomijos, dailės, technologijų
pasaulį ir pasinėrė į planetų odisėją. Su lietuvių k. mokytoja Sonata Pušinskiene mokiniai prisiminė
A. de Sent Egziuperi „Mažajame Prince“ pagrindinio herojaus aplankytas planetas  ir diskutavo,
ieškojo sąsajų su šiandienos žmonių vertybėmis ir ydomis, žiūrėjo „Mokslo sriubos“ laidų ciklą  apie
planetas, astronautų kosmines odisėjas. Vėliau fizikos mokytojos Ramunės Goberienės
konsultuojami braižė, kirpo žvaigždes, tyrinėjo visatą, skaičiavo planetų atstumus Saulės sistemoje,
kūrė Paukščių Taką ir Žvaigždėlapį, piešė planetas. Dienos veiklų apibendrinimui septintokai
dalyvavo vizualinės kūrybos dirbtuvėse „Išskridau su šeima ir mažuoju princu“.
7b klasė su geografijos mokytoja Lina Mažukėle ir lietuvių k. mokytoja Neringa Kaselyte sujungę
geografiją, dailę, technologijas ir lietuvių kalbą atrado Afriką: vieni piešė ir spalvino didžiulius
žemyno kontūrus, žymėjo šiauriausius, piečiausius taškus, kiti naudodami IT kūrė afrikietiškus
komiksus, treti rinko informaciją apie vieną iš penkių komandai paskirtų šalių. Rinkdami tekstą
mokėsi raštvedybos pagrindų, o pristatinėdami darbus – viešojo kalbėjimo.
8a klasė su istorijos mokytoju Gyčiu Mockumi jungdami istoriją ir geografiją keliavo po
užsienietiškąją Lietuvą – Šveicariją, Madagaską, Indiją ir Kaukazą. Remdamiesi statistiniais
duomenimis, skaičiavo šiuos „vietinius užsieniečius“. Visus atradimus pavaizdavo sukurtame
žemėlapyje.
8b klasės mokiniai, padedami biologijos ir chemijos mokytojo Vadimo Pavlovo bei direktorės
pavaduotojos ir matematikos mokytojos Lilijos Simonaitienės, apjungė biologiją, chemiją ir
matematiką. Aštuntokai tyrė gliuteno ir nitratų kiekį įvairiuose produktuose. Deja, eksperimento
metu jų naudotos kolbos net išprotėjo, nes dėl didžiulio nitratų kiekio daugelis mūsų maisto
produktų – tarsi atominės bombos.
8c klasės mokiniai su anglų kalbos mokytojomis Renata Ziminskiene ir Emilija Petroniene su atliko
labai įdomų tiriamąjį darbą, kurio metu integravo chemijos, dailės ir technologijų dalykus. Supažinę
su saugaus darbo taisyklėmis ir darbo eiga aštuntokai ir mokytoja Renata kūrė eskizus „Rudens
spalvų“ tema. Mokytoja Emilija 6 spalvų pigmentais dažė medvilnę ir vilną. Mokiniai stebėjo
procesą, kurio metu baltas audinys ir siūlai įgauna gražius skirtingus atspalvius. Išdžiovinus naujai
atrastus audinius ir siūlus bei iškarpius formas, aštuntokai klijavo karštais klijais ant savo kuriamo
paveikslo, komponavo guašu dažytus kaštonus.
Atradimų STEAM diena
Šiemet progimnazijoje vyko atradimų diena
pasitelkiant STEAM veiklas. Jos tikslas – ugdyti
mokinių kūrybiškumą, domėjimąsi tiriamąja
veikla, gebėjimą taikyti teorines žinias,
mokymąsi bendradarbiaujant grupėje.
Mokiniai savo kūrybines idėjas galėjo
įgyvendinti pasirinkę įvairių sričių veiklas,
kuriant etno kaimą.
Visos dienos pamokos buvo integruotos:
matematika, pasaulio pažinimas, dailė ir
technologijos. Taip pat šiemet atradimų diena buvo stipriai susijusi su pilietiškumu, senosiomis
tradicijomis, tad vaikai kūrė etnografinį kaimą, naudodami ne tik kūrybą, bet ir inžineriją. Pirmų
klasių mokiniai kūrė tvoras ir tiltus, antrų ir trečių klasių mokiniai kūrė trobas, šulinius, ketvirtų
klasių mokiniai kūrė bokštus ir malūnus. Į kūrybinį procesą ir rezultatą kviečiame pasižvalgyti
nuotraukų galerijoje.