Vilniaus pažinimo diena
Baigiantis vienam iš gražiausių metų laikui norisi prisiminti nuostabias, rudeniškas, Vilniaus pažinimo dienos akimirkas. Tikiu, kad kiekvienas vaikas pradeda pažinti savo kraštą vos tik pradėjęs žengti pirmuosius žingsnius. Kiekvienas aplink jį supantį pasaulį, miestą, žmogų, akimirką suvokia savitai. Kažkam tai kvapai, kažkam spalvos, kažkam tai formos. Todėl šios dienos tikslas buvo pažinti bent maža dalele savo miestą, pažinti taip, kaip suvokiame patys.  
1A ir 1D klasės mokiniai (ir jų mokytojos Vika bei Diana), galėjo pasidžiaugti Verkių regioninio parko grožiu, susipažinti, paliesti, pajausti  XVIII a. dvasią.  Vaikai trumpai susipažino su botanikos institutu ir jo veikla. Kalbėjomės, diskutavome apie įvairius augalus. Apkabinome garbingiausius medžius, aplankėme paukščių viešbutį. Didžiulio kalno papėdėje nužvelgėme Nerį, iš kurios išteka Verkės upelis. Vaikai, kurie buvo su lietaus batais išdrįso net ir įsibristi ir svarstė, kaip smagu būtų čia pasitaškyti vasarą.  Taip pat, neaplenkėme ir senojo aukuro, simboliškai įprasmindami jo reikšmę sustoję ratu prisiminėme Violetos Palčinskaitės eilėraštį „Gintarinis klevo lapas“.  
Stipriai sušalę, tačiau su geriausia nuotaika ir su daina traukėme atgal į mokyklą.     
Pažinkime Vilnių
Spalio 26-ąją išaušo nuostabus rytas, pasveikinęs ,,Spindulio“
mokinius su nuostabia diena. Pirma diena šią savaitę be lietaus ir
vėjo, suteikusi puikią galimybę moksleiviams keliauti, pažinti.
Pažinimo objektas – Vilnius – nenaujas, bet nuolat atveriantis vis
kitus vartus į dažnai net puikiai žinomas, tačiau ne visai
pažįstamas erdves.
Degantys nekantrumu 6 -ųjų klasių mokiniai pirmiausia patraukė į
Pilies gatvę. Dažnai ja vilniečiai vaikštome, bet, ar žinome šios
gatvės atsiradimo istoriją, jos reikšmę visai lietuvių tautai, ar
esame įminę visas senolės slepiamas mįsles. Šią užduotį įveikti
mokiniams pagelbėjo Vilniaus paveikslų galerijos edukatorė,
nuotaikingai perteikusi Gedimino laikus menančios gatvės istoriją.
O kiek Lietuvai nusipelniusių kultūros, politikos, mokslo veikėjų
gyvenę, dirbę Pilies gatvėje esančių namų kambariuose ir
kambarėliuose! O kur dar daugybė užsienio šalių veikėjų, pasirinkusių šią gatvę trumpam ar
ilgesniam prieglobsčiui! Kone kiekvienas gatvės kiemelis unikalus. Viename jų buvęs botanikos
sodas, kitame – savo dirbtuves turėjo garsūs dailininkai. Seniausia Vilniaus gatvės architektūra ne
sykį veikta ir koreguota karų, gaisrų, bet savitumą ir išskirtinumą ji sugebėjo išlaikyti ir iki šios
dienos. Išgirdę daug puikių istorijų ir apžvelgę jas liudijančius eksponatus, mokiniai sukūrė Pilies
gatvės kiemo paslapčių atviruką.
Padėkoję už puikią programą šeštokai išskubėjo į kitą numatytą pažinimui objektą – Lietuvos
nacionalinį operos ir baleto teatrą. Čia moksleivių jau laukė šauni gidė – buvusi operos solistė Sofija
Jonaitytė. Tad programos dalyviai buvo sutikti daina. Palypėję į erdvų šio didingo pastato fojė,
mokiniai atliko upelio vaidmenį. Netrukus šeštokai buvo supažindinti su operos žanro atsiradimo
istorija Italijoje bei pirmuoju operos atlikimu Lietuvoje. Pasakojant įterpta keletas puikių muzikinių
pauzių, klausimų ir užduočių, skatinančių mąstyti, prisiminti turimas žinias. Įdomiausia ekskursijos
dalyviams buvo praverti tas paslaptingas scenos duris, už kurių – nepažįstamas technikos ir teatro
magijos pasaulis. Tuo metu teatro scena buvo rengiama vakaro pasirodymui, tačiau vis dėlto leista
trumpam įžengti į šią paslaptingą erdvę. Suprantama, jog teatre visi parengiamieji darbai vyksta
tiksliai suplanuotu laiku, todėl kone akimirkai įžengę į šią kupiną paslapčių erdvę, mokiniai buvo
palydėti į kambarį, kuriame saugoma spektakliuose naudojama butaforija, kostiumai. Berniukai
negalėjo praeiti pro šalį, nestabtelėję prie kautynių scenose naudojamų riterio šarvų ar ginklų –
špagų, kalavijų, šautuvų. Netrukus ilgais koridoriais mokiniai skubėjo į dekoracijų dirbtuves, kuriose
gimė baleto ,,Spragtukas”, operos ,,Bruknelė” ir kitų, vaikams žinomų kūrinių, scenos atributai. Na,
o smagiausia šeštokams buvo paskutinioji ekskursijos dalis, kuomet kiekvienas galėjo pasimatuoti
norimo herojaus kostiumą, įsijausti į vaidmenį ar pabūti A. Diuma ,,Trys muškietininkai” herojais ir
išbandyti jėgas fechtuojantis špagomis. Čia prisimintas ir mokyklos šūkis ,,Visi už vieną, vienas už
visus”, kuris apibendrino mūsų šios puikios dienos išvykas – kaip smagu keliauti, matyti, pažinti savo
gimtąjį miestą, smagu būti drauge!
Pažintis su VU zoologijos muziejumi
  Spalio 26 d. progimnazijoje vyko integruotos pamokos, tema „Vilniaus pažinimo diena“. 4 C klasės mokiniai kartu su auklėtoja Irma Zmejauskaite ir direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrikiene vyko į edukacinę išvyką – Vilniaus universiteto zoologijos muziejų. Muziejuje mokiniai klausėsi gidės pasakojimo apie ypatingiausius zoologijos muziejaus gyvūnus. Susipažino su didžiausiais – mažiausiais, pavojingiausiais – nuodingiausiais, gražiausiais – protingiausiais pasaulyje muziejuje saugomais gyvūnais. Tai pat gilino žinias iš pasaulio pažinimo pamokų temų: gyvūnų karalystėmis ir gyvūnų klasifikavimo principais, įdomiausiais bestuburių ar stuburinių atstovais. Ekskursijos metu mokiniai turėjo atlikti užduotis, žymėtis jiems labiausiai patikusius – įspūdingiausius  eksponatus, kelionės metu įsimintas Vilniaus vietas kurias pastebėjo važiuodami, ką naujo sužinojo edukacinės veiklos metu.  Grįžus į mokyklos suolus kartu aptarėme išvykos rezultatus, mokiniai iliustravo savo įsūdžius.  
Vilniaus pažinimo dienos
2018-10-26 „Spindulio“ progimnazijoje – Vilniaus pažinimo diena. 3c klasės mokiniai vyko į VU Botanikos sodą. Pagal gidės nupasakotą augalo apibūdinimą, vaikai turėjo šį augalą  surasti. Išsiaiškino, kokiu būdu dauginasi šis augalas, iš kokios šalies buvo atvežtas į Botanikos sodą, sužinojo, kad čia auga 10.000 įvairių rūšių augalų. Apsilankėme rododendryne, kaktusinių augalų oazėje, rinkom augalų sėklas, grožėjomės dekoratyvinių kopūstų kolekcija, vaistiniais ir vis dar tebežydinčiais augalais. Gėrėjomės rudenėjančia gamta, atsidūrėme nepaprastoje gryno oro, tylos ir ramybės saloje. Gerai pailsėjome, patyrėme malonių įspūdžių.
Valdovo karūna
Spalio 26 d. progimnazijoje vyko integruotos pamokos tema „Vilniaus
pažinimo diena“. 1 b klasės mokiniai vyko į Valdovų rūmų edukacinį
užsiėmimą „Valdovo karūna“. Mokiniai susipažino su valdovų valdžios
ženklais, išskirdami didelį dėmesį valdovo karūnai. Matė, kokio tipo
karūnas nešiojo mūsų šalies valdovai ir valdovės. Užduodami rūpimus
klausimus, sužinojo, kuo skiriasi valdovas nuo pavaldinių, kodėl karūna
būtent tokios formos ir kodėl ji buvo
gaminama iš aukso ir puošiama raudonu
audiniu bei brangakmeniais.
Mokiniams Valdovų rūmai ir valdovų
atributai (sostas, skeptras, karūna)
padarė didelį įspūdį. Vainikuodami
žingeidžią dieną, mokiniai iš modelino patys pasigamino pakabuką su
karūnos atvaizdu.
4b kelionė į LDK amatų dirbtuves
Paskutinę dieną prieš rudens atostogas 4B klasės mokiniai į mokyklą rinkosi linksmi ir atsipalaidavę. Kai kurie, žinoma. Kitiems ši diena rodėsi rimta. Įsivaizduokite, kaip ir man, naujai mokinių auklėtojai Sonatai Grėbliūnaitei – mat pirmą kartą visi kartu turėjome iškeliauti į kelionę. Ir ne bet kokią – edukacinę!  Pasikalbėję apie saugaus elgesio taisykles, greitai atlikome apklausą – kas ta edukacija? Ko mums iš jos tikėtis? Ko edukacijai tikėtis iš mūsų? Mokiniai klausė, ar edukacija kaip nors susijusi su virtualia mokymosi aplinka EDUKA? Nutarėme tiesiog keliauti ir viską išsiaiškinti, o į šį nuotykį pasikvietėme ir istorijos mokytoją, bibliotekininkę Neringą Vaitiekūnienę.
O peržengę dirbtuvių slenkstį nuostabos ir šypsenų radome su kaupu. Pasirodo, tokiose dirbtuvėse įvairiausius amatus žmonės dirbo dar prieš kelis šimtus metų – senovinėmis staklėmis rišo ir spaudė knygas, gamino juvelyrinius dirbinius iš odos ir sumedžiotų žvėrių kaulų. O mes dabar darysime kažką panašaus? Rimtai? Vaikams sunku suprasti tokį didelį laiko mastą –  ar iš tiesų šiandien mums dar gali būti įdomu kažkas, kas jau taip… taip… sena? Juk jeigu tavo telefonas skaičiuoja penktus metus, tai iš bėdos kaip ir viskas gerai – dar gali paskambinti mamai ar tėčiui, bet naujausi žaidimų atnaujinimai keliaudami iki tavo ekrano, labai tikėtina, gali kažkur užstrigti. Tai sakote – kelių šimtų metų senumo amatai? Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikai? Oho. 
Meistrė Virginija Rimkutė ant stalo priešais mus pastatė minkštų siūlų pintinę, liepė išsirinkti gražiausias spalvas ir susikaupti, nes pradėsime mokytis pinti senovines juostas. Iš pradžių susipainiojome tame siūlų voratinklyje kaip maži voriukai – viskas atrodė painu ir neįmanoma. Na iš tikrųjų, pabandykite Jūs nuveikti ką nors panašaus – iš keturių ilgiausių siūlų nupinti vieną dailią juostelę, apyrankę, antkaklį būsimam geriausiam draugui – kačiukui. Ir dar – mūsų daug, o meistrė – viena, visiems reikia jos pagalbos ir patarimų. Bet žinote, po kokių penkiolikos minučių tų pagalbos šūksnių girdėjosi vis mažiau. Gal todėl, kad patys ne tik perpratome, kaip tuos siūlelius vieną su kitu suglausti, bet ir išmokome pamokyti draugą. Ir tai buvo gražiausia mūsų edukacinės kelionės dalis – mes visi, pasikeisdami ir gal patys to nesuprasdami, vieną dieną tapome mokytojais ir šauniais pagalbininkais. Galiausiai apžiūrėję visus dirbtuvių užkaborius, kuriuose radome ne vieną keistą radinį (paklauskite vaikų, kokiomis priemonėmis tose dirbtuvėse meistrai dažo odą), sustojome į kirmėlytę ir iškeliavome atgal… namo. Ir į atostogas!
Žygis nuo mokyklos iki Senamiestyje įsikūrusių Senųjų amatų dirbtuvių nebuvo ilgas (vaikai suskaičiavo – trylika stotelių troleibusu, išmanusis laikrodis dėl tikslumo pridėjo – plius 1706 vaikiškų pėdelių žingsniai iki galutinio tikslo). Tačiau kelionėje svarbiausia ne atstumas, o kažkas, ką keliaujant pavyksta sutikti ar įsidedi kuprinėn (na ar šiaip kokiame atminties krepšelyje) – pasirodo, tai gali būti nebūtinai suvenyras, išdidžiai nusipirktas už per savaitę sutaupytus kišenpinigius, bet ir netikėti įspūdžiai, emocija, šypsena ar naujo potyrio sukelta nuostaba. 
Apsilankymas Genocido Aukų muziejuje
Kaip rašoma oficialiame muziejaus tinklapyje, Genocido Aukų muziejus įsteigtas 1992 m. Tai vienintelis toks muziejus Baltijos valstybėse, įkurtas tame pačiame pastate, kuriame nuo 1940 m. antrosios pusės iki pat 1991 m. rugpjūčio dirbo sovietinės represinės institucijos NKVD ir NKGB-MGB-KGB. Pastato pusrūsyje išlikęs vidaus kalėjimas-tardymo izoliatorius, kuriame nuo 1940 m. rudens iki pat 1987 m. buvo kalinami okupacinei valdžiai neįtikę Lietuvos gyventojai. Lankytojai gali susipažinti su ekspozicija, įrengta buvusioje mirties nuosprendžių vykdymo patalpoje. Muziejus labiau žinomas užsienio turistams nei mums, čia gyvenantiems.
Penktokai, mokydamiesi Lietuvos istorijos, pamokose epizodiškai bus supažindinti su valstybės pokario laikotarpiu. Tad ir ši edukacinė pamoka - ekskursija po buvusį KGB vidaus kalėjimą buvo apžvalginė, pritaikyta 5-6 klasių mokiniams. Po kameras vedžiojo, apie partizanų, politinių kalinių kančias, sovietinių tardytojų  žiaurumą pasakojo istorikas, gidas Ričardas Padvaiskas. O vaikams buvo smalsu ir įdomu viskas – politiniams kaliniams laikyti  įkurtos 58 kameros, paskutinis politinis kalinys šiame kalėjime buvo Nijolė Sadūnaitė, paleista tik 1987 m., kamerose laikydavo po 10-12 kalinių, kurių laikymo sąlygos buvo siaubingos ir antisanitarinės: skurdus maistas, draudimas miegoti dienos metu, karceriai,  naktiniai tardymai, minkštoji kamera, kankinimai, šaudymo kamera ir kt. Mokiniai matė kameras, kur kalėjo partizanų vadai J. Žemaitis, A. Ramanauskas – Vanagas, kunigas A. Svarinskas, kiti žymūs žmonės. Gido pasakojimas, pati muziejaus atmosfera nepaliko nei vieno abejingo: mokinių klausimai ir emocijos liejosi per kraštus. Įdomu muziejuje buvo ir mokytojoms.
Akivaizdu, kad vaikų susidomėjimas istorija ar kitu mokomuoju dalyku po tokių edukacinių išvykų tik stiprėja. Tad tikiuosi šį straipsnį papildyti mokinių įspūdžiais jau po rudens atostogų.
Paskutinę dieną prieš atostogas penktokai, dalis šeštokų kartu su lietuvių kalbos mokytoja J. Peredniene, anglų k. mokytoja A. Čiogliene bei istorijos mokytoja V. Mozuriene apsilankė buvusiuose KGB rūmuose, dabar  Genocido Aukų muziejuje. Gal ir simboliška, kad  pažintis su vienu tragiškiausiu mūsų istorijos laikotarpiu prasidėjo būtent prieš pat Vėlines.
Dominikas:
“Man patiko muziejus, nes buvo įdomu. Pasakojo, kas vyko, kai Lietuva buvo okupuota. Taip pat mus nuvedė į šaudymo kamerą ir rodė trumpą filmuką. Mes apžiūrėjome senas kameras, kuriose buvo įkalinti partizanai. Pasakojo, kaip buvo prižiūrimi kaliniai. Siūlyčiau visiems aplankyti šį muziejų”.
Kamilė:
Muziejuje buvo truputį baisu, nes ten buvo nukankintų žmonių nuotraukos.Bet muziejus yra labai įdomus. Eičiau dar kartą”.
Oskaras:
“Man genocido muziejus labai patiko. Ten net buvo atvažiavęs Popiežius ir padovanojo muziejui žvakidę. Apžiūrėjome ne tik kameras, bet ir kalinių pasivaikščiojimo kiemelį”.
Neda:
Kai atvykome man buvo labai baisu ir nejauku, juk ten kankino žmones. Gidas buvo rimtas, bet netrūko ir juoko. Jis juokavo tokiu veidu, lyg tai būtų tiesa. Kai ėjome į šaudymo kamerą buvo baisu, ėjau susikibusi rankomis su auklėtoja.”
Vilniaus pažinimo diena Gedimino pilyje
Spalio 26 d. 2c ir 2d klasių mokiniai dalyvavo edukacinėje veikloje ,,
Vilniaus pažinimo diena“. Mokiniai tą dieną aplankė Gedimino pilies
bokštą, paminklą LDK didžiajam kunigaikščiui Gediminui, Vilniaus
Arkikatedrą ir Bernardinų sodą. Šios ekskursijos metu mokiniai susipažino
su senamiesčiu, sužinojo įdomių faktų apie Vilniaus praeitį.
Nors kai kurie mokiniai jautė nerimą kopiant į kalną, tačiau didžiausią
įspūdį paliko Gedimino pilies bokštas. Susidomėję klausė vadovės
pasakojimų, atsakinėjo į klausimus, žiūrėjo filmą apie Gedimino pilies
atsiradimą ir kt.
Po to smagu buvo atsikvėpti ir išlieti energiją Bernardinų sode
esančioje žaidimų aikštelėje.
Diena buvo pilną įspūdžių ir naujovių.
Mokytojos Daiva Kudulytė ir Dileta Opulskytė
Vilniaus pažinimo protmūšis
    Spalio 26 dieną jau trečiąjį kartą vyko „Vilniaus pažinimo diena“. Visa diena buvo tarsi miesto pažinimo ir pamokų sintezė. Aštuntokai ir dalis šeštokų aplankė Žvėryną: sužinojo mikrorajono istoriją, įvardino išskirtinumą, apžiūrėjo pastatų stilius.  Toliau keliavo pėsčiomis  link Seimo, Martyno Mažvydo bibliotekos. Keliaudami ruošėsi lauksiančiam protmūšiui, nes vieni kitus egzaminavo, koks čia lankomas objektas yra. Gedimino prospektu priėję aplankė atsinaujinusią Lukiškių aikštę, prisiminė, kokios geometrinės formos yra aikštė, prisiminė trapecijos savybes. Muzikos pamoka vyko prie Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, kur susipažino su kariljonu. Tai didžiausias Lietuvoje, moderniausias ir vienas įspūdingiausių regione – turintis net 61 varpą, kurių mažiausio svoris – 8 kg, o didžiausio – 3360 kg. Gaila, kad nuo spalio mėnesio kariljono aplankyti nėra galimybės, bet pavasarį būtinai sugrįš. Muzikos pamoką apie operą ir baletą aštuntokai tęsė prie Operos ir baleto teatro. Pilietiškumo egzaminas vyko Vinco Kudirkos aikštėje.  Pakeliui apsilankė centriniame pašte, išsiaiškino, kuo jis yra išskirtinis, kaip matuojami atstumai tarp miestų, kaip numeruojamos gatvės. Prie Katedros pageidaujantys galėjo sugalvoti norus ir apsisukti ant Stebuklingosios plytelės. Praėję pro Prezidentūrą, Vilniaus universitetą, užsuko į italų kultūros centro kiemelį, iš kurio galima matyti Prezidentūros kiemą. Ten vyko anglų kalbos pamoka, nes mokiniai išgirdo angliškai kalbantį gidą ir pasiklausę suprato, kad mūsų Prezidentė augina bites ir vienas avilys yra matomo kiemo kamputyje. Pasivaikščioję po Vokiečių gatvę, nuvyko į galutinį kelionės tikslą – Adomo Mickevičiaus biblioteką. Mokiniai dalyvavo protmūšyje „Ką žinai apie Vilnių?“. Protų kovoje dalyvavo penkios komandos, kurioms reikėjo atsakyti į įvairius klausimus apie Vilnių: įžymios vietos, asmenybės, dokumentai, paminklai, knygos, simboliai ir kt.  Visos komandos labai stengėsi ir vyko įnirtinga kova, todėl galutiniai rezultatai skyrėsi tik po vieną tašką. Nugalėtojais tapo  komanda „Profai“ (Kamilė Siliūtė (6a kl.), Nerijus Tomus (6a kl.), Beatričė Vosiliūtė (8a kl.), Sandra Skardžiūtė (8a kl.), Žygimantas Baukys(8a kl.). Su mokiniais po Vilnių keliavo matematikos mokytoja Jurgita ir muzikos mokytoja Lina.
     Smagu buvo girdėti, kad mes ten buvome ir žinome, kas tai yra.     
Vilniaus pažinimo dienos
Skelbiame edukacinės dienos (spalio 26 d.)
“Vilniaus pažinimas” programą