Kelionė po didingąjį Gotikos pasaulį, puošnųjį Baroką ir santūrųjį Klasicizmą.
   Šių metų balandžio mėn. mūsų progimnazijoje buvo organizuojama edukacinių išvykų diena. Vilnius nuo seno garsėja kaip bažnyčių miestas. Galima pasigrožėti įvairių architektūros stilių – gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo bažnyčiomis. Vilniaus arkikatedra bazilika yra svarbiausia Lietuvos šventovė, nuo kurios 5b klasės mokiniai kartu su istorijos mokytoja Neringa Vaitiekūniene ir dailės mokytoja Irma Vaitkuviene pradėjo ekskursiją po Vilniaus senamiestį. Vilniaus Katedra Išdidžiai stovinti Katedros aikštėje šalia Sereikiškių parko ir Gedimino kalno yra gražiausias klasicistinis architektūrinis šedevras Lietuvos sostinėje. Pakeliui mokiniai apsilankė Sereikiškių parke, grožėjosi pro šalį tekančios Vilnelės vingiais.
   Šiek tiek pailsėję penktokai žygiavo į vadinamąjį Vilniaus gotikos kampelį – didingos ir monumentalios Bernardinų bažnyčios ir dailiosios bei trapios Šv. Onos bažnyčios kompleksą.
 Bernardinų bažnyčioje lankėsi uždarose, nuo žvilgsnių pasislėpusiose erdvėse – uždarame vienuolyno kiemelyje, senajame koridoriuje su per stebuklą išlikusiomis įspūdingomis XVII a. freskomis. Taip pat sužinojo, kad nuostabiausia Vilniaus šventove vadinama Šv. Onos bažnyčia kadaise buvo statyta kaip Bernardinų bažnyčios koplyčia, o tik vėliau išaugo į atskirą bažnyčią. “Liepsnojančios” gotikos šedevru laikomos Šv. Onos bažnyčios fasado puošnumas ir bokštų grakštumas žavėjo ir tebežavi vilniečius ir miesto svečius iki šiol. Tai vėlyvosios gotikos šedevras. Ją gaubia daug legendų. Žymiausia jų pasakoja, jog Napoleonas, pamatęs Šv. Onos bažnyčią, norėjo ant delno nusinešti ją į Paryžių. Pažintį su Vilniaus architektūros šedevrais penktokai tęsė  aplankydami universiteto kompleksą, kuris formavosi kelis šimtmečius, todėl jį sudaro gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo architektūros pastatai.       
    Išvykoje mokiniai ne tik sėmėsi žinių, bet ir dar kartą įrodė, jog turi daug istorinių žinių apie miesto, kuriame gyvena, praeitį.
Dailės mokytoja metodininkė Irma Vaitkuvienė
Vilniaus pažinimo diena: kelionė į Radvilų rūmus
        2018 m. balandžio 10 d. 3B klasės mokiniai su mokytoja Raimonda ir padėjėja Violeta keliavo į Radvilų rūmus. Mokiniams buvo paruoštos individualios užduotys, kurias reikėjo atlikti keliaujant Vilniaus senamiesčio gatvėmis.
     1 pamoka. Pažintis su Vilniaus Lukiškių aikšte, jos istorija. Užduotis – nupiešti Šv. Jokūbo bažnyčią, parašyti, ką aplankei vaikščiodamas po Vilnių:  gatves, aikštes ir t.t.
    2 pamoka. Radvilų rūmai. XVII amžiaus viduryje Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus vaivada Jonušas Radvila (1612–1655) pagal architekto Jono Ulricho projektą pasistatydino rezidencinius rūmus, kurie dabar vadinami Radvilų rūmais. 1990 m. restauruotoje Radvilų rūmų dalyje įkurtas Lietuvos dailės muziejaus padalinys. Šiuo metu mes stovime prieš restauruotą Radvilų rūmų dalį. Užduotis – apžiūrėk rūmus. Kuo jie ypatingi? Kuo skiriasi nuo kitų pastatų?
  3 pamoka. Didikų Radvilų giminė. Vienoje iš rūmų salių susipažinsi su buvusiais šių rūmų šeimininkais bei visa didikų Radvilų gimine. Čia eksponuojami Mykolo Kazimiero II Žuvelės Radvilos (1702–1762) užsakymu savamokslio Herškės Leibovičiaus (1700–1770) išraižyti 165 didikų Radvilų giminės portretai (vario raižiniai). Radvilos – viena garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių, aktyviai dalyvavusi senosios Lietuvos valstybės gyvenime nuo XV a. pradžios iki pat jos sunaikinimo XVIII a. pabaigoje.Užduotis – išsirink tau labiausiai patikusį Radvilų giminės atstovą, nupiešk ir aprašyk jį. Namuose rask papildomos informacijos.
    4 pamoka. Gražiausi Vakarų Europos miestai, jų rūmai ir parkai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. Lietuvos dailės muziejaus užsienio šalių grafikos rinkinyje gausu įvairių Europos miestų vaizdų, kuriuose daug dėmesio skiriama miestų panoramoms, būdingiems architektūros ansambliams, gamtos motyvams. Užduotis – surašyk tau labiausiai patikusių darbų autorius ir jų darbų pavadinimus. 
       5 pamoka. Australijos aborigenų, Naujosios Gvinėjos ir Indonezijos menas. Australijos aborigenų ir Okeanijos tautų pirmykščio meno rinkinį Lietuvai padovanojo Australijos lietuvių kultūrininkė, mokslininkė, kolekcininkė dr. Genovaitė Kazokienė. Keliaudama po aborigenų rezervatus ji surinko gausią seniausio pasaulyje meno kolekciją, kurios vertingiausia dalis – aborigenų tapyba ant eukalipto žievės. Vertingą papuasų skulptūrų ir kaukių kolekciją Kazokienė surinko plaukdama vandeningomis upėmis per džiungles čiabuvių valtyse. Dėl baltiesiems nepakeliamo karšto drėgno klimato ir kanibalizmo, Naujoji Gvinėja iki pat XX a. pabaigos liko menkai tepaliesta civilizacijos. Užduotis – Įvardink ir užrašyk, kurie kūriniai tau paliko didžiausią įspūdį.
    Atlikę visas užduotis trečiokai su mokytojomis pasivaikščiojo po Vilniaus senamiestį. Pamokos Vilniaus mieste labai patiko visiems.
Kelionė į Žaislų muziejų
Balandžio 10 d. 2 c klasės mokiniams Vilniaus
pažinimo diena prabėgo Žaislų muziejuje. Tai
muziejus, kuriame įdomu ir mažiems, ir tėveliams, ir,
manau, seneliams.
Muziejaus patirtis naujoviška, nors eksponatai
senoviniai. Pristatoma įvairių žaislų kilmė, istorija ,
paskirtis. Vaikai mielai grojo senoviniais muzikos
instrumentais, susipažino su karybos žaislais:
arbaletais, kardais, kalavijais. Skirtingai nei kituose
muziejuose, eksponatus galima liesti rankomis.
Antrokai smagiai išbandė suktukus, kurie atitinka
šiuolaikinius, taip vaikų pamėgtus “bibleidus”.
Išbandė ir senovinius žaidimų automatus. Susidomėję stebėjo, o kokius laivelius plukdė balose,
upeliuose seneliai ir proseneliai? O juos susimeistraudavo iš pušies žievės. Ji minkšta ir lengvai
drožiasi.
Galiausiai visi turėjo garbės pabūti archeologais, – „ pasikapstyti“ smėlyje šepetėliais ir paieškoti
vertingų išlikusių daiktų liekanų. Suradę labai džiaugėsi.
Įdomu, o kokius žaislus po 50-ies metų “išsikapstys” smėlyje dabartinių vaikų anūkai? :)
5 a klasės pamokos Vilniaus senamiestyje
Šių metų balandžio 10 dieną Vilniaus
„Spindulio“ progimnazijos 1-8 klasių
mokiniai dalyvavo kultūrinėje,
pažintinėje bei edukacinėje veikloje ,,
Vilniaus diena”. Šioje ekskursijoje
mokiniai galėjo labiau susipažinti su
senamiesčiu, pamatyti įvairių
architektūrinių pastatų, bažnyčių,
sužinojo daugiau istorijos apie praeities
Vilnių. 5A klasės mokiniai aplankė
penkias vietas bei dalyvavo pažintinėje
ekskursijoje Martyno Mažvydo
Nacionalinėje bibliotekoje.
Trumpai apie jas:
1. Aušros vartai- statinys Vilniuje,
vienas svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių monumentų Vilniuje, pasaulietinio ir religinio
turizmo objektas, istorijos ir architektūros paminklas.
2. Lietuvos nacionalinė filharmonija-didžiausia šalies koncertinė organizacija. Filharmonijoje
orkestruoja: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos kamerinis orkestras, Valstybinis
Vilniaus kvartetas, Čiurlionio kvartetas, ansamblis Musica humana.
3. Rotušė- miesto tarybos namai, pagrindinė miesto savivaldybės įstaiga ir pastatas, municipaliteto
arba magistrato narių susirinkimo bei savivaldybės administracijos tarnautojų darbo vieta.
4. Jonų bažnyčia-nėra daug informacijos apie šią bažnyčią, tik žinoma, kad šios bažnyčios varpinės
bokštas yra pats aukščiausias Vilniuje. Iš jo matosi beveik visas miestas. Bokšto aukštis apie 68 cm.
5. Vilniaus Arkikatedros (Bazilikos) aikštė – žymiausia Lietuvos aikštė, esanti Vilniaus senamiestyje,
pailgo stačiakampio plano, simetriškos kompozicijos, turi gotikos, renesanso, baroko stiliaus
bruožų.
Aplankius visas penkias vietas klasė nuėjo pailsėti į kavinę. Po to visi iškeliavo Martyno Mažvydo
bibliotekos link. Bibliotekoje mus sutiko gidė. Ši aprodė bibliotekos pagrindines vietas: vaikų zoną,
mini renginių kambarį (ten klasės draugai uždavinėjo klausimus apie biblioteką, jos istoriją), vaikų
dirbtuves, skaityklą, pačią biblioteką ir kambarį, kur eksponuojamos Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos,
Estijos) senos knygos.
Štai taip puikiai ir prasmingai praėjo pamokos Vilniaus senamiestyje Vilniaus „Spindulio“
progimnazijos 5a klasės mokiniams.
5A klasės mokinys Nerijus Tomkus
5b klasės ekskursija po moderniausią Lietuvos muziejų
  Įėjimas į šį muziejų – priešais Krašto apsaugos ministeriją. Viduje patikrino du rimti apsaugos vyrai: pateikėme asmens dokumentus, nuskenavo mūsų kuprines ir krepšelius.
   Toliau kiekvienas į rankas gavome planšetę, kurios pagalba galėjome išsamiai ir interaktyviai susipažinti su ekspozicijomis. Tereikėjo planšetės kamerą nukreipti į šalia eksponatų esantį ženkliuką ir ekrane atsirasdavo informacija apie objektą. Šią informaciją buvo galima skaityti arba klausyti. Kai kur pasirodydavo 3D modeliai – žmonės ar kiti daiktai.
    Po muziejaus sales mus vedžiojo gidė Kristina. Ji mums papasakojo, kad ekspozicijos suskirstytos temomis „Laisvė pažinti“, „Laisvė dalyvauti“, „Laisvė susitarti“, „Laisvė spręsti ir veikti“, „Laisvė bendradarbiauti“ ir kt.  Kai paklausėme, nuo ko pradėti apžiūrą, gidė paaiškino, kad galime tai daryti, kaip norime. Ekspozicijos tarpusavyje susijusios tiek, kad viskas apie Lietuvą, valstybę, pilietiškumą, politinę istoriją.
    Muziejuje mokiniai galėjo ne tik susipažinti su pateikiama informacija, bet ir patys palikti savo įrašus ar komentarus. Naudodamiesi šiuolaikinių technologijų pagalba, mokiniai galėjo sudėlioti savo šeimos ar klasės herbą, susipažinti su galima prezidento diena ar atrasti Prezidento rūmų istoriją, o mokytojos mėgino subalansuoti valstybės biudžetą.
    Vienos valandos mums neužteko su viskuo susipažinti. Išėjome pakylėti ir įkvėpti. Nusprendėme, kad į šį Valstybės pažinimo centrą ateisime dar ne vieną kartą!
      Šiltą ir saulėtą balandžio 10 dieną po rytinės ekskursijos po Vilniaus bažnyčias, truputį pailsėję Bernardinų sodo žaidimų aikštelėje, 5b klasės mokiniai, kartu su istorijos mokytoja Neringa Vaitiekūniene ir dailės mokytoja Irma Vaitkuviene atskubėjo prie Lietuvos Respublikos Prazidentūros. Čia jau laukė mūsų mokyklos direktorė Vilija Mozurienė. Visi nekantravome, nes labai jau norėjosi sužinoti, ką mes pamatysime moderniausiame Lietuvos muziejuje – Valstybės pažinimo centre.
Edukacinė diena Muitinės muziejuje
Pirmokai nekantraudami laukė Edukacinės veiklos ,,Vilniaus diena“. Tą
dieną 1c ir 1d klasių mokiniai keliavo į Muitinės muziejų.
Muitinės muziejuje sužinojo, kam reikalinga muitinė, ką veikia
muitininkai, pamatė istorinius dokumentus, muitininkų uniformas.
Apžiūrėjo carinės Rusijos bei Prūsijos pasienio stulpą, nuotraukas,
atvirukus, pasakojančius apie muitinės veiklą. Daugelio dėmesį
patraukė stendas, kuriame eksponuojamos knygos iš lietuviškos
spaudos draudimo laikotarpio. Pasakojimą apie tragiškus įvykius
Medininkų poste padėjo suprasti parodyta filmuota medžiaga.
Labiausiai sudomino susitikimas su kinologu. Jis papasakojo apie šunų
darbą muitinėje, jų dresiravimą. Paaiškino, kaip elgtis sutikus svetimą
šunį ir daug kitų įdomių dalykų. Visiems teko pasukti galveles ir
atsakyti į klausimus. Pagaliau sulaukė šuns, kuris parodė savo gebėjimus.
Patyrę daug įspūdžių, grįžo į mokyklą. Važiavimas miesto autobusu – daugeliui buvo taip pat
nepatirtas ir įdomus įvykis.
8A klasės mokinių edukacinė veikla „Vilniaus diena“
8A klasės mokiniai balandžio 10 dieną 
dalyvavo pažintinėje edukacinėje 
veikloje Vilniaus universitete.   
  Edukacinė veikla vyko ir ekskursijos metu 
rodomi šie objektai: 
Pranciškaus Smuglevičiaus bibliotekos salė, observatorijos Baltoji salė, Observatorijos ir Didysis kiemai, Šv. Jonų bažnyčia, filologijos   fakulteto naujieji interjerai.

 Šios edukacinės veiklos tikslai yra:
  • Praktiškai susipažinti su architektūros stilių įvairove pastatų puošyboje (baroko, klasicizmo pastatai).
  • Dalyvauti universiteto bibliotekų salių ekspozicijų parodose ( Pranciškaus Smuglevičiaus salė, Baltoji salė).
  • Pasivaikščioti pagrindiniais universiteto kiemais ( Didysis, Observatorijos,M. K. Sarbievijaus).
  • Aplankyti Šv. Jonų bažnyčią ir Filologijos fakultetą.
  • Ugdyti bendradarbiavimo ir bendravimo kompetencijas.
  •  Prasmingai ir nekasdieniškai dalyvauti edukacinėje pamokoje kitose erdvėse.         
Ekskursijos įvadas nuo 8 val. vyko 213 kabinete. Technologijų mokytojas ekspertas Rolandas Matulevičius mokiniams pateikė informaciją apie Vilniaus universiteto svarbiausius istorijos įvykius, papasakojo apie universiteto kiemų išsidėstymą ir pastatų architektūrą. Išvykoje mokinius lydėjo 8A klasės auklėtoja Dana Bruzgienė ir mokytojas Rolandas Matulevičius. Pirmasis pastatas – Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, po to nuėjome į bibliotekos kiemą. Čia mokiniai pasigrožėjo ketvirtojo aukšto langų sienoje pavaizduotais matematiniais ir astronominiais prietaisais bei septynių didžiausių planetų atvaizdais. Sustojome apžiūrėti bronzines bibliotekos duris, kurios buvo sukurtos ir pastatytos 1996 metais pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai paminėti. Jose vaizduojami svarbiausi lietuvių raštijos istorijos įvykiai ir veikėjai.  10 val. prie pagrindinių Pranciškaus Smuglevičiaus bibliotekos salės durų mus pasitiko Vilniaus universiteto muziejaus ekskursijų vadovė – gidė, kuri mus pakvietė į vieną iš seniausių universitetų Europoje biblioteką. Šiuo metu bibliotekoje eksponuojamos knygos, dokumentai ir autentiškos nuotraukos minint Lietuvos valstybės šimtmetį.  Mokiniai turėjo unikalią galimybę pamatyti 400, 300, 200, 100 metų senumo knygas ir įvairius Lietuvos bei Vilniaus miesto teritorijų žemėlapius. Visus mus nustebino mokinės Auksės Petkevičiūtės žinios apie Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dovanotas knygas Vilniaus universitetui. Ekskursijos vadovė pateikė daug informacijos iš Vilniaus universiteto susikūrimo ir kitų istorinių laikotarpių faktų. Mokiniai atidžiai apžiūrėjo autentiškas Lietuvos istorinių įvykių nuotraukas. Po to lipome į ketvirtąjį aukštą ir patekome į observatorijos Baltąją salę, kurioje mokiniai atidžiai apžiūrėjo senuosius astronominius prietaisus. Nuėję į Observatorijos kiemą mokiniai pamatė žemutinių aukštų mūrus, kurie statyti XV a. Šis kiemas susiformavo XVI a. pabaigoje, kai buvo statomos patalpos Jėzuitų kolegijai. Nuo čia prasidėjo viso pastatų ansamblio formavimas. Dominuojantis pastatas – buvusi astronomijos observatorija su klasicistiniu priestatu. Visus sužavėjo Didysis kiemas. Tai skirtingų laikotarpių ir stilių – renesanso, baroko, klasicizmo pastatų kompleksas, suvienytas į darnią erdvę. Iš Didžiojo kiemo patekome į Šv. Jonų bažnyčią, kuri Vilniaus mieste kaip parapijinė bažnyčia įsteigta 1386 m. Pirmoji bažnyčia buvo gotikinė, o po didžiųjų 1737 ir 1749 metų gaisrų rekonstruota vėlyvojo baroko stiliumi pagal architekto Jono Kristupo Glaubico projektą. Šalia bažnyčios stovi 68 metrų aukščio kvadratinio plano varpinė, kurią mokiniai apžiūrėjo iš kelių pusių. Paskutinė edukacinė veikla vyko Filologijos fakultete. Čia visus nustebino vestibiulio freskos, kurios yra 1976 – 1985 metais dailininko Petro Repšio sukurtas ciklas Metų laikai. Jame vaizduojami baltų mitologijos siužetai ir simboliai, atskleidžiantys archajinę pasaulio sampratą. Padėkoję už puikų pasakojimą, vadovavimą edukacinei veiklai ekskursijų vadovei – gidei, puikiai nusiteikę mokiniai sugrįžo į mokyklą. Edukacinė veikla „Vilniaus diena“ mokiniams suteikė daug žinių, teigiamų emocijų ir įspūdžių vykdant mokomąją – pažintinę veiklą netradicinėse erdvėse. Ši išvyka kitoje edukacinėje aplinkoje mokiniams suteikė ir naudingų praktiškų patirčių.
Būsimieji seniausios Alma Mater studentai?
Edukacinė diena ,,Vilniaus pažinimo diena”
   Atšilo oras ir  visi ,,Spindulio” progimnazijos mokinukai ir vėl “pabirs” Vilniaus senamiesčio gatvelėse, ieškodami istorijos, meno, kultūros…
    2018 m. balandžio 10 d.  progimnazijoje bus vykdoma kultūrinė, pažintinė, edukacinė veikla – organizuojama 1-8 klasių mokiniams 
antroji Vilniaus pažinimo diena ,,Vilniaus diena”.
                                  
Linkime visiems turiningos ir darbingos dienos bei nuostabių ir nepakartojamų įspūdžių!
Žemiau pateikiama edukacinių veiklų programa.
Pirmokų pažintis su Vilniumi
Šaltą spalio 6 dieną 1d klasės mokiniai pažintį su Vilniaus miestu pradėjo nuo Karoliniškių
mikrorajone esančio TV bokšto. TV bokštas jau daugiau nei 30 metų tarnauja radijo ir televizijos
programų siuntimui. Tai aukščiausias statinys mūsų šalyje. Deja, TV bokštas mena ir kruvinus 1991
m. sausio 13-osios nakties įvykius, kurių metu žuvo 14 jaunų žmonių.
Taip pat apsilankėme Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 1-oje komandoje. Pirmokus
stebino mašinų gausa, dydis, įranga ir kt. Susidomėję klausė specialisto pasakojimų apie gaisrininko
darbą, riziką, atsakomybę ir kt.
Grįžę į mokyklą pasidalino Vilniaus dienos įspūdžiais:
,,Aš mačiau daug gaisrinių mašinų ir jose esančią įrangą” (Kamėja);
,,Man labai patiko, kad leido įlipti į gaisrinę mašiną. Pirmą kartą mačiau tikrą mašiną su ilgomis
kopėčiomis” (Gabrielius);
,,Aš vos pakėliau žirkles su kuriomis pjausto metalą. Jos sveria beveik tiek pat kiek ir aš” (Simas);
,, Sužinojau, kad gaisrinė mašina gali vežti 3000 l vandens. Man patiko gaisrinėje, nes aš norėčiau
užaugęs būti gaisrininku” (Adrijus);
,,Džiaugiausi, kad leido pasimatuoti gaisrininko šalmą, apžiūrėti ir palaikyti labai sunkias žirkles,
žarną ir kopėčiomis įlipti į mašiną” (Paulė);
,,Man patiko pabūti prie TV bokšto. Jis labai aukštas (Gabija S.);
,,Prie TV bokšto mačiau kryžius, kurie pastatyti žuvusiems sausio 13-osios naktį” (Gabija A.).
7a klasės edukacinė veikla „Vilniaus pažinimo diena“
    Spalio 25 dieną septintokai su klasės auklėtoja Jurgita Zenevičiūte, anglų kalbos mokytoja Aušra Čiogliene aplankė seniausią Lietuvos akademinę Vilniaus universiteto biblioteką bei 1579 metais Stepono Batoro įkurtą Vilniaus universitetą. Vilniaus universiteto biblioteka  – seniausia Lietuvos akademinė biblioteka, kurią 1570 m. įkūrė jėzuitai. Ji yra 9 metais senesnė už Vilniaus universitetą. Viena iš nedaugelio Europos bibliotekų, veikianti tame pačiame pastate, kuriame ir įsikūrė. Istorinė bibliotekos vieta – Filologijos skaitykla. Septintokai lankėsi Pranciškaus Smuglevičiaus ir Joachimo Lelevelio salėse, grožėjosi įspūdinga tų salių sienų tapyba. Kvapą gniaužė nuostabūs mūsų sostinės vaizdai, kuriais pasidžiaugti mokiniai galėjo užlipę į senosios  astronomijos observatorijos bokštą. Neišdildomą įspūdį paliko ir Šv. Jonų bažnyčia, kuri turi gotikos, baroko ir klasicistinių bruožų. Šioje bažnyčioje yra didžiausi vargonai Lietuvoje. Taip pat  apsilankė ir Didžiajame, Observatorijos ir M. K. Sarbievijaus kiemeliuose. 
  Eidami link Pilies gatvės septintokai atrado „grojantį“ suoliuką K. Sirvydo skvere. Tai multimedinis suoliukas su M. K. Oginskio muzika. 
   Pasivaikščioję Pilies gatve ir Katedros aikšte septintokai užkopė į Gedimino pilies bokšto kalną. Pirmoje pilies bokšto salėje eksponuojamas XIV a. antros pusės Vilniaus Aukštutinės, Žemutinės ir Kreivosios pilių rekonstrukcijos maketas. Greta rodomos XIX–XX a. žinomų Vilniaus fotografų nuotraukos su Pilies kalno ir pilies griuvėsių bei atstatymo darbų vaizdais. Antrame aukšte ekspozicija šiuo metu keičiama. Trečiojo aukšto ekspozicija primena naujausių laikų Lietuvos istoriją: trispalvės iškėlimą Gedimino pilies bokšte 1988 m. spalio 7 d., Baltijos kelią, kuris 1989 m. rugpjūčio 23 d. į gyvą grandinę sujungė 2–2,5 milijono Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų. Baltijos kelio pradžia Vilniuje ir buvo Gedimino pilies bokštas. Mokiniai dalyvavo pamokoje – viktorinoje „Vilnius: praeitis ir dabartis“, kurioje susipažino su Vilniaus istorija, senamiesčio objektais. Praktinis užsiėmimas – edukacinis žaidimas „Vilniaus miesto dėlionė“: mokiniai turėjo atpažinti miesto objektą, apie jį papasakoti ir „įdėti“ jį į tinkamą dėlionės vietą. Už gerą darbą laukė prizas – bokšto viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabi Vilniaus panorama.