Gegužės 19 d. 5b, 5c ir 6b klasių mokiniai lankėsi didžiausiame Lietuvoje – VU universiteto Botanikos sode Kairėnuose.

Šios edukacinės išvykos metu mokiniai ne tik geriau pažino gimtąjį miestą, bet ir pasigrožėjo gamta bei turtingomis augalų kolekcijomis. Jie susipažino su įvairiomis augalų rūšimis, tyrinėjo jų ypatumus ir augimo sąlygas, atliko praktines užduotis.

5-tų klasių mokiniai dalyvavo edukacinėje veikloje „Žalieji detektyvai“. Pasiskirstę komandomis, jie naudodamiesi programėle PlantNet turėjo surasti ir atpažinti įvairius augalus – medžius, krūmus, žoles, lianas bei ieškoti paslaptingų sodo augalų. Mokiniai juos fotografavo, ieškojo įdomių faktų apie kiekvieną augalą ir pildė surinktą informaciją užduočių lapuose. Geriausiai pasirodžiusios komandos buvo apdovanotos prizais.

Prasimankštinę ir pasistiprinę sveikuoliškais užkandžiais, penktokai ėmėsi lietuvių kalbos kūrybinių užduočių. Vaikščiodami VU Botanikos sode, jie rinko medžiagą projektinėms veikloms. Mokiniai galėjo rinktis kurti meninį tekstą, tarsi pasirinktas objektas kalbėtų ir papasakotų savo istoriją, kurti eilėraštį apie gamtos grožį arba konkretų augalą bei kurti video apie augalus, krūmus, žoles, pamatytus Botanikos sode, aptariant emocijas, kurias sukelia buvimas gamtoje.

6b klasės mokiniai dalyvavo VU Botanikos sodo organizuotame orientaciniame žaidime. Šis žaidimas padėjo tobulinti komandinius įgūdžius, skatino bendradarbiavimą ir leido geriau pažinti Kairėnų dvaro architektūrinį paveldą. Mokiniai aktyviai įsitraukė į interaktyvias veiklas, ieškojo užuominų, žingsniavo Basakojų taku, orientavosi didžiulėje Botanikos sodo teritorijoje (bendras plotas – 191,5 ha).

Šeštokai susipažino su IV–V a. išlikusiu kapinynu ir pilkapiais, vaikščiojo istorinio Kairėnų dvaro angliško stiliaus senojo parko takais, grožėjosi tvenkiniais ir restauruotais XIX a. pastatais. Dalyvaudami žaidime, mokiniai fotografavo, filmavo ir patys ieškojo istorinių objektų bei augalų. 

Abejingų mokinių nepaliko ir netoliese esantis žirgynas, kuris tapo maloniu siurprizu edukacinės išvykos dalyviams. 

Ši diena padėjo mokiniams ne tik užmegzti ryšį su gamta, bet ir pažinti miesto istoriją kitoje mokymosi aplinkoje. Įgytos žinios, bendrystės jausmas tapo vertinga ugdymo dalimi, skatinusia mokinius plėsti žinių akiratį, ugdyti kritinį mąstymą bei smalsumą.

     Vilnius – paslaptingas, magijos kupinas miestas. Jis įtraukia, užburia ir nesiliauja stebinti netikėtais atradimais. Čia slepiasi vietos, kur pildosi norai, kur galima „prašyti“ drąsos, finansinio stabilumo ar net pasisemti įkvėpimo! Vilniaus pažinimo dieną 6c klasės mokiniai smagiai leido laiką pagal EDU Vilnius platformos edukacines pamokas “Vilnius yra mokykla”. 

    Pirmąją pamoką “Vilniaus senamiesčio paslaptys: interaktyvi pažintinė pamoka” pradėjome nuo pačios miesto širdies, Katedros aikštės. Čia mus pasitiko žymioji Stebuklo plytelė. Sakoma, kad tereikia sugalvoti norą, apsisukti ant šios magiškos plytelės ir noras išsipildys. Kol mokiniai galvojo norus, Augustas anglų kalba pristatė Katedros varpinę, jos istoriją. Toliau pakėlę galvas aukštyn ir žvelgdami į nuostabias bei magiškas Vilniaus kalvų viršūnes, ryžtingai kopėme į įspūdingą Trijų Kryžių kalną. Kalno viršūnėje Vakaris ir Nikolas anglų kalba pristatė Trijų Kryžių kalną bei gerai pažįstamą Gedimino pilį. Kiekviena iš šių žalių miesto iškilusių bangų ne tik dovanoja barokiškai gausią miesto panoramą bei prisirpusius saulėlydžius, bet ir turi po bent vieną ypatingą istoriją – nuo gilių pagoniškų laikų iki šių dienų. Nusileidę magiškais laiptais žemyn, toliau pasukome į gėlėmis kvepiantį Bernardinų sodą. Nemunas Bernardinų sode pasakojo, kad parkas patyrė ne vieną įdomią transformaciją – nuo viduramžių šventos giraitės iki atrakcionų parko sovietmečiu. Galima drąsiai teigti, kad Šv. Onos bažnyčia jau yra neatsiejamas Vilniaus simbolis. Barselona turi savo pasididžiavimą – Sagrada Familia, o Vilnius savo – Šventos Onos bažnyčią. Užsukome su mokiniais ir čia. Daniilas plačiau papasakojo apie istorinę šios bažnyčios legendą. Visi 6c klasės mokiniai kelionę užbaigė ties žinių ir pažangos erdve – Vilniaus universitetu. Kerniaus ir Beno pasakojime atsispindėjo VU lyderystė absoliučioje daugumoje studijų ir mokslo krypčių. Šios dienos tikslas buvo pasiektas, mokiniai aktyviai naudojo anglų kalbą tyrinėjant istorines ir kultūrines Vilniaus vietas bei ugdė kultūrinį sąmoningumą apie miesto paveldą.

    Taigi kiekvienas Vilniaus kampelis vertas buvo mūsų žingsnių ir atodūsių. Buvo ideali kūno ir istorijos mankšta. Mokiniai ir anglų kalbos mokytojos Vaida Smolskytė ir Renata Ziminskienė  stiprino komandinio darbo ir kritinio mąstymo įgūdžius. Ugdėme mokinių kultūrinį sąmoningumą apie Vilniaus istorines vietas.

     Kitą dieną, technologijų pamokoje, įtvirtinome įgytas žinias kūrybine veikla – mokiniai iš natūralių gamtos objektų (smėlio, akmenukų, žolės, pagaliukų, kankorėžių ir kt.) bei dirbtinių jungiamųjų medžiagų (plastilino ir siūlų) konstravo Televizijos bokštą. Šioje užduotyje nebuvo pateikta jokių griežtų instrukcijų – tik padrąsinantys patarimai. Taip siekiama skatinti, kad ugdytiniai patys ieškotų sprendimų iškilusioms problemoms, aktyviai dirbtų grupelėse, bendrautų, planuotų, kūrybiškai taikytų tai ką sužinojo ir ugdytųsi kritinį mąstymą, problemų sprendimo bei inžinerinius gebėjimus.  Sukonstruoti bokštai stebino kruopštumu, atsakingumu ir vaikų vaizduote. Kiekvienas darbelis – unikalus, originalus ir su emocija. Galime drąsiai sakyti – tai mūsų mažieji inžinieriai!  Tokios dienos – tai ne tik pažinimas, bet ir džiaugsmas mokytis kitaip.

1b klasės mokytoja Miglė Bruzgelevičiūtė ir

1d klasės mokytoja Violeta Graželienė 

       Šių metų Vilniaus pažinimo dieną dvi pirmokų klasės 1b ir 1d kartu su savo mokytojomis leidosi į netradicinę edukacinę kelionę – nuo mokyklos žingsniavome iki Vilniaus Televizijos bokšto, siekiant artimiau pažinti mus supančią gamtinę aplinką bei miesto erdves.

Veiklos buvo organizuojamos pagal projektą „Vilnius yra mokykla“, kuris skatina bent 10 proc. pamokų perkelti iš mokyklos pastato į miesto aplinkas, taip diegiant mišraus ugdymo modelį.  Šios dienos pamokos buvo „Natūralūs ir dirbtiniai gamtos objektai“ bei „Ratuota statistika“, kuriose buvo siekiama ugdyti ne tik dalykines, bet ir socialines bei emocines kompetencijas. 

       Pamokoje „Natūralūs ir dirbtiniai gamtos objektai“ vaikai tyrinėjo aplinką: pagal pateiktą sąrašą ieškojo gyvosios ir negyvosios gamtos pavyzdžių, grupavo natūralius ir žmogaus sukurtus objektus. Kai kuriuos radinius parsinešė į klasę – tai buvo puiki medžiaga tolimesnėms diskusijoms ir pavyzdžių nagrinėjimui. Vaikai ne tik įvardijo rastus ir pastebėtus objektus, bet juos iliustravo piešiniais, dalijosi pastebėjimais. 

    Antroji pamoka – „Ratuota statistika“ vyko šalia mažesnio eismo intensyvumo kelio ruožo. Vaikai stebėjo pravažiuojančius automobilius, fiksavo jų spalvas, mokėsi rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis lentelėse. Po stebėjimų kiekvienas apibendrino savo rezultatus, piešė diagramas, diskutavo, kurios spalvos dominuoja. Tai buvo puiki proga pritaikyti matematikos teorines žinias realioje miesto aplinkoje.  Be abejo, buvo ir poilsio akimirka – piknikas gamtos apsuptyje, kurio metu mokiniai dalinosi įspūdžiais, užkandžiavo ir mėgavosi buvimu drauge.

    Grįžus į mokyklą, visi susėdome į ratelį ir kartu aptarėme ir dar kartą prisiminėme natūralių ir dirbtinių objektų požymius, pavyzdžius. Dauguma drąsiai dalijosi, ką naujo sužinojo, kas labiausiai įsiminė ir kokie klausimai dar kyla. Refleksijos metu skambėjo daug džiaugsmingų įspūdžių, o mokinių darbai, pasakojimai ir šypsenos puikiai įrodė – Vilnius iš tiesų gali tapti mokykla.

Nuo Katedros aikštės iki Vokiečių gatvės keliautojai ieškojo gotikos, renesanso ir baroko architektūros objektų. Mokiniai su klasės aukletoja Dana ir vokiečių kalbos mokytoja Daiva apžiūrėję Stiklių, Gaono, Šv. Mikalojaus gatves, priėjo vieną seniausią Vilniaus gatvę, kur praleido ilgesnį laiką. Čia gavo užduotį – vokiškai pavadinti matomus objektus (šiais metais mokiniai pradėjo mokytis vokiečių kalbą kaip II užsienio kalbą). Mokytoja papasakojo apie Vokiečių gatvę, kuri minima nuo 14-to amžiaus, kai čia gyveno vokiečių pirkliai ir amatininkai. Šios gatvės pavadinimai anksčiau buvo Die Deutsche Gasse, Gasztoldowska, Niemiecka, Vokiečių, Muziejaus. Vėliau buvo aplankyta viena gražiausių baroko paminklų, Šv. Kazimiero bažnyčia, kurią puošia karališka karūna. Visiems buvo įdomus jos unikalumas.