Inovatyvioji vaizduotė 6a klasės realybėje
P.S. Atradimų dieną 6a klasėje moderavo klasės vadovė, lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Perednienė ir matematikos mokytoja, pavaduotoja ugdymui Lilija Simonaitienė.
Šių metų lapkričio 20-ąją „Spindulio“ progimnazijoje
vyko jau tradicija tapusi Atradimų diena, kurios su
malonumu laukia visi mokiniai. Atradimų dienos veiklos
stebina savo įvairove, kurios paįvairina mokyklos
kasdienybę bei sukuria galimybę atsiskleisti kiekvieno
vaiko gebėjimams.
Šiais metais 6a klasės mokiniai turėjo galimybę
pajusti, ką reiškia dalyvauti produkto gamybos procese
nuo pradžios iki galo. Mokinių buvo paprašyta atsinešti
po 5 bet kokius daiktus, kuriuos nebūtų gaila sugadinti.
Kadangi mokiniai nežinojo, ką su šiais daiktais reikės
daryti, jų sulaukėme įvairių, pavyzdžiui, puodelio, lėlės, ausinių, plastikinių indelių, net skėčio. Iš
savo atsineštų daiktų mokiniai turėjo sukurti naują, pasaulyje dar neegzistuojantį produktą, kuris
nustebintų visuomenę savo galimybėmis ir leistų kūrėjams pakankamai užsidirbti. Tuomet laukė
antroji užduotis – gaminio sąmatos skaičiavimas. Buvo apskaičiuota, kiek laiko kokį darbą mokiniai
atliko, kiek savo komandai už tai sumokėtų, kiek kainavo priemonės. Čia mokiniams labai pravertė
matematikos pamokose įgytos žinios. Suskaičiavę, kiek kainuotų pagaminti savo sukurtą produktą,
mokiniai ėmėsi braižyti savo gaminį bei rašyti naudojimosi instrukciją. Galiausiai perėjome prie
kūrybinės užduoties – reklamos kūrimo ir filmavimo. Šiai užduočiai buvo skirta tik 20 minučių,
tačiau rezultatas nustebino tiek mokytojas, tiek, manau, ir pačius mokinius, nes čia pasireiškė
kūrybingiausi 6a klasės mokiniai.
Praėjus 5 valandoms nuo darbo pradžios, galiausiai susėdome peržiūrėti bei aptarti visos dienos
veiklų bei jų rezultatų. Karštos arbatos puodelis bei sausainiai buvo pačiu laiku ir vietoj…
Atradimų diena 2019
Rusų k. mokytoja Natalija Petraitienė ir vokiečių k.
mokytoja Daiva Kvederienė su 8 A ir 8B klasių
mokiniais Atradimų dieną bandė apskaičiuoti ir
palyginti Sankt Peterburge esančio Ermitažo ir
“Spindulio” progimnazijos plotį, laiptų ir laiptelių
skaičių, langų ir durų kiekį, patalpų skaičių ir t.t.
Veikla truko po 3 valandas. Mokiniai aktyviai
ieškojo, skaičiavo, matavo ir viską fiksavo plakate.
Kas iš to? Ką atradome?
Ogi, sužinojome, kad Ermitažas, tai ne statybinių
prekių parduotuvė Vilniuje:)
Kad jo ilgis 24 km – toks, kaip visas Druskininkų
miestas, kad ten net 3000000 eksponatų ir jei prie
vieno eksponato sustosite bent minutei, užtruksite 15 metų.
Palygindami “Ermitažą” su “Spinduliu”, mokiniai panaudojo matematines žinias, loginį mąstymą,
aktyvumą, kūrybiškumą ir žingeidumą.
Mokiniai pasidžiaugė įdomiomis veiklomis, o mokytojos pasidžiaugė nuostabiais darbais.
Atradimų diena
           Lapkričio 20 d. “Spindulio” progimnazijoje vyks neįprastinės pamokos, pamokos “kitaip”. 
         Visą dieną 1-8 klasių mokiniai dalyvaus Atradimų dienos įvairiose veiklose mokykloje. 
      Atradimų dienos veiklos:
  • 1a, 1b, 1c  - “Slapta žinia”.  Klasės keičiasi.
  • 2a, 2b, 2c  - “Pasmaguriaukim” Klasės keičiasi.
  •  3a, 3b -  „Vanduo – gyvybės šaltinis“. Klasės keičiasi.
  • 3c, 3d -  „Pažįstu aplinką ir esu jos šeimininkas“
  • 4a, 4b, 4c – „Kelionės laiku“. Klasės nesikeičia.
  • 5A – „A slice of historical symbols from English speaking countries“ ,R. Ziminskienė G. Mockus.
  • 5B – “Projektuojame tobulybę”, E. Beneš, L. Simonaitienė, L. Povilionienė.
  • 5C -  ,,Taip gimsta knyga“(,,How we make a book“), E. Blaškienė, V. Šimaitienė.   
  • 6A – “Inovatyvioji vaizduotė realybėje”, J. Perednienė,   L. Simonaitienė,   I.Zmejauskaitė. 
  • 6B - „Ir akmenys kartais pražysta“, D. Bruzgienė,   N. Vaitiekūnienė.
  • 7A  – „Aplink pasaulį per 1 dieną“, J. Zenevičiūtė,   L. Mažukėlė.     
  • 7B -  “Lietuvių liaudies muzikos instrumentas ,,Skrabalai“, R. Matulevičius,   L. Gubanovienė, I. Zmejauskaitė. 
  •  8A – „Laiptais į atradimą“, N. Petraitienė,   D. Kvederienė.  
  •  8B - „Sujunk, išgirsk, uždek, pamatuok“,  Ž. Ožalas. 
     Linkiu kiekvienam mokiniui šią dieną (ir ne tik) pabūti mažaisiais archimedais ir kuo dažniau sušukti  “eureka”!
       P.S. III a.pr. Kr. senovės graikų mokslininkas Archimedas, atradęs pagrindinį hidrostatikos dėsnį, iš džiaugsmo sušuko “heureka” (gr. radau).
Šaunieji matematikai
Šį rudenį mažieji „Spindulio“ progimnazijos pradinių
klasių mokiniai dalyvavo matematikos konkurse, kurio
metu sprendė uždavinius kompiuterių klasėje.
Matematikos Ekspertas yra pats smagiausias
matematikos konkursas metuose, skirtas visiems
pradinių klasių mokiniams. Konkursas prasidėjo rugsėjo
16 dieną ir tęsėsi iki lapkričio 8 dienos. Jo metu mokiniai
galėjo pakartoti daugybos lentelę, pasinerti į
povandeninius sudėties veiksmus, pakartoti atimtį su
kosminiais burbulais, susipažinti su laikrodžiu, išmokti
piešti figūras ir ornamentus, suskaičiuoti figūrų kampus,
kraštines ir viršūnes, prisiminti tekstinių uždavinių
sprendimą ir rungtyniauti su draugais, surenkant
daugiau nei 10000 taškų.
Mokiniai galėjo nemokamai naudotis 10Monkeys Math
World programa visą konkurso laikotarpį bei varžytis dėl
prizų kiekvieną savaitę.
Mūsų mokyklos pradinukai taip pat pasinaudojo šia
galimybe. Informatikos kabinete jie išmoko įjungti ir
išjungti kompiuterį, susirasti reikiamą programą bei spręsti matematikos uždavinius linksmai.
2c klasės mokiniai, taip susidomėjo šiuo konkursu, kad per rudens atostogas sugebėjo surinkti
keliasdešimt tūkstančių taškų ir užimti 13 vietą tarp 292 Lietuvos mokyklų.
Šio konkurso dėka mokiniai dar labiau pamėgo matematikos pamokas ir nusprendė įsigyti metinę
licenciją, kad galėtų ir toliau išmaniai tobulinti savo žinias.
Plauk kaip žuvelė
Įsibėgėjo trečias „Spindulio“ plaukikų mėnuo. Ir kaip gi jiems
sekasi? Baseine mokiniai ne šiaip taškosi ir linksminasi, o kaip tikri
sportininkai lieja prakaitą. Ir jiems tai labai patinka. Daug mokinių
į baseiną iškeliavo nemokėdami plaukti, o kai kurie ir bijodami
vandens. Štai ką šneka mokiniai šiandien:
„pradžioje labai bijojau, o dabar nušoku į vandenį nuo lieptelio“;
„labai bijojau, o jau plaukiu be lentelės ir net be pagalbos“;
„mokėjau plaukti, bet dabar plaukiu jau greitai“.
Visi labai džiaugiamės mūsų mokinių pažanga. O štai treneriai
pristatė „plaukikų kategorijas“ pagal gebėjimus:
Jūrų arkliukas
• Žvaigždutė – plūdrumo patikrinimas (mažiausiai 7s);
• Burbuliukas – plūdrumo patikrinimas susirietus (mažiausiai 7s);
• Atsispyrimas nuo sienelės (nuplaukti atsispyrus 3m);
• 25 m plaukimas su lentele (greičiau nei per 1 min.);
• Šuolis nuo bortelio ant kojų (tiesus šuolis, nesulenkiant kojų).
Žuviukas
• Atsispyrimas nuo sienelės (5 m nuplaukti neįkvėpus);
• Plaukimas 25 m krūtine (greičiau nei per 3;30 min.);
• Plaukimas 25 m nugara (greičiau nei per 1;15 min.);
• Plaukimas 25 m laisvu stiliumi (greičiau nei per 1 min.);
• Panėrimas iki dugno ir 4 daiktų ištraukimas (žiedai, lazdelės…).
Ruoniukas
• Šuolis nuo bortelio ant galvos;
• Plaukimas 50 m l/st. arba nugara (greičiau nei per 1 min.);
• Nėrimas nuo sienelės (panerti po vandeniu 10 m.);
• Plaukimas 50 m krūtine (greičiau nei per 1;15 min.);
• 200 m distancijos įveikimas nesustojus (laikas neribojamas).
Treneriai pagyrė, kad mūsų mokiniai išties stropūs ir pasibaigus projektui, visi pasieks „Jūrų
arkliuko“ kategoriją, o dauguma ir „Žuviuko“.
5 klasių mokinių projektas „Shuriken“
Po rudens atostogų sugrįžę penktų klasių mokiniai technologijų
pamokose pradėjo gaminti įspūdingą, spalvingą, įdomų žaislą
„shuriken“. Šis žaislas dažniausiai yra matomas multiplikaciniuose
filmuose, kuriuose pasakų herojai naudoja įvairiuose žaidimuose.
Žaislas „shuriken“ yra sudarytas iš trijų smailėjančių trikampių
sujungtų į bendrą visumą.
Technologijų pamokose mokiniai išmoko nupiešti žaislo formą,
po to vyko kūrybinė užduotis – nuspalvinti plokštumas. Labai svarbu
susikaupti ir tiksliai nubrėžti pagrindines linijas, nes turi būti balansas.
Jeigu linijos kreivos, tai žaislas skrenda kreivai ir sunku pataikyti į
taikinį. Kai mokiniai išmoko nupiešti pagrindinę formą, tai ant
faneros paviršiaus perpiešė „shuriken“ piešinį. Su siaurapjūkliu
išpjauti formą buvo nesudėtinga, tačiau daug susikaupimo ir
dėmesio reikėjo atliekant briaunų aštrinimo procesą. Čia labai svarbu lygiai, tiksliai, tvarkingai
užaštrinti trikampių briaunas.
Mėgstamiausia mokinių darbo dalis – plokštumų spalvinimas. Gražiausiai ir išskirtinai
kūrybiškai žaislus nuspalvino 5B klasės mokiniai Danielius ir Arijus.
Po dviejų pamokų darbo lapkričio 12 d. visose penktose klasėse vyko varžybos. Mokiniai iš
eilės į taikinį mėtė žaislą po penkis kartus. Daugiausia taškų surinko 5A klasės mokinys Ainius – 40
taškų, o 5B klasės mokiniui Einorui vieno metimo metu pavyko žaislo kampus pataikyti į du
devintukus. 5C klasėje nugalėtoju tapo Matas. Žaidimo organizavimas ir mėtymo procesas
mokiniams padovanojo daug teigiamų emocijų ir įspūdžių. Technologijų pamokose penktų klasių
mokiniai dar gamins medinius sukučius (vilkelis) ir lauko žaidimą – žiedus.
Kinijos, Indijos ir Egipto civilizacijos
6-ų klasių mokiniai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su Kinijos, Indijos ir Egipto civilizacijomis. Spalio 17 d. studentai iš Kinijos, Indijos ir  Egipto atvyko į “Spindulio” progimnaziją papasakoti apie savo valstybių istoriją bei kultūrą. Pristatymai vyko anglų kalba, tad anglų kalbos mokytojos padėjo vaikams, kai jiems reikėjo vertimo. 
Savo pristatymą pirmiausiai pradėjo dvi studentės iš Kinijos, kurios pasakojo apie savo valstybės įsikūrimo istoriją, tradicijas, didžiausius festivalius bei vieną didžiausių visos Kinijos šventę – Naujuosius metus. Taip pat buvo aptartas ir kinų maistas, drabužiai, didžiausi miestai bei įdomiausios vietos Kinijoje. 
Estafetę iš kiniečių perėmė du indų studentai, kurie pasakojimą pradėjo nuo nuostabios Indijos gamtos ir baigė egzotišku Indijos maistu. Įdomu buvo tai, kad nors studentai yra iš tos pačios valstybės, tačiau vienas su kitu gali susikalbėti tik anglų kalba, nes ten tiek daug įvairių susimaišiusių kultūrų ir daugiau nei 20 oficialių valstybės kalbų. 
Galiausiai savo valstybę pristatė ir Egipto atstovas. Egipto tokia turtinga istorija, kad galima joje visus metus keliauti ir vis naujo ir įdomaus surasti, ką būtent mums ir pristatė studentas iš Egipto. 
Svečiai ne tik pristatinėjo savo valstybes, tačiau dar atsakinėjo į mokinių pateikiamus klausimus, kurių buvo tiek daug ir tokių įdomių, kad svečiai ne į visus spėjo net atsakyti. Mokiniai ir asmeniškai spėjo pabendrauti su kitų šalių atstovais bei su jais nusifotografuoti. Dėkojame studentams Jūratei Yu, Mohannad Ayman, Nauman Ibrahem, Sylez samuel, Yanan Hu ir jų mentorei Marijai Novosiolovai bei visai ESN VGTU organizacijai, radusiai  laiko ir noro atvykti bei pristatyti savo valstybes.
1c klasės mokinių tyrimas „Sodo gėrybės“
Visi mes mėgstame obuolius ir kriaušes. Valgydami visada išmetame sėklas. O to daryti nebūtina, juk iš šių sėklyčių atsiranda daugiau obuolių ir kriaušių. Iš jų išauga nauji augalai.
   1C klasės mokiniai pasaulio pažinimo pamokoje eksperimentavo. Kiekvienas mokinys turėjo po vieną kriaušę ir obuolį.
  Juos pjovė į keturias dalis, ieškojo ir skaičiavo sėklytesPalygino, kuo jos skiriasi: kurio vaisiaus sėklos slidžios, kurio kietos, o kurio minkštos. Mokinukai skaičiavo, kurio vaisiaus sėklų buvo daugiau. 
     Laimėjo obuolys! Jo sėklų vaikai suskaičiavo daugiausiai. Šiandien vaikai žino, kad obuolys ir kriaušė skiriasi ne tik išore ir skoniu, bet ir vidumi.
8 klasės mokinių projektas „Šaukštas“
8 klasių mokiniai rugsėjo – spalio mėnesiais per technologijų pamokas atlieka individualų
projektą „Šaukštas“. Šis projektas trunka nuo 8 iki 12 pamokų, nes mokiniai projektuoja, braižo,
skaptuoja individualų pasirinktos formos šaukštą. Braižydami šaukšto formą iš matematikos dalyko
pamokų sėkmingai taiko išmoktą ašinės simetrijos taisyklę praktiškai. Labai svarbu ant medžio
paviršiaus nubraižyti taisyklingą formą, kuri turi būti simetriška. Vieni mokiniai pasirenka paprastas
ar vidutinio sudėtingumo formas, o kiti pasirenka sudėtingas formas su įvairiais papuošimų raštais.
Mokiniai nuosekliai atlieka sudėtingas technologines darbo operacijas ir lavina senus bei naujus
darbo įgūdžius: su metalo pjūklais įpjauna iki šaukšto koto ir kaušo formos reikalingas įpjovas, su
tiesias skaptavimo kaltais išskaptuoja pagrindinę formą ir suformuoja šaukšto pagrindinę formą,
naujas darbas – šaukšto kaušo vidinio paviršiaus išskaptavimas naudojant specialius pusapvalius
skaptavimo įrankius. Šaukšto kaušo vidinio paviršiaus skaptavimo procesas yra pati įdomiausia
gaminimo dalis. Mokiniai atidžiai ir susikaupę išskaptuoja vidinį paviršių, nes čia negali būti jokios
klaidos. Rezultatas turi būti kokybiškas – kaušo storis suformuojamas iki 2 – 3 mm. Labai svarbu
išmokti taisyklingai ir tvirtai laikyti skaptavimo kaltą ir pajausti skaptavimo įrankio valdymą. Po to
vyksta šaukšto paviršiaus apdaila naudojant įvairias medžio dildes ir šlifavimo popierių.
Pirmieji iš aštuntų klasių mokinių pirmuosius šaukštus pagamino 8A klasės mokiniai. Visas
technologijų mokytojo pateiktas užduotis puikiai atliko visi 8A klasės mokiniai. Ypatingai
sudėtingos formos, išskirtinai kūrybišką, įdomios formos šaukštą pavyko puikiai pagaminti Domui, o
Erikas išskaptavo tikslų, tvarkingą ir simetrišką šaukštą.
Po rudens atostogų kiti aštuntų klasių mokiniai per technologijų pamokas sėkmingai užbaigs
gaminti šaukštus. Pagaminti šaukštai bus puikiai panaudoti mokinių gyvenamojoje aplinkoje.
Mediniai šaukštai naudojami gaminant įvairius patiekalus: maišant keptuvėse įvairius kepinius ir
padažus, paruošiant įvairių pyragų ir tortų lakštų tešlą, kai reikia išmaišyti sviestą, cukrų ir
kiaušinius, maišant virimo metu koldūnus, cepelinus, virtinius.
6A klasės mokiniai gamina burinį laivą
6 klasių mokiniai spalio mėnesį per technologijų pamokas pradėjo gaminti burinį laivą,
kuris yra laukiama mokinių pamokos tema. Šis projektas mokiniams labai reikalingas, nes praktiškai
pritaikomos matematikos dalyko žinios: ant stačiakampio formos medienos ruošinio nubraižoma
vidurio linija (formą reikia padalinti į dvi lygias dalis), po to laivo korpuso priekyje braižomas
lygiašonis trikampis, burės ir papildomos vėliavos yra stačiakampio ir lygiakraščių, lygiašonių
trikampių formų, prieš atliekant laivo korpuso vidinį paviršių reikia nusibraižyti tikslią formą
sudarytą iš matematinių figūrų. Po to seka kūrybiška užduotis – laivo burių, vėliavų spalvinimas.
Mokiniai nuosekliai atlieka sudėtingas technologines darbo operacijas ir lavina senus bei naujus
darbo įgūdžius: su metalo pjūklais išpjauna laivo korpuso priekinę dalį, visos korpuso dalys iš
apačios užapvalinamos su medžio dildėmis, naujas darbas – korpuso vidinio paviršiaus
išskaptavimas. Skaptavimo procesas yra pati įdomiausia laivo gaminimo dalis. Mokiniai tarsi
skulptoriai atidžiai išskaptuoja vidinį paviršių. Rezultatas greitai matomas. Labai svarbu išmokti
taisyklingai ir tvirtai laikyti skaptavimo kaltą ir pajausti smūgio jėgą kalant plaktuku.
Pirmieji iš šeštų klasių mokinių burinius laivus pradėjo gaminti 6A klasė. Visas technologijų
mokytojo pateiktas užduotis puikiai atlieka visi 6A klasės mokiniai. Prieš atliekant laivo korpuso
gaminimą į technologijų sąsiuvinius mokiniai nusibraižė gaminio brėžinius, buvo pateikti jau
pagamintų burinių laivų pavyzdžiai, kad mokiniai matytų galutinį rezultatą. Visi mokiniai dirba
susikaupę, atidžiai bei tvarkingai, saugiai ir nuosekliai atlieka visas darbo operacijas. Ypatingai
puikiai pavyko tiksliai išpjauti priekinę korpuso dalį Kerniui, Modestui, Benediktui. Puikiai su
dildėmis nušlifavo laivo korpuso briaunas Modestas, Osvaldas. Tobulai nušlifavo visą laivo korpusą
Titas!
Po rudens atostogų technologijų pamokose šeštų klasių mokiniai į laivo korpusą statys stiebus,
spalvins bures ir vėliavas, kurias pritvirtins ant pastatytų stiebų.