Atradimų diena. „Ieškome vitamino C“.
Kaip smagu eksperimentuoti, tyrinėti, ieškoti. Kiekviena diena tai atradimų ir naujų iššūkių diena.
Ypatingai, tam mažam žmogučiui, kuris stebisi vis naujais dalykais. 
Prisimenant pamokose nagrinėtą sveikos gyvensenos temą ir maisto piramidę, vaikams kilo didelis noras sužinoti ir išsiaiškinti, kokiuose maisto produktuose slepiasi mūsų organizmui svarbūs vitaminai. Todėl atėjus šaltajam sezonui, Atradimų dieną 1A klasės mokiniai kartu su savo mokytoja Vika Orliene tapo jaunaisiais mokslininkais, tyrinėtojais. Nusprendėme ieškoti vitamino C.
Kadangi nežinojome, kas yra mokslininkas, bandėme tai išsiaiškinti ir jį pažinti iš arčiau. Bandėme įsivaizduoti, kaip jis turėtų atrodyti. Ar mokslininku gali būti ir vyras, ir moteris. Aiškinomės, kokius darbus atlieka tyrinėtojai. Galiausiai patys jais tapome.
Kantriai klausę, laukę, stebėję kol galės pradėti dirbti, pagaliau atėjo metas ruoštis rimtam darbui. Vaikai su džiugesiu dėliojosi mėgintuvėlius, kolbas, pipetes bei maisto produktus. Jiems buvo pateikta citrina, apelsinų sultys, žalioji paprika, kivis ir vitamino C gėrimas. Tikslas buvo išsiaiškinti, kuriame iš šių produktų yra daugiausiai vitamino C. Pirmasis darbas – hipotezes. Visi vienbalsiai pasisakė, kad daugiausiai vitamino C bus citrinoje.
Ar tai tiesa? Žingsnis po žingsnio ėjome rezultatų link.  
Stropiai lupę, spaudę iš vaisių ir daržovių sultis, jas išskirstė į skirtingas taureles. Dirbdami grupelėse puikiai sutarė, dalinosi įspūdžiais bei padėjo vieni kitiems. Atsargiai paėmę mėgintuvėlius, lašino į juos specialaus regento, matavo, tikrino ar visuose mėgintuvėliuose skysčio vienodai. Toliau sekė atsakingas darbas. Su pipete turėjo lašinti po vieną lašiuką spaustų sulčių į regentą ir stebėti, kaip kinta spalva. Taip darė su visais produktais. Sumavo rezultatus ir darė išvadas. Rezultatas visus nustebino. 
Tai ką reikia dėtis į arbatą?  
PAPRIKĄ 
Taip, iš tiesų, jaunieji mokslininkai ištyrė ir atskleidė paslaptį, kad vitamino C yra daugiausiai žaliojoje paprikoje. Paskutinis darbas – ragauti ir organizmą palepinti sultingąja ir sveikąja paprika.      
Atradimų diena. “Spindulio” piliavietės archeologiniai kasinėjimai
     Kadangi dar nesame labai dideli, tai rimtus dalykus pabandėme pažaisti. Ir patikrinti  teoriją, kaip čia su tuo istorijos gyvumu. Viena paslaptingiausių istorijos mokslo šakų  yra archeologija, nes, pasak mano supratingųjų penktokų, visas veiksmas vyksta po žeme. Todėl, neišeidami iš mokyklos teritorijos, nutarėme pradėti archeologinius kasinėjimus. O kadangi rimtų mokslo išvadų be rašto nepadarysi, tai “integravomės” su lietuvių kalba (nes reikės išsamiai, tiksliai, moksliškai aprašyti radinius).
       Persikėlėme į XXII amžių, tapome profesionaliais archeologais ir pradėjome tyrinėti “Spindulio” piliavietę. Manome, kad  čia kadaise stovėjo (ir dar tebestovi) puiki mokykla. Apsiginklavę  šiek tiek senoviškais kastuvėliais, liniuotėmis, žemėlapiu, šiltai apsirengę, nuėję nuo mokyklos kampo šiaurės kryptimi 110 ar 135 penktokiškus žingsnius, atsidūrėme piliavietėje. Ir… ėmėme kasinėti kur, kaip, kam, kas papuola. Toks nekantrumas buvo. Nes istorijos mokytoja numanė, kad čia galėjo gulėti nemaži lobiai žemėje: papuošalai, monetos, kompiuterio detalės (kokių jau XXII amžiuje nebėra), faraono mumija, kokie nors rankraščiai, gal moliniai indai ir t.t. Lietui purškiant kasėme beveik dvi valandas,  ginčijomės, kuris pirmas rado vieną ar kitą daiktą, matavome, kokiame gylyje jį radome, bandėme suprasti ką radome, nenaudojamais dantų šepetėliais valėme žemes nuo daiktų… O svarbiausia, kiek daug buvo azarto, džiaugsmo ir nuostabos kažką iškasus, net menkiausią kamštelį ar įdomesnio stiklo šukę. Ką jau bekalbėti, kai rankoje laikai prieš šimtą metų egzistavusią kompiuterio pelę, XX a. pradžios maldaknygę ar metalinę pieštukinę, prikrautą įvairių monetų… Nors visi vaikai turėjo po kastuvėlį (kai kurie berniukai atsinešė ir didelius kastuvus) ar kitą įrankį, bet, įpusėjus kasinėjimams, jų pritrūkome: kam sulūžo, kažkas gal atkasdamas radinį, netyčia ir savo kastuvą užsikasė…(Apskritai, piliavietė po penktokų kasinėjimų, atrodė baisiau nei mūšio laukas,  labiau panašėjo į šernų išknistą bulvių lauką:).
      Pabaigę darbą kieme, nešini radiniais, murzini, žemėti, bet laimingi grįžome į klasę. O čia jau prasidėjo kiti darbai – reikėjo kruopščiai nuvalyti savo radinius, aprašyti, koks tai daiktas, jo savybes, kam jis buvo naudojamas ankščiau ir t.t. Rašėme tikras mokslininkų disertacijas.
        Visa mūsų Atradimų dienos istorija “Spindulio” piliavietės archeologiniai kasinėjimai” publikuojama mokyklos I aukšto foje ir nuotraukų galerijoje.
Pastaba. Ne visus archeologinius radinius atkasėme. Neradome nedidelės faraono mumijos, taupyklės su litais, kvepalų buteliuko ir dar nežinia ko. Bet labai džiaugiamės, kad atkasėme  matematikos mokytojos puodelį, kuris buvo dingęs prieš kelis metus. 
Įspėjimas. Savavališkai nerastų daiktų neieškokite ir nekasinėkite, nes mokyklos teritorija stebima vaizdo kameromis. :)
Ar gali būti istorija gyva?
Kai pats pavadinimas (gr. Historia) reiškia
mokslą apie praeitį. Mūsų penktokai, tik šį rudenį pradėję mokytis istorijos, jau žino atsakymą. Istorija yra čia ir dabar. 
Istorija gyva, nes  ją galime tyrinėti šiandien 
ir net projektuoti ateitį. 
Tai ir buvo mūsų didysis atradimas 
Atradimų dieną. 
Jaunųjų archeologių Paulinos, Nedos ir Kamilės įspūdžiai:
Ši diena buvo nuostabi, tiesiog negaliu patikėti, kaip smagu būti archeologu. Per šią dieną supratau, kas yra archeologija. Visi mūsų klasiokai irgi buvo laimingi, kiek daug daiktų radome. Nesitikėjau, kad rasim po žeme tiek daug visko, pavyzdžiui: kompiuterio pelytę, seną batą, adatų su siūlais, mažytę maldaknygę ir dar daugiau visko. Grįžome į klasę visi sušlapę ir purvini, prinešėm į mokyklą pilna žemių. Šiek tiek vėliau pradėjome tuos daiktus aprašinėti. Tai buvo nuostabi diena, pati įsimintiniausia”.
“Pradžioje pamokų istorijos mokytoja parodė du filmukus apie archeologinius kasinėjimus Lietuvoje. Po to pasidarėme Spindulio piliavietės užrašą, gavome žemėlapius ir keliavome nurodyta kryptimi. Radę tą vietą, visi kasinėjo, matavo, valė šepetėliais ir džiaugėsi radiniais”.
Į Atradimų dieną 5 a klasę vedė istorijos mokytoja 
V. Mozurienė ir lietuvių kalbos  mokytoja J. Perednienė
Atradimų diena artėja
    Lapkričio 19 d. mokykloje, šalia mokyklos (ir ne tik) vyks neįprastos pamokos. Atradimų dieną visi mokinukai taps atradėjais, išradėjais, kūrėjais, tyrėjais, bandytojais, archeologais, mąstytojais ir visokio mokslo meistrais. Diena skiriama tyriminiam darbui, įvairių reiškinių, procesų stebėjimui, kai praktikoje patikrinamos žinios, ir atvirkščiai, kai iš praktikos gimsta teorija. 
Sėkmės visiems neriant į atradimų ir tyrinėjimų pasaulį!
Prisegti failai
Chemijos laboratorijos naujienos. Nevienalyčio ir vienalyčio mišinio išskirstymas
Chemijos praktinis darbas “Nevienalyčio ir vienalyčio mišinio išskirstymas”
vyko 2018 metų lapkričio 5 dieną Vilniaus Spindulio progimnazijos 8a
klasėje. Pamoką vedė chemijos vyr. mokytoja M. Papinigienė. Iki šios
pamokos mokiniai buvo išsiaiškinę nevienalyčio ir vienalyčio mišinio
išskirstymo būdus ir jų pritaikymą gyvenime. Ši pamoka skirta mokinių
praktiniams gebėjimams tobulinti, pažinimo ir mokymosi mokytis
kompetencijoms ugdyti. Pamokos uždavinį aštuntokai įgyvendino
skirtingomis priemonėmis ir būdais, po to aptarė, kuris būdas yra
veiksmingesnis. Aštuntokai dirbo bendradarbiaujančiomis grupėmis,
konsultavosi vienas su kitu, formulavo bendras išvadas. Darbo buvo daug.
Reikėjo išgryninti medžiagas, atlikti chromatografiją, nustatyti, kokie
pigmentai yra pelargonijos lape. Mokiniai pasidalino į grupes. Ypač
išradinga buvo berniukų grupė, jie tuoj pat suprato, kad darbo daug, o
laiko mažai… Pasidalino darbais ir juos atliko pirmieji. Kitoje pamokoje
grupės išradingai pristatė savo darbus PowerPoint programa.
Mokiniai ne tik pagilino žinias apie chromatografiją (vieną mišinių išskirstymo būdų), bet ir
praktiškai atliko įdomų tyrimą – išskirstyti gamtinius mišinius chromatografijos metodu. Atlikę
tyrimą, sužinojo atsakymus į klausimus: „Ką slepia žalia palergonijos spalva?“, „Ar medžiagos
vienodai tirpsta skirtinguose tirpikliuose?”
Dailiojo rašto konkursas ,,Spalvotas ruduo“
Spalio 15 d. mūsų mokykloje vyko 2-4 klasių mokinių dailiojo rašto konkursas ,,Spalvotas ruduo‘‘,
kurį organizavo mokytojos Jūratė Mineikienė ir Vilija Poškienė. Iš kiekvienos klasės dalyvavo po 2-3
dailiausiai rašančius mokinius. Į konkursą susirinko 38 mokiniai, kurie varžėsi savo klasių grupėse.
Konkurso metu mokiniai turėjo nurašyti tekstą, atitinkantį jų amžiaus grupę. Vertinimo komisija,
rinkdama dailiausius darbus, žiūrėjo į taisyklingą raidžių rašymą ir tvarką.
Antrų klasių grupėje laimėjo :
2a kl. mokinė Indrė Rapnikaitė, 2a kl. mokinė Urtė Saliutaitė ir 2b kl. mokinė Glorija Žilinskė.
Trečių klasių grupėje laimėjo:
3a kl. mokinė Miglė Juknevičiūtė, 3a kl. mokinė Indrė Juknevičiūtė ir 3a kl. mokinys Vakaris
Petrauskas.
Ketvirtų klasių grupėje laimėjo:
4a kl. mokinė Elija Šilinskaitė, 4a klasės mokinė Saulė Gamzunovaitė ir 4a kl. mokinė Ugnė Švilpaitė.
Dailiausio rašto nugalėtojai buvo apdovanoti diplomais, o visi kiti rašiusieji padėkos raštais.
Sveikiname gražiausiai rašančius mokinius ir linkime jiems neprarasti šios vertybės šiais
technologijų laikais.
5A klasės mokinių kūryba gaminant žaislus
Rugsėjo – lapkričio mėnesiais 5A klasės mokiniai  technologijų pamokose gamino įvairius žaislus: suktukas ant pagaliuko, žaisliukas – kubas, suktukas ant siūlo. Mokiniai iš faneros ir kitų medžių konstravo paprastų formų žaislus: braižė įvairias matematines plokštumos ir erdvines figūras, spalvino gaminių plokštumas. Šie žaislai yra praktiškai pritaikomi. Įdomiausia ir laukiama 5A klasės mokinių tema yra žaislai – vėžliai, kurie yra žinomi iš animacinio filmo „Vėžliukai – nindzės“.  Tai dinamiški, judantys ir spalvingi animacinio filmo herojai. Mokiniai kūrė įvairių formų ir spalvų vėžlių formas, kurias piešė ant faneros. Visas reikalingas dalis mokiniai išpjovė su siaurapjūkliais, detales šlifavo ir tam tikrose vietose reikėjo išgręžti mažas skylės. Per skyles su viela buvo daromi sujungimai.  Judesiui išgauti rankos ir kojos buvo sutvirtintos storais siūlais, o prie kūno – pagrindo sutvirtinta su viela.
Matematika ketvirtokų kūryboje
Nustatėme projekto taisykles (kaip gi matematika be taisyklių), pakartojome geometrines sąvokas ir leidomės užvaldomi matematinio mąstymo bei fantazijų. Kvadratas, stačiakampis, apskritimas, skritulys, kampas, kraštinė, ilgis, plotis, centras, spindulys, skersmuo, perimetras, plotas, planas, ilgio matai. Visa tai turėjo “atsirasti” kambario projekte. 
Pasyvių stebėtojų ir žiūrovų nebuvo. Braižėme, mąstėme, skaičiavome, samprotavome visi. Aktyvumas buvo beribis. Ir klasės lentoje, ir baltuose lapuose vienas paskui kitą “dėliojosi” keturkampiai, apskritimai, atkarpos, t.y. langai, durys, spintos, lovos, stalai, kėdės, kilimai ir kiti labai svarbūs kambario interjero elementai. Reikėjo apgalvoti tiek poilsio, tiek darbo zonas. Ar lango dydis netrukdys pastatyti spintą šalia lovos? Ar bus vieta pažaisti su draugu? Ar televizorius nebus per arti darbo stalo? Išmatavome sienų, baldų ilgius, apskaičiavome perimetrus ir plotus, prisiminėme įvairiausius ilgio matavimo vienetus, įtvirtinome braižymo skriestuvu ir liniuote įgūdžius. 
Mastelio nesilaikėme, nežinome dar šios sąvokos. Tikslas mūsų buvo kitas – pažinti matematiką naudojant realaus pasaulio/gyvenimo/buities kontekstą, išmokti taikyti geometrines sąvokas, taisykles praktikoje per kūrybinį procesą. Didžiuodamasi savo ketvirtokais drąsiai teigiu, kad šį tikslą pasiekti mums pavyko. Gal vieniems silpniau, kitiems stipriau, bet kiekvienam pavyko individualiai pagal jo paties gebėjimus. Geriausi ir pagal visas taisykles atlikti darbai buvo iškabinti visų klasės draugų peržiūrai bei geriausio projekto išrinkimui. Vyko balsavimas. Ir labai džiugu, kad balsavimas buvo ne dėl “draugystės”, bet dėl “profesionalumo”. Įvertinti objektyviai išmokome! 
Nugalėtojai išrinkti, šokoladai įteikti, rankos paspaustos! 
O man, mokytojai, didžiausia šios pamokos vertė – pasakyti vieno mano judraus mokinuko žodžiai: 
“Pasirodo, matematika iš tikrųjų būna reikalinga!” :)
Projektas “Mano svajonių kambarys”
Ar lengva matematiką paversti kūryba?
Į šį klausimą bandėme atsakyti kartu su 4b ir 4c klasės
mokiniais jų eilinėje matematikos pamokoje. O gal ir ne
eilinėje, hmm… Mat tą dieną, tą matematikos pamoką ant
stalų gulėjo ne vadovėliai, pratybos, sąsiuviniai langeliais.
Aplinką ir matematinę nuotaiką kūrėme kitaip.
Pasiklojome pačius didžiausius piešimo lapus, į rankas
pasiėmėme smailiai nudrožtus pieštukus, liniuotes,
skriestuvus ir leidomės į kūrybinį procesą – “Mano svajonių
kambario projektas”.
Edukacinė sveikatingumo diena Asvejos regioniniame parke
     Spalio 4 dienos rytą mes, 5-8 kl. mokiniai, išvykome mokytis į Asvejos regioninį parką. Mokiniai “susitalpino” į tris autobusus. Kelionė truko maždaug 1 valandą.
 Atvykę į parką pasiskirstėme grupelėmis ir visi pasukome į skirtingas puses. Vieni nuėjo Jurkiškio upelio pažintiniais takais, kiti aplankyti Dubingių piliavietės, o mūsų grupė, tyrinėti Gurakalnės aukštapelkę. Iki jos mums teko eiti apie 6 km. Edukacijos metu sprendėme užduotis, žaidėme žaidimus. Sužinojome, kad pelkę maitina tik krituliai ir paviršinis vanduo, mineralinių medžiagų yra labai mažai. Todėl čia auga tik labai rūgščią terpę mėgstantys augalai. Susipažinome su pelkės augalais: viržiais, vaivorais (girtuoklės), kiminais, spanguolėmis. Sužinojome kurie augalai tinka sveikatai palaikyti.  Ėjome per pelkę įrengtu mediniu taku, galėjome iš arčiau pažinti ir stebėti čia augančius augalus. Turėjome ir vandens grūdinimosi procedūrą. Pelkėje mums leido pabraidyti po ledinį vandenį. Kas norėjo su batais , kas norėjo be batų. Netgi komandoms teko daryti lizdus kiaušiniams sudėti ir juos slėpti miško arduose. 
7A klasės mokinė Ieva Kairytė

7A klasės mokinio Eriko Rutavičiaus ispūdžiai:
“… ėjome nemažą kelio gabalą iki pačios pelkės. Matėme daug įvairių ir dar nematytų augalų. Linksmiausia dalis buvo braidymas po pelkę basomis. Vėliau žaidėme žaidimus ir keliavome namo.”

6A klasės mokinio Edgaro Adžgausko ispūdžiai:
“Išvykoje buvo smagu. Gidė leido pabraidyti pelkėje, sužinojau daug naujo apie pelkes ir jos augalus.”

Tokios pamokos mokiniams duoda daug naudos, leidžia žinias susieti su praktine veikla, didina mokinių motyvaciją, skatina mokinių ir mokytojų bendradarbiavimą. Štai taip puikiai ir prasmingai praėjo diena Asvejos regioniniame parke. 

Geografijos, gamtos mokytoja Lina Mažukėlė
Kaip mes mokomės gamtos pamokoje
Gamtos mokslų pamokose praktinio tyrimo atlikimas yra itin reikšmingas ugdant mokinių gebėjimus ir kompetencijas. 
Ši veikla leidžia teoriją taikyti praktikoje, moksleiviai įtraukiami į kolektyvinį darbą, mokosi išklausyti ir toleruoti kitų nuomones, motyvuoti savąją, ieškoti ir rasti bendrą kompromisą, mokymas pakeičiamas į mokymąsi, didinama mokinių mokymosi motyvaciją. 
 Atlikdami praktinį tiriamąjį darbą mokiniai mokosi kelti klausimus, problemas ir formuluoti hipotezes. 
 Akimirkos iš pirmojo penktų klasių mokinių  praktinio – tiriamojo darbo „Medžiagų savybių nustatymas“.
Geografijos, gamtos mokytoja Lina Mažukėlė
Tradicinės edukacinės dienos “Spindulio” progimnazijoje
Vadovaujantis Vilniaus “Spindulio” progimnazijos Ugdymo planu 2018-2019 m.m.,  
edukacinei, kultūrinei, pažintinei veiklai šiais mokslo metais skiriama 15 mokslo dienų per metus.
Jų metu kiekviena klasė, kiekvienas mokinys ir mokytojas  mokysis ir mokys kitoje erdvėje, ves integruotus užsiėmimus, vykdys projektinę ar kitą veiklą.
1. Mokslo metų pradžios šventė.                                      2018 m. rugsėjo 3 d.
2. Sveikatingumo projektas ,,Bulviagalvis‘‘ .                    2018 m. spalio 4 d.
3. Vilniaus pažinimo dienos (2 dienos).                            2018 m. spalio 26 d., balandžio 1 d.
4. Atradimų diena.                                                               2018 m. lapkričio 19 d.
5. Bendruomenės šventė ,,Labas rytas, Spinduly‘‘.        2018 m. gruodžio 8 d.
     (Šventė skirta mokyklos 40-čiui)                                  
6. Žiemos šventė.                                                                 2019 m. sausio ar vasario mėn.
7. Pilietiškumo diena.                                                          2019 m. vasario 14 d.
    (skirta Lietuvos Nepriklausomybei)                              
8. Sveikatingumo diena.                                                     2019 m. kovo 28 d.
9. Mokinių konferencija „Mano sėkmė“.                        2019 m. gegužės 16 d.(1-4 kl.), 17 d.(5-8 kl.)
10. Sporto diena.                                                                 2019 m. birželio 3 d. (1-4 kl.), 19 d. (5-8 kl.)
11. Turizmo diena.                                                               2019 m. birželio 5 d. (1-4 kl.), 11 d. (5-8 kl.)  12. Edukacinės dienos.
     (3 dienos kiekvienai klasei)                                          Pagal suderintą tvarkaraštį
Nuotraukų galerijoje – akimirkos, ką veikėme per šias edukacines dienas ankstesniais metais.
Smulkesnė informacija prisegtame dokumente.