Sporto šventė “Augu sveikas ir stiprus”
Sveikas vaikas – tai visų tėvų svajonė ir
auklėtojų tikslas. Ar vaikas toks užaugs,
priklauso nuo suaugusiųjų – kokias sąlygas
vaikui augti ir vystytis jie sudarys. Vaiko
organizmą labai stipriai veikia jam
skiepijamas gyvenimo būdas bei aplinka,
kurioje auga. Judėjimo stoka lemia
nevisavertį vystimasį ir augimą.
Gegužės 10 dieną mūsų mokykloje įvyko
kasmetinė sporto šventė „ Augu sveikas ir
stiprus“ , kurioje dalyvavo mūsų mokyklos
priešmokyklinių grupių ugdytiniai bei svečiai iš l\d „ Delfinukas“ ir „Šilelis“. Visi vaikai smagiai
leido laiką mokyklos sporto salėje, kur jiems buvo organizuotos smagios estafetės ir žaidimai.
Kiekviena komanda buvo stipri ir visos buvo vertos apdovanojimų. Vaikai labai džiaugėsi , kad
sportavo kartu ir laimėjo draugystė. Visos komandos gavo atminimo taures ir padėkas.
Brangiausia vaiko padėka mamai
Tikybos pamokoje mokiniai ruošėsi ne tik žodžiais pasveikinti mamas, bet ir kūrė gražiausius darbelius. Vaikai su didžiuliu užsidegimu ir noru įsitraukė į veiklą. Vaikų akyse spindėjo noras atsidėkoti mamoms už rūpestį, meilę, supratingumą bei vakarų leidimą kartu aptariant dienos įspūdžius. 

Gerasis Dieve, saugok tą didį turtą, pavadintą MAMOS vardu, ir būk atidus, kai klausysi jos tylių maldų.  
Šilčiausi linkėjimai motinos dienos proga!
Projektas – paroda “Dovana mamai”
Mes kartais būname liūdni
Ir, rodos, trūksta tik lašelio meilės. 
Norėtųsi pabūt ilgiau su tavimi, 
Bet laiko, deja, vis maža… 
     Kasdien mes augam didesni
     Ir vis rečiau paklausiam: 
     Kaip gi sekas, mama? 
Viskas gerai, gerai, kai tu esi šalia…
     Aš širdyje labai myliu savo mamą, 
     Tau mano šypsena, ašaros mano. 
     Aš širdyje labai myliu savo mamą,
     Brangiausią šiam pasaulyje. 
Mokyklos pirmojo aukšto „Spindulio aikštėje“ nuo gegužės 2 d. iki gegužės 9 d.  vyksta medžio darbų būrelio 4 – 6 klasių mokinių kūrybos darbų paroda „Dovana mamai“.  Būrelio pamokose mokiniai nuoširdžiai ir su meile gamino suvenyrus – širdeles mamoms iš faneros ir vielos. Mokiniai su siaurapjūkliais iš faneros išpjovė įvairių formų širdeles, kurias nušlifavo ir spalvino. Detales sujungė su viela. Visi mokiniai dirbo ir kūrė spalvingas, šventines dovanas savo mamai. Lietuvoje šiais metais Motinos dienos šventė yra gegužės šeštąją dieną, tad būrelio mokiniai pasirūpino dovanomis mamai.
Dažnai mes būnam vieniši
Ir nieko nereik, tik apkabint mane,
Pabūti dviese nors trumpam vieni, 
Bet laiko, deja, vis maža…
      Kasdien mes augam didesni 
      Ir vis rečiau paklausiam:
       Kaip gi sekas, mama?  
(Eilėraščio autorius – Andrius Borisevičius)
Aš labai myliu savo mamą 
Paklausykite tylos…
Balandžio 25 dieną paminėjome Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną,
vykdėme akciją ,,PERTRAUKA TYLOJE”.
Kasmet paskutinį balandžio trečiadienį visame
pasaulyje minima Tarptautinė triukšmo suvokimo
diena. Šios dienos minėjimo tikslas – atkreipti
visuomenės dėmesį į triukšmo problemą ir priminti
visiems, kokia svarbi yra tyla. Šią dieną skatinama nurimti,
pagalvoti apie triukšmo žalą ir prisiimti atsakomybę už tylios
aplinkos kūrimą bei puoselėjimą. Akcijos ,,PERTRAUKA
TYLOJE” metu mokiniai buvo kviečiami netriukšmauti, garsiai
nesikalbėti, laiką leisti tyloje. Mokiniams buvo siūloma išeiti
pasivaikščioti, mankštintis, medituoti, piešti, skaityti knygą,
rašyti laiškus ar spalvinti mandalas.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis triukšmas gali
pažeisti mūsų klausą, sutrikdyti miegą, skatina streso
hormonų išsiskyrimą, gali sukelti nepasitenkinimo jausmą.
Intensyvus ir ilgalaikis ausų dirginimas triukšmu gali turėti
neigiamos įtakos kalbos suvokimui, protinių užduočių
atlikimui, socialinei elgsenai.
Dviračių žygis su klase
     Atvažiavus prie žibučių kupino kalno teko į jį įlipti. Žinoma, dalis mokinių liko kalno papėdėje kol kiti grožėjosi nuostabiu vaizdu į ežerą bei jame plaukiojančią gulbę. Grįžusieji turėjo apsikeisti vietomis – taip dviračiai neliko be priežiūros. Šiuo metu Pilaitės piliakalniu vadinama kalva, apaugusi medžiais ir krūmais, gana nuolaidžiais (nuo 6 m iki 10–13 m aukščio) šlaitais. Jos aikštelė – stačiakampio formos. Buvome ir prie vėjo malūno. Pasirodo, šį malūną su viso kaimo pagalba Šakių rajone už Amerikoje uždirbtus pinigus 1923 m. pasistatydino Petras Žasetis. Malūnas, iš pradžių vėjo pagalba, vėliau – elektros, malė iki pat 1990 m. Atkūrus nepriklausomybę ir jį grąžinus savininko palikuoniams, malūnas pervežtas į Pilaitę ir rekonstruotas. Iš kitų vėjo malūnų šis išsiskiria mediniu pagrindo paviršiumi. 
 Atsikvėpę pradėjome važiuoti link Salotės ežero, kur buvome sutarę papietauti. Po duobėto kelio visi atsipūtė prie šilto laužo, žinoma, skanaudami keptus zefyrus bei dešreles. Kai kas pavalgęs ėjo į žaidimų aikštelę, kai kas stebėjo dvi pavasariu besidžiaugiančias gulbes ežere, dar keli vaikai, išsiilgę gamtos, lipo į medį. 
      Šis dviračių žygis su klase buvo pirmas, bet tikrai ne paskutinis. Puikiai praleidome laiką.
                                                                                                                   5A klasės mokinė Kamilė Siliūtė      
Prieš mokinių atostogas, mūsų klasės auklėtoja Lina Mažukėlė pasiūlė vykti į dviračių žygį. 
Šio žygio labai laukėme ir 2018 metų balandžio 13 dieną 5a klasės mokiniai, klasės auklėtoja, buvęs jos auklėtinis, gimnazistas Edvinas ir vieno klasioko mama aptarę žygio strategiją, sėdo ant dviračių ir nuvažiavo link Pilaitės piliakalnio. 
Integruota vokiečių – rusų kalbos pamoka
2018-04-19 vyko integruota rusų-vokiečių kalbų pamoka
“Liaudies pasakos”. Pamoka vyko 6A klasėje. Ją vedė
rusų kalbos mokytoja Nina Dineikienė bei vokiečių kalbos
mokytoja Vanda Gustainienė.
Pamokos pradžioje vokiečių bei rusų kalbų grupių vaikai
skaičiavo tomis kalbomis, minėjo spalvų pavadinimus,
mėnesių pavadinimuose ieškojo panašumų. Mokiniai
dirbo aktyviai ir noriai.
Rusų kalbos mokinės Laura Kavoliukaitė, Viktorija
Kudriašova, Neringa Miusovaitė pristatė rusų liaudies
pasakas “Vištytė” bei “Ropė”. Vėliau visi mokiniai atliko užduotis pagal šias pasakas žaidimo forma.
Pabaigoje vokiečių kalbos grupės mokiniai bei jų mokytoja Vanda Gustainienė parodė vaidinimą
pagal brolių Grimų pasaką “Raudonkepuraitė”.
Pamokos pabaigoje mokiniai užpildė vertinimo lenteles.
Pamoka buvo įdomi, joje atsiskleidė mokinių aktyvumas, žingeidumas bei kūrybiškumas.
Projektas ,,Mokiniai-mokiniams”
…reikia turėti šviesą su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje… 
M.K.Čiurlionis

Tokiais žodžiais buvo pradėtas baigiamasis šių metų psichoaktyvių medžiagų projekto
 ,,Mokiniai-mokiniams” susitikimas, kuris vyko Vilniaus m. savivaldybės Jaunimo informacijos centre. Džiaugiamės ir didžiuojamės projekte dalyvavusiais Vilniaus ,,Spindulio’ progimnazijos 6A klasės mokiniais: Eriku, Joana, Kamilija, Aiste, Ieva ir Migle. Dalyviams buvo įteikti padėkos raštai.
Kokia laimės spalva?
Mano laimė yra:
,,Močiutė ir krikšto mama“, Ema;  ,,Tėtis ir sesė“ , Emilija; “Brolis, tėtis ir mama“ , Gustas, Paulius; ,,Šeima ir žiurkėnas“, Deividas; ,,Visi pažįstami“, Deividas; ,,Mama , močiutė ir draugai“, Vanesa; ,,Mano šeima“,  Gabija; ,,Saulė ir šeima“, Ignas; ,,Tėtis, mama, močiutė ir senelis“ , Juozas; ,,Mama ir tėtis“, Leonardas; ,,Visi pažįstami ir draugai“, Rusnė; ,,Šeima, šuniukas, kad saulė šviečia“ , Erika; ,,Šeima ir pusseserė“,  Joris; ,,Tėtis mama, sesė ir senelis“, Augustas; ,,Tėtis, diedukas, vištytė“, Julija; ,,Šuo, brolis, tėtis ir mama“, Kristupas, Augustas. 
Ar kada nors susimąstėte kokia laimės spalva?
O mums, mažiesiems ,,Spinduliukams“ pirmadienio rytas atnešė
oranžinę spalvą. Jūs paklausite, kodėl? O gi todėl, kad mūsų klasėje
viešėjo viena iš knygos ,,Laimė yra Lapė“ autorių , dailininkė Aušra
Kiudulaitė. Ji pristatė 2016 m. skaitytojų išrinktą gražiausią knygą,
istoriją apie mažo berniuko Povilo ir Lapės draugystę. Dailininkė
atsinešė ne tik knygą, bet ir pagrindinį jos personažą, visų numylėtą
Lapę. Autorė susidomėjusiems vaikams papasakojo knygos
atsiradimo istoriją, kiek laiko truko iliustracijų kūrimas, bei atskleidė
paslaptis, kurias užkodavo spalvotuose puslapiuose. Šiltas ir
nuoširdus bendravimas vaikų širdelėse atrakino atvirumą bei
pažadino jų vaizduotę, kūrybiškumą . Lapė, keliaudama iš rankų į
rankas padėjo vaikams atsiverti ir įvardinti, kas yra jų laimė.
Taigi, laimės spalva tiek dideliam, tiek mažam, kiekvienam sava. Ji gali keistis kiekvieną akimirką…
Po šiltų atsivėrimų dailininkė pakvietė vaikus sukurti savo iliustracijas knygai.
Už nuostabias akimirkas su menininke Aušra Kiudulaite ,,Spinduliukai“ dėkoja savo tėveliams.
Kelionė į Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotį
Prieš kelis dešimtmečius mažų mergaičių svajonių profesija
buvo pardavėjos, darželių auklėtojos ir mokytojos, o
berniukai trokšdavo būti policininkais, gaisrininkais. Ar
šiuolaikinių vaikų troškimai tokie patys?
Balandžio 12 dieną 3 priešmokyklinės grupės vaikai keliavo
į Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotį , kad galėtų
susipažinti su šios įstaigos darbo ypatumais.
Pirmiausia vaikams buvo sudaryta galimybė atlikti žmogaus,
kuriam atsitiko nelaimė gaivinimą. Vėliau vaikai lankėsi
dispečerinėje, kur girdėjo kaip greitosios medicinos
pagalbos darbuotojai bendrauja telefonu su žmonėmis, kuriems reikia medicinos pagalbos. Didelį
įspūdį vaikams paliko kambarys su daug monitorių, kur dirba žmonės skirstantys iškvietimus,
kontroliuojantys greitosios medicinos pagalbos mašinų judėjimą. Ekskursijos pabaigoje vaikai
apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos automobilį.
Tai buvo tikrai informatyvi ir vaikams labai naudinga išvyka. Gal kas nors iš jų ateityje gelbės mūsų
gyvybes?
Už šią nuostabią išvyką dėkojame Raimondo tėveliui.
Kuris augintinis geriau – žiurkėnas ar žiurkė?
Džiungarijos žiurkėnas
        Baltosios žiurkės
             
  3B klasėje mokiniai džiaugėsi Arono Antanaičio į mokyklą atsineštais augintiniais. Aronas supažindino su Džiungarijos žiurkėnu ir Baltosiomis žiurkėmis. Visus šiuos gyvūnus Aronas su broliai augina savo namuose. 
  Aronas savo augintinius pristatė ir tą dieną “Spindulio” progimnazijoje besilankantiems darželių auklėtiniams. Kviečiame susipažinti su mielais augintiniais. 
Šie žiurkėnai yra nedideli, tačiau, skirtingai nuo
daugumos mažųjų žiurkėnų, jie pakankamai jaukūs,
neirzlūs, nesikandžioja, prisiriša prie žmogaus, tai pakankamai populiarus
augintinis. Tiesa, tai labai aktyvūs graužikai, kurie linkę pabėgti, tad rankose
juos laikyti reikėtų labai atsargiai. Šių graužikų kailiukas yra tamsaus smėlio
spalvos, pilvukas – šviesesnis, o nuolat gyvenant vėsiuose namuose jie gali
truputį pašviesėti. Džiungarijos žiurkėnai gyvena apie 2-3 metus.
Žiurkės turi gerai išvystytą uoslę
ir klausą, tačiau rega yra prasta,
neskiria spalvų. Akys yra kaukolės šonuose, todėl žiurkės
turi platų akiplotį, tačiau panoraminio vaizdo vis dėlto
nemato. Jos turi gerai apibrėžtą paros ritmą, aktyvios būna tamsoje ir miega
bei ilsisi tik šviesiu paros metu. Maitinasi naktį, o maisto įsisavinimas vyksta
anksti ryte. Šio paros ritmo pritaikymas laboratorinėms žiurkėms leidžia
lengvai jas prijaukinti.
Kurį auginti įdomiau? Galbūt ir jūs tokio norėtumėt savo namuose? Mūsų
klasė nusprendė, kad dauguma vaikų norėtų žiurkėno.