Sportinis rytmetys „ Augu sveikas ir stiprus!“
Jau tapo tradicija, kad kiekvienais metais
mūsų mokyklos priešmokyklinukai
susitinka su aplinkinių ugdymo įstaigų
bendraamžiais mokyklos sporto salėje, kur
vyksta sportinė pramoga „ Augu sveikas ir
stipus“.
Šiemet sulaukėme svečių iš lopšelio –
darželio „ Delfinukas“ ir lopšelio – darželio
„Šilelis“. Rytmetys prasidėjo nuo mankštos,
vėliau vaikai smagiai sportavo mūsų
mokyklos priešmokyklinio ugdymo pedagogių parengtose „sportinėse stotelėse“. Tam, kad
draugystė tarp mūsų vaikų būtų tvirtesnė, mažieji kartu su pedagogais pagamino draugystės
aitvarus, kurie primins šią smagiai praleistą dieną. Šventę užbaigėme taurių ir padėkų įteikimų.
Dėkojame svečiams už apsilankymą ir tikimės toliau sėkmingai bendradarbiauti su kaimynais.
Šeimos dienai
Mažieji mokyklos spinduliukai šiandien siunčia šypsenas ir švelnumo  pilnus glėbius savo saulėms – mamoms, tėčiams, senelėms ir seneliams. Taip, teisingai, ir mažosioms sesutėms bei vyresniesiems broliams! Kiekvienam šeimos nariui – mylimam žmogui, kuris visada šalia, pasirengęs paguosti ar švelniai priglausti, pradžiuginti nuoširdžia šypsena. Sveikiname šeimos dienos proga. Kaip gera ją minėti kartu! Jūs esate mūsų ramybės sala ir palaima. 
Šeima – gražiausias žiedas
Kur kitur, jei ne šeimoje, artimųjų apsuptyje, randame paguodą,
supratimą, palaikymą. Šeimoje visi kartu išgyvename gražiausias
akimirkas ir negandas. Šeima tai pats brangiausias žmogaus turtas!
2c ir 2d klasės mokiniai nuoširdžiai visus sveikina su šia nuostabia
švente!
2 b klasės projektas „Išaugink medelį“
2 b klasės vaikai nuo rudens įsitraukė į projektą „Išaugink medelį“
Rudenį jie  turėjo nuspręsti, kokį norėtų pamėginti iš sėklų išauginti medelį. Galėjo rinktis auginti ąžuoliuką arba kaštoną. Prisirinkę pilnas kišenes gilių ir kaštonų, pradėjo eksperimentą. Vieniems sekėsi puikiai. Jie jau po kelių savaičių išvydo savo vazonuose besikalančius pirmuosius medelių daigelius. Kitiems teko apsišarvuoti kantrybe ir daigelių palaukti net kelis mėnesius. O tretiems, kaip ir kartais nutinka atliekant bet kokį eksperimentą – teko nusivilti. Iš jų sėklų neišdygo niekas.
 Gegužės pirmosiomis dienomis vaikai į klasę atsinešė savo vazonėlius su jau paaugusiai medeliais. Jiems buvo smagu pasidalinti įspūdžiais. 
Jonas juokėsi, kad jo ąžuoliukas tiesiog nupuvo.  Jis nepaklausė savo mamytės patarimo taip dažnai nelaistyti. 
Natas sakė, kad ąžuoliuką teko uždengti metaline tvorele, nes jo katytė Nika kėsinosi apsigyventi šalia augančio medelio. 
O Gabrielė atėjo tuščiomis. Jos ąžuoliuku pasivaišino jos kačiukai Liončikas ir Kicė. Liko tik du maži stiebeliai. 
 Vaikai liko patenkinti savo pasiekimais. Užauginti medeliai surado vietas sodybose, soduose ir net močiutės sodelyje.
Velykinė kelionė
Sužinojome, kad netoli Vilniaus, Cijonuose gyvena Laimės
paukštė. Pasitarę su tėveliais ar jie išleistų, nutarėme nuvykti
ir ją surasti.
Kol žemėlapyje ieškojome tos vietos, padarėme gražių
darbelių, kad galėtume nuvežti ir Laimės paukštei padovanoti.
Žemėlapyje atradome, kad Paukštė gyvena vaizdingame
Aukštaitijos nacionaliniame parke. Pradėjome ruoštis kelionei.
Kad būtų daug linksmiau, keliauti pakvietėme draugus iš
kitos klasės.
Nuvykę pirmiausia pasisveikinome su labai linksma Teta
Pelėda, kuri pakvietė pasigaminti pusryčius ant laužo.
Pusryčiai vadinosi „piratakis “. Papusryčiavę keliavome
marginti kiaušinių. Juos marginome vašku, žolelėmis,
skutinėdami. Gėrėme šeimininkės išvirtą žolelių arbatą,
vaišinomės pečiuje keptais sausainiais. Sužinojome apie
mūsų krašto Velykų tradicijas, kiaušinių marginimo būdus.
Numarginus kiaušinius, aplankėme ūkį, kuriame pamatėme
daugiau paukščių nei kada nors esame matę ir išgirdome daugiau jų balsų nei kada nors esame
girdėję, sužinojome daug įdomybių apie paukščius.
Ūkyje galėjome pamaitinti alpakas, keturagius avinus bei paglostyti asiliuką. Pasidžiaugėme naktį
gimusiais dviem ožiukais.
Išvykdami padovanojome keletą savo darbelių šeimininkei. Linksmai atsisveikinę, pažadėjome grįžti
per Kalėdas. Namo kelionė neprailgo.
Grįžome pilni gerų emocijų ir įspūdžių.
Kitą dieną aprašėme savo įspūdžius iš šios nuostabios išvykos.
Išvyka į Paukščių kaimą
Vieną gražų penktadienį 2c ir 2d klasių mokiniai važiavo į
Paukščių kaimą. Kelionė buvo ilga.
Paukščių kaime buvo labai įdomu. Mes ten kepėme
kiaušinienę ant laužo, dažėme margučius, lesinome vištas, žąsis,
gaidžius, kalakutus. Matėme povą, strutį, pelėdą, lamas, asiliuką,
avį, ožką su ožiukais ir kitų gyvūnų.
Įvyko smagus nutikimas. Mums šeimininkai leido palaikyti
rankose triušius. Vienas vikruolis išsprūdo iš rankų ir pasislėpė.
Tada visi bandėme sugauti išdykėlį, tačiau nepavyko. Jis
pasislėpė po narvais ir niekas jo negalėjo išvilioti.
Mums ten labai patiko. Tai buvo pati smagiausia išvyka.
2 d klasės mokinės
Saulė Šiekštelytė ir Rusnė Valentinavičiūtė
Mediacija
Žodis mediacija yra kilęs iš lotynų kalbos (lot. mediatio – tarpininkavimas) ir reiškia tarpininkavimą ginče. Mediatorius – tarpininkas, dalyvaujantis kitų šalių ginče. Mokyklinė mediacija yra konfliktų, kylančių mokykloje, valdymas. Viena aktualiausių šiuolaikinės mokyklos problemų yra konfliktai ir nesugebėjimas veiksmingai jų spręsti. 
Dažnai konfliktams spręsti mokiniai pasirenka nekonstruktyvius sprendimo būdus: smurtą, agresiją, patyčias. Mokyklinė mediacija gali pasiūlyti konfliktus spręsti konstruktyviai. Atsižvelgiant į skirtingus mokyklinių konfliktų dalyvius, skirtinga ir mokyklinės mediacijos įvairovė: ji gali vykti sprendžiant mokinių, tėvų ir mokinių, tėvų ir mokytojų, mokytojų ir mokinių, mokytojų tarpusavio konfliktus. Mediacijos proceso metu konfliktuojantys asmenys aptaria konflikto priežastis, aiškinasi poreikius ir kartu ieško problemos sprendimo. 
Mokyklos socialinė pedagogė Lina Povilionienė dalyvavo 5 dienų mediacijos mokymuose, kurie vyko Vilniaus m. pedagoginė-psichologinėje tarnyboje.
Tikimės, kad mokyklinei mediacijai, kaip naujovei, bus atviri mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Mokyklinė meditacija – tai nauja galimybė mokytis bendrauti kitaip: gerbiant vienam kitą, ugdant aktyvaus klausymo įgūdžius, empatiją, prisiimant asmeninę atsakomybę už savo veiksmus, ugdant kritinį mąstymą ir problemų sprendimą.    
Integruota klasės valandėlė „Bendravimas per žaidimus“
Auklėtiniai buvo išskirstyti į dvi komandas ir kiekviena komanda gavo po užduotį – siekti bendro tikslo. Mokiniai įrodė, kad jie moka garbingai varžytis, gali susitelkti ir geba siekti individualių tikslų vardan bendro komandos tikslo.  Auklėtiniai suprato, tarpusavio bendravimas yra svarbus mūsų gyvenimuose, nes nuo jo priklauso klasės bendrų siekių įgyvendinimas bei rezultatai, klasės draugiškumas bei pagarbos jausmas vieni kitiems. 
 Žaidžiant žaidimus buvo patenkinamas smalsumas, atliekami patys didžiausi atradimai, išgyvenami  jausmai: džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, draugiškumas ir t.t. Žaisdamas tu gali klysti, rizikuoti ir pasimokyti iš savo klaidų. Formuojasi komandinio darbo įgūdžiai, ugdoma valia, lavinama vaizduotė. Žaidimas – puikus savianalizės būdas: vaikai pradeda pastebėti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. 
 Būkime draugiški bei tolerantiški vieni kitiems. 
Įvairindami klasės valandėlių veiklą, 5 b klasės mokiniai ir auklėtoja pasikvietė vieno auklėtinio mamą, kuri, norėdama mokiniams įskiepyti žingeidumą bei smalsumą, išsamiau ir tikroviškiau vaizduoti gyvenimą, savo mintis, jausmus, išgyvenimus, parodė įvairių bendravimo žaidimų. Jie leidžia pajusti, kiek esame stiprūs bendraudami vieni su kitai, tačiau kartais tai gali pasirodyti tikras iššūkis. 
Projektas – paroda „Dovana mama“
Gyvenimo saulė  
Motinos akys kaip saulė šviesiausia – 
Viską pamato ir viską supranta.   
Jų išlydėtas, bevilčiai neklausi,   
Kaip beišeiti į švintantį krantą.     

Motinos veidas kaip vasaros rytas 
Džiaugsmo ramybe pasaulį nudažo… 
Virsta žvaigžde ant jo ašara kritus… 
Jam atvaizduoti spalvų žemėj maža!  

Motinos rankos tai tūkstančiai rankų, 
Mokančių skaidrint gyvenimo kelią  
Globia jos širdį, kai skausmas ją tranko, 
Neša, jos laimę, iš nuodėmių kelia… 

Motinos balsas – lyg arfa prabilus…
Jam suskambėjus, gyvent mes pabundam…
Motinos žodžiai – tai atodūsiai gilūs. 
Amžiais jie grumias su žemės pagundom… 

Motinos meilė – kaip dangiškos ugnys,  
Skaidriai liepsnodama, guodžia pasaulį.
Motinos meilė – tai skausmas bedugnis,
Nešantis žemei gyvenimo saulę…                                      Petras Vaičiūnas 
Mokyklos pirmojo aukšto „Spindulio aikštėje“ nuo balandžio 30 d. iki gegužės 7 d. vyksta medžio darbų  būrelio 5 – 7 klasių mokinių projektas –  paroda „Dovana mamai“. Būrelio pamokose mokiniai nuoširdžiai ir su meile gamino vazas, gėles mamoms iš medžio lukšto. Vazos buvo gaminamos iš spygliuočio medžių ruošinių, vazų plokštumos papuoštos su įvairiomis medžio dildėmis. Kitos vazos pagamintos iš 4 mm storio faneros ir sienos papuoštos įvairių spalvų medžio lukšto gabaliukais.            
Lietuvoje šiais metais Motinos dienos šventė yra gegužės penktąją dieną, tad būrelio mokiniai pasirūpino dovanomis mamai.
šv. Velykų spalvos
Saulė šypsosi pro langą
Spinduliais parėmus dangų,
Klega paukščiai, gėlės kvepia
Puošdami Velykų taką.
Vėl pavasaris pas mus. 
Laikas puošti margučius!
Visą savaitę mažieji 2 PM ,,Spinduliukų” grupės ugdytiniai ruošėsi šv.
Velykoms: mokėsi mįslių, žaidimų, ratelių, analizavo margučių raštus,
gamino kūrybinius darbelius ir jais puošė savo klasę. Visa veikla sukosi
apie vieną svarbiausių šv. Velykų simbolių , kiaušinį, kuris šiuo
laikotarpiu įgijo naują prasmę ir pavadinimą – MARGUTIS.
Šv. Velykos – gamtos pabudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Kiaušinių marginimas
turėjęs magišką reikšmę. Ant kiaušinių skutinėtos saulutės (kad augmenijai netrūktų saulės),
žvaigždės (kad laukams netrūktų šviesos ir naktį), žalčiukai (kad pabustų gyvybė), įvairi augmenija,
raštų deriniai. Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva. Raudona spalva simbolizavo gyvybę,
juoda – žemę, mėlyna – dangų, žalia – bundančią augmeniją, geltona – pribrendusius javus.
…ir pagaliau atėjo saulėtas trečiadienio rytas, kuomet vaikai išsiruošė į V. Sirokomlės muziejų
Bareikiškių km., Vilniaus raj. ir dalyvavo edukacinėje veikloje ,,Velykų spalvos”. Ten mus šiltai
sutiko ir pamokė kaip išmarginti juos senoviniu būdu -karštu vašku. Kaip mažieji su džiugiu
susikaupimu, susidomėjimu ėmėsi dar neišbandytos veiklos! Paprastas kiaušinis vaikų rankose virto
į tikrą meno kūrinį. Jis nusidažė pačiomis gražiausiomis vaivorykštės spalvomis bei raštais.
Kiekvienas ,,spindulietis” bemargindamas margutį jau galvojo, kam tokį grožį dovanos.
Už kelionę ir naujus įspūdžius dėkojame savo klasės tėveliams.
Tegul būna spalvotos Jūsų dienos, spalvoti Jūsų norai ir svajonės. Spalvota nuotaika – ne tik per šv.
Velykas, bet ir kiekvieną dieną! Su šv. Velykomis!