Adventinių palinkėjimų kalendorius
Iki šv. Kalėdų liko tiek nedaug…
Laukdami šv. Kalėdų drauge su mokiniais sukūrėme Adventinių
palinkėjimų kalendorių. Kalendoriaus paskirtis – paskatinti
mokinius stabtelėti ir susimąstyti, ką nuveikiau šiandien, kuo
nusipelniau, ką galiu padaryti geriau ir ko noriu palinkėti
aplinkiniams.
Mokiniai vieni kitiems palinkėjo nesipykti, dažniau šypsotis ir būti
linksmiems, būti kantriems, gerai mokytis, gerbti tėvus ir
mokytojus, mylėti vieni kitus….
Prisidedame prie mokinių adventinių palinkėjimų ir, laukdami šv.
Kalėdų, linkime, kad mielos šypsenos, šviesios mintys, laimė ir
sėkmė, mylintys žmonės, patikimi draugai, geri žodžiai mus lydėtų
per šv. Kalėdas ir ateinančius metus!
Specialiojo ugdymo mokytojos Jolanta ir Daiva
Padavimai apie “Spindulio” progimnazijos įkūrimą
Kosminis „Spindulys“
Kartą kosmose skraidė didžiulis ateivių laivas. Jis buvo žydras ir blizgantis. Skrendant pro skaičiai šviečiančią saulę susidarydavo didelis, ilgas saulės zuikutis. Kartą spindulys pateko į tuščią erdvę. Dieną to šviesos ruožo buvo nematyti, bet naktį… Vieną vakarą eidamas žmogus pastebėjo spindulį ir labai stebėdamasis nusprendė atsistoti po ta šviesa. Ryte jis tapo laimingas visažinis ir nusprendė savo žiniomis pasidalinti su kitais. Taip jis įkūrė mokyklą ir pavadino ją „Spindulio“ progimnazija.
Ema Černiūtė 6b
Spindulio“ progimnazijos įkūrimas
Labai seniai šioje vietoje buvo tik paprastas nedidelis kaimelis. Visą laiką apylinkėse buvo tamsu ir nejauku, nes kiekvieną dieną buvo apsiniaukę. O vieną dieną įvyko stebuklas! Spindulys! Saulė! Šviesa! Visa apylinkė nušvito. Neliko jokių debesų, tik giedras dangus. Džiaugdamiesi visi kaimelio gyventojai susibūrė ir šviesiausio spindulio vietoje pastatė mokyklą ten. Ją ir pavadino „Spindulio“ progimnazija.
Fausta Juodeikytė 6b
Atviras kelias
Seniai labai seniai tankaus miško vidury buvo didelė laukymė. Joje augo gėlės, uogos, žmonės augino javus. Kartą laukyme ėjo senolis. Diena buvo labai saulėta ir skaisti. Pavargęs pamatė kelmą ir nusprendė prisėsti. Sėdėdamas gėrėjosi šviesiais saulės spinduliais, kurie žaidė priešais jį. Senoliui buvo taip gera ir smagu, kad jis nusprendė pasiūlyti netoliese gyvenantiems pastatyti mokyklą. Jis buvo senas, todėl pats nebūtų nepastatęs. Žmonės pritarė pasiūlymui ir greitai pastatė nuostabią mokyklą, kurią pavadino „Spindulio“ progimnazija.
Rūta Giedrytė 6b

„Spindulio“ progimnazija skaičiuoja 45-metį. Linkime jai skleisti spindulius ugdant tokius kūrybingus mokinius dar daug metų.
Esate skaitę ne vieną padavimą apie 
akmenų ar ežerų kilmę. 
O ar girdėjote ką panašaus apie mokyklos atsiradimą? 
Jeigu ne, savo padavimus apie 
„Spindulio“ progimnaziją pristato 6b klasės mokinės.
8c klasės mokinių laiškas mokyklai, mokytojams
    Kaip greitai prabėgo aštuoneri metai ,,Spindulio” progimnazijoje. Ši mokykla primins man daug ką – pirmuosius draugus, pirmuosius nusivylimus ir laimėjimus, pirmąją meilę. Aš taip norėjau, kuo greičiau pabaigti šią mokyklą, bet kai liko vos kelios savaitės, mano nuomonė pradėjo labai sparčiai keistis. Man pasidarė liūdna, nes čia greičiausiai nebegrįšiu, o jei ir grįšiu, tai jau čia bus viskas pasikeitę. Ir būsiu viešnia…       Auksė Balkytė, 8c      
    Kai buvau maža, labai bijojau eiti į pirmą klasę. Vis galvodavau, kad nepritapsiu, nesusirasiu draugų, o ir mokytojai man nepatiks. Tačiau vos peržengus mokyklos slenkstį, mane užliejo gerumo kupina energija.
    Puikiai prisimenu savo pirmąją auklėtoją – gerą, nuoširdžią, linksmą, užjaučiančią. Dėkoju jai už tuos trejus globos, meilės kupinus metus, už šypseną veide, pamačius mus, žengiančius į klasę.  
    Dėkoju istorijos mokytojui už suteiktas žinias apie praeitį. Eidama koridoriumi, iš Jūsų visada sulaukdavau linksmo ,,labas“ ir šypsenos Jūsų veide.
    Visada geografijos pamokose rasdavau kažką, kas mane sudomina. Dėkoju Jums, mokytoja, kad su Jūsų pagalba geografijos pamokose išmokau visus pasaulio kalnus, išnaršiau visus pasaulio vandenynus ir jūras, ištyrinėjau pasaulio žemynus. Taip pat ačiū už Jūsų šiltą šypseną!
    Ačiū, fizikos mokytoja, už pagalbą žengiant į fizikos dėsnių ir formulių kupiną pasaulį. Tik dėl Jūsų skirtų atsiskaitymų iš teorijos vis dar prisimenu kiekvieną sąvoką (Paskalio dėsnis, kas yra slėgis, kas yra tankis ir t.t.). Ačiū Jums!                                                                                       Ieva Aliukonytė, 8c

      Dėkoju, lietuvių kalbos mokytoja, kad mokėte mane. Po jūsų pamokų visada kažką įsimindavau, net jei to nenorėjau… Rašyba, skyryba – tikrai išmokstama!                             Ervinas Čepulionis, 8c

    Technologijų mokytojau Rolandai, ačiū už šiuos ketverius metus. Visada laukdavau Jūsų pamokų, juk joms prasidėjus jausdavausi gerai, jaukiai. Klasėje atmosfera būdavo tiesiog nuostabi – ramu, bet visi geros nuotaikos. Vis prisimenu, kaip namo parsinešiau pirmą savo iš medžio pagamintą kūrinį. Labai džiaugiausi ir didžiavausi savimi. Ir vėliau mes daug ką gaminom –  šaukštus, lėkštes ir vazas, bet ypatingai vertinu, jog per Jūsų pamokas išmokau kasdienybėje svarbių dalykų, pavyzdžiui, kaip saugiai naudotis tam tikrais darbo įrankiais. Ačiū!                                               Dominykas Vaitkus, 8c

    Noriu pasakyti milžinišką ačiū mūsų rusų mokytojai Natalijai. Labai jai dėkoju už tai, kad buvo su manimi, kai man to reikėjo, žinojau, kad galiu su ja asmeniškai pasikalbėti, jeigu man bus sunku.
    Ačiū matematikos mokytojai, buvusiai su mumis nuo pat mažens. Dar nesu sutikusi tokios originalios mokytojos. Jūs visada suteikiate antrą šansą, visada įžiebiate viltį vaikų akyse, Jūs visada suprantate vaikus ir jais pasitikite.
     Noriu padėkoti biologijos mokytojui už tai, kad jūs niekada mūsų neperspausdavo, už tai, kad leisdavo žinoti, ką reiškia įdomi pamoka! Ačiū už viską ir linkiu išlikti savimi!
Paulina Burokaitė, 8c

    Tariu ačiū mūsų auklėtojai Renatai už atvirumą ir rūpestį, kurį skyrėte kiekvienam iš mūsų atskirai ir visiems kartu! Jūs mus ne tik ugdėte, bet ir kantriai auklėjote.  
   Dėkoju dailės mokytojai už gamtos ir meno grožio perteikimą kiekvieną pamoką.  
   Muzikos mokytojai dėkoju už galimybę pažinti ne tik muziką, bet ir Jus. Meilė, jaukumas Jūsų klasėje yra nenusakomas.  
   Tariu ačiū informacinių technologijų mokytojai, kad galėjome nebijodami klausti dar ir dar kartą to paties klausimo ir vis tiek sulaukti malonaus, išsamaus atsakymo.  
   Dėkoju fizinio ugdymo mokytojai už tikėjimą ir pagalbą kiekvieną pamoką bei galimybę kiekvienam vaikui būti geriausiu. 
   Technologijų mokytojai noriu pasakyti ačiū už laisvumą, meilę ir atvirumą Jūsų klasėje. Labai vertiname galimybę ateiti pas jus pertraukos metu ir pasikalbėti apie viską. 
   Tariu ačiū vokiečių kalbos mokytojai už kantrybę, nuoširdumą ir pagalbą visus trejus metus. 
   Ačiū socialinei pedagogei už galimybę bet kada užsukti į Jūsų kabinetą, išsikalbėti ir paklausti patarimo. 
    Dėkoju anglų kalbos mokytojai Emilijai už rūpestį ir meilę kiekvienam mokiniui.  
Eisvilė Leontjeva, 8c
   
   Negaliu pati patikėti, kad jau paskutinė savaitė, kaip esu čia, ,,Spindulio“ progimnazijoje.
   Dėkoju šios mokyklos gerbiamai direktorei, pavaduotojoms!
   Ačiū už tai, kad padarėte mokyklos gyvenimą įdomų ir linksmą. Šioje mokykloje pilna entuziastingų mokytojų, kurie mėgsta ir moka padėti mokiniams. Dėkoju už jūsų palaikymą sunkiu momentu ir Jūsų nuoširdų džiaugsmą dėl mūsų pasiekimų.
Liepa Tamošiūnaitė, 8c

    Dėkoju, jog mane užauginote ir parengėte dar vienam laipteliui mano gyvenime – gimnazijai. Aš jau pasiruošusi, tad laikas išsiskirti! Sudie, mokykla, mokytojai ir draugai!                       Ugnė Eidetytė, 8c
Iliustracija ,,Laiko labirintai”, Gabija Steponkutė, 6c kl.
Aš saugus vandenyje
Vanduo….Tai gyvybė ir mirtis. Potvyniai, liūtys, nesaugus žmonių
elgesys vandenyje kasmet pražudantys tūkstančius žmonių.
Artėja vasara, mokinių atostogos. Vilniaus saugaus miesto centras
organizavo Vilniaus miesto ugdymo įstaigų mokiniams piešinių
konkursą ,,Aš saugus vandenyje“. Spindulio progimnazijos mokiniai
dalyvavo jame.
Sveikiname Roką Šilanską 8akl. mokinį laimėjusį pirmąją vietą, Ugnę
Spalinskaitę 8a kl. mokinę, laimėjusią antrąją vietą ir kitus 12 dalyvių
apdovanotų padėkomis.
Mūsų mokiniai žino, kaip elgtis vandenyje. Tikiu, kad vanduo bus jiems
tik draugas ir niekada priešas.
Dailės mokytoja metodininkė Rima Vaitkevičiūtė
,,Skambanti laisvė”
Menas išgelbės pasaulį…
Skambi frazė. Šokio, teatro, dailės, muzikos ir kitų menų sintezė žmonių gyvenimą užpildo spalva,
gėriu, meile, jaukumu. Bėgančiame, įtampos pilname gyvenime šios vertybės tampa prabanga.
Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla vykdė tęstinį Lietuvos projektą ,, Ritmuojame ir kuriame
kartu“. Organizavo dailės darbų konkursą – parodą ,,Skambanti laisvė“, sukūrė trumpą filmuką
YouTube apie parodėlę.
Smagu, kad “Spindulio” progimnazijos mokiniai buvo aktyvūs. Dalyvavo 11 mokinių: Urtė
Jarošenkaitė, Goda Spalinskaitė, Vėjas Kirna, Oskaras Beliajevas, Karolis Vaitkus, Rūta Šniraitė,
Audrius Daunoras, Glorija žilinskaitė, Liepa Palčiauskaitė, Evelina Miusovaitė, Gabrielė Šulutė. Iš jų
8 buvo apdovanoti diplomais, 3 – laureato diplomais .
Dailės mokytoja metodininkė Rima Vaitkevičiūtė
https://youtu.be/BZluXHvIfnk
Tarptautinės kompiuterinių atvirukų parodos konkurso ,,Vienas žodis – Lietuva!” akimirkos
   Labai smagu bendradarbiauti su Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos pradinių klasių mokytoja Gintare Urboniene ir kurti bendrus projektus. Kaip ir kiekvienų metų vasario mėnesį, artėjant Lietuvos nepriklausomybės dienai, vykdome Tarptautinės kompiuterinių atvirukų parodos konkurso ,,Vienas žodis – Lietuva” konkursą. Konkurse dalyvavo 115 mokinių iš įvairių Lietuvos kampelių. Daugelyje darbelių plevėsavo Lietuvos vėliava, Gedimino pilis, Televizijos bokštas ir kitos labai svarbios Lietuvai vietovės. Noriu padėkoti mūsų mokyklos dalyviams. Patys aktyviausi buvo mažieji 2 PM grupės mokinukai, kurie nupiešė atvirutes apie Lietuvą ir savo darbelius įkėlė į etwinning erdvę. Tai Luka Švilpinaitė ir Ema Ivanauskaitė. Jas paruošė priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Ilona Pinkevičienė. Iš 1c klasės norime pasveikinti Austiną Valytę, kuri darbelį atliko pasinaudodama Scratch programėle. Tai puikus būdas pademonstruoti savo programavimo žinias, kurias įgijo besimokydama programavimo su mokytoja Inesa Jančioraite Tichomirova. Padėka už dalyvavimą konkurse apdovanotas ir 4c klasės mokinys Aleksandras Kisly , kurį paruošė pradinių klasių mokytoja metodininkė Kristina Povilavičienė. Visus konkurso dalyvius ir laimėtojus galite pamatyti skaitydami straipsnį, kuris yra patalpintas pedagogas.lt.

Spindulio progimnazijos spindulėliai
   Monika Rimšaitė (7c kl.)  

   Monika. Žmogus po gobtuvu. Dažnai ją mokykloje galima matyti tokią. O kas ji per žmogus savo viduje? Atsakyčiau – mėlyna, o gal daugiau raudona…Drąsi, užsispyrusi, ambicinga…Mėgsta tapyti drąsiai, netelpa į standartinį A3 lapą. Jos darbai pilni emocijos, jausmo, ieškojimų. nesibaigianti kelionė ,,Spalvų“ jūra. Čia gausu įvairių potėpių, eksperimento. Atrodo tuoj tuoj viskas išlips, išsilies, išbyrės į natūralią erdvę. Tai taip įtikinama. Pasidžiaukime jos darbais ir palinkėkime tolimesnio gražaus, kūrybinio kruizo. Tai dar vienas mūsų mokyklos spindulys.
    Emilija Štaudytė (7a kl.)   

 …tiek susikaupimo, dėmesio detalei, toks atsargumas, atrodo viskas iš plono porceliano. Pasakojimas didelis, platus, įdomus. Dažnai mokinius prašau pamokoje parašyti rašinėlį vaizdu. Emilija puiki pasakotoja. Istorijos pilnos, turtingos, įdomios, vedančios stebuklingu keliuku į fantastikos šalį. Tai mūsų  mokyklos spindulys. Spalvotas, šildantis kitus ir kviečiantis sekti  jo pėdomis per užburtą dailės pasaulį. Mėgaukimės 7a Emilijos Štaudytės darbų paroda.      
E.Štaudytės  ir M.Rimšaitės darbai eksponuojami mokyklos I aukšto fojė. 
Kviečiame apsilankyti.
Lietuvių kalbos spalva
   Lietuvių kalba yra kilusi iš baltų prokalbės. Ji išsiskiria iš kitų kalbų savo spalvomis. Lietuvių kalba iš tikrųjų yra unikali ir savotiška, kiekvienas žodis turi sinonimų, taip pat daug malonių ir kalbą pagyvinančių žodžių žodelių.
  Lietuvių kalba engta ir niekinta, išgyveno ne vieną sunkų laikotarpį, bet kaip ir kai kurios kitos senosios indoeuropiečių kalbos yra išlikusi. Šiuo metu ji yra moderni pasaulio kalba, priglaudžianti naujadarus ir į dulkančias lentynas padedanti kai kuriuos nebenaudojamus žodžius. Jos pirmtakai – mums visiems dabar nebesuprantami žodžiai ir raidės, tačiau šie ,,hieroglifai‘‘ išsivystė į kalbą, kuria mes kalbame dabar, kiekvieną dieną. Reikėtų prisiminti, kad į lietuvių kalbą buvo norima įbrukti rusiškus rašmenis, kai carinės Rusijos okupacijos metu buvo verčiama lietuviškus žodžius rašyti rusiškai. Vis dėlto po kelių dešimčių metų Lietuva vis tiek išsikovojo savo teisę į lietuvių kalbą. Buvo norinčių ją palikti kaimo sodyboje ir kalbėti lenkiškai, bet vis tiek ji tebėra gyva.
 Mūsų kalba yra unikali savo raidėmis – juk vos kelios pasaulio tautos savo mintis užrašo naudodamos nosines raides. O kur dar roukoujimas ir šnekučiavimasis skirtinguose etnografiniuose regionuose, žodžiuose pakeičiant dvibalsius, nukertant galūnes, dėl kurių svetimšalis susiima už galvos. Kiekviename krašte tie žodžiai skamba kitaip, o tai, manau, yra unikalu ir neįprasta – juk skirtumai padaro mus įdomesniais. Dvylika kalbos dalių papuošia kalbą įvairiausiomis spalvomis. Tiesa, gal galime pasakyti, kad mūsų kalboje tėra tik septyni linksniai, bet reta kalba pasigirti turinti šauksmininką. Be to, kaip dėl gausybės priesagų priesagėlių, priešdėlių. Dar pridėkime prielinksnius ir į užmarštį nueinančių polinksnius. Nepamirškime padalyvio ir pusdalyvio, kuriuos patys nuolat vartojame klaidingai. Lietuvių kalba – tai ne tik taisyklių rinkiniai, ne tik bendravimo priemonė, bet ir svarbi lietuvio asmenybės dalis. Man pačiai ji yra turtas, kurio neįmanoma išmatuoti jokiais matavimo vienetais. Aš didžiuojuosi savo kalba, taip pat didžiuojuosi, kad kalbu lietuviškai, savo istorinėmis šaknimis. Kiekvienas žmogus turi mylėti bei puoselėti savo gimtąją kalbą, nes ji yra kiekvieno žmogaus išskirtinumo pagrindas. Kalba tautai suteikia kažką nuosavo ir bendro bei leidžia atsiskirti nuo kitos tautos. Tam, kad išlaikytume savo gimtąją kalbą, viešoje erdvėje turime kalbėti taisyklingai ir kelti raštingumo lygį. Mes, lietuviai, turime daryti viską, kad mūsų gimtoji kalba neišnyktų, nes tauta gyva tol, kol gyva jos kalba. Manau, kad kiekvienam žmogui, sava kalba yra pati gražiausia. Nors žmonės emigruoja, jie juk niekados nepamiršta savo gimtosios kalbos, dažniausiai keliančios šiltus, malonius ir jaukius prisiminimus. Žmonės gali būti kitame pasaulio krašte, tačiau jie savyje visados turės ir nešiosis dalelę gimtąja kalba apgaubtos Lietuvos.
Karolina Lukšonytė
  Artėjant mokykloje organizuojamai Tautiškumo savaitei, norisi pasidžiaugti gražiomis mintimis apie Lietuvą ir kalbą, kurias popieriuje išliejo 8b klasės mokinė Karolina Lukšonytė. Už šį rašinį Lietuvių kalbos instituto organizuotame konkurse “Kas man yra lietuvių kalba” Karolina gavo Padėkos raštą.
   Mokinę ruošė lietuvių kalbos mokytoja Neringa Kaselytė.
Lietuvių kalbos spalva
Pamokos kitaip „Mokomės kurti“
Visą prieššventinį laikotarpį mokiniams laukti švenčių padėjo
mokytojai ir šeimos nariai. Kad šventės taptų gražios ir prasmingos –
mokiniai turėjo nemažai įveikti kūrybinių užduočių ir smagių darbų.
Visi stengiamės būti geresniais, skaičiuoti kalendoriuje dienas iki Šv.
Kalėdų, pagaminti atviruką ir pasveikinti draugus, tėvelius, mokytojus.
Nemažai vaikų sveikinimų atvirukus gamino savo mylimiems
seneliams. Taip miela ir gražu. Per kūrybinius – praktinius darbelius
mokiniams leidau pajusti tą ypatingą Kalėdišką dvasią, džiaugsmą –
paimti į rankytės eglių arba sakais kvepiančių pušies šakelių ir
patiems kurti Advento vainiką arba Kalėdinę kompoziciją, o ją galėjo
gaminti ant medinių ričių ir dekoruoti savo surinktomis gamtinėmis medžiagomis: tai buvo gilės,
kaštonai, džiovintos uogos, kankorėžiai, riešutai. Vaikai savo kūrybinį darbelį sutvirtino su karštais
klijais. Su savo darbeliais mokiniai iš mokyklos išskubėjo pasveikinti savo artimuosius su
artėjančiomis šventėmis.
Mokinių kūryba
   Pasidžiaukime prasidedančia vasara. Pasidžiaukime nuostabiais “Spindulio” progimnazijos žiedais. Kitaip nepavadinsi, kaip besiskleidžiantys žiedeliai, džiuginantys nuo mažiausio iki vyriausiojo širdis. Tai mano puikiosios šeštokės mokinukės: 6a – Emilija Štaudytė ir 6c – Monika Rimšaitė.  Stebiu jų darbą. Tylios, susikaupę, kantrios ir laimingos. Tas laimės pasaulis, kuriame užsimezga kūrybos pumpurai, yra čia pat.  Daugelis norėtų ten pabuvoti, bet… Mergaičių kūryba labai skirtinga. Emilijos akvarelės tiesiog nuostabios. Lengvos, turtingos potėpiais ir atspalviais. Jos prikausto žiūrovo dėmesį ilgam ir nepaleidžia. Nes ten, gilumoje darbo, neapsakomai įdomūs pasakojimai, pasauliai, kompozicijos. Aš  tiesiog nedrįstu savo patarimais trikdyti to vidinio subtilaus mokėjimo ir žinojimo kaip nori atlikti darbą. Galiu tik suteikti mokinei laisvę, džiaugtis kartu ir gėrėtis. Monika tapo guašu. Stebiu ją pamokoje ir matau jos didžiulį emocinį ryšį su tapomu darbu. Ji renkasi didesnį formatą, nes jaučia, kad gali ,,suvaldyti“ daugiau, nei pamokos užduotis. Ji dirba drąsiai, greitai, laisvai, lyg vėjo įkvėpta. Gal todėl jos darbai erdviniai, ,,kvėpuojantys“, pilni jausmo. Labai džiugu, kad po mokyklos stogu auga tokie talentai. Galbūt šiandien jie didelio savo kelio pradžioje? Linkiu mergaitėms puoselėti savo gabumus ir  auginti juos iki pat dangaus. Gražios visiems vasaros.                                                                                                                                                                                            Dailės mokytoja metodininkė
                                                                                                                                                Rima Vaitkevičiūtė