“Spindulio” progimnazija visus sveikina su Vasario 16-ąja!
Tegul niekad mūsų vaikai nepraranda atminties, 
kad mes patys sukūrėme savo Valstybę!
Atkurtai Lietuvos valstybei – 101-eri
Praėjo lygiai metai po mūsų gražaus Lietuvos valstybės jubiliejaus, Šimtmečio, paminėjimo. Šią Vasario 16-ąją skirsime edukacinei veiklai, susipažinimui su Lietuvos istorija.
Vasario 14 d. mokiniai lankysis  įvairiuose Vilniaus miesto muziejuose, ekskursijose.
1a, 1d kl. – Vilniaus artilerijos bastėja, Vilniaus senamiestis. Atsakingos  V.Orlienė,  D.Malkauskienė.
1b, 1c kl. – Seni nauji Vilniaus herojai, Vilniaus senamiestis. Atsakingos D. Petruškienė, A. Aleksienė, A.Petrulėnaitė, L.Mickevičiūtė.
2a kl. – Vilniaus Nacionalinis muziejus. Atsakinga V.Poškienė.
2b kl. – Vilniaus katedros požemiai.  Atsakingos A.Venslovaitė, U.Laurinavičiūtė,
2c, 2d kl. – Vilniaus Pinigų muziejus. Atsakingos D.Opulskytė, D.Kudulytė.
3a kl. – Vytauto Kasiulio dailės muziejus. Atsakinga J.Mineikienė.
3b, 3c, 4a kl. – Vilniaus Nacionalinis muziejus. Atsakingos V.Baranauskienė, G.Rulevičienė, E.Bartusevičienė, V.Dovidovič, J.Povilenskienė, R.Beinerytė.
4b kl. _ Operos ir baleto teatras. Atsakinga S.Grėbliūnaitė.
4c kl. – LDK Valdovų rūmai. Atsakingos I.Zmejauskaitė, K.Urbutytė.
5a, 5b kl. – LDK Valdovų rūmai. Atsakingos D.Bruzgienė, L.Gubanovienė, E.Brusokaitė.
6a kl. – Lietuvos Respublikos prezidentūra. Valstybės pažinimo muziejus. Atsakingos L.Mažukėlė, R. Ziminskienė.
6b, 7a  kl. – LDK Valdovų rūmai. Atsakingos E.Blaškienė, I.Stonienė, L.Povilionienė.
7b, 8a kl. – Tuskulėnų memorialinis kompleksas. Atsakingos R.Goberienė, J.Zenevičiūtė, R.Vaitkevičiūtė. 
Sausio 13-osios Neužmirštuolės
  Ačiū visiems, dalyvavusiems pilietinėje iniciatyvoje 
„Atmintis gyva, nes liudija“.
Kviečiame dalyvauti pilietinėje akcijoje
  2019 m. pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ Lietuvoje vyks jau dvyliktą kartą. Prieš 28 metus Lietuva nebuvo NATO ir ES nare, mūsų teritorijoje vis dar šeimininkavo okupacinė kariuomenė, tačiau vieninga ir laisvės trokštanti tauta tomis dienomis apgynė Lietuvos nepriklausomybę ir pasipriešino agresoriui. Artėjantis Laisvės gynėjų dienos minėjimas yra puiki proga parodyti ne tik sau, bet ir visam pasauliui, kad ir šiandien esame vieningi ir pasiruošę apginti iškovotą laisvę. 
 „Spindulio“ progimnazijoje pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ vyks sausio 11 dieną, penktadienį. Iniciatyvos simbolis – žvakė, kuri simbolizuoja gyvybę, šviesą, teisingumą, atmintį ir vienybę. 
Pilietinės iniciatyvos  laikas: 8.00–8.15 val.    
7.50 – 7.55 val. mokiniai su mokytojais susirenka į klases. Ties kiekvienu kabineto langu padedama po žvakę. Kabinete pastatoma tiek žvakių, kiek yra langų. Žvakės turi būti kelių centimetrų aukščio, kad lango rėmas jų neužgožtų. 
8.00 val. mokiniai kartu su mokytojais uždega  žvakes. Kabinetuose penkiolikai minučių užgesinama šviesa. 
Apie Sausio 13 –ąją, Laisvės gynėjų dieną, siūlome pakalbėti sausio 11 d. pirmos pamokos metu. Praėjus 28 metams nuo nepavykusio valstybės perversmo ir visos tautos pasipriešinimo, daugelis mokinių nedaug žino apie tai, kas įvyko 1991 metais. Būtų labai prasminga ir įdomu, jei sausio 11 –osios rytą mokiniai papasakotų  savo klasės draugams ir mokytojams apie tai, ką išgirdo ir sužinojo iš savo tėvų, senelių, giminaičių ar pažįstamų, ką jie atsimena apie tų dienų įvykius, ką tuomet mąstė, ką jautė. Tokia mokinių sužinota informacija bus įdomesnė ir įsimintinesnė patiems mokiniams.  Minėdami Laisvės gynėjų dieną nepamirškime įsisegti neužmirštuolės žiedą. „Neužmirštuolė“ – tai popierinės gėlės žiedo simbolis. Jis pasirinktas norint pagerbti kovotojus už laisvę, o pačios neužmirštuolės pavadinime užkoduota mintis, jog kovotojai yra nepamiršti ir šiandien. 
II -asis Konstitucijos egzamino etapas įveiktas
   Penktokas Benediktas Užkuraitis buvo vienintelis mokyklos mokinys patekęs į II-ąjį Konstitucijos egzamino etapą (I etape dalyvavo dvidešimt du 5-8 klasių mokiniai). Tad spalio 18 d. antrajame etape Benediktas varžėsi su 623 geriausias žinias pademonstravusiais dalyviais iš visos Lietuvos. 
  Primename, kad I-ame egzamino etape Konstitucijos žinias tikrinosi virš 32 tūkst. žmonių įvairiose amžiaus grupėse. Benediktas varžėsi tarp 5-7 klasių mokinių. Šį kartą reikėjo atsakyti į 19 testinių klausimų ir vieną atvirą klausimą. Teste Benediktas nepadarė nei vienos klaidos. O 20-ąjį (atvirąjį) klausimą vertino centralizuota vertinimo komisija. Deja, bet 20-oji užduotis ir “pakišo” koją penktokui. Įdomu, ar visi galėtumėte išsamiai atsakyti į šį klausimą? - “Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyti šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugos pagrindai. Prašome įvardyti keletą iš jų”.
   O kokie paties Benedikto Užkuraičio įspūdžiai po Konstitucijos egzamino?
Apie šį egzaminą nieko nežinojau, kol jo nepristatė istorijos mokytoja, pasiūliusi dalyvauti jame. Aš sutikau, nes man tai pasirodė įdomu.  Nesu dalyvavęs panašiuose konkursuose. Šiais metais pirmą kartą sužinojau apie Lietuvos Konstituciją ir skaičiau ją. Iki pirmo Konstitucijos egzamino etapo ją perskaičiau vieną kartą, praėjęs pirmą etapą perskaičiau dar du kartus. Lietuvos Konstitucijoje man viskas buvo nauja ir labai įdomu. Ką sužinojau naujo? Supratau, koks Lietuvoje valdymas, kokias pareigas atlieka valdžioje dirbantys asmenys, kokias mes, piliečiai, turime pareigas bei teises. Visiems mokytojams ir  mokiniams patarčiau perskaitykite bent vieną kartą svarbiausią Lietuvos dokumentą, o kitais metais pabandykite sudalyvauti Konstitucijos egzamine ir parneškite pergalę į “Spindulio” progimnaziją. Tai bus nepakartojamas ir nepamirštamas įspūdis”.
Konstitucijos egzaminas
LR Konstitucijos egzamino akimirka
Spalio 4 d. pirmą kartą Lietuvos Respublikos  Konstitucijos 
egzaminą laikė 22 mūsų mokyklos  5-8 klasių mokiniai.
Ačiū visiems dalyvavusiems. 
Manau didžiausias laimėjimas, kad  šie mokiniai 
perskaitė visą Lietuvos Respublikos Konstituciją. 
Pasak vaikų, buvo labai įdomu skaityti, nes sužinojo daug naujo. Gal čia auga būsimi politikai ir teisininkai !?
 Pirmame  egzamino etape reikėjo atsakyti į 30 testinių klausimų. O norint patekti į II-ąjį etapą, galima padaryti ne daugiau kaip 5 klaidas. Nemažai mokinukų buvo arti šio rezultato, tačiau tik vieninteliam penktokui Benediktui Užkuraičiui pavyko patekti į II etapą, kuris vyks spalio 18 d.
Laimėtojų apdovanojimai vyks spalio 25 d. Prezidentūroje.                        Sėkmės Benediktui gilinantis į teisines subtilybes.            
Konstitucijos egzaminas
LIETUVIŲ TAUTA
– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ.
                                                                                                                                 
 Progimnazijos direktorė,
istorijos mokytoja metodininkė
Vilija Mozurienė
Spalio 25-ąją Lietuvoje minima Konstitucijos diena. 
Tai pagrindinis ir pamatinis mūsų valstybės dokumentas, 
svarbus kiekvienam piliečiui. 
Šia proga mūsų mokyklos 5-8 klasių mokiniai pirmą kartą dalyvaus
 Konstitucijos egzamine, kuris vyks keliais  etapais:
                            I etapas – spalio 4 d.  mokykloje;
                            II etapas – spalio 18 d. mokykloje;
                            Spalio 25 d. – nugalėtojų apdovanojimas LR Prezidentūroje.
Egzaminą organizuoja LR Teisingumo ministerija kartu su egzamino
 globėja – Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite.
Smulkesnė informacija: http://konstitucijosegzaminas.lt/
Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulė:
Antroji Lietuvos Respublika švenčia 28 metų sukaktį
       Iš knygos  “Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai 1990″:
      “1990 m. kovo 11-ąją, sekmadienį, apie 22 val. po ilgos pertraukos laisva Lietuvos žmonių valia išrinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, pasivadinusi Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba, pradėjo vardinį balsavimą dėl nepriklausomos valstybės atstatymo. 22 val. 44 min. 124 deputatai (iš jų -105 Sąjūdžio kelti ir remti) pareiškė savo ir savo rinkėjų valią – Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti Nepriklausomą Lietuvos Respubliką. 
     Taip gimė Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktas, vainikavęs 50 metų trukusias mūsų tautos pastangas atkurti 1940 metais svetimos jėgos suvaržytas Lietuvos valstybės suverenias galias. Penkiasdešimties metų kelias, aplaistytas krauju, skaudžiomis netektimis, neregėto masto tremtimis, baigėsi neįtikėtinai drąsiu ir taikiu nepriklausomybės atstatymu”.
       Dvi svarbios Lietuvai datos viena šalia kitos – Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Tai, kas vyko prieš šimtą metų mes turime apie tai liudijančias knygas, senas fotografijas, dokumentus, laiškus ar kitus atsiminimus. O kas vyko vos prieš tris dešimtmečius atsimename ir patys. Esame liudininkai, kai 1990 metais atkūrėme tai, ką praradome 1940 metais – Laisvą Nepriklausomą valstybę. Dabartiniai vaikai – jau modernios Nepriklausomos Lietuvos karta, kuriai kelias į 1990 m. Kovo 11-ąją taip pat jau istorija. Ir Sąjūdžio susikūrimas, ir šimtatūkstantiniai mitingai Vingio parke, ir Baltijos kelias nuo Vilniaus iki Talino mūsų mokiniams skamba jau iš mokytojų, tėvų ir senelių lūpų, istorijos vadovėlių. Tad mokome juos branginti, vertinti, džiaugtis laisva Lietuva.
     Švenčiant  Lietuvos Nepriklausomybės dieną, mokyklos salė buvo sausakimša. Mokinių koncerto “Mes – Nepriklausomos Lietuvos vaikai” pasiklausyti ir pasižiūrėti susirinko visi mokiniai, mokytojai, mokyklos darbuotojai, tėvai. Pamatėme ir išgirdome labai įdomių trečiokų pasakojimų apie kelią į Laisvę, gražių pradinukų eilių Tėvynei, linksmų “Dainos studijos” dainų, tautinių (1 b), modernių ir pramoginių (Elzė ir Domas, 1d) šokių, aštuntokių Auksės ir Rusnės dainuojamosios poezijos eilių ir visą paradą solistų: baletą šoko Monika (2c), virtuoziškai pianinu džiazavo ketvirtokas Jokūbas, solo akordeonu grojo Povilas  (3a), smuiku – ketvirtokės Viktorija ir Gabrielė, fleita – antrokė Gytė, pianinu – Rūta (4a), vokalas – Beatričė (4b).
   Koncerto pradžioje progimnazijos bendruomenę sveikino Vilniaus miesto Tarybos narė, buvusi seimo narė Danutė Bekintienė, kuri džiaugėsi ir negailėjo gražių žodžių mokiniams ir Lietuvai. Mokyklos direktorė, istorikė Vilija Mozurienė prisiminė Sąjūdžio laikus, pirmąsias nedrąsias Trispalves,  Sąjūdžio spaudą. Renginio pabaigoje padėkojo ir įteikė padėkas ne tik šventinio koncerto dalyviams, bet ir Lietuvos Šimtmečiui skirtų konkursų “Lietuvos istorijos žinovas”, “Rašau Lietuvą”  laimėtojams bei parodų “Tarpukario Lietuvos leidiniai”, “Lietuvos architektūra” dalyviams.
Nepriklausomybės dienai skirtą mokinių koncertą organizavo ir mokinius ruošė mokytojai:
                                Lina Gubanovienė, muzikos mokytoja
                                Kristina Budrytė, 3 a klasės mokytoja
                                Alma Venslovaitė, 1 b klasės mokytoja
                                Kęstutis Andrijevskis, šokių mokytojas
Ačiū visiems dainininkams, muzikantams, skaitovams, šokėjams,  mokytojams, žiūrovams.
Su Kovo 11-ąja!
Jau istorija:  Sąjūdžio laikus menanti namie siūta Trispalvė, Sąjūdžio spauda.
1990 m. Kovo 11 d. Aktas
Lietuvos istorijos žinovas
   Lie­tu­vos is­to­ri­jos mo­ky­to­jų aso­cia­ci­ja (LIMA) ket­vir­tą­jį kartą pakvietė Lietuvos visuomenę dalyvauti n­acio­na­li­niame kon­kur­se „Lie­tu­vos is­to­ri­jos ži­no­vas“, kuris skir­tas Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čiui.  Konkursu siekiama prasmingai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, ugdyti nuostatą, kad kiekvienas turi gerai žinoti ir suprasti savo tautos istoriją, stiprinti tapatumo ir pasididžiavimo jausmą savo valstybe.
   Pirmą kartą šiame konkurse vasario 28 dieną dalyvavo ir dvidešimt septyni  “Spindulio” progimnazijos 5-8 klasių mokiniai.
 Historia est magistra vitae 
(istorija yra gyvenimo mokytoja) - taip I a. prieš Kristų istoriją apibūdino romėnų politikas, filosofas ir oratorius 
Markas Tulijus Ciceronas.
   Konkursas – ne iš lengvųjų, ypač  5-ųjų klasių mokiniams. Užduotims atlikti neužteko perskaitytų istorijos vadovėlių puslapių ar mokytojos pasakojimo, reikėjo prisiminti vieną kitą matytą istorinį filmą ar publicistinę laidą, pažinti savo miestą, jo gatves ir pastatus, domėtis dabartinės  Lietuvos istorijos slėpiniais. 
                 I-jame konkurso “Lietuvos istorijos žinovas” etape daugiausia taškų surinko ir
                             I vietą užėmė  Ieva Kairytė (6 a klasė) ir Danielius Matulevičius (8 a klasė)
                             II vieta atiteko  Dovilei Povilaikaitei (5 b klasė)
                             III vieta – Aistei Liukomavičiūtei (6 a klasė)
   Konkursą mokykloje organizavo istorijos mokytojos Vilija Mozurienė ir Neringa Vaitiekūnienė. 
   Linkiu, kad  kiekvienas galėtumėte pasakyti “Historia est magistra vitae”, o tam reikia lyg ir nedaug – skaityti knygas, domėtis, vertinti, mąstyti ir … mylėti Tėvynę.
Šventinė eisena „Lietuvos valstybės keliu“
Susirinkome Vasario 16-ąją, 10 valandą į Vilniaus Katedros aikštę su trispalvėmis ir savo mokyklų
vėliavomis, su būgnais ir kitais mušamaisiais – kad eiti būtų smagu.
Iš senosios Lietuvos valstybės centro – iš Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros,
kurioje ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras – ėjome kartu pro Signatarų namus,
Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, Aušros Vartus į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo,
prie už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapų.
Ėjome keliu, jungiančiu mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais.