Šventinė eisena „Lietuvos valstybės keliu“
Susirinkome Vasario 16-ąją, 10 valandą į Vilniaus Katedros aikštę su trispalvėmis ir savo mokyklų
vėliavomis, su būgnais ir kitais mušamaisiais – kad eiti būtų smagu.
Iš senosios Lietuvos valstybės centro – iš Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros,
kurioje ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras – ėjome kartu pro Signatarų namus,
Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, Aušros Vartus į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo,
prie už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapų.
Ėjome keliu, jungiančiu mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais.
Šimtmečio diena mokykloje
     Tapome istorijos liudininkais. Mūsų būsimiems vaikams ir vaikaičiams apie modernios  Lietuvos valstybingumo Šimtmetį liks tik mūsų prisiminimai, nuotraukos, video medžiaga, straipsniai, įrašai feisbukuose ar instagramuose. Ir su pasididžiavimu girsimės, kad šventėme Šimtmetį, kėlėme vėliavas, piešėme Laisvę, vaidinome mokyklos teatriukyje ar sakėme rimtas kalbas.
      Kaip šią dieną prisimins mūsų mokyklos vaikai? Valstybinės šventės “Spindulio” progimnazijoje  visuomet rimtas įvykis – ar tai būtų Kovo 11-oji, ar Sausio 13-oji, ar Vasario 16 -oji. Šiemet ji ypatingesnė. Juk 100 metų pasitaiko kartą gyvenime. Tad programa, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui paminėti, buvo išties netrumpa. 
      Dvi dienas vyko integruotos dalykų ir tarpukario istorijos pamokos “Šimtametė Lietuva pamokose”, kur mažieji mokėsi rašyti plunksnakočiais (oi, kaip nelengva buvo jį taisyklingai laikyti rankose ir dar rašalo indelyje plunksną mirkyti), vyresnieji bandė skaičiuoti mediniais (senoviškais) skaitliukais, kurių kai kas net nebuvo matęs, ką jau kalbėti, kad negali pasinaudoti įprastu skaičiuotuvu ar išmaniuoju telefonu, anglų kalbos pamokose mokiniai vertė Nepriklausomybės aktą ir kitus svarbius Lietuvos Tarybos pranešimus į anglų kalbą, kūno kultūros pamokose susidomėję žiūrėjo ir aptarinėjo tarpukario Lietuvos krepšininkų pergales ir aprangą(!), per geografiją  nagrinėjo  “Apelsinų kontrabandos” detektyvą, o kur dar daugybė YouTube paskelbtos įdomios istorinės medžiagos, kurią mokytojai naudojo pamokose…
      Mažieji priešmokyklinukai, sukvietę kaimyninių darželių vaikus, surengė įspūdingą Lietuvos architektūros kūrybinių darbų parodą (Trakų, Gedimino pilies, Katedros,  šv. Onos bažnyčios su vitražiniais langais  ir kiti maketai). Mokykloje vyko ir daugiau  parodų, skirtų Šimtmečiui: 7-8 klasių berniukai paruošė  stogastulpių parodą, nemažai mokinių darbų eksponuojama dailės parodose, vyko dailyraščio konkurso “Rašau Lietuvai” gražiausio rašto paroda. Mokytojų kambarys taip pat virto ekspozicijų sale, kurioje visi norintys  gali susipažinti su tarpukario Lietuvos leidiniais (ačiū Tėveliams, atnešusiems  senuosius leidinius parodai), senaisiais litais  bei  Vilniaus medaliais, kuriuos mokyklai padovanojo keramikė O. Petkevičiūtė. Mokyklos erdvėse (Spindulio aikštėse ir gatvėse) pakabinti Lietuvos miestų herbai, tad vaikai nemokamai :) gali pakeliauti po Lietuvą ir susipažinti su mūsų miestais ir miesteliais.
      O vainikavo  šventinę programą du dideli renginiai: akcija “Apjuosk mokyklą Trispalve”, kai pradinukai net skaičių “pametė”, kiek trispalvių kaspinų surišo ant mokyklos tvoros (gal jau galėtume pretenduoti  ir į Gineso rekordų knygą) bei iškilmingas  minėjimas mokyklos Aktų salėje “Vienos dienos kelionė į tarpukario Lietuvą” – 5-8 klasių mokiniai  tapo Nepriklausomybės akto signatarais.
       Finaliniam renginiui Aktų salėje ruoštasi labai atsakingai. Norėjome pristatyti Vasario 16-osios signatarus, juk ne paslaptis, kad ne visi juos ir žinojo, gilinomės į šių žmonių gyvenimo ir istorijos vingius, siekėme parodyti Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo svarbą ir rimtumą. Aštuntokams teko ir su fotoaparatu po Vilnių pavaikštinėti, įamžinti  su Nepriklausomybe  susijusias vietas. 
      XX a. pradžioje, karo audrų sūkuryje, kai kariavo ir griuvo didžiosios imperijos, 20 -čiai vyrų nedideliame žemės lopinėlyje prie Baltijos jūros paskelbti Lietuvos Nepriklausomybę buvo didelis iššūkis. Juk savarankišką valstybę tuomet  atkūrėme beveik po 500 metų, po Vytauto Didžiojo Lietuvos. 
    Ne mažesnis iššūkis buvo ir mūsų penktokams – septintokams pasiskelbti Lietuvos Taryba ir suvaidinti signatarus. Ir drąsai galima sakyti – pavyko. Visi 20 vaikinų labai rimtai studijavo signatarų biografijas, mokėsi raiškiai kalbėti (ne vieną valandą teko dėstyti jiems retorikos pamokas :), reikėjo ir tokia smulkmena, kaip kostiumai, pasirūpinti. Tačiau visas repeticijų “kančias”, manau, atpirko suvokimas, kad tai, ką darome yra labai svarbu. Ir pilna salė susidomėjusių mokinių  klausėsi. Puikiai renginį vedė aštuntokai Auksė ir Danielius, žavėjo Beatričės balsas ir daina, Lauros kanklės ir Lauryno akordeono garsai. 
       Jonui Basanavičiui (Šarūnui Povilaikai) perskaičius Nepriklausomybės aktą ir  visiems  kartu sugiedojus  Lietuvos himną, pradėjome švęsti Laisvę drauge su Karoliniškių muzikos mokyklos  pučiamųjų instrumentų orkestru. Dūdos maršus grojo, žiūrovus nuo kėdžių kilnojo.
Ačiū visiems renginio dalyviams, žiūrovams, muzikantams. 
Prasidėjo antrasis šimtmetis.
Vasario 16-osios eisena
Dėkojame visiems, dalyvavusiems šioje tradicinėje eisenoje ankstesniais metais. 
Nuoširdžiai kviečiame visus į šių metų šventinę eiseną „Lietuvos valstybės keliu“.
Susirinkime Vasario 16-ąją, 10 valandą į Vilniaus Katedros aikštę su trispalvėmis ir savo mokyklų vėliavomis, su būgnais ir kitais mušamaisiais – kad eiti būtų smagu. 
Iš senosios Lietuvos valstybės centro – iš Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros, kurioje ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras – 
eisime kartu pro Signatarų namus, Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, Aušros Vartus į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo, prie už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapų. 
Eisime keliu, jungiančiu mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais. 
Iš anksto galite susipažinti su mūsų eisenos maršrutu – 
su šešiolika svarbių Lietuvos valstybės istorijos vietų, kurias šių metų kelyje aplankysime .(,,prisegtuke”).
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su 
lituanistų sambūriu ir 
Lietuvos istorijos mokytojų asociacija 
kviečia Vilniaus ir Lietuvos mokyklų bendruomenes 
paminėti Vasario 16-ąją ir mūsų Valstybės atkūrimo šimtmetį 
šventine jaunimo eisena.
Ekskursija į Lietuvos centrinį valstybės archyvą
Artėjantis istorinis valstybės Šimtmetis jau
kaip reikiant įsisuko į mūsų dienotvarkę.
Ruošiami scenarijai, atrenkami aktoriai,
repetuojamos dainos, dalinami vaidmenys,
domimasi tarpukario Lietuvos istorija.
Pirmąją tikrai žiemišką dieną, sausio 15-ąją,
grupelė 5-8 klasių mokinių, istorijos mokytojos
V. Mozurienė, N.Vaitiekūnienė nuvyko į Lietuvos
centrinį valstybės archyvą iš arčiau susipažinti su
Vasario 16-osios akto signatarų dokumentais, jų
gyvenimo istorijomis, pamatyti retas, archyvines
tarpukario Lietuvos politinio gyvenimo
nuotraukas. Mokiniai apžiūrėjo nuotraukų, spaudos leidinių parodą, buvo supažindinti su archyvo
veikla, dokumentų restauravimo skyriumi, kur kiekvieną seną, suglamžytą, suplyšusį, sulipusį ar
kitaip “sužeistą” dokumentą “pagydo”. Tai begalinio kruopštumo, kantrybės ir atidumo
reikalaujantis darbas.
Mūsų mokiniai pirmieji turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos centrinio valstybės archyvo
parengta edukacine pamoka “Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai”. Ši pamoka, tikiuosi, ne
vienam mokiniui leis pasijausti tvirčiau istorijos pamokose, padės ruoštis Vasario 16-osios šventei
mokykloje.
„ Atmintis gyva, nes liudija“
     Sausio 12-os rytą  “Spindulio” progimnazijos 2c klasės mokiniai įžiebė vienybės žvakutes Laisvės gynėjų dienos aukoms atminti. Degančios liepsnelės priminė šios istorinės dienos svarbą. Po pamokų apsilankėme prie Televizijos bokšto ir pagerbėm žuvusiųjų atminimą tylos minute.
Diena su prezidentu
   3 C klasės mokiniai su mokytoja Gerda vyko į Valstybės pažinimo centrą. Centre dalyvavo edukacinėje veikloje „Diena su prezidentu“. 
  Lengvai, įtraukiančiai ir įdomiai. Atlikdami žaismingas užduotis, mokiniai prisiminė kiekvienam svarbius Lietuvos istorijos įvykius ir tyrinėjo Lietuvos Prezidentų darbą. Kodėl Lietuvai vadovauja būtent Prezidentas? Ką jis veikia darbo dienomis ir kuo užsiima laisvalaikiu? Kokias dovanas Lietuvai yra padovanoję kitų šalių atstovai ir kodėl priimta jomis keistis? Atsakymų į šiuos klausimus mokiniai ieškojo remdamiesi tiek ekspozicijos informacija, tiek asmenine patirtimi.
   Iš pradžių vaikai klausėsi Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo žodžių, po to dalyvavo diskusijoje, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti šalies 
valdovas. Mokiniai išsakė itin reikšmingas ir svarbias savybes, tokias, kaip mylintis savo šalį, patriotiškas, drąsus, atsakingas, laimingas, besišypsantis, išmanantis politiką ir dar daug kitų. Gera girdėti vaikų išsakomą pagarbą ir meilę savo šaliai. Galima tikėti, kad auga tikra patriotų karta. Po diskusijos vaikai komandomis atliko interaktyvias užduotis, turėjo galimybę naudotis plančetiniais kompiuteriais. Šių laikų vaikų įtraukimui į mokymąsi, motyvavimui tikrai daug įtakos turi naujosios technologijos. Užduotis vaikai atliko smalsiai, gana greitai. Po to įtvirtindami žinias apibendrino surinktą informaciją. 
   Popietė išvykoje praėjo prasmingai ir įdomiai. Į mokyklą visi grįžo kupini naujų žinių ir patriotiškumo. 3 C klasė visiems linki gerbti ir mylėti savo tėvynę – Lietuvą!
Pilietiškumo ugdymas Valstybės pažinimo centre
Saulėtą rugsėjo 29 dienos popietę 7a klasės mokiniai  lankėsi Valstybės pažinimo centre, kuris įsikūręs Prezidento rūmų ansamblyje. Norėdami patekti į edukacinę pamoką, pirmiausia turėjome sėkmingai praeiti dokumentų ir metalo detektoriaus patikrą. Visiems buvo padalinti planšetiniai kompiuteriai, kuriais skenavome specialius kodus ir galėjome pamatyti po jais užšifruotą informaciją. 
Septintokai dalyvavo edukacinėje pamokoje „Aš pilietis“.  Po susipažinimo žaidimo mokiniai su mokytojomis buvo suskirstyti į keturias grupes.  Grupės rungėsi įvairiose rungtyse, susijusiose su valstybe, pilietiškumu, teisėmis ir pareigomis. Duotame lape reikėjo išbraukyti žodžius, susijusius su valstybe. Vienai grupei pavyko surasti visus dešimt paslėptų žodžių! Išsirinkus penkis žodžius reikėjo juos paaiškinti ir su jais sukurti gyvenimišką situaciją. Kitoje užduotyje naudodami planšetinius kompiuterius išsiaiškinome, kas yra pilietiškumas ir kas yra pilietybė.  Vėliau pagal pateiktas situacijas buvo išsiaiškinta, kas yra teisės, o kas yra pareigos. Po trijų pademonstruotų filmukų reikėjo apibūdinti matytą siužetą, paaiškinti situaciją ir piliečio teises bei pareigas, galiojančias vienoje ar kitoje situacijoje. Pamokos pabaigoje septintokai buvo pakviesti apžiūrėti mūsų valstybės prezidentų dovanas, kurias jie gauna iš kitų valstybių įvairių susitikimų ar vizitų metu. 
 Mokiniai atliko užduotis, susipažino su pilietiškumu, teisėmis ir pareigomis. Tai buvo prasmingas mokymosi procesas kitoje aplinkoje, kuris skatino mąstyti ir papildyti žinias įgytas mokykloje.
2a klasė lankėsi Valstybės pažinimo centre
2a klasė lankėsi moderniausiame Lietuvoje muziejuje – Valstybės pažinimo centre, įsikūrusiame
Prezidentūros kieme. Vos atvykę ir praėję apsaugos postą gavome kiekvienas po planšetinį
kompiuterį.
Atvykusius mus interaktyviai sveikino pati Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vėliau susiskirstėme į 5 komandas ir gavome užduotis “Diena su Prezidentu”. Mums reikėjo
remiantis tiek ekspozicijos informacija, ties asmenine patirtimi atsakyti į pateiktus klausimus.
Nukeliavome į pirmą salę, kurioje susipažinome su prezidento institucija, Prezidentūros rūmų
istorija. Atlikdami žaismingas užduotis, prisiminėme kiekvienam svarbius Lietuvos istorijos įvykius ir
tyrinėjome Lietuvos Prezidentų darbą. Ką darbo dienomis veikia ir kuo laisvalaikiu užsiima
prezidentai? Už kokius nuopelnus kiekvienas mūsų gali pasipuošti Prezidento įteikiamu ordinu?
Planšetėse radome ne tik eksponatų aprašymus, bet vaizdo bei garso medžiagą, žaidimus,
papildytos realybės principu sukurtą informaciją. Radome informacijos apie visus nuo 1990 m. prie
valstybės vairo stojusius žmones – Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį, prezidentus
Algirdą Brazauską, Valdą Adamkų, Rolandą Paksą ir Dalią Grybauskaitę. Nuskaičius kodus
pamatėme ir prezidentų laisvalaikio pomėgius – V. Landsbergio – šachmatai, R. Pakso – aplink
pasaulį skriejantis lėktuvėlis, A.M. Brazausko – stumbras, o D. Grybauskaitės – juodasis diržas.
Antroje salėje gavome kitą užduotį – sukurti savo herbą. Heraldikos taisykles perskaitę, rinkomės
miestų ir miestelių herbų detales ir komponavome savo herbus. Dar Lietuvos žemėlapyje žaidėme
„laivų mūšį“. Didžiuliame žemėlapyje ieškojome savo mokyklos.
Sugrįžti į Valstybės pažinimo centrą norisi vos užvėrus jo duris, nes labai įsitraukėme į užduotis ir
buvo įdomu, todėl manau ten apsilankysime dar ne kartą.
“Spindulyje” griaudėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas
   Balandžio 6 d. mokykloje vyko galingas Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo koncertas (vadovas – kapitonas Ričardas Čiupkovas). 
   Kolektyvas savo kūrybos kelią pradėjo 1991-aisiais kaip pirmasis karinis pučiamųjų instrumentų orkestras, susikūręs Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Jau po metų jis atstovavo šalies kariuomenei tarptautiniame karinių orkestrų festivalyje Prancūzijoje. 2008-aisiais tapo KASP bigbendu.
   Kolektyvas vienija beveik tris dešimtis profesionalių muzikantų, kurių dauguma – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vilniaus konservatorijos absolventai. Todėl orkestras meistriškai atlieka pačią įvairiausią muziką – nuo maršų ir džiazo standartų iki populiarių lietuviškų melodijų aranžuočių.
   KASP virtuozai buvo labai laukiami mūsų mokykloje. Visa mokykla susirinko į jų koncertą. Po pirmo kūrinio orkestro vadovas pristatė kokiais instrumentais yra grojama orkestre. O prasidėjus antram kūriniui salėje beveik nebeliko sėdinčių, visų kojos pačios kilnojosi, rankos iškeltos į viršų pačios plojo į taktą. Visi tiesiog pašėlo! Dainavome kartu su džiazo vokalistu Jurgiu Brūzga ir šokome pagal smagias ir uždegančias karinio bigbendo atliekamas melodijas. Ilgai nepaleidome jų, net kantriai laukėme autografų! 
Dėkojame KASP bigbendui, kad minint Lietuvos įstojimo į NATO metines surengė mums nepakartojamą koncertą.    
Mokinių koncertas Kovo 11-ajai
Ačiū visiems vaikams šokusiems, grojusiems, dainavusiems “Spindulio”progimnazijai ir Lietuvai!
Ačiū juos ruošusiems mokytojams!
Su Kovo 11-ąja!
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės koncerte  dalyvavo:
1. Beatričė Parnarauskaitė, 3b kl. (vokalas).  Daina „Pro vaikystės langą“,  žodžiai A. Karosaitės.
2. Fausta Subačiūtė, 1b kl. (pianinas). I.Filipenko „Viščiukai“.
3. Akvilė Mačiulytė ir Rūta Vaitiekūnaitė, 3a kl. (fortepijoninis ansamblis). Lietuviškas valsas.
4. Rūta Vaitiekūnaitė, 3a kl.(pianinas). P.Čaikovskis ”Polka“.
5. Gabrielė Venclovaitė ir Viktorija Michnevič, 3a ir 3b kl. Maršas “Nedielios rytelį”.
6. Saulė Rimkutė, 4a kl. (pianinas).  I.Brill „Užsispyręs ožiukas“.
7. Paulius Valantinas, 4a kl. (pianinas).  J.Kern „Bliuzas“.
8. Laurynas Vanagas,  5b kl. (akordeonas).  A.Willscher „Rokas“.
9. Ugnė Rimkutė, 6a kl. (pianinas). I.Bastjien „Svinguojantis tigras“.
10. Laura Drazdauskaitė, 7a kl. (kanklės). K.Černis Etiudas As-dur.
11. 3 – 4 kl. vokalinis ansamblis.  Daina „Nupiešiu Lietuvą“. Mokytoja Živilė Girdžiūtė.
12. Smiltė-Jorūnė Rečiugaitė, 3a kl. B.Dvarionas „Valsas“.
13. Rūta Vaitiekūnaitė, 3a kl. ir muzikos mokytoja Živilė Girdžiūtė (fortepioninis duetas). E.Zaharov „Ten prie upės“.
14. 2b kl. mokinių ansamblis. Daina “Gimtinė”. Mokytoja Raimonda Petkūnienė.
15. PM grupių vaikų šokis “Gransveras”. Mokytoja Alma Venclovaitė.
16. Laurita Petrikaitė, 8a kl. Eilėraštis “Noriu gyventi čia”.
17. Tautinių šokių būrelio mokiniai. Mokytoja Erika Pašakinskienė.
18. 5a kl. mokinių literatūrinė kompozicija. Mokytoja Aušra Krukonienė.