Dviračių žygis su klase
     Atvažiavus prie žibučių kupino kalno teko į jį įlipti. Žinoma, dalis mokinių liko kalno papėdėje kol kiti grožėjosi nuostabiu vaizdu į ežerą bei jame plaukiojančią gulbę. Grįžusieji turėjo apsikeisti vietomis – taip dviračiai neliko be priežiūros. Šiuo metu Pilaitės piliakalniu vadinama kalva, apaugusi medžiais ir krūmais, gana nuolaidžiais (nuo 6 m iki 10–13 m aukščio) šlaitais. Jos aikštelė – stačiakampio formos. Buvome ir prie vėjo malūno. Pasirodo, šį malūną su viso kaimo pagalba Šakių rajone už Amerikoje uždirbtus pinigus 1923 m. pasistatydino Petras Žasetis. Malūnas, iš pradžių vėjo pagalba, vėliau – elektros, malė iki pat 1990 m. Atkūrus nepriklausomybę ir jį grąžinus savininko palikuoniams, malūnas pervežtas į Pilaitę ir rekonstruotas. Iš kitų vėjo malūnų šis išsiskiria mediniu pagrindo paviršiumi. 
 Atsikvėpę pradėjome važiuoti link Salotės ežero, kur buvome sutarę papietauti. Po duobėto kelio visi atsipūtė prie šilto laužo, žinoma, skanaudami keptus zefyrus bei dešreles. Kai kas pavalgęs ėjo į žaidimų aikštelę, kai kas stebėjo dvi pavasariu besidžiaugiančias gulbes ežere, dar keli vaikai, išsiilgę gamtos, lipo į medį. 
      Šis dviračių žygis su klase buvo pirmas, bet tikrai ne paskutinis. Puikiai praleidome laiką.
                                                                                                                   5A klasės mokinė Kamilė Siliūtė      
Prieš mokinių atostogas, mūsų klasės auklėtoja Lina Mažukėlė pasiūlė vykti į dviračių žygį. 
Šio žygio labai laukėme ir 2018 metų balandžio 13 dieną 5a klasės mokiniai, klasės auklėtoja, buvęs jos auklėtinis, gimnazistas Edvinas ir vieno klasioko mama aptarę žygio strategiją, sėdo ant dviračių ir nuvažiavo link Pilaitės piliakalnio. 
Integruota vokiečių – rusų kalbos pamoka
2018-04-19 vyko integruota rusų-vokiečių kalbų pamoka
“Liaudies pasakos”. Pamoka vyko 6A klasėje. Ją vedė
rusų kalbos mokytoja Nina Dineikienė bei vokiečių kalbos
mokytoja Vanda Gustainienė.
Pamokos pradžioje vokiečių bei rusų kalbų grupių vaikai
skaičiavo tomis kalbomis, minėjo spalvų pavadinimus,
mėnesių pavadinimuose ieškojo panašumų. Mokiniai
dirbo aktyviai ir noriai.
Rusų kalbos mokinės Laura Kavoliukaitė, Viktorija
Kudriašova, Neringa Miusovaitė pristatė rusų liaudies
pasakas “Vištytė” bei “Ropė”. Vėliau visi mokiniai atliko užduotis pagal šias pasakas žaidimo forma.
Pabaigoje vokiečių kalbos grupės mokiniai bei jų mokytoja Vanda Gustainienė parodė vaidinimą
pagal brolių Grimų pasaką “Raudonkepuraitė”.
Pamokos pabaigoje mokiniai užpildė vertinimo lenteles.
Pamoka buvo įdomi, joje atsiskleidė mokinių aktyvumas, žingeidumas bei kūrybiškumas.
Kuris augintinis geriau – žiurkėnas ar žiurkė?
Džiungarijos žiurkėnas
        Baltosios žiurkės
             
  3B klasėje mokiniai džiaugėsi Arono Antanaičio į mokyklą atsineštais augintiniais. Aronas supažindino su Džiungarijos žiurkėnu ir Baltosiomis žiurkėmis. Visus šiuos gyvūnus Aronas su broliai augina savo namuose. 
  Aronas savo augintinius pristatė ir tą dieną “Spindulio” progimnazijoje besilankantiems darželių auklėtiniams. Kviečiame susipažinti su mielais augintiniais. 
Šie žiurkėnai yra nedideli, tačiau, skirtingai nuo
daugumos mažųjų žiurkėnų, jie pakankamai jaukūs,
neirzlūs, nesikandžioja, prisiriša prie žmogaus, tai pakankamai populiarus
augintinis. Tiesa, tai labai aktyvūs graužikai, kurie linkę pabėgti, tad rankose
juos laikyti reikėtų labai atsargiai. Šių graužikų kailiukas yra tamsaus smėlio
spalvos, pilvukas – šviesesnis, o nuolat gyvenant vėsiuose namuose jie gali
truputį pašviesėti. Džiungarijos žiurkėnai gyvena apie 2-3 metus.
Žiurkės turi gerai išvystytą uoslę
ir klausą, tačiau rega yra prasta,
neskiria spalvų. Akys yra kaukolės šonuose, todėl žiurkės
turi platų akiplotį, tačiau panoraminio vaizdo vis dėlto
nemato. Jos turi gerai apibrėžtą paros ritmą, aktyvios būna tamsoje ir miega
bei ilsisi tik šviesiu paros metu. Maitinasi naktį, o maisto įsisavinimas vyksta
anksti ryte. Šio paros ritmo pritaikymas laboratorinėms žiurkėms leidžia
lengvai jas prijaukinti.
Kurį auginti įdomiau? Galbūt ir jūs tokio norėtumėt savo namuose? Mūsų
klasė nusprendė, kad dauguma vaikų norėtų žiurkėno.
Pavasarinis sodinimas
  Kaip patikrinti sėklų daigumą?
  1. Pasėti dalį ir paskaičiuoti, koks procentas sudygo. Pasėkite šiek tiek anksčiau, nei derėtų, kad sėkloms esant nedaigioms laiku spėtumėte įsigyti kitas. 
   2. Užmerkus vandenyje palaukti, kurios nuskęs, kurios išplauks. Išplaukę-nedaigios. 
    Sėklų sėkite šiek tiek daugiau negu reikės daigų, nes dalis jų gali nesudygti ar netikti sodinti. Vienam kvadratiniam metrui užsėti reikia 1-1,5 g pomidorų, 3-5 g kopūstų, agurkų, paprikų, 12-15 g porų, svogūnų, 2-3 g gūžinių salotų, 1-2 g salierų sėklų. Jeigu norite gauti labai ankstyvą derlių, berkite 2-3, o pomidorų – 4-5 kartus daugiau sėklų, nes daigus reiks pikuoti. 
      Tinkamiausia oro temperatūra sėkloms sudygti 18-25° C. Kad sudygę daigai neištįstų, labai svarbu 4-7 dieną sumažinti temperatūrą. 
   Daigai geriau auga drėgnoje aplinkoje. Drėgno aplinkos oro nepakeičia gausus laistymas. Laistydami drėkiname tik šaknis, o iš aplinkos drėgmę augalai siurbia lapų ląstelėmis. Paprasčiausias būdas – apipurkšti augalus vandeniu. 
 Saulutei šildant žemę vis labiau ,,Spindulio” progimnazijos trečiokai kartu su mokytoja Raimonda pradėjo ruoštis ilgalaikiam projektui ,,Žalioji palangė”. Prieš pradedant darbą reikėjo išanalizuoti kada ir ką sėti. Trečiokai surinko labai daug informacijos, kuria nori pasidalinti su jumis. 
  Taigi, pasinaudoję šia mūsų surinkta informacija išsiauginsite daug daigelių. Pas mus klasėje ant palangės jau auga pomidorai, paprikos, žemuogės, porai, rabarbarai,  serenčiai, saulėgrąžos ir t.t. Laukiame šiltesnių orų ir visus daigelius pernešime į mokyklos daržą. Prisijunkite prie mūsų projekto ir jūs. Kartu sodinti ir auginti labai smagu.
Kada susidaro šešėlis?
Pirmokai, skaitydami knygeles, susidomėjo, kada susidaro šešėlis?
Šešėlis – sritis, į kurią šviesos spinduliai nepatenka dėl jų kelyje esančios kliūties. Pagal šešėlį
galima matuoti laiką. Žemei sukantis apie savo ašį, Saulės apšviestų daiktų metami šešėliai juda,
keičiasi jų ilgis. Tai buvo pastebėta prieš tūkstančius metų ir panaudota laikui matuoti.
Žaisdami kieme, vaikai pastebėjo, jog atsistojus taip, kad saulė būtų už nugaros, ant tako
atsiranda šešėlis. Pasikvietę į pagalbą tėvelius ar draugus, nufotografavo savo šešėlius.
Smagu buvo spėlioti, kieno šešėlis yra nuotraukoje?
Pertraukos lauke: JĖGA!!!
Aronas:  Man patinka, kad galiu pertraukos metu bėgioti lauke.
Danielis: Man patinka žaisti gaudynių pertraukos metu. Kieme daug smagiau žaisti.
Einoras: Pertraukos lauke yra jėga.
Guoda: Man patinka pasivaikščioti kieme.
Ugnė:  Man labai patiko braidyti sniege.
   Paskutinės žiemos dienomis gausiai snigo, bet švietė saulė. Tad ilgųjų pertraukų metu 3B klasės mokiniai spėjo pažaisti,  pastatyti sniego senį. Gaila, kad paskutinį šiais metasi, bet  ateina pavasaris, taigi žaisti lauke bus dar linksmiau…. Prisijunkite ir jūs! Žaiskime kartu!
 3B klasės mokinių laikas mokykloje labai pasikeitė, kai mokykla buvo aptverta tvora. Mūsų klasės vaikai labai mėgsta bėgioti, žaisti judriuosius žaidimus, išdykauti. Kai mokyklos teritoriją apjuosė tvora mokytoja vis dažniau ilgųjų pertraukų metu veda į lauką pažaisti, kvėpuoti grynu oru, organizuoja judriuosius žaidimus. 
Draugiškos pirmokų varžybos
Vasario 19 d. mokyklos sporto salėje vyko pirmokų estafečių draugiškos varžybos, kurias
organizavo pirmų klasių mokytojos.
Kūno kultūros pamokose pirmokai noriai treniravosi, todėl nekantriai laukė varžybų. Mokiniai
varžėsi penkiose rungtyse. Jaunieji sportininkai turėjo pernešti teniso kamuoliukus iš lanko į lanką,
turėjo pralįsti pro lankus, išbandė jėgas ,,bulvių sodinimo” rungtyje, šokinėjo per šokdynę, varžybos
baigėsi greičio estafete. Sirgaliai, pasigaminę plakatus, aistringai palaikė savo klasių komandas,
kurios buvo puikiai pasiruošusios, bet greičiausi ir vikriausi buvo 1A klasės mokiniai, iš penkių
rungčių laimėję keturias. Varžybos baigėsi draugiškais tarpusavio rankų paspaudimais. Visi dalyviai
buvo apdovanoti padėkomis, o nugalėjusios klasės komanda- diplomu.
Linkime mokiniams sėkmės varžybose kitais metais.
4b klasės mokiniai lankėsi Pinigų muziejuje
  Lietuviški ilgieji
Vaikai susipažino su pinigų istorija,
sužinojo , kad senovėje, kai pinigų dar
nebuvo, žmonės mainydavosi įvairiais
daiktais: kailiais, druska, kriauklėmis,
gintarais, galvijais…
Mokinius nustebino ypač dideli – net už
žmogų didesni – nepatogūs pinigai.
Pasirodo, kad monetos ir banknotai
atsirado Kinijoje. Vaikai susipažino su
įvairių šalių pinigais, kas ant jų pavaizduota. Pamatė ir
pirmuosius lietuviškus pinigus, kurie vadinosi lietuviški ilgieji.
O kaip gaminami pinigai? Nuo seno monetos yra kalamos.
Tai išbandė ir ketvirtokai – patys nusikalė suvenyrinę monetos
plokštelę.
Mokiniai, atidžiai klausydamiesi pasakojimo, turėjo galimybę
ir užsidirbti ,,pinigų”, jei teisingai atsakai į klausimą – ,,
užsidirbi pinigėlį“. Susirinktus ,,pinigėlius” mažieji verslininkai
galėjo protingai investuoti – išvykos pabaigoje įsigyti Pinigų
muziejaus prekių.
Smagu pasijusti turtingu – tiek žiniomis, tiek ,,pinigėliais”!
Bendradarbiaujame su Lietuvos Kinologų draugija
     Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras jau trečius metus tęsia respublikinį konkursą „Svajonių šuniukas“. Vaikai kūrė patį svajonių šuniuką, dar po metų – antkaklį svajonių šuniukui, o šių metų tema – dubenėlis.
         3B klasės mokiniai kartus su mokytoja Raimonda trečius metus iš eilės dalyvavo respublikiniame vaikų kūrybos konkurse „Dubenėlis svajonių šuniukui“, kuriuo skatinama meilė gyvūnams, rūpestis ir globa, puoselėjamas vaikų kūrybiškumas. 
         Šuniukams reikia mūsų meilės. Reikia linksmų žaidimų ir proto mankštos. Lygiai taip pat jiems reikia šviežio vandens, tinkamo ėdalo ir savo dubenėlio. Mokiniai pagamino gigantišką “BARTO” dubenėlį.
    Kodėl svarbu augintinius šerti tinkamai ir kokios yra atsakingo šeimininko pareigos? Mokiniai su mokytoja aptarė, kodėl gyvūnams reikia vandens, maisto ir mūsų rūpesčio bei globos.
    Už vaikų kūrybiškumą, meilę ir pagarbą gyvūnams gavome padėką.
Mokomės vieni iš kitų
    Kuriame aplinką, kurioje galėtume atsiskleisti, jaustis gerbiami ir įvertinti. Labai svarbu, kad mokymasis teiktų džiaugsmą, skatintų mokymosi motyvaciją, kad ugdymas remtųsi partneryste. 
    Vien mokymo(si), ugdymo(si) ir lavinimo(si) neužtenka, mokiniams svarbu savo gebėjimus ir žinias panaudoti praktiškai. 
     Ruošdamiesi konferencijai “Mano mažasis pasaulis” 2a klasės mokiniai Gytė, Ignas ir Vakaris tapo mokytojais. Mokiniai pristatė savo pasigamintus origami lankstinius ir šio meno paslapčių mokė  klasės draugus. 
        Džiugu, kad mokiniai noriai dalyvauja mokyklos, klasės gyvenime, bendradarbiauja, stengiasi padėti vieni kitiems ir parodyti, ką moka.