Respublikinė priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybinių darbų paroda „Namai ten, kur gyveni“
Kiekvienas žmogus savo namais vadina vietą, kuri
artimiausia jo širdžiai. Toje vietoje jis atranda gražiausių
kampelių.
Šiemet mūsų mokykloje vyko respublikinė priešmokyklinio
amžiaus vaikų kūrybinių darbų paroda „Namai ten, kur
gyveni“. Parodos tikslas – įkvėpti vaikus domėtis gimtojo
kaimo, miestelio, miesto istorija, lankytinomis vietomis,
ugdyti pilietiškumą, patriotiškumą, mokytojus raginti
ugdymo procese išsamiau supažindinti vaikus su gimto
krašto istorija, gamta, suteikti žinių apie lankytinas vietas.
Džiaugiamės, kad paroda sulaukėme gausaus būrio dalyvių iš visos Lietuvos. Parodoje dalyvavo 40
ugdymo įstaigų ir 176 ugdytinių. Parodai pristatytuose darbeliuose galima pastebėti, kad kiekvienas
mažas kūrėjas tikrai pažįsta tą vietą, kurią vadina namais ir puikiai sugeba pavaizduoti ją savo
piešinyje. Mes, sostinės gyventojai, atradome nemažai vietų, apie kurias net neteko girdėti ir
stengsimės jas aplankyti, paroda padėjo geriau pažinti mūsų gimtąjį kraštą – mūsų Lietuvą.
Džiugina, kad paroda sudomino ne tik mažuosius, bet ir jų tėvelius bei mokytojus, suartino,
sustiprino santykius tarp vaikų ir tėvų, tarp grupės draugų.
Parodą aplankė ir mūsų artimiausi kaimynai – Vilniaus l/d „ Medynėlis“ priešmokyklinės grupės
vaikai ir auklėtojos. Vaikams įspūdį paliko ne tik paroda, bet ir apsilankymas mokykloje.
Parodą apibendrino “Spindulio” progimnazijos dailės mokytoja metodininkė Rima Vaitkevičiūtė:
„Apžiūrinėjant darbus jaučiu didžiulį šviesos, meilės, energijos srautą. Įvairių technikų pagalba,
drąsiomis linijomis ir potėpiais, mažieji kūrėjai mums transliuoja žinią, kad namai, tai jų gimtinė ir
jos miestai, kurie yra patys geriausi, gražiausi ir įdomiausi. Piešinys tai nėra tik vaizdas, tai emocija,
virtusi vaizdu.“
Dar kartą nuoširdžiai dėkojame visiems parodos dalyviams ir pedagogams.
Dirbant pedagogo darbą svarbu turėti palaikymą ir galimybę realizuoti savo idėjas, už tai esame
dėkingi mūsų mokyklos direktorei ir visai administracijai.
Paroda mokykloje veiks iki kovo 11 dienos.
Fotogalerijoje -akimirkos iš parodos.
Pažintis su Saulės sistema
„Naktį, išėjus į lauką ar atitraukus užuolaidas ir pažvelgus pro langą  galima pamatyti Mėnulį. Mėnulis kabo aukštai danguje, apsuptas pulko žvaigždžių ir šelmiškai šypsosi, skleisdamas malonią sidabrinę šviesą. Jis džiugina kiekvieną, dar nenorintį miegoti ar tiesiog mėgstantį naktimis pasvajoti“ (K. Kasparavičius. ištrauka iš „Mėnulio lokiai“).
    
Sausio mėnesį priešmokyklinukai lankėsi Planetariume. Tai viena iš daugelio vaikų laukiamų ir mėgstamų išvykų, kurios metu edukacinė veikla vyksta ne grupėse, ne mokykloje. Tokios išvykos skatina vaikų bendradarbiavimą su mokytojais ir padeda ugdytis stebint ir tyrinėjant aplinką.
 Danguje galima pamatyti ne tik mėnulį ir žvaigždes. Saulė yra mūsų dienos palydovė ir geros nuotaikos šaltinis. Smagu vasarą gulėti ant žolės ir stebėti, kaip dangumi plaukia debesys, panašūs į įvairiausias mums pažįstamas  figūras. Naktį galime stebėti dar daugiau įvairių dangaus kūnų, tik ne visus juos matome plika akimi, kai kurie yra taip toli, kad plika akimi, be specialios įrangos, nepamatysi. Tai planetos: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas. Visos kartu jos vadinamos Saulės sistema.
Kiekviena Saulės sistemos planeta yra labai skirtinga, tačiau visos jos sukasi apie centrinę sistemos ašį- Saulę. 
 Merkurijus – artimiausia Saulei planeta, Venera, senovės lietuvių dar vadinama Aušrine arba Vakarine, antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta. Žemė – trečia planeta nuo Saulės, ji yra vienintelė planeta Saulės sistemoje, turinti tokį palydovą kaip Mėnulis. Tai vienintelė žinoma planeta, kurioje egzistuoja gyvybė. Marsą (senovės lietuviai vadino Žiezdre) mes galime matyti plika akimi, danguje jis atrodo kaip ryški rausvos spalvos žvaigždė. Ir t.t. 
 Bet šiandien mums svarbiausia yra Žemė ir jos draugystė su Saule. Kiekvieną rytą mes matome, kaip Saulė kyla iš už horizonto ir apšviečia mūsų namus, kiekvieną vakarą mes stebime kaip ta pati Saulė leidžiasi už horizonto. Dienos metu kiekvienas Saulės spindulėlis padaro didžiulį ir nepamainomą darbą gamtai ir žmogui. Padeda augalui augti, sušildo paukščiukus ir žvėrelius, teikia žmogui vitaminus ir gerą nuotaiką. Jeigu Saulė vieną rytą nepakiltų, gaidys ryte nesugiedotų, neturėtume javų derliaus, nebūtų duonos, daržovės nesunoktų, trūktų maisto ir energijos. Vaikai nebesišypsotų, raudonį skruostuose pakeistų balta spalva.
Net Kristijonas Donelaitis “Metuose” rašė:
  „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą…“  
Sveikiname!
I priešmokyklinės grupės vaikučiai sveikina visus su    Šv. Valentino diena.
                      Mylėkite ir būkite mylimi!
Vasario 14 dieną progimnazijos moksleiviai išvyko į pažintines ekskursijas po Vilnių paminėdami Lietuvos Nepriklausomybės metines. Priešmokyklinės grupės vaikai pasiliko. 
       Liko tam, kad pradžiugintų savo draugus Valentino dienos proga.Nepraleisdami nė vieno kabineto, mažieji spinduliečiai kabino ant durų širdeles ir sveikinimo atviruką. 
Niekas neturi būti pamirštas ir nepasveikintas meilės ir draugystės dieną.
Kas bibliotekoje gyvena?
„Knygos – minties laivai, plaukiojantys 
laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys 
savo brangų krovinį iš kartos į kartą.
(Anglų filosofas Francis Bekonas)
Šiandien užmirškim kompiuterius, planšetes,
išmaniuosius telefonus – visas XXI amžiaus
technologijas.
Užmerkim akis, atverkim duris ir giliai įkvėpkim …
Ar jaučiate…Taip kvepia nuotykiai, neištirti žemės
kampeliai, neregėti toliai, nematyti gyvūnai ir
fantastinės būtybės. Taip kvepia biblioteka!
Mūsų mažieji spinduliečiai, jauniausi „Spindulio“ progimnazijos „gyventojai“ svečiavosi mokyklos
bibliotekoje.
Mokyklos bibliotekininkė (ir istorijos mokytoja) Neringa Vaitiekūnienė supažindino
priešmokyklinukus su jiems dar neištirtais bibliotekos kampeliais, kuriuose gyvena jų laukiančios
knygos, kupinos nuotykių, istorijų apie keliautojus, indėnus, kaubojus, pasakų personažus. Įvairios
enciklopedijos ir žinynai, iliustruoti įvairiaspalvėmis iliustracijomis, laukia, kol mažieji pramoks
skaityti ir galės pasinerti į žinių ir nuotykių pasaulį.
Bibliotekininkė kvietė mažuosius prisijungti prie gausaus skaitytojų būrio ir pažinti skaitymo gėrį ir
grožį, pajusti, kaip skaitoma knyga gali nukelti į fantazijos pasaulį, tapti nuotykių ieškotoju ar laivo
kapitonu, princese ar balerina.
Tik laikydami rankose knygą ir versdami jos puslapius, mes galime lavinti savo fantaziją ir kalbos
raišką, pildyti žodyną nuostabiomis mėgstamų veikėjų mintimis ir frazėmis. Net pats geriausias ir
brangiausias filmas neišmokys mūsų kurti ir svajoti.
Suraskime akimirką svajonėms ir skaitymui, auginkime skaitančią ir kuriančią jaunąją kartą!
Šventiniai priešmokyklinukų rūpesčiai
Žiema – tai šaltas, bet kartu ir stebuklingas metas. Šiuo
laikotarpiu laukiame nuostabiausių metų švenčių, šv.
Kalėdų ir Naujųjų Metų. Ypač jų laukia vaikai. Jie ruošiasi,
mokosi eilėraščius ir daineles, rašo Kalėdų seneliui laiškus,
pateikdami norimų dovanų sąrašą, jie tiesiog laukia
stebuklų.
Šiemet mūsų mažieji „Spinduliukai“ pradėjo šventinių
pasiruošimų maratoną nuo aktyvaus dalyvavimo
įvairiuose projektuose. Vaikai dalyvavo Palangos lopšelio
darželio surengtoje kūrybinių darbų parodoje „100-mečio
Kalėdoms tau linkiu“ . Į Palangą iškeliavo vaikų darbeliai ir šventiniai palinkėjimai.
Kalėdos – tai laikotarpis, kai reikia ne tik laukti dovanų, bet dovanoti jas kitiems. Mūsų vaikai kartu
su tėveliai aktyviai dalyvavo Vilniaus lopšelio darželio „ Gabijėlė“ surengtoje respublikinėje
kūrybinių darbų parodoje „ Šiltos, džiaugsmingos Kalėdos“. Parodos objektas buvo žieminės šiltos
pirštinės, kurios vėliau atiteko vienišiems seneliams. Prie šitos gražios iniciatyvos labai prisidėjo
Nemuno, Samuelio, Beno, Austėjos Marijos šeimos, už ką joms labai dėkojame.
Vaikai ne tik laukia dovanų, bet mėgsta ir patys dovanoti. Šiemet jie savo tėvelius nustebino rankų
darbo atvirutėmis, kurias išsiuntė paštu. Smagu buvo visiems kartu keliauti prie pašto dėžutės ir
mesti į ją laiškus.
O kokios šventės be vaišių? Aktyvių tėvelių dėka vaišės šiemet buvo ypatingos. Samuelio mamytė
Natalija organizavo sausainių dekoravimo edukacinę veiklą.
Bet labiausiai vaikai laukė Kalėdų senelio. Gruodžio 20 dieną, šventiškai pasipuošę keliavome į aktų
salę žiūrėti Raganiukės teatro spektaklį „ Baltos Kalėdos“ ir susitikti su Kalėdų seneliu.
Sveikiname visus su Naujais metais. Linkime naujų prasmingų darbų ir puikių rezultatų.
Į pasaką
Apšerkšniję mūsų žiemos -
Balta, balta – kur dairais -
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.
(S. Neris „ Senelės pasaka“)
Pasaka – tai puikus kūrybos menas. Vaikas su pasakų pasauliu
susipažįsta vos pradėjęs kalbėti. Smagu, kai pasakas skaito
tėveliai, bet kartais, dėl laisvo laiko stokos, jie nespėja, tada į
pagalbą ateina seneliai. Dirbdami su vaikais pastebėjome, kad
seneliai vaikų gyvenime užima ypatingą vietą. Jų švelnumas ir gyvenimiška patirtys daro didelę
įtaką augančiai asmenybei, o sekamos pasakos kupinos meilės ir šiltų emocijų.
Jau antrus metus su priešmokyklinukais organizuojame projektą „Mūsų senelių pasakos“. Kartu su
kolege Ramune, paprašėme tėvelių užrašyti pasakas, kurias vaikams seka jų seneliai. Kiekvieną rytą
vykdavo vis naujų pasakų skaitymas, kurių tarpe buvo tradicinių pasakų, tokių kaip „ Vilkas ir septini
ožiukai“, „Raudonkepuraitė“ ar „Vištytė ir gaidelis“, o keletą pasakų seneliai sukūrė specialiai savo
anūkams, pavyzdžiui Evitos senelės pasaką „ Pasaka apie užburtą mergaitę“, kurios pagrindinės
veikėjos vardas yra Evita.
Projekto metu buvo sukurta „ Senelių pasakų knyga“, kurią vaikai iliustravo. Knygą jie dažnai mielai
varto.
Projektą užbaigėme kelione į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kur vaikai pamatė
daug įvairių knygų. Bibliotekos darbuotoja skaitė vaikams humoristinius eilėraštukus. Vaikai
smagiai praleido laiką puikiai įrengtoje, vaikų literatūros skyriaus erdvėje.
Kelionė į AB Telia Lietuva
Nors šaltukas spaudžia, mūsų mažieji „ Spinduliukai“
nesnaudžia. Gruodžio 14 d. rytą išskubėjome į dar vieną
išvyką. Šį kartą vėl džiaugiamės iniciatyviais tėveliais, kurie
mielai mus pakviečia į savo darbovietes. Dėkojame Nemuno
mamytei Astai Jakubonienei, kuri suorganizavo edukacinę
išvyką į vieną iš AB Telia Lietuva skyrių (techninį skyrių), kuris
sudomino tiek mažus, tiek suaugusius.
Atvykus mus pasitiko AB Telia Lietuva darbuotojai Remigijus
ir Irmantas. Jie vaikams papasakojo, kaip saugiai naudotis
mobiliais telefonais ir internetu. Vaikai atsakinėjo į klausimus,
o jų atsakymai dažnai nudžiugindavo, nes jie daug žino apie šiuolaikines technologijas.
Pastebėjome, kad tėveliai dažnai per mažai kontroliuoja vaikų ,,gyvenimą“ internetinėje erdvėje.
Vaikai smagiai žaidė su pačiu pirmuoju pasaulyje telefonu: „du vienkartiniai puodeliai sujungti
juostele“ bei sukūrė savo gyvąją interneto grandinę.
Vėliau visi kartu keliavome iki patalpos, kurioje buvo daug įvairiaspalvių laidelių. Iš tos patalpos pas
mus į namus atkeliauja internetas ir telefono ryšis. Čia vaikams buvo papasakota telefoninio ryšio
atsiradimo istorija, kai dirbdavo operatorės ir perjunginėdavo kištukus.
Toliau keliavome į patalpą, kur buvo daug didelių spintų, o jose, kaip juokavo ponas Remigijus,
dirba „nykštukai“. Iš tų dėžių paskleidžiamas internetas, perduodami duomenys.
Galutinis mūsų kelionės taškas buvo kabinetas, kuriame ir dirba mums viską pasakoję Remigijus ir
Irmantas. Ekranai, kuriuose matėme tik mums neaiškią matricą, vaikams nieko nesakė, bet ponui
Remigijui ir ponui Irmantui tai kasdienis darbas, jie viską iššifruoja ir žino, kaip pašalinti visas
iškylančias problemas.
Vaikų dėmesį patraukė muzikos instrumentai, elektrinė gitara ir mušamieji. Pasirodo, mūsų
ekskursijos vadovai nėra vien paskendę interneto platybėse, jie yra labai kūrybingi ir muzikalūs.
Vaikų paprašyti sugrojo roko kūrinėlį. Vaikai liko sužavėti, šoko ir noriai patys bandė groti.
Atsisveikinant vaikai dovanų gavo lipdukus, o iš Nemuno mamytės maišelius ir tušinukus.
Dėkojame dar kartą AB Telia Lietuva įmonei, kad mus taip svetingai priėmė.
Mėgintuvėlio stebuklai
Anglies dvideginis CO²-bespalvės, bekvapės ir beskonės dujos
gausiai paplitusios gamtoje. Įdomu, kad ši medžiaga plačiai naudojama
gazuotų gėrimų gamybai, kaip apsaugines dujos suvirinimo metu,
sauso sniego ir ledo gamybai, produktų šaldymui maisto ir chemijos
pramonėje .
Žemoje temperatūroje (-80◦ C) jis keičiasi : virsta sausuoju ledu.
Užpylus ledukus vandeniu, ledukai virsta garais, o dar įpylus muilo,
virsta muilo burbulais. Kad tai akivaizdu, galėjo įsitikinti mūsų
mokyklos ,,Spinduliukų“ grupės vaikai. Mūsų grupės ugdytinės Ievos
mama Rytė penktadienio popietę surengė tikrą bandymų, atradimų ir
džiaugsmo šventę. Vaikai pirmąkart pamatė kaip atrodo užšaldytos CO² dujos ir išbandė
laboratorines kolbas, mėgintuvėlius bei įrankius. Mama Rytė vaikams papasakojo, kur ir kaip savo
kasdieniniame darbe panaudoja anglies dvideginį. Ji dirba Nacionalinio vėžio instituto moksline
darbuotoja. Dėkojame Rytei Rynkevičienei už bendravimą ir bendradarbiavimą.
Prie žibinto
Lapkričio mėnesį prasideda tamsos metas. Aplink mus
viskas nurimsta, nutyla, gamta panyra į sapną. O, kad
nebūtų tamsu ir nejauku, kad rastume kuo daugiau šviesos
ir šilumos, kiekvienas kūrėme savo žibintą.
Lapkričio 9 d. rytas prasidėjo džiugiomis nuotaikomis:
mažieji ,,Spindulio“ ugdytiniai pasipuošę nykštukų
kepurėlėmis šurmuliavo iš nekantrumo…kažkas turi įvykti…
Viskas prasidėjo nuo Ryto rato pirštukinių žaidimų, M.
Vainilaičio eilėraščio ,,Spalvoti nykštukai“ ir L. Vilkončiaus
dainelės ,,Dideli Nykštukai“. Mums bešurmuliuojant
radome Nykštuko Tuko laišką su nurodymais, ką turėsime per dienelę padaryti. O padarėme tikrai
nemažai: mokyklos erdvėse ieškojom paslėptų užduočių: minti mįsles, sudėti išsibarsčiusius
žodelius, atlikti menines užduotėles.
Tos pačios dienos vakarą pasišviesdami žibintais keliavome į mokyklos kiemą, kur tikėjomės
pagaliau sutikti nykštuką Tuką. Deja, nesutikome, bet radome jo paslėptą laišką ir lobį.
Atsidėkodami nykštukui Tukui už puikiai praleistą dieną vaikai ant medelio užkabino nuspalvintas
kepurėles, kurios šildys nykštuką Tuką ir jo draugus šaltais žiemos vakarais.
Dėkojame visiems, kurie prisidėjo kuriant mažą šviesų stebuklą. Dabar ramiai lauksime gražiausių
metų švenčių Šv. Kalėdų.
Erdvinis kinas
Spalio 23 d. mūsų mokyklos  priešmokyklinukų grupė lankėsi VGTU Inžinierijos Licėjuje. Šią puikią ekskursiją vaikams suorganizavo Domanto tėtis.  Inžinierijos Licėjuje  žiūrėdami filmą turėjome galimybę susipažinti su naujomis technologijomis, kurios leido pažvelgti į prieš tai neatrastą ir netyrinėtą pasaulį. Žvaigždėtas dangus yra vienas iš pačių gražiausių natūraliai suformuotų gamtos peizažų. Tūkstančiai žvaigždžių verčia mus jaustis labai mažais visatoje. Technologijų tobulėjimui atsirado observatorijos ir galingi teleskopai, kurie mums leido pažvelgti į dangaus platybes iš arčiau.