Diskusija ,,Dalijimasis gerąja patirtimi, ugdant vaikų rišliojo pasakojimo įgūdžius”
Vilniaus „Spindulio“ progimnazija ir Vilniaus lopšelis-darželis „Medynėlis“ tęsia bendradarbiavimą,
siekiant nuoseklaus vaikų ugdymo nuo ikimokyklinio iki pradinio ugdymo. Kovo 4 d. abiejų įstaigų
atstovai – pedagogai susitiko „Spindulio“ progimnazijoje diskusijai „Dalijimasis gerąja patirtimi,
ugdant vaikų rišliojo pasakojimo įgūdžius“.
Pastebima, jog pastarąjį dešimtmetį vaikų kalba sparčiai skurdėja, pati kalba lėčiau įsisavinama,
sunkiau įgyjama kalbinių ir komunikacinių įgūdžių, silpnėja skaitymo įgūdžiai, iškyla sunkumų
suvokiant tekstą, prastėja teksto atpasakojimo kokybė ir mažėja domėjimasis pačiu skaitymu –
knyga.
Susitikimo metu priešmokyklinio ugdymo mokytoja Rasa Bakšenskaitė-Jankauskė pristatė Vilniaus
miesto Karoliniškių mikrorajono priešmokyklinio amžiaus vaikų rišliojo pasakojimo projekto –
tyrimo „Papasakosiu istoriją“ rezultatus. Apibendrinant priešmokyklinio amžiaus vaikų rišliojo
pasakojimo struktūrą – rezultatai džiugina, dauguma vaikų savo pasakojimuose išlaiko trinarę
struktūrą ir geba atskleisti pagrindinę pasakojimo mintį. Analizuojant rišliojo pasakojimo kalbą,
išryškėjo kalbiniai sunkumai – skurdi daiktavardžių, veiksmažodžių ir būdvardžių leksinė įvairovė,
trūksta kalbos vaizdingumo, sunku asmeniniame žodyne surasti skirtingų žodžių, apjungiančių
pasakojimą, pastebimi pasikartojimai.
Logopedė metodininkė Viktorija Merkelienė skaitė pranešimą apie tai, kokius kalbos, kalbėjimo ir
komunikacijos įgūdžius turėtų atitikti tipinės raidos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai.
Pradinių klasių mokytoja Vilma Tuganauskienė pristatė pirmos klasės lietuvių kalbos atnaujintą
programą ir įvardijo patiriamus sunkumus, pavyzdžiui, jog mokinys, atėjęs į pirmą klasę jau po
pirmojo – antrojo mėnesio turėtų gebėti gana sklandžiai skaityti arba, kad pateikti tekstai
vadovėliuose nėra parašyti tik didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis ir kt.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Jurga Mangevičienė, priešmokyklinio ugdymo mokytojos: Jolanta
Aydinoglu, Ilona Pinkevičienė, Vida Strazdienė, Gabrielė Žutautaitė pasidalijo veiklų, metodinių
priemonių pavyzdžiais, ugdančiais vaikų kalbinius įgūdžius, kuriuos taiko kasdieniniame ugdyme.
Aptariant, analizuojant ir dalijantis konkrečiomis įžvalgomis, pastebėjimais – visi diskusijoje
dalyvavę pedagogai (ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojos bei švietimo
pagalbos specialistai) vieningai pritarė nuomonei, jog norint pasiekti aukštesnių vaikų kalbinių
gebėjimų rezultatų – būtinas nuoseklus, vieningas ir bendradarbiavimu grįstas ugdymas.
Keramikos dirbtuvėlės
Įpusėjus Pilietiškumo savaitei Vilniaus “Spindulio” progimnazijoje, šiandien priešmokyklinių
grupių vaikai aiškinosi, kas yra tautodailė? Įsiklausę į šį žodį, įžvalgiausi vaikai skubėjo paaiškinti, jog
tai tautos (liaudies) dailė. Vėliau būsimieji mokinukai sužinojo, kokios gali būti tautodailės rūšys:
kailiadirbystė, tekstilė, kalvystė, juvelyrika, medžio raižyba, pynimas ir daugelis kitų. Prisiminti
tautodailės rūšis vaikams paprasčiausia, susiejant jas su pagrindinėmis medžiagomis, iš kurių
gaminami kūriniai. Pavyzdžiui, medžio raižyba ir baldininkystė – amatai, naudojantys įvairias medžio
rūšis, kalvystės amate naudojama geležis, pynimas – amatas, naudojantis tvirtus augalų stiebus ir t.
t.
Šiandien “Spinduliukų” ir “Šypsenėlių” grupių vaikai išbandė keramikos amatą. Profesionali
keramikė Eglė Skrickė vedė vaikams edukaciją “Keramikos dirbtuvėlės”. Kiek krepšelių ir dubenėlių
buvo nulipdyta! – Kad tik per artėjančias Šv. Velykas tilptų visi margučiai.
Priešmokyklinio ugdymo mokytojos:
Ilona, Vida, Rasa, Gabrielė
Eilėraščiai spalvina vaiko pasaulį…
Eilėraščiai yra kaip muzika vaiko ausims – jie
sukuria įvairių emocijų ir jausmų pasaulį.
Nuostabūs vaizdiniai ir ryškios metaforos leidžia
vaikams įsitraukti į tekstą ir patirti įvairias emocijas,
nuo džiaugsmo iki liūdesio. Ši patirtis lavina jų
emocinį intelektą ir padeda suvokti, kad kiekviena
emocija yra verta jausmų ir suvokimo.
Labai džiugu, kad mūsų prieš mokyklinukai galėjo
dalyvauti labai šiltame renginyje „Aš ir Lietuva“ –
tai skaitovų festivalis, kurį organizavo Vilniaus l/d
„Medynėlis“. Festivalio tema buvo labai artima ir aktuali „Spindulio“ progimnazijos organizuotai
pilietiškumo savaitei skirtai Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti. „Šypsenėlių“ ir
„Spinduliukų“ klasių atstovai atsakingai ruošėsi mokydamiesi gražiausius eilėraščius skirtus mūsų
visų mylimai Lietuvai pagerbti. Festivalyje „Aš ir Lietuva“ su savo gražiausiais eilėraščiais pasirodė
„Ryto“ progimnazijos mažieji bei „Strazdelio“ l/d vaikai, taip pat ir festivalio šeimininkai
„Medynėlio“ vaikučiai. Renginyje vaikai turėjo galimybę sklandžiai išreikšti savo mintis ir jausmus
skirtus gimtajam kraštui, tobulindami savo kalbos įgūdžius, kurie bus naudingi visame jų gyvenime.
Jų spalvotos kalbos ir įdomūs siužetai leido vaikams pradėti suprasti, kaip gali atrodyti skirtingos
idėjos ir jausmai. Šie trumpi kūriniai leido vaikams pažinti naujus žodžius, konceptus ir emocijas.
Nauja aplinka ir sutikti nepažįstami žmonės įkvėpė dar didesnį norą pažinti supantį pasaulį, o
gautos atminimo dovanos suteikė ir nepamirštamų emocijų.
Priešmokyklinio amžiaus vaikų rišliojo pasakojimo projektas “PAPASAKOSIU ISTORIJĄ”
Vaikų kalbos raida ir kokybė – visuomenei aktualus klausimas, į kurį stengiasi atsakyti lingvistai,
pedagogai, psichologai. Vis dažniau kalbama apie tai, kad suaugusiųjų ir – ypač – vaikų kalba per
pastarąjį dešimtmetį pastebimai skurdėja, lėčiau įsisavinama, sunkiau įgyjama kalbinių ir
komunikacinių įgūdžių. (Balčiūnienė I., Kalninytė A. Priešmokyklinio amžiaus vaikų rišliojo
pasakojimo ypatybės, 2014).
Dėl prastėjančių vaikų kalbinių įgūdžių, Vilniaus ,,Spindulio“ progimnazijos priešmokyklinio
ugdymo mokytojos nusprendė pasinaudoti vienu iš klasikiniu, pusiau eksperimentiniu, lengvai
pritaikomu įvairioms tiriamųjų grupėms bei tyrimo tikslams metodu, naudojamu tyrinėjant vaikų
kalbą – rišliojo pasakojimo analize – ir, bendradarbiaujant su Vilniaus miesto Karoliniškių
mikrorajono ugdymo įstaigų pedagogais, ištirti priešmokyklinio amžiaus vaikų rišliojo pasakojimo
įgūdžius.
Rišliojo pasakojimo projektas – tyrimas “Papasakosiu istoriją” vyks vasario mėnesį, o jam
pasibaigus – kovo 4 d. Vilniaus “Spindulio” progimnazijos, Vilniaus lopšelio-darželio “Medynėlis” ir
Vilniaus lopšelio-darželio “Šilelis” pedagogai susitiks diskusijai, tema – „Dalijimasis gerąja patirtimi,
ugdant vaikų rišliojo pasakojimo įgūdžius“, kurios metu aptars tyrimo rezultatus bei pasidalins vaikų
kalbinių ir komunikacinių įgūdžių lavinimui taikomų ugdymo formų pavyzdžiais, idėjomis bei
įžvalgomis.
Aukštesnių vaikų gebėjimų galime pasiekti bendradarbiaudami ir keliaudami kartu!
Projekto organizatorės:
priešmokyklinio ugdymo mokytojos Rasa Bakšenskaitė-Jankauskė ir Gabrielė Žutautaitė
“Tik trys raidelės, bet daug žodelių”
Norėdami tobulinti, plėsti vaikų kalbinę raišką, PM2 vaikai sudalyvavo įdomiame tarptautiniame
projekte. Vaikai kūrė pasakojimus su automobilio valstybiniame numeryje esančiomis raidėmis.
Savo sukurtiems pasakojimams piešė paveikslus. Taip pasitelkdami savo kūrybiškumą, vaikai
formavo garsinės analizės ir sintezės įgūdžius, raidžių pažinimą, turtino žodyną, bandė formuoti
taisyklingo sakinio, pasakojimo sudarymo įgūdžius. Taip atsiskleidė vaikų kūrybiniai bei meniniai
gebėjimai, iliustruojant istoriją. Vaikai patyrė daug teigiamų emocijų, stebėdami kitų dalyvių
kūrybinius darbus, galėjo džiaugtis bei komentuoti, aptarti tai, kas jų manymu patiko, o kas ne.
Vaikai džiaugėsi savo rezultatais ir gautomis padėkomis.
Ugdymosi kasdienybė virtusi nuostabiu žaidimu….
Organizuoto proceso metu tiesioginio
patyrimo dėka vaikai konstruoja žinias
ir
įgūdžius, kuriuos vėliau galės pritaikyti
gyvenime. Per patirtinį ugdymą vaikas
įsitraukia į įvairias veiklas, po to
apmąsto savo patirtį ir šios analizės
dėka pasiekia naudingų įžvalgų, kurias
integruoja į savo besikeičiantį mąstymą
bei elgesį.
Be abejonės labai svarbu, kad įvairūs
patyrimai atlieptų ir šių dienų
aktualijas. Pvz., kad ir paprasčiausio
roboto gamyba ateityje vaiką nukreips į
projektavimo ir programavimo
specialybę. Vaikai yra linkę pasitikėti
technika, kadangi ji atspindi ramumą ir
tikslumą. Todėl vaikai teigiamai
reaguoja į sąveiką su įvairiomis
technologijomis (robotais…). Tokia
veikla padeda jiems tobulėti. Tuo tikslu
PM2 vaikai gamino, vėliau žaidė su savo „piešimo robotais“. Net raidžių rašymas „ roboto“ pagalba
pasirodė labai smagi veikla. Ši veikla sužadino didelį norą kurti toliau ir vis sudėtingiau.
Nepamiršom per žaidimus išbandyti ir matematikos mokymosi gudrybių. Dažnai vaikams
matematika atrodo kaip sausas ir nuobodus mokslas, todėl siekdami juos sudominti, pasitelkiam
įvairias medžiagas, pasakojimus ir žaidimus. Matematiką įdomiau mokytis kai smagu. Taigi ilgio
matavimo mokėmės matuodami ir save, ir šeimos narius… Matavom ne tik liniuotėmis, bet ir
kaštonais, pėdomis, rankomis ir t.t. Po šios organizuotos veiklos vaikai dar visą savaitę matavo
įvairius dalykus ir negalėjo atsidžiaugti, kaip gali būti įdomu matuoti, tuos dydžius išreikšti skaičiais
ir toliau skaičiuoti. Nes matavimo priemonių įvairovė yra labai didelė.
Išbandau…..
Pasaulis pilnas paslapčių, kad jas įminti reikia atlikti įvairias
įdomias veiklas ir eksperimentus. Eksperimentuodami vaikai ne
tik supras, kaip veikia fizikos dėsniai ar kodėl vyksta cheminės
reakcijos, bet ir išmoks pasigaminti įvairius įdomius dalykus.
Vaikai iš prigimties yra smalsautojai ir tyrinėtojai. Jie viską nori
sužinoti. Eksperimentai – smagi veikla kiekvienam, nes jos metu
sužadinamas smalsumas, mąstymas, kūrybiškumas. Paprastas
eksperimentas padedantis vaikams geriau pažinti juos supančią
aplinką, o jo atlikimas visuomet teikiantis daug džiaugsmingų
emocijų.
2 PM grupės vaikučiai atliko eksperimentus su vandeniu ir
druska. Vaikai siekė išsiaiškinti kaip druskos pagalba galima
užsiauginti kristalą. Norint iš valgomosios druskos namų sąlygomis išauginti didelį kristalą, reikia
kantrybės, pastangų ir daug laiko. Šis procesas yra visiškai saugus, nereikalauja daug chemijos žinių,
be to, suteikia džiaugsmo stebint, kaip formuojasi ir auga kristalai. Tad vaikai labai atsakingai
pasiruošė šiam kantrybės reikalaujančiam procesui. Atsinešė iš namų visas reikiamas priemones,
turėjo vardinius stiklainiukus ir atliko reikiamus veiksmus pagal instrukcijas. Dabar buvo belikę tik
kantriai laukti ir stebėti. Netrūkus pasimatė rezultatai, vienų kristalai savo didėjimu džiugino
greičiau, kitų lėčiau, bet visi draugiškai kiekvieną rytą stebėjo savo „ augintinius“. Aptarinėjo
matomus rezultatus, domėjosi ir bandė daryti išvadas kodėl toks skirtingas kristalų augimo tempas.
Vaikai smagiai praleido laiką, pratinosi stebėti, džiaugėsi naujais atradimais, praplėtė savo žinias
apie juos supantį pasaulį, sustiprino matematinius ir gamtamokslinius gebėjimus.
Mažos rankytės – didelės širdelės
Ilgai lauktos, stebuklais nubarstytos, didžiausios metų šventės išskubėjo. Bet kasgi yra tos Šv.
Kalėdos? Vaikams – tai dovanos ir Kalėdų senelis, suaugusiems – laikas su šeima, susikaupimas ir
jaukumas.
Ar tikrai tik tai? Kalėdos – tai ne tik dovanos, sniegas, patiekalai ir tikėjimas. Kalėdos – tai ir
dalijimasis, dėmesys, rūpestis ir net jaukūs pokalbiai. Pokalbiai su tais – kuriems jų ypatingai trūksta.
Dėmesys tiems – kurie jo sulaukia per mažai.
Šventinis laikotarpis priverčia stabtelėti, pamiršti skubėjimą, prisiminti, susimąstyti ir pagalvoti
apie kitus. Vilniaus “Spindulio” progimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupės “Spinduliukai” vaikai
iš visos širdelės gamino, kūrė atvirukus – sveikinimus seneliams, kurie gyvena Kėdainių rajono
Langakių savarankiško gyvenimo namuose. Ir jau antrąją Kalėdų dieną atvirukai pasiekė senelius.
Kiek jaudulio balsuose, rasos lašeliais tviskančių akių ir nuoširdžiausių padėkų bei linkėjimų.
Mažos rankytės gali užauginti dideles širdis.
Stebuklus sukurti taip paprasta. Juos kurti gali ir Tu!
Priešmokyklinio ugdymo mokytojos:
Rasa Bakšenskaitė-Jankauskė ir Gabrielė Žutautaitė
Edukacinė išvyka į priešgaisrinę gelbėjimo stotį
2023 m. lapkričio 16 d. 2PM priešmokyklinukai apsilankė
priešgaisrinėje gelbėjimo stotyje, kur susipažino su ugniagesio
gelbėtojo profesija. Vaikai sužinojo, kad šie „superherojai“ nutikus
nelaimei patys pirmieji vyksta gelbėti žmonių. Vaikams smalsu
patiems viską išbandyti, tad gelbėtojai leido vaikams pasėdėti
gaisrininkų automobilyje, supažindino su gaisrininkų rūbais ir
apsauginiais šalmais bei naudojamais oro balionais, kurie yra
naudojami einant į gaisro židinį. Didelį susidomėjimą sukėlė
gaisrinės automobilių apžiūra: gaisro gesinimo įrangos bei gelbėjimo
įrangos gausa. Vaikai gavo dovanų.
Pažintinės išvykos ne tik praplečia vaikų akiratį, bet ir suteikia žinių
kaip elgtis susidūrus su pavojumi, ugdo pagarbą gyvybes
gelbėjantiems žmonėms.
Emocingas pasaulis
Visą savaitę priešmokyklinio ugdymo „Spinduliukų“ grupėje gyveno emocijos – nuo džiaugsmo
iki liūdesio ir baimės. Juk visos emocijos yra geros ir reikalingos. Jei nebūsime patyrę baimės –
negalėsime apsiginti nuo pavojų, o jei nebūsime patyrę nuoskaudų – nesugebėsime atskirti
tinkamo elgesio nuo netinkamo.
Emocijas svarbu išmokti atpažinti ir žinoti įrankius joms valdyti. Vaikai susipažino su emocinio –
socialinio ugdymo programos „Kimochis“ personažais, jų nešamais jausmais bei jausmų valdymo
būdais. Kai supykstam – galime giliai kvėpuoti „pauostyti gėlę“ (įkvepiant) ir „užpūsti žvakutę“
(iškvepiant). Jei draugui liūdna – visada galime jį apkabinti ir jo veide „nupiešti“ šypseną, kutendami
jam šoną. O jei labai norim kažko išmokti, bet bijome bandyti, visada save ir kitus galime padrąsinti
žodžiais „Išskleisk sparnus ir skrisk“ arba „Pabandyk ir tau pavyks – aš bandysiu kartu“.
Be galo svarbus vaikų socialinių emocinių kompetencijų ugdymas dar prieš žengiant į pirmąją
klasę: savimonė, atsakingas sprendimų priėmimas, tarpusavio santykiai, socialinis sąmoningumas,
savitvarda – savęs paruošimas rytdienai.
Į šią spalvotų emocijų savaitę įsiliejo Tarptautinės Tolerancijos dienos paminėjimas, kurios šių
metų simbolis – Tolerancijos žibintas. Vaikai kartu su tėveliais ir mokytojomis Rasa ir Gabriele,
gamino žibintus, kurių švieselės skleidė jaukumą ir šilumą visą savaitę.
Keliaujame toliau su šūkiu: „Visi skirtingi – visi kartu!”