Vaikai žaidimų ir sporto pasaulyje
Mūsų šios savaitės įvairių žaidimų tema puikiai integravosi į
numatytą sporto renginių projektą „Olimpizmas 2022“.
Žaidimas – ypatinga vaiko veikla, kylanti iš poreikio ką nors veikti,
pasiekti. Svarbiausias dalykas žaidime yra pats žaidimo vyksmas,
galimybė veikti. Žaidimas – veikla, vedanti vaiką į naujus atradimus. Tai
įnašas į pažinimo, kalbos, intelektinį, fizinį ir socialinį – emocinį vaiko
ugdymą. Tai vaikų gyvenimo būdas. Todėl mokytojos stengiasi sukurti
tokią žaidimo aplinką, kurioje atsiskleistų visos vaiko galimybės, ar tai
būtų ramūs žaidimai, ar judrieji. Šią savaitę 2PM grupės „Pelėdžiukai“
žaidė ir pažino daug naujų dalykų. Vaikai pajuto didelį judėjimo
malonumą atlikdami įvairius veiksmus komandose. Estafetės yra
labiausiai mėgstamas judrusis žaidimas. Vaikai stebėjo įvairią mediją apie sportą. Stebėdami,
kokius įvairius judesius atlieka žmonės judėdami, šiuos žaidimus ir judesius vaikai perkėlė ant
popieriaus lapų. Stebėdami futbolo varžybas, vaikai bandė suprasti žaidimo taisykles, pasigamino
mini futbolo aikštę su žmogeliukais joje. Su dideliu užsidegimu žaidė savo pasigamintoje futbolo
aikštelėje. Taip pat vaikai turėjo galimybę futbolą išbandyti lauke.
Projektui „Olimpizmas 2022“ vaikai turėjo susipažinti su įvairiais olimpiniais simboliais:
olimpiniais žiedais, jų spalvų reikšmėmis, ką simbolizuoja olimpinė ugnis. Šis žinojimas labiau
įprasmino vaikų natūralų poreikį judėti turint kitokių tikslų – kažko siekti labiau. Galbūt kam nors
kils noras kada nors sportuojant atstovauti savo šalį. Buvo išsakytos kelios nuomonės: „Kai
užaugsiu žaisiu kamuolio sportą ir dalyvausiu olimpiadoje“, „Kai užaugsiu bėgiosiu, galėsiu ugnį
nešti“. Visų sportinių veiklų metu vaikų akyse matėsi didelis noras ir užsidegimas, kuo daugiau
judėti, veikti ir sužinoti. Žaidime išryškėjo asmeninės vaikų savybės, susijusios su socializacija,
meistriškumu, vaizduote, proto lankstumu, kurios užtikrina galimybę prisitaikyti ir suteikia
pasirinkimo laisvę.
Trumpalaikis projektas “Aš ir mano vardas”
VARDAS – kur kas daugiau nei garsų junginys, kurį išgirstame kitam
žmogui mus kviečiant.
Kiekvienas žmogus daugiau ar mažiau tiksliai apibūdina save,
sakydamas: “Aš esu…”, perteikia savo jausmus, tardamas: “Aš jaučiu…
“, išreiškia savo nuomonę žodžiais: “Aš manau…”. Kas gi tas “aš”?
Pasak amerikiečių filosofo, psichologo V. Džeimso, “aš” apima visas
asmenybės savybes, sujungdamas jas į unikalią ir vientisą visumą. O
kai “aš” pažįsta save, atsiranda žodelis “mano”, skirtas kažkuriai vienai
asmenybės daliai, vienam savęs pažinimo aspektui įvardyti.
Pavyzdžiui, kai žmogus analizuoja savo būdą, jis įvardija: “mano būdo
bruožai”. Kai žmogus (“aš”) galvoja, ką yra pasiekęs, jis taip ir įvardija:
“mano pasiekimai”. Gali būti daugybė savęs pažinimo aspektų (žr. pav.
) Renkantis karjeros kelią, yra svarbūs visi savęs pažinimo aspektai –
ne tik profesiniai polinkiai ir interesai, bet ir asmenybės savybės,
svajonės, fizinės savybės, silpnybės, gebėjimai ir t. t. Kuo geriau save
pažinsime, kuo išsamesnis bus savęs vaizdas, tuo lengviau bus
apsispręsti, renkantis karjeros kelią.
Tuo tikslu sumanėme 2PM “Pelėdžiukų” klasės ugdytiniams
praplėsti žinojimą „ kas aš“. Išsikėlėme tikslą paskatinti vaikus kuo
daugiau pažinti save. Trumpalaikio projekto „ Aš ir mano vardas“ metu norėjome, kad ugdytiniai
bendraudami su artimaisiais sužinotų kuo daugiau apie savo kilmę, mokytųsi kreiptis į vienas į kitą
naudojant įvairias mažybines formas, lavintų regimąjį suvokimą, smulkiąją motoriką, atliekant
atskirų raidžių ir žodžių kopijavimo užduotys. Įskiepyti meilę savo ir kitų vardui. Fantazuotų
atlikdami meninę užduotį – piešdami savo vardo reikšmę. Atliktų tiriamąjį darbą ir išsiaiškintų
dažniausią vardo ir pavardės raidę klasėje.
Savaitė nuo balandžio 25 iki 29 d. buvo kupina įspūdžių ir įdomios veiklos, vaikai po atostogų grįžo
pasiruošę, drauge su tėveliais aptarę savo vardų atsiradimo istorijas ir reikšmę. Kai kurie labai
džiaugėsi, kad jų vardai turi reikšmes atitinkančias jų pomėgius ir būdą – „Karžygys“, „Erelis“,
„Graikų deivė“…kai kurių labai mielos vardo atsiradimo istorijos. Vaikai labai džiugiai dalinosi savo
patyrimais. Vėliau vaikai labai meniškai pasitelkia fantaziją popieriaus lape bandė pavaizduoti savo
vardo reikšmę. Gamino „gimimo liudijimus“, vaikai liko nustebinti, kad tokius dokumentus pasirodo
visi turi, bet nebuvo jų matę. Linksmiausia dalis „gimimo liudijimo“ gamyboje buvo anspaudo
gamyba ir gavyba. Atlikdami „Pelėdžiukų“ klasės ir mokytojų „populiariausios“ raidės tyrimą vaikai
išsiaiškino, kad vardo dažniausia raidė –„A“, o pavardės – „S“. Džiugu, kad būryje vaikų atsirado
norinčių drąsiai visiems pristatyti savo vardo atsiradimo istoriją ir reikšmę. Šios veiklos net ir
labiausiai neįgudusiems pasakotojams taps puikiu vedliu ir įkvėpimu savoms istorijoms sugalvoti.
Viskas, ko reikia, tiesiog imti ir pradėti. Vaikai įsitikins, kaip smagu ir naudinga yra kurti ir pristatyti
savas istorijas. . Buvo aiškiai matyti kaip savaitės veikla rezonavo vaikų sąmonę, jie labiau pažino
save kaip asmenį ir individualybę.
Kelios vaikų mintys:
Haroldas – „Mano vardo reikšmė yra karo vadas, aš užaugsiu stiprus ir visus ginsiu“.
Aronas – „ Mano vardas yra aukštas kalnas tai reiškia būti stipriam ir kopti aukštai, aukštai į
debesys“.
Viltė – „ Mano vardas reiškia viltį tai panašiai kaip turėti didelę svajonę visą gyvenimą“.
Su mamyčių diena!
Kur aš bebūčiau, Mama, Tu visad šalia,
Jaučiu Tave kiekviena širdies kertele,
 Nebaisūs vingiai likimo manam kelyje,
Nes mintyse Tu lydi ir būni greta!
Išvyka į Čekoniškių verbų ir buities seklyčią
„Verba muša, bet neužmuša, po šešių naktų Velykos.“
   Vilniaus krašto verba – unikalus mažasis tautodailės dirbinėlis. Meniškai nupintas ir surištas iš sausų gėlių bei žolynų, jis savitai atkartoja visoje Lietuvoje paplitusią verbos puokštelę iš visžalių, gyvybingų augalų: kadagių ir gluosnių.
    Tokių verbų, kokias turime Vilniaus krašte, daugiau niekur pasaulyje nerasite. Vilniaus krašto verbos yra stebuklingos, juose slypi ne tik grožis, bet  ir sakralinis simbolis. Jeigu Verbų sekmadienį nunešite verbą į bažnyčią ir pašventintą parsinešite namo, kartu su ją į namus ateis džiaugsmas, meilė,  ji visus metus saugos jūsų namus nuo negandų.
    Jau ateinantį sekmadienį  švęsime Verbų sekmadienį, tad nusprendėme suorganizuoti edukacinę išvyką į Čekoniškių verbų ir buities seklyčią, kurioje su Vilniaus krašto tradicijomis, papročiais ir kultūra supažindinančioje ekspozicijoje rodomos įvairių dydžių ir savitų formų (volelinės, plokščiosios, rykštelinės, figūrinės ir kt.) Vilniaus kraštui būdingos verbos bei buities reikmenys.    
   Seklyčioje mūsų 1  grupės priešmokyklinukai turėjo galimybę ne tik apžiūrėti įvairias verbas, iš kurių didžiausia sveria net šimtą kilogramų, bet ir  patys išbandė šį amatą, surišo nuostabias verbas, kurias žada nešti į bažnyčią.
   Dėkojame mūsų grupės ugdytinių tėveliams, kurie prisidėjo prie šios nuostabios edukacijos organizavimo.
Gėlių vitražai
    Piešimas duoda neįkainojamos naudos ir ugdo vaikų intelektinius gebėjimus, mąstymą. Iš tiesų, tuo metu, kai vaikai piešia, į darbą įtraukiama ne tik rega, bet puikiai lavinama smulkioji motorika ir atmintis. Be to, piešdamas vaikas mokosi įsivaizduoti ir komponuoti, mąstyti ir lyginti. Tuo pačiu metu jo žinių atsargos vystosi palaipsniui, o tai labai gerai vaikystėje. 
    Netradicinės medžiagos ir metodai, naudojami meninėje veikloje, padeda ugdyti ne tik vaiko vaizduotės mąstymą, bet ir savikontrolę, atkaklumą, dėmesį, vizualinį suvokimą ir erdvinę orientaciją, lytėjimo ir estetinį suvokimą, taip pat rankų motoriniai įgūdžiai.
   Dažnai planuodama vaikams meninę veiklą pasirenku netradicinius būdus ir metodus, taip atsitiko ir šį kartą, kai kartu su kolege Diana ir mūsų ugdytiniais nusprendėme dalyvauti Klaipėdos l/d „Puriena“ organizuojamoje respublikinėje  ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenių virtualioje kūrybos darbų parodoje „Gėlių vitražai“.    
  Vitražas – dekoratyvinės dailės rūšis, dailės kūrinys iš spalvoto stiklo, įstatomas į langą, duris arba įtaisomas eksterjero ar interjero sienoje, arba erdvėje. Toks kūrinys apšviečiamas natūralia arba dirbtine šviesa. Spalvų ir šviesos žaismas yra pagrindinė vitražo išraiškos priemonė.     
   Šiam darbui pasirinkome guašo dažus, kurios maišėme su klijais, o vitražus vaikai piešė ant maistinės plėvelės. Vaikams ši netradicinė veikla sukėlė daug gerų emocijų, visi  stengėsi atlikti darbą stropiai.   Kviečiame pasigrožėti mūsų mažiausiųjų vitražais, kurie puošia 1 priešmokyklinės grupės langus.  
Judame ir mokomės
Judėjimas yra svarbi ir neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Judėjimo integravimas į mokymo(si)
procesą sukuria įdomesnę aplinką ir labiau įtraukia vaikus. Visa tai leidžia siekti geresnių mokymosi
rezultatų, geresnės sveikatos ir savijautos.
Judesys taip pat stimuliuoja smegenis ir turi itin teigiamą poveikį vaikų mokymosi rezultatams.
Naudojant mokymo per judesį metodikas, vaikai tampa ramesni ir labiau susikoncentruoja į
mokymosi procesą.
Šių dienų vaikai mokykloje labai mažai juda. Beveik visą laiką jie praleidžia sėdėdami prie
vadovėlių, kompiuterių ar užsiimdami kita sėdima veikla.
Kovo 25 d. „Pelėdžiukų“ grupės vaikai aktyviai dalyvavo pamokoje „Judame ir mokomės“.
Parinkome priemones, kurios į vieną smagią veiklą jungia judesį ir mokslą. Pateikta veikla apjungė į
pažinimo visumą daugelį kompetencijų. Tai-pažinimo, komunikavimo, socialinė, meninė bei
sveikatos. Žaidimai akimirksniu įtraukė vaikus į žaidimų ir edukacijos aplinką. Vaikai buvo aktyvūs,
turėjo galimybę dirbti komandose, keistis užduotimis. Galėjo įsivertinti, pasidžiauti rezultatais.
Viktorina “Paukščių žinovas”
   Draugystė – viena iš didžiausių gyvenimo vertybių. Draugai padeda vienas kitam, pradedant gero linkinčiu patarimu ir baigiant kartu įveikiamais rimtais sunkumais. Pastaruoju metu teigiama, jog šio reiškinio mastas visuomenėje mažėja, todėl labai svarbu skatinti vaikus užmegzti draugiškus ryšius. Geriausia priemone tam gali tapti suaugusiųjų pavyzdys ir iniciatyva. Jau antrus metu mūsų mokyklos priešmokyklinio ugdymo pedagogės inicijuoja ir organizuoja nuostabią pavasarinę viktoriną „Paukščių žinovas“, kurioje šiemet buvo pakviestos dalyvauti dvi kaimyninės ugdymo įstaigos.
    Kovo 22 dieną  mūsų 2PM grupės ugdytiniai susitiko su l/d „Delfinukas“ ikimokyklinių grupių ugdytiniais. 
    Kovo 23 dieną 1PM grupės ugdytiniai  draugavo su l/d „Šilelis“ priešmokyklinės grupės ugdytiniais.
    Dėl taikomų epidemiologinių apribojimų viktorina buvo organizuojama nuotoliniu būdu, MS Teams platformoje.
    Viktorinos tikslas – skatinti vaikus pažinti paukščius, tausoti ir mylėti gamtą, stiprinti kaimyninių ugdymo įstaigų partnerystę ir bendradarbiavimą. 
   Medžiagą viktorinai paruošė, naudojant https://app.genial.ly platformą, priešmokyklinio ugdymo mokytoja Kristina  Povilavičienė.   
    Džiaugiamės, kad viktorinos metu tvyrojo  pavasariškai šilta atmosfera. Vaikai puikiai atsakinėjo į viktorinos klausimus bei turėjo galimybę praturtinti savo žinias apie sparnuotųjų draugų įpročius ir gyvenimo sąlygas.   
    Mums pedagogėms smagu buvo susipažinti su vaikais, kurių daugumą jau kitais metais mokslo metais peržengs mūsų mokyklos slenkstį.  Matome didelį įdirbį kolegių iš l/d “Delfinukas” ir l/d “Šilelis” ir tikrai tikimės, kad tokių iniciatyvų dėka užauginsime draugiškus, atsakingus ir nuostabius vaikus, kurie myli ir rūpinasi gamta.  
Ką padovanojo viena pavasario diena?
Pavasaris – tai gamtos pabudimo, garsų, spalvų ir linksmybės bei pavasarinių darbų metas.
Kiekvienas su nekantrumu laukiame pasirodant pirmųjų pavasario ženklų – gležnų daigelių,
besistiebiančių į saulę. Pavasarinė nuotaika atkeliavo į 2PM „ Pelėdžiukų“ klasę.
Vaikai juos supantį pasaulį pažįsta praktiškai bandydami, tyrinėdami, kurdami. Gyvoji gamta,
augalija yra neatsiejamas vaiko pažinimo objektas. Todėl šiltėjant orams atsiranda poreikis iš arčiau
susipažinti su sėklų dygimu, augalų auginimu. Dar galimybė pamatyti, kad sėklos ne tik augalo
gyvybės pradžia, bet ir priemonė padedanti sujungti kelias veiklas į bendrą visumą. Taip vaikai ne
tik ugdosi pagarbą gamtai, gyvybei, bet ir įgyja reikalingų žinių visumą. „Pelėdžiukų““ klasės vaikai
susipažino su sėklų įvairove, galėjo jas liesti, ragauti, uosti. Pažino sėklas per visus žmogui duotus
pojūčius. Pamatė filmuotus siužetus apie augalus, kurie išdygsta iš jiems pažįstamų sėklų,
susipažino su pagrindinėmis augalo dalimis, sėklytės dygimo etapais, išsiaiškino ko reikia, kad sėkla
sudygtų. Įkūrė pupų daiginimo“ šiltnamiuką“, galėjo stebėti pupos dygimo cikliškumą. Sėklų
pagalba „ Pelėdžiukai“ kūrybiškai įgyvendino skaičiavimo ir matavimo srities veiklas, buvo
pasirinktos žaismingos veiklos formos. Žaisdami vaikai plėtojo gebėjimus tapatinti, grupuoti,
klasifikuoti daiktus pagal formą, dydį. Atliekami veiksmai skatino vaikus mąstyti ir mokytis
komunikuoti matematine kalba. Vaikai ugdėsi gebėjimą atlikti užduotys grupelėse, derino
tarpusavio veiksmus, kartu siekė numatyto tikslo, darė įvairias išvadas, draugiškai dalinosi veiklomis.
Dienos veiklas vainikavo bendras kūrybinis darbas“ Daiginu pasirinktą sėklyti iš jos išdygs graži
gėlytė“. Viena pavasario diena padovanojo “Pelėdžiukams“ įdomaus ir įsimintino pažinimo dieną.
Nuotraukų galerija pati iškalbingiausia.
Skaitykime savo vaikams
Nėra dienos be istorijos ar pasakos. Kiekvieną dieną susipažįstame su naujais veikėjais, jų likimais,
istorijomis bei išgyvenimais.
Margaspalvės knygelės lentynoje ilgai neužsibūna. Vaikai mielai klausosi jų skaitymo, mokosi
susikaupti, išgirsti, pajusti ir išgyventi juos užplūdusius jausmus.
Knygų skaitymas – didelė investicija į vaiko raidą. O skaitymas kartu su vaikais – viena iš esminių
priežasčių, turtinti vaiko kalbos žodyną, raiškiau dėlioti mintis. Išmokęs klausytis ir suprasti,
vaikas sugebės kurti prasmingus tarpusavio santykius, nuo ko priklausys žmogaus laimė.
Kviečiame pasižiūrėti , kaip priešmokyklinukai iliustravo ,,Plėšiką Hocenplocą” .
Norėdami ateityje matyti skaitančią jaunąją kartą, šiandien skaitykime kartu su vaiku.
Trumpalaikis projektas „Klausau, girdžiu, kuriu“
2PM priešmokyklinės grupės vaikai kartu su mokytojomis vykdė savaitės trukmės projektą
„Klausau, girdžiu, kuriu“. Projektą pradėjome nuo knygelių vartymo, jų skaitymo ir aptarimo.
Susipažinome su garsinėmis knygomis. Projekto metu visiems vaikams buvo suteikta galimybė
sukurti savo pirmąją knygelę, sugalvoti jai pavadinimą ir ją pristatyti draugams. Kad vaikai suprastų,
kaip kuriama knygelė, susipažinome ir aptarėme J. Marcinkevičiaus eilėraštuką „MANO KNYGELĖS“.
Į knygelės kūrimą visi vaikai įsijungė labai aktyviai ir noriai, sugalvojo knygelėms įdomius, skirtingus
pavadinimus, apibendrino apie ką jose bus rašoma. Vaikai kūrė knygeles apie stebuklų šalį,
ugnikalnius, robotus, skaičius ir raides, gražuoles gėles, mišką, gyvūnus. Džiaugėsi savo ir draugų
sukurtomis spalvingomis knygomis, dalinosi įspūdžiais kaip sekėsi būti rašytojais. Buvo išrinkta
vaikams labiausiai patikusi knyga. Daug
teigiamų emocijų vaikai patyrė kurdami
knygeles. Įdomia veikla vaikams tapo
gražiausių žodžių ieškojimas, daug gražių
žodelių vaikai rado ir juos kopijavo.
Aktyviai ir susidomėję vaikai įsijungė į
žaidimą ,,Išklausyk ir pasakyk“. Visi puikiai
atliko užduotį, užrašė garsus popieriaus
lape ir juos kūrybingai papuošė. Vaikai
sužinojo, kad užrašyti garsai tampa
raidėmis. Projektas praplėtė vaikų žinias
apie sakytinę ir rašytinę kalbą, suteikė
galimybę kurti, vaikai sužinojo kuo istorijos
skiriasi nuo pasakų ir patys turėjo galimybę
jas kurti.