Vilniaus pažinimo diena
O kur dar mūsų valstybės įkūrėjo, karaliaus Mindaugo, pėdsakai Vilniuje,  vėlesnių valdovų, didikų, palikimas, architektūros šedevrai… 
Artėjant atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui, ne mažiau svarbu žinoti, pajausti mūsų patriarcho Jono Basanavičiaus, prezidento Antano Smetonos bei kitų Lietuvos tarybos vyrų pastangas,ieškojimus skelbiant  Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybę. 
Ir labai simboliška, kad spalio 25-ąją, Lietuvos Konstitucijos dieną, visi “Spindulio” progimnazijos mokinukai “pabirs” Vilniaus senamiesčio gatvelėse, ieškodami istorijos, meno, kultūros, mokslo paminklų, grožėdamiesi spalvingu, rudenėjančiu Vilniumi, viską fiksuodami atmintyje, užrašų knygelėse ar fotoaparatų blykstėse.
Žemiau pateikiama edukacinės dienos “Vilniaus pažinimas” programa.
7 A klasės mokinio Vakario Suchocko 
Vilniaus senamiesčio nuotrauka
Ar pažįsta mūsų vaikai Vilnių? Ne vieną kartą mokykloje nuskambėjęs retorinis klausimas. Jei pažįsta – tai kiek, ką matė, kur buvo, kuo didžiuojasi. 
Ar visi žino, kad Vilnius, kaip Lietuvos sostinė, pirmą kartą paminėtas 1323 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose Vakarų Europos miestams: Brėmeno, Magdeburgo, Liubeko ir kitų miestų piliečiams. Gediminas buvo puikus diplomatas, tolerantiškas įvairių religijų konfesijoms, valdovas, sumanęs ir įgyvendinęs gerą verslo planą Vilniui ir Lietuvai. Jis kvietė į Vilnių užsienio šalių mūrininkus, prekiautojus, gydytojus, kalvius, batsiuvius, kailiadirbius, ginklanešius ir kitus amatininkus, kad šie kurtų savo verslus, užsiimtų prekyba be jokių apribojimų. Dešimčiai metų jie buvo  atleidžiami nuo muitų ir mokesčių.   Taip pat į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę Gediminas kvietė Pranciškonų, Dominikonų ordinų dvasininkus, vienuolius, kad jie statytų bažnyčias, skleistų krikščionybę.
Ir dar be galo daug istorinių tiesų ir paslapčių mena kiekviena Vilniaus senamiesčio gatvelė, grindinio plyta, kiekvienas namas su užrakintais žmonių gyvenimais.