2018 m. balandžio 10 d. 3B klasės mokiniai su mokytoja Raimonda ir padėjėja Violeta keliavo į Radvilų rūmus. Mokiniams buvo paruoštos individualios užduotys, kurias reikėjo atlikti keliaujant Vilniaus senamiesčio gatvėmis.

     1 pamoka. Pažintis su Vilniaus Lukiškių aikšte, jos istorija. Užduotis – nupiešti Šv. Jokūbo bažnyčią, parašyti, ką aplankei vaikščiodamas po Vilnių:  gatves, aikštes ir t.t.

    2 pamoka. Radvilų rūmai. XVII amžiaus viduryje Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus vaivada Jonušas Radvila (1612–1655) pagal architekto Jono Ulricho projektą pasistatydino rezidencinius rūmus, kurie dabar vadinami Radvilų rūmais. 1990 m. restauruotoje Radvilų rūmų dalyje įkurtas Lietuvos dailės muziejaus padalinys. Šiuo metu mes stovime prieš restauruotą Radvilų rūmų dalį. Užduotis – apžiūrėk rūmus. Kuo jie ypatingi? Kuo skiriasi nuo kitų pastatų?

  3 pamoka. Didikų Radvilų giminė. Vienoje iš rūmų salių susipažinsi su buvusiais šių rūmų šeimininkais bei visa didikų Radvilų gimine. Čia eksponuojami Mykolo Kazimiero II Žuvelės Radvilos (1702–1762) užsakymu savamokslio Herškės Leibovičiaus (1700–1770) išraižyti 165 didikų Radvilų giminės portretai (vario raižiniai). Radvilos – viena garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių, aktyviai dalyvavusi senosios Lietuvos valstybės gyvenime nuo XV a. pradžios iki pat jos sunaikinimo XVIII a. pabaigoje.Užduotis – išsirink tau labiausiai patikusį Radvilų giminės atstovą, nupiešk ir aprašyk jį. Namuose rask papildomos informacijos.

    4 pamoka. Gražiausi Vakarų Europos miestai, jų rūmai ir parkai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. Lietuvos dailės muziejaus užsienio šalių grafikos rinkinyje gausu įvairių Europos miestų vaizdų, kuriuose daug dėmesio skiriama miestų panoramoms, būdingiems architektūros ansambliams, gamtos motyvams. Užduotis – surašyk tau labiausiai patikusių darbų autorius ir jų darbų pavadinimus. 

       5 pamoka. Australijos aborigenų, Naujosios Gvinėjos ir Indonezijos menas. Australijos aborigenų ir Okeanijos tautų pirmykščio meno rinkinį Lietuvai padovanojo Australijos lietuvių kultūrininkė, mokslininkė, kolekcininkė dr. Genovaitė Kazokienė. Keliaudama po aborigenų rezervatus ji surinko gausią seniausio pasaulyje meno kolekciją, kurios vertingiausia dalis – aborigenų tapyba ant eukalipto žievės. Vertingą papuasų skulptūrų ir kaukių kolekciją Kazokienė surinko plaukdama vandeningomis upėmis per džiungles čiabuvių valtyse. Dėl baltiesiems nepakeliamo karšto drėgno klimato ir kanibalizmo, Naujoji Gvinėja iki pat XX a. pabaigos liko menkai tepaliesta civilizacijos. Užduotis – Įvardink ir užrašyk, kurie kūriniai tau paliko didžiausią įspūdį.

    Atlikę visas užduotis trečiokai su mokytojomis pasivaikščiojo po Vilniaus senamiestį. Pamokos Vilniaus mieste labai patiko visiems.

  Įėjimas į šį muziejų – priešais Krašto apsaugos ministeriją. Viduje patikrino du rimti apsaugos vyrai: pateikėme asmens dokumentus, nuskenavo mūsų kuprines ir krepšelius.

   Toliau kiekvienas į rankas gavome planšetę, kurios pagalba galėjome išsamiai ir interaktyviai susipažinti su ekspozicijomis. Tereikėjo planšetės kamerą nukreipti į šalia eksponatų esantį ženkliuką ir ekrane atsirasdavo informacija apie objektą. Šią informaciją buvo galima skaityti arba klausyti. Kai kur pasirodydavo 3D modeliai – žmonės ar kiti daiktai.

    Po muziejaus sales mus vedžiojo gidė Kristina. Ji mums papasakojo, kad ekspozicijos suskirstytos temomis „Laisvė pažinti“, „Laisvė dalyvauti“, „Laisvė susitarti“, „Laisvė spręsti ir veikti“, „Laisvė bendradarbiauti“ ir kt.  Kai paklausėme, nuo ko pradėti apžiūrą, gidė paaiškino, kad galime tai daryti, kaip norime. Ekspozicijos tarpusavyje susijusios tiek, kad viskas apie Lietuvą, valstybę, pilietiškumą, politinę istoriją.

    Muziejuje mokiniai galėjo ne tik susipažinti su pateikiama informacija, bet ir patys palikti savo įrašus ar komentarus. Naudodamiesi šiuolaikinių technologijų pagalba, mokiniai galėjo sudėlioti savo šeimos ar klasės herbą, susipažinti su galima prezidento diena ar atrasti Prezidento rūmų istoriją, o mokytojos mėgino subalansuoti valstybės biudžetą.

    Vienos valandos mums neužteko su viskuo susipažinti. Išėjome pakylėti ir įkvėpti. Nusprendėme, kad į šį Valstybės pažinimo centrą ateisime dar ne vieną kartą!

      Šiltą ir saulėtą balandžio 10 dieną po rytinės ekskursijos po Vilniaus bažnyčias, truputį pailsėję Bernardinų sodo žaidimų aikštelėje, 5b klasės mokiniai, kartu su istorijos mokytoja Neringa Vaitiekūniene ir dailės mokytoja Irma Vaitkuviene atskubėjo prie Lietuvos Respublikos Prazidentūros. Čia jau laukė mūsų mokyklos direktorė Vilija Mozurienė. Visi nekantravome, nes labai jau norėjosi sužinoti, ką mes pamatysime moderniausiame Lietuvos muziejuje – Valstybės pažinimo centre.

• Praktiškai susipažinti su architektūros stilių įvairove pastatų puošyboje (baroko, klasicizmo pastatai).
  
• Dalyvauti universiteto bibliotekų salių ekspozicijų parodose ( Pranciškaus Smuglevičiaus salė, Baltoji salė).
  
• Pasivaikščioti pagrindiniais universiteto kiemais ( Didysis, Observatorijos,M. K. Sarbievijaus).
  
• Aplankyti Šv. Jonų bažnyčią ir Filologijos fakultetą.
  
• Ugdyti bendradarbiavimo ir bendravimo kompetencijas.
  
•  Prasmingai ir nekasdieniškai dalyvauti edukacinėje pamokoje kitose erdvėse.         

Ekskursijos įvadas nuo 8 val. vyko 213 kabinete. Technologijų mokytojas ekspertas Rolandas Matulevičius mokiniams pateikė informaciją apie Vilniaus universiteto svarbiausius istorijos įvykius, papasakojo apie universiteto kiemų išsidėstymą ir pastatų architektūrą. Išvykoje mokinius lydėjo 8A klasės auklėtoja Dana Bruzgienė ir mokytojas Rolandas Matulevičius. Pirmasis pastatas – Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, po to nuėjome į bibliotekos kiemą. Čia mokiniai pasigrožėjo ketvirtojo aukšto langų sienoje pavaizduotais matematiniais ir astronominiais prietaisais bei septynių didžiausių planetų atvaizdais. Sustojome apžiūrėti bronzines bibliotekos duris, kurios buvo sukurtos ir pastatytos 1996 metais pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai paminėti. Jose vaizduojami svarbiausi lietuvių raštijos istorijos įvykiai ir veikėjai.  10 val. prie pagrindinių Pranciškaus Smuglevičiaus bibliotekos salės durų mus pasitiko Vilniaus universiteto muziejaus ekskursijų vadovė – gidė, kuri mus pakvietė į vieną iš seniausių universitetų Europoje biblioteką. Šiuo metu bibliotekoje eksponuojamos knygos, dokumentai ir autentiškos nuotraukos minint Lietuvos valstybės šimtmetį.  Mokiniai turėjo unikalią galimybę pamatyti 400, 300, 200, 100 metų senumo knygas ir įvairius Lietuvos bei Vilniaus miesto teritorijų žemėlapius. Visus mus nustebino mokinės Auksės Petkevičiūtės žinios apie Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dovanotas knygas Vilniaus universitetui. Ekskursijos vadovė pateikė daug informacijos iš Vilniaus universiteto susikūrimo ir kitų istorinių laikotarpių faktų. Mokiniai atidžiai apžiūrėjo autentiškas Lietuvos istorinių įvykių nuotraukas. Po to lipome į ketvirtąjį aukštą ir patekome į observatorijos Baltąją salę, kurioje mokiniai atidžiai apžiūrėjo senuosius astronominius prietaisus. Nuėję į Observatorijos kiemą mokiniai pamatė žemutinių aukštų mūrus, kurie statyti XV a. Šis kiemas susiformavo XVI a. pabaigoje, kai buvo statomos patalpos Jėzuitų kolegijai. Nuo čia prasidėjo viso pastatų ansamblio formavimas. Dominuojantis pastatas – buvusi astronomijos observatorija su klasicistiniu priestatu. Visus sužavėjo Didysis kiemas. Tai skirtingų laikotarpių ir stilių – renesanso, baroko, klasicizmo pastatų kompleksas, suvienytas į darnią erdvę. Iš Didžiojo kiemo patekome į Šv. Jonų bažnyčią, kuri Vilniaus mieste kaip parapijinė bažnyčia įsteigta 1386 m. Pirmoji bažnyčia buvo gotikinė, o po didžiųjų 1737 ir 1749 metų gaisrų rekonstruota vėlyvojo baroko stiliumi pagal architekto Jono Kristupo Glaubico projektą. Šalia bažnyčios stovi 68 metrų aukščio kvadratinio plano varpinė, kurią mokiniai apžiūrėjo iš kelių pusių. Paskutinė edukacinė veikla vyko Filologijos fakultete. Čia visus nustebino vestibiulio freskos, kurios yra 1976 – 1985 metais dailininko Petro Repšio sukurtas ciklas Metų laikai. Jame vaizduojami baltų mitologijos siužetai ir simboliai, atskleidžiantys archajinę pasaulio sampratą. Padėkoję už puikų pasakojimą, vadovavimą edukacinei veiklai ekskursijų vadovei – gidei, puikiai nusiteikę mokiniai sugrįžo į mokyklą. Edukacinė veikla „Vilniaus diena“ mokiniams suteikė daug žinių, teigiamų emocijų ir įspūdžių vykdant mokomąją – pažintinę veiklą netradicinėse erdvėse. Ši išvyka kitoje edukacinėje aplinkoje mokiniams suteikė ir naudingų praktiškų patirčių.

   Atšilo oras ir  visi ,,Spindulio” progimnazijos mokinukai ir vėl “pabirs” Vilniaus senamiesčio gatvelėse, ieškodami istorijos, meno, kultūros…

Žemiau pateikiama edukacinių veiklų programa.