Vilniaus pažinimo diena
Keliaukit, pirkliai ir vienuoliai,
ginklanešiai ir riteriai,
Keliaukit, meistrų margarūbė minia,
prie Neries ir Vilnios.
Atkimškit putojančią saulę,
per pustuštį miestą ritamą,
ir gerkit iš saujos –
juk čia įsiamžins mūrinis Vilnius. (J.
Vaičiūnaitė)
Lyg pro rakto skylutės didumo plyšį
pažvelgsime į daugelio mūsų gimtąjį miestą. Tai miestas, turintis daugybę skirtingų veidų, arba, kaip
rašė Marcelijus Martinaitis, daug miestų mieste.
Spalio 25 dieną išėjome ūkanotu rytu į Vilniaus universitetą. 5a klasės mokiniai, lydimi auklėtojos,
geografijos mokyt. L. Mažukėlės ir lietuvių kalbos mokyt. K. Žukienės, rankose nešėsi Vilniaus
senamiesčio žemėlapius, kuriuose buvo pasiruošę žymėti kelionės maršrutą.
Kelionę pradėjome V. Kudirkos aikštėje. „Čia pastatytas paminklas V. Kudirkai. V. Kudirka buvo
tautos žadintojas, kompozitorius, rašytojas, publicistas, gydytojas.“ Rašo Rokas Mikelionis (5a klasės
mokinys), dalindamasis prisiminimais ir įspūdžiais. Džiugu, kad vaikai žino, jog Lietuvos himno,
kitaip vadinamo „Tautiška giesmė”, žodžius sukūrė ir muziką pritaikė Vincas Kudirka. Jo tekstas su
gaidomis buvo išspausdintas 1898 m. „Varpo” šeštajame numeryje.
Eidami Gedimino prospektu stabtelėjome prie Vilniaus centrinio pašto. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos
centrinių paštų mūruose užkoduota šimtmečius siekianti istorija. Vilniuje, Gedimino prospekto 7,
susikūrė pirmoji politinė lietuviška organizacija.
Nagrinėjant atstumus tarp miestų žemėlapyje „Maps.lt“ matyti, kad kai kur sudarant maršrutus
atkarpos tarp miestų prasideda ties centriniais paštais. Pavyzdžiui, sudarant maršrutą nuo Vilniaus
atkarpa prasideda būtent ties Gedimino prospekto 7-uoju pastatu, kur yra įsikūręs sostinės
centrinis paštas. Tačiau yra ir kitus atstumų skaičiavimo metodikos.
Toliau keliauti mus pasikvietė Totorių gatvė. „Simbolinė originali gatvės puošmena totorių kalba
pažymi, kad Vilnius yra ir bus draugiškas, atviras mūsų visų miestas“ (Vilniaus meras R. Šimašius).
Totorių gatvė taip pavadinta dėl to, kad ji vedė prie totoriams ginti patikėtų Totorių vartų.
Šioje gatvėje vaikai nudžiugo radę lentelę, skirtą atminti Martyno Kuktos spaustuvės buvimo vietą.
Ji svarbi mūsų Tėvynės istorijai tuo, kad „Lietuvos aidas“, kuriame visuomenei buvo paskelbta apie
Lietuvos nepriklausomybę, vokiečių okupacijos metais buvo griežtai cenzūruojamas. Žinodama, kad
akto paskelbimas supykdys okupantų administraciją, Lietuvos taryba įsakė Martyno Kuktos
spaustuvei išspausdinti kelis šimtus laikraščio egzempliorių trys dienos prieš cenzoriaus peržiūrą.
Vasario 18 d. tekstas buvo perspausdintas Vokietijos laikraščiuose – „Das Neue Litauen“, „Vossische
Zeitung“, „Taegliche Rundschau“, „Kreuzzeitung“ ir kituose. Vokiečių valdžia nusprendė sunaikinti M.
Kuktos spaustuvę, bet anksčiau išleisti „Lietuvos aido“ egzemplioriai pasiekė lietuvius Tėvynėje bei
užsienyje (Rusijoje, JAV, Vokietijoje ir kitur).
Kalbėdami apie Lietuvos istorijos pamatų akmenis pasukome į Liejyklos gatvę. Šios gatvės
pavadinimas siejamas su nuo XVIII a. čia veikusia varpų liejykla. Dabar pokalbiai pasisuko apie
gatvių pavadinimų kilmę. Vaikai nedvejodami vardino kitas, su įvairiomis profesijomis, susijusias
gatves. Tai ir Stiklių, ir Odminių gatvės.
Netrukus prieš akis išniro Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Nežinia, kas nutildė vaikų pašnekesius
ir klegesį. Gal viskas: S. Daukanto aikštės alsavimas, XIX a. vėlyvojo klasicizmo stiliaus
dviaukščiuose rūmuose susipinantys neoklasika, klasicizmo architektūra, ampyras, plazdančios
valstybės vėliavos šnaresys.
O mūsų kelias mus nuvedė į Vilniaus universitetą. Įžengusius pro mokslo šventovės duris mus
pasitiko VU ekskursijų vadovė, kuri, pakvietusi sėstis prie milžiniško bibliotekoje esančio stalo,
pasakojo ir apie universiteto steigimą, ir apie jo fakultetus, profesorius, studentus. Pasakojo apie
biblioteką (įkurta 1570 m.), sales, universiteto pastatus, kiemelius, pristatė unikalią ir šiek tiek
šokiruojančią parodą „O tempora! O mores!“ („O laikai! O papročiai!“). Vėliau vaikus pakvietė
apžiūrėti Baltąją salę (observatorijos). Parodė lingvistinius, daugiakalbius žodynus ir specialiasias
enciklopedijas, kuriomis naudojasi VU bendruomenės nariai. Jie gali rezervuoti individualias darbo
vietas.
Baltoji salė įsikūrusi buvusiose observatorijos patalpose. Todėl vaikai susipažino su išlikusiais
senosios observatorijos eksponatais: gaubliais, teleskopais ir kitais įrengimais. Vėliau pakilo į
observatorijos bokštelį. Pats lipimas siauručiais bokšto laiptais mokinukams buvo ir žaidimas, ir
išbandymas. Tačiau atsivėrusi senamiesčio panorama atpirko visas baimes.
Ekskursijos pabaigoje mus visus pakvietė į universiteto kavinę, kurioje galėjome ir siūlomo maisto
paragauti, ir draugiškai iš namie pasiruoštų sumuštinių dėžučių pasivaišinti.
Kelionė dar nesibaigė. Atsigavę, įspūdžius aptarę, patraukėme Katedros link. Iš lūpų į lūpas sklinda
žinia apie stebuklingą plytelę miesto širdyje, vis daugiau žmonių stabteli ant jos sugalvoti noro su
viltimi, kad jis išsipildys. Lai išsipildo.
Žingsniuodami Arsenalo gatve, žvelgėme į vieną seniausių muziejų Lietuvoje. Jo ištakos sietinos su
1855 m. gegužės 11 d. Eustachijaus Tiškevičiaus įkurtu Senienų muziejumi Vilniuje.
Įveikdami Karaliaus Mindaugo tiltą, pažvelgėme į liūdnokai atrodantį, tikėkimės, vandens, o ne
dabarties naikinamą, pilies kalną, bokštą, kuris šimtmečius byloja.
Pasiekėme Energetikos ir technikos muziejų. Jame mūsų laukė „Iliuzijos – mokslas, mistika ar
apgaulė?“ edukacija. Vaikai sužinojo, kas yra iliuzijos, kaip jos susidaro, kas yra miražas, pareidolija
ar dirbtinės perspektyvos. Susipažino su judančiais paveikslėliais, gėrėjosi 3D anaglifais ir
interaktyvių eksponatų pagalba atrado stulbinančių optinių apgaulių! Edukaciją baigėme A.
Einšteino žodžiais „Realybė yra paprasčiausia iliuzija, nors ir labai atkakliai besilaikanti.“
Visus su mumis keliavusius kviečiame pasigrožėti nuotraukomis. Tikiuosi, kad sudominome, kad ir
Jūs norėsite mūsų maršrutu žingsniuoti. O jei turite savąjį, būtinai pasidalinkite. Juk tik mažytį
brūkšnelį Vilniaus žemėlapyje nubrėžėme.
3 C klasės Vilniaus pažinimo edukacinė diena
    Spalio 25 d. mokykloje vykusios edukacinės Vilniaus pažinimo dienos 3 c klasės mokiniai ir mokytojos laukė su nekantrumu, nes žinojome, kad mūsų laukia neįprastos pamokos, pamokos muziejuje ir miesto centre.
      Prasidėjus dienai mokiniai prisiminė Vilniaus atsiradimo legendą, kuri pasakoja apie kunigaikščio Gedimino sapną, taip pat nagrinėjo istorinius šaltinius, kuriuose rašoma, kad 1323 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose paminėtas Vilniaus vardas ir miestui suteikta miesto savivalda, Magdeburgo teisė.
     Išvykus į miesto centrą visa klasė lankėsi muziejuje „Telia Nemuziejus“, kuriame susipažino su Vilniaus istorija virtualiai nuo miesto atsiradimo iki šių laikų. Didžiulį efektą paliko ne tik istoriniai faktai, bet ir garsai, vaizdai bei galimybė pasiklausyti įgarsintos istorijos dainininko M. Mikutavičiaus balsu. Taip pat muziejuje su mokiniais leidomės į kelionę po visą Lietuvą užsidėję virtualios realybės akinius. Pabuvojome senajame Vilniaus mieste, Vilniaus sinagogoje, grožėjomės kvapą gniaužiančia Lietuvos gamta ir gyvūnija.       
        Po virtualių kelionių leidomės į tikrąją kelionę ir lankėme tris žymius Vilniaus kultūrinius objektus. Pirmiausia ėjome prie Šv. Kotrynos bažnyčios, mokiniai atliko įvairias užduotis, netgi bandė išmatuoti bažnyčios aukštį. Po to keliavome prie Vilniaus miesto Rotušės. Mokiniai atlikdami užduotis sužinojo, kokias funkcijas senais laikais  atliko šis pastatas. Paskutinis aplankytas objektas – Aušros vartai.       
       Edukacinės kelionės tikslai išpildyti su kaupu. Pamatyta ir išgirsta naujų dalykų, mokinių smalsumo kupinos akys mokytojai didžiausia dovana. Padėkoję vieni kitiems už kelionę, pasidalinę įspūdžiais išsiskirstėme į namus.

Vilnius žavi savo istorija bei užburia architektūriniu savitumu. Tai miestas, turintis begales veidų, ir kiekvienas gali atrasti savąjį Vilnių. Atraskite savąjį Vilnių eidami rudeniškomis miesto gatvėmis, sustokite ir pagalvokite, ką šis miestas reiškia Jums… 
8a klasės mokinių edukacinė veikla „Vilniaus diena“
8A klasės mokiniai spalio 25 dieną dalyvavo pažintinėje ekskursijoje „Gotikos, baroko, klasicizmo stiliaus pastatai Vilniaus mieste“ ir edukaciniame užsiėmime „Ką gali pilietis?“ Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Valstybės pažinimo centre.     
  Šios edukacinės veiklos tikslai yra:
  •  Praktiškai susipažinti su architektūros stilių (gotikos, baroko, klasicizmo) pastatais. 
  •  Dalyvauti edukacinėje pamokoje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. 
  •  Ugdyti bendradarbiavimo ir bendravimo kompetencijas. 
  •  Ugdyti tolerancijos, pagarbos jausmus bendrakultūriniuose kontekstuose.
  •  Prasmingai ir nekasdieniškai dalyvauti edukacinėje pamokoje kitoje erdvėje.    
        Ekskursijos įvadas nuo 8 val. vyko 213 kabinete. Technologijų mokytojas ekspertas Rolandas Matulevičius mokiniams pateikė informaciją apie Vilniaus miesto architektūros stilius ir pastatų trumpas istorijas (IKT).  Mokytojas pacitavo rašytojo, Jeilio universiteto (JAV) profesoriaus Tomo Venclovos mintis apie Vilnių „Su Lietuvos sostine galima paviršutiniškai susipažinti per dvi tris dienas, bet rimtoms jos istorinio bei literatūros paveldo studijoms turbūt nepakaktų dvidešimties trisdešimties metų, gal ir viso gyvenimo. Geethe yra sugretinęs: juo toliau plauki į jūrą, juo ji gilesnė – tą patį dera pasakyti apie Romą. Šie žodžiai tinka ir Vilniui, kurį keliautojai vadina „mažąją Roma“ ir panašiais garbingais vardais.(knyga „Vilnius“, 2001 m. 73 puslapis).    
    Išvykoje mokinius lydėjo 8A klasės auklėtoja Dana Bruzgienė ir mokytojas Rolandas Matulevičius. Pirmasis pastatas – Vilniaus arkikatedra bazilika. Mokiniai atidžiai apžiūrėjo klasicizmo kolonas ir priekinę arkikatedros bazilikos pusę, viduje grožėjosi baroko stiliaus lipdiniais iš stiuko. Mokinius sužavėjo Šv. Kazimiero koplyčia. Po to ėjome Pilies gatve. Sustojome prie namo Nr.12 ir Signatarų namų. Nuėjome iki Vilniaus rotušės, o iš rotušės  ėjome į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą.    
    Mus pasitiko atsakinga ir reikli apsauga: metalo detektoriais buvo patikrinti visi ekskursijos dalyviai. Valstybės pažinimo centre mus pasitiko edukacinės pamokos „Ką gali pilietis?“ vadovė – moderatorė Nideta Jarockienė. Mokiniai buvo paskirstyti į tris darbo grupes, pateiktos užduotys: 1 grupei užduotis - „Kokias pilietiško asmens savybes (vertybes) nurodo muziejaus lankytojai? Apklauskite ne mažiau kaip 5 muziejaus lankytojus ir užfiksuokite jų komentarus. 2 grupei – „Naudodamiesi ekspozicijos „Laisvė dalyvauti“ stendo „Tapti piliečiu“ medžiaga, įvardykite ir apibūdinkite pagrindinius pilietybės įgijimo būdus ir principus Lietuvoje“. 3 grupei – „Naudodamiesi ekspozicijos „Laisvė dalyvauti“ ir stendo „Dalyvauti politiniame gyvenime“ ekspozicija ir parodų salėje ar kitose erdvėse teikiama informacija nurodykite 4 – 6 pilietinio dalyvavimo valstybės gyvenimo būdus, apibūdinkite jų esmę, raskite tokios veiklos pavyzdžių istorijas, asmenų patirtyje“. Kiekvienoje grupėje buvo lyderiai: 1 – Gabija Poškaitė, 2 – Laimis Pateckis, 3 – Danielius Matulevičius, kurie puikiai vadovavo grupių darbui ir po 25 minučių intensyvių studijų išsamiai bei kvalifikuotai pristatė veiklas, atsakė į pateiktus klausimus. Ypač visus sužavėjo Manto Savicko pasakyti teiginiai „pilietiško asmens savybės yra atsakingumas, meilė savo šaliai (jos istorijai, kultūrai, kalbai). Labai gražiai savo grupės veiklą apibendrino ir puikias refleksijas pateikė Laimis Pateckis. Vienintelis tą dieną iš visų apsilankiusių mokinių Danielius Matulevičius puikiai ir išsamiai atsakė į klausimą „Kas yra politinis menas?“.    Ši išvyka kitoje edukacinėje aplinkoje mokiniams suteikė daug žinių ir praktiškų patirčių.
Vilniaus pažinimo diena
O kur dar mūsų valstybės įkūrėjo, karaliaus Mindaugo, pėdsakai Vilniuje,  vėlesnių valdovų, didikų, palikimas, architektūros šedevrai… 
Artėjant atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui, ne mažiau svarbu žinoti, pajausti mūsų patriarcho Jono Basanavičiaus, prezidento Antano Smetonos bei kitų Lietuvos tarybos vyrų pastangas,ieškojimus skelbiant  Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybę. 
Ir labai simboliška, kad spalio 25-ąją, Lietuvos Konstitucijos dieną, visi “Spindulio” progimnazijos mokinukai “pabirs” Vilniaus senamiesčio gatvelėse, ieškodami istorijos, meno, kultūros, mokslo paminklų, grožėdamiesi spalvingu, rudenėjančiu Vilniumi, viską fiksuodami atmintyje, užrašų knygelėse ar fotoaparatų blykstėse.
Žemiau pateikiama edukacinės dienos “Vilniaus pažinimas” programa.
7 A klasės mokinio Vakario Suchocko 
Vilniaus senamiesčio nuotrauka
Ar pažįsta mūsų vaikai Vilnių? Ne vieną kartą mokykloje nuskambėjęs retorinis klausimas. Jei pažįsta – tai kiek, ką matė, kur buvo, kuo didžiuojasi. 
Ar visi žino, kad Vilnius, kaip Lietuvos sostinė, pirmą kartą paminėtas 1323 metais Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose Vakarų Europos miestams: Brėmeno, Magdeburgo, Liubeko ir kitų miestų piliečiams. Gediminas buvo puikus diplomatas, tolerantiškas įvairių religijų konfesijoms, valdovas, sumanęs ir įgyvendinęs gerą verslo planą Vilniui ir Lietuvai. Jis kvietė į Vilnių užsienio šalių mūrininkus, prekiautojus, gydytojus, kalvius, batsiuvius, kailiadirbius, ginklanešius ir kitus amatininkus, kad šie kurtų savo verslus, užsiimtų prekyba be jokių apribojimų. Dešimčiai metų jie buvo  atleidžiami nuo muitų ir mokesčių.   Taip pat į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę Gediminas kvietė Pranciškonų, Dominikonų ordinų dvasininkus, vienuolius, kad jie statytų bažnyčias, skleistų krikščionybę.
Ir dar be galo daug istorinių tiesų ir paslapčių mena kiekviena Vilniaus senamiesčio gatvelė, grindinio plyta, kiekvienas namas su užrakintais žmonių gyvenimais.