8 klasių mokinių kūrybos darbas „Pilies bokštas“
Aštuntų klasių mokiniams per savaitę yra viena technologijų pamoka, todėl tenka tiksliai
suplanuoti ir vykdyti praktinę veiklą. Darbai yra sudėtingi ir reikalauja didelio atidumo bei
susikaupimo. Vienas iš tų darbų yra „Pilies bokštas“. Prieš atliekant pilies tekinimą reikia pasiruošti
medieną – atliekamas medienos lyginimas ir skaptavimas. Po to įdomiausia dalis – tekinimas su
elektrinėmis medžio tekinimo staklėmis! Labai yra smagu ir įdomu iš medžio gabalo suformuoti
norimą pilies formą, kuri yra bokšto prototipas. Atliekant medžio tekinimą atsiskleidžia visas
medžio grožis: spalva, medžio linijų raštas, kvapas.
Kai forma yra ištekinta, tai ištekintą paviršių reikia dekoruoti. Čia mokiniai vėl turi kūrybinę
laisvę: nupiešiamos senovinės durys ir langai, bokšto viršaus apvadai, apatinėje dalyje akmenų
formų imitacija. Visi mokiniai dekoravimą suprojektuoja savitai ir kūrybiškai, vienodų papuošimų
nebūna. Visos nupieštos formos yra išdeginamos su elektriniais pirografais. Pilnai dekoruotos pilys
yra spalvinamos specialias dažais, toks dažymo būdas yra vadinamas beicavimu. Beicavimas rudu
atspalviu darbui suteikia sendinimo efektą! Pagamintas darbas yra praktiškai pritaikomas kaip
kambario interjero papuošimas
Spalvotosios snaigės su „Scratch“
Integruota dailės, informacinių technologijų ir
matematikos pamoka. Ketvirtokai sako: „jeigu
galiu programuoti, tai galiu viską…“. Apie ką gi jie
čia kalba? Jie kalba apie gyvą matematiką, apie
kitokias dailės ir technologijų pamokas, jie kalba
apie tai, jog pagaminti kūrinį reikia aukšto
meistriškumo, daug darbo ir laiko. Tai dabar
gebėdami valdyti technologijas, daug dalykų
galime atlikti su robotais, užtenka mokėti
programuoti.
Mokiniai kūrė Dekarto koordinačių sistemoje, kai
kiekvienas erdvės taškas suprogramuojamas taip,
kad judėtų simetriškai, palikdamas pasirinktos spalvos žymę. Mokinių piešiniai kėlė susižavėjimą, o
galimybės išgauti pačius sudėtingiausius raštus nustebino pačius kūrėjus.
Ketvirtokai žaidžia salės ritulį
Šiais mokslo metais pradinių klasių mokiniai turi daugiau
fizinio ugdymo pamokų. Tai toks pat rimtas dalykas, kaip
matematika ar lietuvių kalba. Niekas nepaprieštaraus, kad
judėjimas kone svarbiausias dalykas. Per fizinio pamokas
mokiniai ne tik atlieka įvairius kūną stiprinančius ir
lavinančius pratimus, bet ir žaidžia įdomius judriuosius
žaidimus. Šiais mokslo metais 4 a klasė atrado salės ritulį.
Labai džiaugiamės progimnazijoje turėdami salės ritulio
įrangą. Tai nepaprastas judrusis žaidimas, tai komandinis
žaidimas, sutelkiantis žaidėjus. Čia reikalinga greita
reakcija, koordinacija, geras fizinis
pasirengimas. Salės ritulys labai
įtraukiantis žaidimas, nėra mokinio,
kuris atsisakytų jį žaisti. Tikimės užkrėsti
ir kitus ir susitikti pasivaržyti.
Tyloje ir kasdieniniai dalykai atrodo gražesni
Adventas – rimties, dvasinio apsivalymo ir susikaupimo metas. Šis laikas gamtoje kupinas ramybės, tylos ir sąstingio. Aplinkui viskas nurimsta, traukiasi, slepiasi, žemė pasipuošia žiemišku apdaru. Tuo tarpu žmonėms švenčių laukimas neretai būna neužbaigtų darbų, padidėjusio šurmulio, nuolatinio skubėjimo ir dovanų pirkimo metas.
Vaiko gerovės komisija, siekdama stebuklingą švenčių laukimo laikotarpį apipinti ramybe, padedančia išlaikyti pusiausvyrą, inicijavo Tylos savaitę. Jos metu buvo siekiama ne visiškos tylos mokykloje, o norima sumažinti triukšmo lygį pamokų, pertraukų metu, pietaujant valgykloje.  
Į pagalbą pasitelktas išmanusis šviesoforas, kuris reaguodamas į garso stiprumą, perspėdavo mokinius garsiniu signalu apie per didelį triukšmo lygį ir atitinkamai užsidegdavo raudona ar geltona spalva. Mokiniai greitai atkreipė dėmesį į triukšmo „policininką“ ir norėjo jo sulaukti svečiuose kiekviena klasė.
Advento laikotarpiu prisijaukindami tylą, mokytojai turėjo galimybę pakalbėti su mokiniais ir apie triukšmo žalą mūsų sveikatai. Mokiniai nustebo, jog triukšmo žala neapsiriboja tik klausos uždegimais. Triukšmas veikia fiziškai, psichologiškai, sumažėja protinis darbingumas, nukenčia mokymosi rezultatai, sutrinka miegas.
Smagu, jog Tylos savaitė davė tokių puikių rezultatų: mokiniai ne iš vadovėlių, o iš savo asmeninės patirties sužinojo apie Advento susikaupimo prasmę ir rado ramybę savyje. Mokiniai prisipažino: „Tyloje ir kasdieniniai dalykai atrodo gražesni“.
Visiems ramybės ir susikaupimo linki VGK
Kalėdas pažink kitaip
Baltais pusnynais ir kalnais,
Per pūgą ir per vėtrą,
Kalėdos beldžias į duris
Atnešdamos mums sniegą.
Kiekvienam vaikui žiema asocijuojasi su sniegu, Kalėdų seneliu,
dovanomis ir žaliaskare eglute. Gražų trečiadienio rytą 4b ir 4c
klasės mokiniai dalyvavo nuotolinėje edukacinėje pamokoje
“Pažink Kalėdas kitaip”. Šios pamokos metu vaikai pasidalino
įspūdžiais apie savo namuose papuoštas eglutes, papasakojo
kokiomis dekoracijomis puošia kiemą, ką veikia advento vakarais su savo šeimos nariais. Stebėdami
pateiktis televizoriaus ekrane, vaikai šoko, dainavo Kalėdines daineles, atsakinėjo į pateiktus
klausimus. Mintimis visi nukeliavo į Laplandiją ir aplankė Kalėdų senelį.
Klasėje vaikai pajuto tikrą žiemišką Kalėdų dvasią, nes turėjo pasigaminti sniegą. Tam jie panaudojo
bulvių krakmolą ir skystą muilą. Eksperimentas puikiai pavyko, nes visų saujose buvo po sniego
gniūžtę. Įspūdingiausi buvo mokinių paruošti fejerverkai, kuriems jie panaudojo actą ir sodą, o
įpylę šlakelį dažų, pastebėjo, kad fejerverkai gali būti skirtingų spalvų.
Tai buvo Kalėdinė eksperimentų valanda, kurios metu mokiniai ne tik sužinojo kaip šią šventę
švenčia Norvegija ir kitos šalys, bet ir patys išmoko pasigaminti sniegą bei susipažino su medžiagų,
kurios buvo panaudotos eksperimente savybėmis.
,,Kas pavogė karūną?”
3c klasės mokiniai šiandien turėjo puikią progą dalyvauti
vaikiškų knygelių autoriaus bei dailininko, iliustratoriaus
Dainiaus Šukio edukacijoje „Kas pavogė karūną?“. Šioje
pamokėlėje žaidė žaidimą “Kas? Su kuo? Kada? Kur? Ką
veikė?”. Žaidimo metu mokiniai kūrė detektyvinę istoriją,
mokėsi iš autoriaus nupieštų personažų mimikų nuspėti
jų emocijas, nuotaikas, pritaikyti jiems palyginimus,
posakius.
Edukacijos metu rašytojas siekė tobulinti mokinių
klausymo ir kalbėjimo įgūdžius, reikšti mintis sklandžiais
sakiniais, turtinti kasdienę buitinę kalbą. Rašytojas parodė
vaikams, kad kalbos galima mokytis ne tik per lietuvių kalbos pamokas, bet ir per kitas veiklas, net
žaidžiant. Kad kalba – tai priemonė bendrauti, reikšti mintis, patirti emocijas. O skaitymas yra
kasdienio gyvenimo dalis. Susitikimo metu rašytojas ir dailininkas Dainius Šukys pristatė mokiniams
savo bei Selemono Paltanavičiaus, Danguolės Kondrotienės knygas, kurių iliustracijas kūrė pats.
Edukacijos pabaigoje vaikai dovanų gavo kūrybinę užduotį. Pamoka mokiniams labai patiko ir
suteikė daug džiaugsmo.
Kariuomenės diena
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė
Lietuvos nepriklausomybę. Norint ją išsaugoti, Lietuvai
buvo būtina sukurti savo kariuomenę. Tų pačių metų
lapkričio 23 dieną buvo pradėtos kurti Lietuvos
ginkluotosios pajėgos ir iki šiandien ši diena yra minima,
kaip Kariuomenės diena.
Ta proga, pirmadienį mokykloje lankėsi edukatoriai,
kurie mokiniams ne tik papasakojo apie Lietuvos
viduramžių kariuomenę, tačiau ir parodė, kaip vyko
kovos tuo metu, kokia buvo karių ginkluotė, kokius
šarvus vilkėjo. Mokiniai turėjo galimybę patys apžiūrėti ir
į rankas paimti viduramžių laikų ginklus bei šarvus ir net
pamėginti įveikti kryžiuotį.
Edukacijoje dalyvavo 5-8 klasių mokiniai, kuriems šis
renginys buvo ne tik linksma pramoga, tačiau ir puiki
galimybė pagilinti savo istorines žinias.
Šalia edukacijos, mokiniai taip pat kūrė savo
informacinius darbelius susijusius su Lietuvos
kariuomenės istorija ir dabartimi.
Šiaurės šalių literatūros savaitė
Šiais metais Vilniaus „Spindulio“ progimnazija prisijungė prie tarptautinio projekto „Šiaurės šalių
literatūros savaitė“. Šis kultūros projektas vykdomas jau trečią dešimtmetį. Jo tikslas puoselėti
garsinį skaitymą ir šiaurietišką pasakojimo tradiciją, populiarinti Šiaurės šalių literatūrą. Projektas
kasmet įtraukia daugybę institucijų iš Šiaurės ir Baltijos regiono.
Šiųmečių skaitymų tema – svajonės ir ilgesys. 2021-ieji – socialinio atstumo ir uždarytų šalių ir
miestų metas, tačiau svajonės ir ilgesys mus jungia nepaisant visų ribojimų. Nors visi svajojame ir
ilgimės skirtingų dalykų, bet išgyvenimai mus vienija ir suartina. Literatūra ir istorijos leidžia mums
nuklysti į svajones, o pandemijos metu tai tapo ypač svarbu. Todėl ir Šiaurės šalių literatūros savaitė
šiemet pakvietė pokalbiams apie svajones ir ilgesį.
Lapkričio 17 d. pirmos pamokos metu 1-4 klasių mokiniai užsidegė žvakes ir klausėsi ištraukų iš
Karinos Erlandsson knygos „Perlų ieškotoja“. Šioje, Šiaurės Tarybos Vaikų ir jaunimo literatūros
premijai nominuotoje knygoje, pasakojama apie mergaitę Mirandą, kuri ieško paslaptingojo
brangakmenio. Pasak legendos, radęs tą brangakmenį žmogus niekada nebejaus ilgesio.
Pasibaigus skaitymui mokiniai iliustravo labiausiai įsiminusius epizodus. Surengėme iliustracijų
parodą-konkursą. Mokiniai ir mokytojai galėjo balsuotis už labiausiai patikusius piešinius.
Sveikiname 1-2 klasių nugalėtojas:
I vieta – Dominyka Araminaitė, 2a klasė
II vieta – Nada Charrouf, 2b klasė
III vieta – Emilija Berželionytė, 2b klasė
3-4 klasių nugalėtojas:
I vieta – Ema Černiūtė, 4b klasė
II vieta – Lėja Zinkevičiūtė, 4b klasė
II vieta – Fausta Juodeikytė, 4b klasė
Integruota matematikos-geografijos pamoka “Mokykla 3D”
Integruotos pamokos – tai mokymosi metodas, kai pamokos tampa įdomesnės, o žinių bei įgūdžių įgyjama daugiau. Integruotos pamokos skatina mokinių kūrybiškumą, bendradarbiavimą, daug dėmesio skiriama ugdymo procese sąsajoms su tikru gyvenimu.
Spalio mėnesį Vilniaus “Spindulio” progimnazijoje pamokos vyko kitaip. Integruojant matematikos ir geografijos mokomuosius dalykus, 6b klasės mokiniai turėjo tikslą – suprojektuoti mokyklos 3D modelį. 
 Pamokos pradžioje pakartojome jau turimas žinias apie mastelį. Mokiniai sužinojo, kaip pritaikyti mastelį, pasinaudojant masteliu apskaičiuoti atstumus. Mokiniams taip pat buvo pristatytas originalus architektų sukurtas mokyklos planas. Taip prasidėjo mūsų kelionė link tikslo – mokyklos 3D modelio. Šeštokai buvo suskirstyti į komandas ir kiekvienai komandai paskirta praktinė užduotis – sudaryti progimnazijos planą pagal skirtingus mastelius. Šią užduotį reikėjo atlikti mokyklos kieme. Mokiniai į pagalbą pasitelkė ruletes, lazerinius atstumo matuoklius. 
Atlikę matavimus mokyklos kieme, mokiniai su gautais rezultatai sugrįžo į klasę ir čia prasidėjo kūrybinis darbas: gautų duomenų aprobavimas, susisteminimas bei projektavimo darbai.
 Kurdami mokyklos 3D modelį šeštokai naudojo antrines žaliavas, taip pat daug buvo diskutuojama apie atsinaujinančių energijos šaltinių svarbą, tad prie mokyklos buvo statomos vėjo jėgainės, ant mokyklos stogo – saulės baterijos, o mokyklos teritorija apsodinta medžiais. 
Smagu buvo stebėti mokinių praktinius užsiėmimus, mokinių susidomėjimas pamoka  pramoko visus lūkesčius.
 Šeštokai savo darbo rezultatu pasidalino surengdami parodą mokyklos fojė.

Matematikos mokytoja Jurgita Zenevičiūtė ir
geografijos/gamtos mokytoja Lina Mažukėlė
Nacionalinė aplinkosaugos aplinka 2021
Planetos ir valstybės gerovė, jos sėkmė 
neįmanoma be supratingo požiūrio į aplinką.  
Lapkričio 18 d. 7-8 klasių mokiniai: Ainius (7a kl.), Ula (7a kl.), Ivaras (7a kl.), Matas (7a kl.), Danielis (7b kl.), Matas (7c kl.), Daumantas  (7c kl.), Neda (8a kl.), Adomas (8a kl.), Milana (8a kl.), Benediktas (8a kl.), Dominik (8a kl.), Aleksandra (8b kl.), Nojus (8b kl.), Kajus Adomas (8b kl.) atstovavo mokyklą 2021m. Nacionalinėje aplinkosaugos olimpiadoje. 
Olimpiados tikslas – gilinti moksleivių žinias aplinkosaugos srityje. Olimpiados užduočių sprendimas buvo vykdomas elektroninėje platformoje. Klausimyną sudarė 30 klausimų. Klausimynas buvo sudarytas pagal pasirinktą pagrindinę šių metų temą: iškastiniai ištekliai, naudojami elektronikos prietaisams / įrangai bei baterijoms / akumuliatoriams gaminti. Ši tema apima atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, išgaunant elektronikos gamybai reikalingas žaliavas, taip pat gamybai reikalingų išteklių taupymą, gamybos poveikį aplinkai, tvarumo bei atsakingo vartojimo idėjas, žiedinės ekonomikos principus ir galimybes, globalią elektronikos atliekų augimo problematiką ir šių atliekų mažinimo galimybes bei priemones, aplinkos taršą elektronikos atliekomis bei pavojus gamtai bei žmonių sveikatai.  
Lauksime rezultatų, olimpiada – puiki proga mokiniams pasitikrinti savo žinias 
bei išmokti šį tą naujo.  
Geografijos mokytoja Lina Mažukėlė
Prisegti failai