Ugdymo procesas
2021 m. birželio 10 d. / Marytė Papinigienė
„Mikropasaulis stiklainyje“
7-8 klasių mokiniai atliko biologinį eksperimentą. Jie kūrė, stebėjo ir toliau stebės gyvą
„mikrokosmą“. Visų pirma, kas yra pats mikrokosmas? Tai dirbtinė ekosistema, kuri negali būti tokia
gyvybinga kaip gamtinė ekosistema, todėl laikui bėgant sunyksta. Norėdami atlikti šį eksperimentą,
į stiklainius mokiniai pylė keletą saujų žvyro, vėliau užpylė derlingo dirvožemio. Į jį sodino samanas,
žemuoges, asiūklius, kitus augalus. Kartais papurkšdavo tam, kad apsemtų apačioje esantį žvyro
sluoksnį. Svarbiausia, šį mažąjį pasaulį pastatyti šviesioje, bet tiesioginių saulės spindulių
negaunančioje vietoje.
Būtent tokiu būdu – per praktiką – galima geriausiai suvokti teorijos žinias, jas pritaikyti, iš arti
patyrinėti ir susidurti su miško „gyvenimu“. Jeigu pavyksta, net pasilikti savo mikrokosmą ir stebėti,
kiek laiko ši ekosistema išgyvens, o galbūt tiesiog stebėti jos raidą ir pokyčius. Galimybė patiems
„prisiliesti“ prie mus supančios gamtos – puikiausias būdas ją pažinti ir išmokti tausoti bei gerbti.
Pasigrožėkime mokinių pagamintais ,,mikrokosmais“.
Kviečiame į parodėlę!
Biologijos mokytoja M. Papinigienė
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. birželio 8 d. / Inesa Jančioraitė Tichomirova
Virtuali kelionė po Europos Sąjungos šalis
Kiekvienas iš mūsų labai mėgstame keliauti,
aplankyti įdomiausias pasaulio vietas,
susipažinti su jų istorija, įžymiais žmonėmis,
tradicijomis ir papročiais. Pasaulis didelis,
aplankyti visas šalis užtruktų labai daug laiko,
todėl mes su 3c klasės mokiniais išsiruošėme į
virtualią kelionę po Europos šalis.
Mūsų kelionė prasidėjo kovo mėnesį ir tęsėsi
iki pat gegužės 9 dienos. Šią dieną mes
užbaigėme savo projektą paminėdami Europos
dieną.
Pirmiausia, susipažinę su Europos Sąjungos
įkūrimo istorija, pasiskirstėme, kurią šalį
norėtume pristatyti savo klasės draugams.
Vieniems labai patiko Airija, nes jau esą joje
pabuvoję, kiti svajojo apie Prancūziją, Italiją ar
Ispaniją. Pasirinkdami šalį, kurią turės pristatyti,
mokiniai žinojo, kad jų laukia didelis darbas, nes
reikės paruošti pateiktį, kuria turės sudominti
savo klasės draugus. Informacijos ieškojo
internete, enciklopedijose ir net žiūrėdami
dokumentinius filmus.
Virtuali kelionė tęsėsi per visas pamokas. Mokinių eilėraščiai, pateiktys ir rašiniai buvo talpinami
etwinning erdvėje. Per lietuvių kalbos pamokas, mokiniai kūrė ketureilius apie pasirinktą svajonių
šalį. Štai Manto eilėraštis: Liuksemburgas yra graži šalis,
Nors ji labai mažytė.
Yra labai daug gražių vietelių,
Norėčiau ten nuvykti!
O Gabija svajoja nuvykti į Austriją: Austrija šalis kalnų,
Austrijoj labai gražu.
Sostinė jos – Viena,
Džiugina kiekvieną.
Kiekvienas rašė rašinėlius, garsindamas pasirinktos šalies įžymias vietas ir dalyvavo tarptautiniame
Užsienio reikalų ministerijos organizuojamame konkurse “Laiškas draugystei”.
Per matematikos pamokas skaičiavome, kiek gyventojų yra vienoje ar kitoje šalyje, braižėme
diagramas ir lyginome su mūsų šalies gyventojais.
Kadangi mokiniai jau moka programuoti su scratch, tai keletui iš jų pavyko sukurti dialogus
pasirinktos šalies kalba.
Smagiausios integruotos pamokos buvo su šokių mokytoju Kęstučiu Andrijevskiu. Mokytojas
pademonstravo mokiniams, kokius šokius šoka jų pristatytose šalyse. Labiausiai vaikus sužavėjo
ispaniški ir airiški šokiai.
Šauniausiais pristatymais pasidalijome su savo draugais iš Kretingos bei 3b klasės mokiniais.
Džiaugiamės, kad mokykloje turime bendraminčių, kurie visada palaiko mūsų rengiamus projektus
ir noriai juose dalyvauja.
Visi pristatymai buvo pavadinti ES šalių suvažiavimais, o mokiniai – diplomatais, atstovaujančiais
savo šalis.
Mokinių pristatymus galime pamatyti: https://twinspace.etwinning.net/171083/home
erdvėje.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. birželio 3 d. / Dileta Opulskytė
Gamta – neišsemiamas grožio šaltinis
…Oras užsidegė, ežeras ėmė liepsnoti.
Ir miškas į ugnį pavirto.
Vėjas nusinešė pelenus, ir beliko
Žemėje – žemė, vanduo, ugnis ir oras.
„Žmogų žemė pagimdė…“ (Radauskas)
Gamta mums teikia vandenį, maistą, orą – ir ne tik nuo mažų
dienų mokomės saugoti ją, bet mokomės atrasti, pažinti, sukurti
grožį.
Gamtoje atrandame daug naujų nežinomų dalykų . Natūrali
gamta įprasminta mene, yra pagrindinė poetinių išgyvenimų
versmė. Poetas žvelgia į gamtą dailininko akimis, išgyvena ją
dailininko jausmais. Jis kuria eilėraštį kaip tapytojas akvarelę.
Gamtai ir menui skirta daugiau kaip pusė visų poeto sukurtų eilėraščių. Grožis – didžiausia
vertybė, o gamta – neišsemiamas grožio šaltinis.
Su vaikais pabandėme sukurti ir pavaizduoti gamtos grožį, kuris atsiskleidė vizualiai. Juk ne tik
guašą , akvarelę, pieštukus galima naudoti kuriant grožį, bet net ir akmuo gali atgyti ir suteikti
nuostabias ir šiltas emocijas.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. birželio 1 d. / Jolanta Vasilevskienė
Birželio I-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena
Birželio I-ąją pasaulis mini Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Ta proga „Spindulio“ progimnazijoje
inicijavome piešimo kreidelėmis ant grindinio akciją „Vasaros spalvos“. Ir nors pirmoji vasaros diena
nelepino saulės spinduliais, mūsų mažieji progimnazijos Spinduliečiai švytėte švytėjo kurdami
puikius paveikslus: gėlės, saulė, jūra, miškas, debesys, šeima, Gedimino bokštas, trispalvė… Ir dar
daugybė piešinių šiandien papuošė mokyklos kiemą. Kai piešiniai buvo baigti vaikai pūtė muilo
burbulus. Mokyklos kieme pratisai skambėjo linksmas vaikų juokas.
Aukite stiprūs ir sveiki, mūsų mieli mažieji Spinduliečiai!
Vilniaus „Spindulio“ progimnazija sveikina visus Lietuvos vaikus
Tarptautinės vaikų gynimo proga!
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. gegužės 12 d. / Gytis Mockus
Europos Egzaminas
Kaip ir kiekvienais metais minint Europos dieną,
visoje Lietuvoje yra organizuojamas Europos
Egzaminas, kuriame visi Lietuvos gyventojai gali
išbandyti savo jėgas bei pasitikrinti, ką žino apie
Europą bei Europos sąjungą. Šios progos nepraleido
ir 5-8 klasių mokiniai, kurie namuose atliko šį
egzaminą. Europos Egzaminas buvo sudarytas iš 15
klausimų, į kuriuos turėjo atsakyti dalyviai. Mūsų
mokyklos mokiniai, atsakę į klausimus, pasidalino
savo gautais rezultatais. Vieniems sekėsi geriau, kitiems buvo ne tokia sėkminga diena. Kaip sekėsi
mokiniams galite pasižiūrėti nuotraukų galerijoje.
Ugdymo procesas
2021 m. gegužės 9 d. / Rolandas Matulevičius
Matematikos ir technologijų integruotas projektas “Simetrijos taikymas braižant prieverpstes”
Tradiciniai ir senieji amatai yra neatsiejama lietuviškosios
kultūros dalis, tačiau norint šį paveldą perduoti ateities kartoms,
vertėtų sudominti mokinius Lietuvos tautodaile. Balandžio
mėnesį aštuntų klasių mokinės nuotolinių technologijų vaizdo
pamokų metu atliko kūrybines užduotis: įkvėpti pateiktų istorinių,
kultūrinių pavyzdžių, kūrė prieverpsčių brėžinius ir piešinius. Šio
proceso metu taikė simetrijos taisykles bendradarbiaujant su
matematikos mokytoja metodininke Jurgita Zenevičiūte. Labai
svarbu matematikos pamokose išmoktas simetrijos taisykles
taikyti praktiškai – braižyti sudėtingus segmentinės drožybos
raštus ir prieverpstes.
Aštuntų klasių mokinės technologijų pamokose analizavo
įvairių prieverpsčių pavyzdžius, rinko informaciją apie
prieverpsčių simbolių prasmę, piešė įvairius gyvybės medžio
simbolius. Tokiu liaudies meno įvedimu į šių dienų ugdymo procesą technologijų mokytojas
ekspertas Rolandas Matulevičius skatina mokinius domėtis Lietuvos tautiniu paveldu.
Puikiai sukūrė ir nupiešė prieverspstes šios mokinės: 8b klasės – Skaistė, Dominyka, Silvija,
Austėja G., Evelina, Gabija, Austėja M., Augustė, Gustė, Evita, 8a klasės – Agnė, Margarita, Kotryna,
Justė.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. gegužės 5 d. / Rolandas Matulevičius
Kūrybinis darbas „Žaisliukas – suktukas“
Per nuotolines vaizdo technologijų pamokas mokiniai atlieka įvairius kūrybinius darbus.
Balandžio mėnesį 5 ir 6 klasių mergaitės kūrė žaisliuko – suktuko dizainą. Pirmiausia su skriestuvu
reikėjo iš vieno centro nubrėžti skirtingų spindulių apskritimus ir gautame rate nupiešti trikampius,
čia mokiniai puikiai pritaikė matematikos dalyko žinias praktiškai.
Žaisliuko – suktuko gaminimo idėja atkeliavo iš pradinių klasių laikų, kai mokiniai į didelės sagos
dvi skyles įverdavo siūlą, kurį tvirtai surišdavo, po to sukdavo siūlą ir tempdavo, nuo tempimo jėgos
saga sukasi. Technologijų kabinete mokiniai iš faneros gamina medinius suktukus ir juos meniškai
dekoruoja. Kadangi per nuotolines pamokas iš medžio gaminti namuose mokiniai neturi sąlygų,
todėl tenka svajoti ir kurti… Kūryba ir svajonės labai dera! Mokiniai turi daug minčių ir idėjų kaip
išskirtinai kūrybiškai dekoruoti žaisliuko – suktuko plokštumas.
Nuostabiai puikius žaisliukus – suktukus sukūrė visos 5 ir 6 klasių mergaitės. Visi žaisliukai –
suktukai yra spalvingi, įdomūs, mergaitės pristatydamos savo darbus technologijų mokytojui
aiškino pavaizduotas formas bei paveiksliukus. Mergaitės sukūrė žaismingus, spalvingus,
nuotaikingus žaisliukus – suktukus!
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. gegužės 3 d. / Gytis Mockus
Gegužės 3 – osios Konstitucija
Šiandien sukanka lygiai 230 metų, kai Abiejų
Tautų Respublikos didikai 1791 m. gegužės 3
dieną priima pirmą konstituciją Europoje bei
antrąją Pasaulyje. Konstitucija buvo priima
vykstant Ketverių metų Seimui, taip siekiant
gerinti to meto Abiejų Tautų Respublikos
valstybės padėtį bei ją modernizuoti.
Konstitucija tuo metu buvo modernumo
simbolis, kurią gyrė to meto popiežius Pijus VI,
Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas bei Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu vėliau tapęs Tomas
Džefersonas.
Dėl to šiandien su 5B klasės mokiniais per istorijos pamoką nutarėme aptarti, kuo svarbi šiandien
mums yra Konstituciją bei pamėginome sukurti savo konstitucijas.
Pamokos pradžioje, mokiniams į lentelę reikėjo surašyti, ką jie apskritai žino apie konstituciją bei
ką nori sužinoti. Pildant lentelę išsiaiškinome, kad nemažai penktokų vis dar visiškai nesupranta,
kas yra konstitucija, todėl pagrindinis pamokos tikslas, buvo išsiaiškinti, tai kas gi ta konstitucija.
Išsiaiškinę konstitucijos apibrėžimą, mėginome sužinoti, o gi kiek iš viso konstitucijų yra turėjusi
Lietuvos valstybės? Mokiniai mėgino spėlioti, tačiau tiksliai atsakyti į klausimą nepavyko, o vėliau
išsiaiškinome, kad turėjome iš viso penkias konstitucijas (1791, 1922, 1928, 1938, 1992). Po to su
mokiniais sužinojome, kad pati pirmoji konstitucija buvo priimta 1787 m. Jungtinėse Amerikos
Valstijose, o po ketverių metų, pirmąją konstituciją Europoje priėmė ir Abiejų Tautų Respublika.
Pamokoje mokiniai mėgino išsiaiškinti, kodėl vis gi Lietuvoje nėra taip dažnai minima ir švenčiama
ši diena. Lietuvoje dažnai atmetama viskas, kas nors kiek nelietuviška. Taip nutiko ir Abiejų Tautų
Respublikos Konstitucijai, kuri dažnai vertinama kaip lenkiška, Lenkijos konstitucija. Su mokiniais
aptarėme, kad Konstitucija ilgai nesugebėjo gyvuoti ir buvo panaikinta dėl kaimyninių valstybių
nenoro, prarasti įtaką Abiejų Tautų Respublikoje.
Paskutinė mokinių užduotis buvo sukurti savo konstitucijas. Konstitucijas galėjo kurti apie bet ką,
dėl to jų buvo labai įvairių. Mokiniai buvo paskirstyti į penkias grupes ir taip sukūrė naujas penkias
konstitucijas. 3 konstitucijos buvo apie žaidimus, kaip reikia žaisti, ką galima daryti, o ko negalima.
Kita grupė sukūrė konstituciją apie gyvūnus ir kaip jais reikia rūpintis. Na ir likusi grupė sukūrė savo
naują valstybę Geklandiją. Šitos naujos valstybės konstitucijoje galime rasti ir liberum veto teisę iš
Abiejų Tautų Respublikos laikotarpio bei šių dienų aktualijų, kaip nemokamas planšetinis
kompiuteris kiekvienam mokiniui.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. gegužės 2 d. / Dileta Opulskytė
Projektas „ Lietuvos keliais keliauju“
Projekto ,, Lietuvos keliais keliauju“ metu
siekėme ugdyti vaikų meninę raišką, kūrybinius
gebėjimus atskleidžiant Lietuvos krašto gamtos
įvairovę bei įdomias vietas.
Mokiniai piešė gražiausias Lietuvos vietas, darė
darbelius, rašė rašinėlius, kūrė sakmes, piešė.
Vieni darbai buvo įdomesni už kitus. Štai keletas
minčių iš ketvirtokų rašinių apie Lietuvą:
,,Lietuva yra centrinėje Europos dalyje. Didžiausias
šalies miestas – sostinė Vilnius. Aš čia gyvenu ir
labai džiaugiuosi. Kiek nuostabių vietų yra mano
gimtajame mieste…“ (Rusnė)
,,Lietuva gali pasigirti gražiu kraštovaizdžiu – turime daug miškų, upių, ežerų. Galime didžiuotis, kad
turime daug lankytinų vietų, kuriomis grožisi ne tik vietiniai gyventojai, bet ir atvykstantys turistai.
Daug legendų pasakojame apie įvairias Lietuvos vietas…“ (Rusnė)
,,Mūsų šeima mėgsta keliauti po įvairias Lietuvos vietoves. Savaitgalį lankėmės Nidoje. Nida
nuostabi vasarą ir žiemą. Sužinojau, kiek daug žymių žmonių garsina Lietuvą. Aš myliu Lietuvą…“
(Deividas).
,,Druskininkai nuostabus miestas, kurortas pačiuose Lietuvos pietuose. Legenda pasakoja, kad
kunigaikštis nušovė taurų sakalą, kuris įkrito į gilų, siaurą upelį. Kunigaikštis puolė paskui jį.
Kunigaikščio žmona labai išsigando ir pradėjo verkti. Toje vietoje, kur nukrito jos sūrios ašaros,
ištryško šaltinis…“ (Simas)
,,Išėjau pasivaikščioti po pavasarėjančias Lietuvos pievas ir radau pirmųjų gėlyčių”. (Lina Charrouf )
Dėkojame aktyviausiausiems projekto dalyviams – 2b, 4c, 4d klasių mokiniams.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. balandžio 30 d. / Dileta Opulskytė
Gaminu kurdamas pasaką
Pasaka – tai atpalaiduojantis
momentas. Vaikui frazė „paseksiu
pasaką“ sukuria ypatingą nuotaiką:
pasaka yra stebuklas, stebuklo
laukimas, tikėjimas juo.
Pasakomis vaikai gyvena nuo
senų senovės. Su jomis užaugome
mes, mūsų tėvai, seneliai ir
proseneliai.
Kiekvienoje pasakoje daug
galimybių fantazijai. Ji gali būti
reikšminga ir mažam vaikui, ir jau
ūgtelėjusiam. Kiekvieno jų
interpretacijos yra skirtingos. Kokia pasaka tinka, kokio amžiaus vaikui nustatyti neįmanoma.
Atsakymas – emocinė vaiko reakcija.
Šiais laikais tėvai mažiau dėmesio skiria vaikams, todėl pasakos reikalingos ir dėl jau minėtų
priežasčių tam, kad palaikytų tėvų ir vaiko ryšį.
Mes su vaikais nutarėme sukurti pasakas savo pagamintam patiekalui. Juk taip ir valgyti linksmiau
ir maistas gražesnis, mielesnis, sveikesnis.
Nuotraukų galerija
