Gaminu kurdamas pasaką
Pasaka – tai atpalaiduojantis
momentas. Vaikui frazė „paseksiu
pasaką“ sukuria ypatingą nuotaiką:
pasaka yra stebuklas, stebuklo
laukimas, tikėjimas juo.
Pasakomis vaikai gyvena nuo
senų senovės. Su jomis užaugome
mes, mūsų tėvai, seneliai ir
proseneliai.
Kiekvienoje pasakoje daug
galimybių fantazijai. Ji gali būti
reikšminga ir mažam vaikui, ir jau
ūgtelėjusiam. Kiekvieno jų
interpretacijos yra skirtingos. Kokia pasaka tinka, kokio amžiaus vaikui nustatyti neįmanoma.
Atsakymas – emocinė vaiko reakcija.
Šiais laikais tėvai mažiau dėmesio skiria vaikams, todėl pasakos reikalingos ir dėl jau minėtų
priežasčių tam, kad palaikytų tėvų ir vaiko ryšį.
Mes su vaikais nutarėme sukurti pasakas savo pagamintam patiekalui. Juk taip ir valgyti linksmiau
ir maistas gražesnis, mielesnis, sveikesnis.
Taisyklinga lietuvių kalba matematikoje
“Visais amžiais žmonės kalbėjo gimtąja kalba ir rūpinosi jos puoselėjimu. Kas per keistenybės būtų gyvulių tarpe, jeigu varnas užsimanytų suokti kaip lakštingala, o lakštingala krankti kaip varnas. Tai galima suprasti, kokia netvarka kyla, kai žmogus paniekina savo gimtąją kalbą”.
(Mikalojus Daukša „Prakalba į malonųjį skaitytoją“)

Šie kalbos puoselėtojo, švietėjo ir kunigo pasakyti žodžiai įkvėpė sustoti ir akcentuoti mokiniams lietuvių kalbos svarbą bei ugdyti jų pagarbą gimtajai kalbai.
Balandžio 27 d. 5c klasės mokiniai dalyvavo integruotoje lietuvių kalbos ir matematikos pamokoje „Taisyklinga lietuvių kalba matematikoje“ drauge su mokytojomis Laura ir Sonata.
Tai apibendrinamoji ir kartojimui skirta pamoka, kurioje mokiniai prisiminė ir pakartojo taisyklingą abėcėlės raidžių tarimą, įtvirtino būdvardžių ir daiktavardžių kirčiavimą, taisyklingai kirčiuodami geometrines figūras, matematines sąvokas bei matavimo vienetus. Aptartos dažniausiai mokinių daromos kirčiavimo klaidos lietuvių kalbos ir matematikos pamokose.
Integruotos pamokos metu mokiniai garsiai skaitė priežodžius ir patarles, taisyklingai tarė jose esančius skaitvardžius. Didžiulio mokinių susidomėjimo sulaukė mįslių minimas. Skaidruolėse mokiniai gavo užuominas į mįslių atsakymus ir skaičius, koduojančius raktinio sakinio raides. Raktinis sakinys: „Tu gali daryti stebuklus“ visus maloniai nustebino ir leido patirti sėkmę kiekvienam pamokoje dalyvavusiam mokiniui.
Reflektuodami apie šią pamoką mokiniai kūrė trieilius, vadovaudamiesi lietuvių kalbos ir matematikos sąsajomis. Trumpuose eilėraščiuose atsispindėjo tam tikras kalbos dalių skaičius kiekvienoje eilutėje. Matematikos mokytoja L. Daniškevičienė talkino mokiniams dėliojant sakinius „Padlet“ lentoje. O sukamas laimės ratas dovanojo laimės taškus, kuriuos mokiniai galės panaudoti per atsiskaitomuosius darbus.
Šia integruota pamoka pavyko praktiškai mokiniams parodyti, kad lietuvių kalba ir matematika puikiai dera tarpusavyje ir taisyklingai kalbėti būtina ne tik mokykloje, bet ir bendraujant su draugais, pokalbių svetainėse ar rašant sms žinutes telefonuose.
Kviečiame dalyvauti kokteilių-glotnučių konkurse
Pavasaris – puikus metas pasirūpinti savo organizmu, kuris pasiilgo ne tik judrių lauko žaidimų,
šildančios ir nuotaiką keliančios saulės, bet ir vitaminų. Daugelis iš mūsų gerai žino, kad daržovės ir
vaisiai yra didžiausi vitaminų šaltiniai, bet kartais taip nuobodu kramtyti tą pačią morką ar valgyti
per žiemą įgrisusius obuolius. Kaip daržoves ir vaisius galime paruošti ir pateikti kitaip – kad
džiugintų ne tik mūsų gomurį, bet ir akis?
Kokteiliai-glotnučiai yra puikus būdas atrasti vaisius ir daržoves iš naujo. Kokteilis-glotnutis netgi
turi savo specialią dieną – ji švenčiama kasmet gegužės 13 d. Kviečiame visus 5-8 klasių moksleivius
dalyvauti tarptautiniame konkurse ,,Ypatingi kokteiliai“.
SVARBU: į konkursą pateks tik šeši geriausi mokyklos darbai. Pateikti darbai
bus vertinami pagal šiuos kriterijus:
1. Kūrybiškumas atskleidžiant temą;
2. Kokteilio originalumas;
3. Kokteilio palankumas sveikatai;
4. Kokteilio estetinė išvaizda ir pateikimas (kokteilio pateikimo indas,
aplinka);
5. Kokteilio pristatymas (darbo aprašas).
Sukurkite, nufotografuokite ir aprašykite savo kokteilį-glotnutį iki gegužės 3
dienos. Savo darbus (nuotrauką JPG formatu ir aprašą, paruoštą pagal
Priedą Nr. 1) siųskite technologijų mokytojai Irmai Zmejauskaitei
naudodamiesi el. dienynu.
Detalias konkurso sąlygas (ir Priedą Nr. 1 ) rasite rasite prisegtas prie šio straipsnio.
Atvelykis
Atgimstanti gamta dažniausiai ir žmonėse atgaivina gyvenimo
džiaugsmą, kai norisi kuo daugiau laiko praleisti lauke, susirinkti visus
saulės spindulius, kurių taip išsiilgstame žiemą. Net ir tradicinės šventės,
kurias minime pavasarį, atrodo kur kas linksmesnės. Nors pati didžiausia
ir labiausiai laukiama pavasario šventė yra Velykos, nereikėtų pamiršti ir
kitos, ne mažiau nuotaikingos šventės – Atvelykio, kuri liaudyje dar yra
vadinama mažosiomis arba vaikų Velykėlėmis. Atvelykis – pirmasis
sekmadienis po Šv. Velykų, aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo,
užbaigianti Velykinę savaitę. Šios šventės svarbiausias simbolis taip pat
yra kiaušinis, kuris siejamas su atgimimu, nauja gyvybe. Atvelykio
šventės tradicijos itin artimos pačioms Velykoms: vėl yra dažomi ir
ridenami margučiai. Įdomus faktas, kad margučių ridenimas simbolizuoją
mūsų žemės pabudimą iš žiemos miego. Ypač akcentuojama, kad šią
dieną krikštatėviai turėtų aplankyti savo krikšto vaikus, atnešti jiems
lauktuvių margučių, keptų skanėstų ir dovanų. Velykėlės – ne tik
simbolizuoja velykinės savaitės pabaigą, bet ir skatina atnaujinti giminystė ryšius.
Priešvelykiniu laikotarpiu, kad tikybos pamokos mokiniams būtų įdomesnės ir kūrybiškesnės,
pakviečiau mokinius į netradicines pamokas. Šių pamokų metu mokiniai buvo supažindinti plačiau
su Šv. Velykomis – kas yra Gavėnia, Velykų šventės tradicijomis, margučių marginimo paslaptimis,
spalvų reikšmėmis. Taip pat gamino kūrybiškiausius Velykinius atvirukus ir užrašė savo sukurtus
sveikinimus artimiesiems bei draugams. O jų buvo išties gražių: vieni linkėjo smagių ir jaukių Šv.
Velykų, stiprių, margų ir gražių margučių, kiti sveikatos ir Dievo palaimos, pilnus rieškučius
džiaugsmo. Bet įdomiausias ir linksmiausias mokiniams darbas buvo su tuščiais kiaušinukais. Jie
galėjo juos nudažyti jiems patinkančiomis spalvomis bei iš jų pagamino puikių dekoracijų ir
pradžiugino savo šeimos narius. Visus mokinius lydėjo džiugi pavasariška nuotaika.
Matematinis margutis
    Pavasarį, kai gamta atgimsta po šaltos žiemos, kiaušinių dažymas bei margučių ridenimas simbolizuoja gamtos atgimimą. 
   Paskutiniu metu mokiniai daug laiko praleidžia prie išmaniųjų renginių, todėl  5-8 klasių mokiniams pasiūliau sukurti matematinį margutį. Dažniausiai mokiniai margučiuose vaizdavo skaitmenis, matematikos ženklus, geometrines figūras.  Marginimo techniką galėjo rinktis patys
        Tik truputį fantazijos ir paprasti dalykai tampa įdomiais.
Sveikiname geografijos olimpiados dalyvius
Šiais metais geografijos olimpiada vyko kiek kitaip – nuotoliniu būdu. Olimpiadoje dalyvavo 39 mūsų “Spindulio” progimnazijos 6-8 klasių mokiniai besidomintys geografijos mokslu. Dalyviai rungėsi savo klasės kategorijose ir turėjo išspręsti 30 iliustruotų klausimų. 

 Dėkojame visiems moksleiviams, kurie dalyvavo olimpiadoje ir džiaugiamės kartu su nugalėtojais.  Linkime toliau domėtis geografijos mokslu. 
SVEIKINAME:
      šeštokų grupėje daugiausiai taškų surinko ir pirmąją vietą užėmė 6a  klasės mokinys Ivaras Liepisantrąją vietą užėmė 6a klasės mokinys Ainius Gedvilas; 
 trečioji vieta užėmė du mokiniai surinkę vienodą skaičių taškų – 6a klasės mokinė Ula Juknevičiūtė ir 6b klasės mokinys Danielis Baršauskas;   
   septintokų grupėje pirmoji vieta atiteko 7a klasės mokiniui Benediktui Užkuraičiui
 antrą vietą užėmė du mokiniai surinkę vienodą skaičių taškų – 7a klasės mokinė Kamilė Jurgutytė ir 7b klasės mokinys Žilvinas Dirsė;
 trečioji vieta atiteko taip pat dviems mokiniams surinkusiems vienodą skaičių taškų – 7a klasės mokinei Smiltei Jorūnei Rečiūgaitei ir 7a klasės mokinei Nedai Gudžiūnaitei.    
      aštuntokų grupėje pirmoji vieta atiteko 8a klasės mokiniui Rokui Mikelioniui;  
 antrą vietą užėmė tos pačios klasės du mokiniai surinkę vienodą skaičių taškų  - Nerijus Tomkus ir Tadas Gerulskis;
 trečią vietą užėmė 8a klasės mokinys Gustas Dzasperas Rove.
Geografijos mokytoja 
   Lina Mažukėlė    
Paslaptingas sakmių pasaulis
Sakmių pasaulis nepaprastas ir paslaptingas. Jomis galime gėrėtis, žavėtis ir netgi daug išmokti apie gyvenimą ir jo tiesas. O tos tiesos tieselės nuo senų senovės nesikeičia. Tai liaudies sakmės. Ir po jų platybes nardė 6c klasės mokiniai ir netgi patys įsijautė į kūrėjus. Parašė savo sakmes, praturtino jas gyva muzika. Autorinės sakmės žavios jose veikiančiais gyvūnais bei augalais, kurie veikia kaip simboliai. Skatina gerbti mylėti ir pajusti gyvūnijos svarbą. Jog jie tokie patys kaip mes, turi savo kasdienybę ir sprendžia jiems svarbius klausimus. Galime labai daug iš jų pasimokyti. 
    3a klasės mokiniai būtent ir bandė perprasti Leonardo Gutausko sakmeles, gilinosi į jas, analizavo veikėjus. Mokiniai išsirinko jiems mėgstamiausias. Sakmes animavo ir kūrė su informacinėmis technologijomis, programėle Scratch.
    Visą kūrybinį procesą vainikavo 6c ir 3a klasių mokinių pasidalinimo darbų vaisiais pamoka „Paslaptingas sakmių pasaulis“, kurią vedė mokytojos Evelina Blaškienė ir Rūta Šileiko. Integruotoje atviroje lietuvių kalbos ir informacinių technologijų pamokoje vieni iš kitų daug išmokome ir pasisėmėme įkvėpimo nesustoti kurti. Mokymosi kelionė yra nepaprastas nuotykis, kurio nesustabdys niekas.
Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada

Gimtųjų žodžių apkabintas 
 Aš gyvas kalboje. 
 Sakau: esi man kaip žibintas 
 Pasaulio tamsoje. 

 (Just. Marcinkevičius „Gimtoji kalba“)
      Tėvų žemė, papročiai ir gimtoji kalba – tai esminiai tautą jungiantys dalykai. Gimtąja kalba mus pasitinka tik atėjusius į šį pasaulį, ja mes ištariame pirmuosius savo žodžius. Gimtoji kalba mus lydi nuo kasdienio buitinio bendravimo, mokslo ar darbo reikalų iki poezijos ar maldos, todėl ir yra mums tokia brangi ir mylima.    
      2021 m. kovo 25-ąją dieną šeštų klasių mokiniai turėjo galimybę dalyvauti „Spindulio“ progimnazijos 6-ų klasių lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje. Šio renginio tikslas – patikrinti ir įvertinti lietuvių kalbos ir literatūros žinias ir gebėjimus, ugdyti mokinių domėjimąsi gimtąja kalba, skatinti mokinius puikiai mokėti lietuvių kalbą ir tuo didžiuotis. Be to, mokiniai ruošdamiesi olimpiadai pakartojo pagrindines lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisykles, prisiminė pagrindinius Lietuvos istorijos faktus ir asmenybes. Mokytojoms šis renginys – puiki galimybė išsiaiškinti mokinių lietuvių kalbos žinių lygį. 
      Džiaugiamės, jog šiais metais prizinėmis vietomis dalinasi net keli mokiniai, surinkę vienodą taškų kiekį. 
 I-osios vietos laimėtojos – Greta Bankauskaitė (6a) ir Dovilė Kirlytė (6c), 
               II-osios vietos laimėtojos – Ula Juknevičiūtė (6a), Karolina Lukšonytė (6b), Laura Čeberiakaitė (6c), 
   III-osios vietos laimėtojos – Ugnė Zagorskaitė (6b) ir Eisvilė Leontjeva (6c). 
 
      Sveikiname ir linkime sėkmės kituose renginiuose!
                                                                               Lietuvių kalbos mokytojos
 J. Perednienė ir E. Blaškienė
Pasaulinė Žemės ir Vandens diena
2021 m. kovo 18 d. vyko 8a ir 8b klasių moksleivių integruota gamtos mokslų viktorina „Kelionė į gamtos pasaulį“, skirta paminėti Pasaulines Žemės ir Vandens dienas. 
Jos tikslas – taikant praktikos įgūdžius, stiprinti gamtos mokslų teorijos ir veiklos ryšį, sudaryti galimybę mokiniams atskleisti savo gebėjimus, skatinti mokinių norą giliau pažinti supančią aplinką, tenkinti saviraiškos poreikius. 
Viktorinos metu buvo pateikti 38 klausimai Kahoot.it elektroninėje erdvėje, susiję su gamta ir aplinkosauginiais projektais, kurie padėjo prisiminti darnaus vystymosi tikslus ir galimybes pačiam gerinti savo aplinką. 
Vykstanti tarpdalykinė integracija suteikė moksleiviams galimybę gilinti teorines žinias, jas susieti su praktika.   
Sveikiname viktorinos nugalėtojus: 
                   8a klasė           
        I vieta – Otonas Vainys                              II vieta – Gustas Dzasperas Rove     III vieta – Justė Gutauskaitė     
                   8b klasė                                    
          I vieta – Martynas Aleksiejūnas
          II vieta – Lėja Kirlytė 
          III vieta – Augustė Stonytė 
Dėkojame visiems dalyviams už aktyvų dalyvavimą. 
Organizatoriai:
 Marytė Papinigienė, biologijos-chemijos mokytoja metodininkė
 Ramunė Goberienė, fizikos vyresnioji mokytoja 
Pirmokai paminėjo Pasaulinę Žemės dieną
Kovo 20 d. į Žemę atkeliavo astronominis pavasaris.
Dienos ir nakties ilgumas tapo vienodas visuose Žemės
rutulio kampeliuose. Senovės lietuviai tikėjo, kad
pavasario lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje
iš rytų, visus metus būsi tyras ir sveikas. Jau bemaž pusę
amžiaus kovo 20 d. žmonija švenčia Pasaulinę Žemės
dieną. Prieš 28 metus Žemės diena oficialiai įteisinta ir
Lietuvoje.
Ta proga visi mūsų mokyklos pirmokai kūrė Žemės
vėliavą. Integruotų veiklų metu siekėme mokinių
supratimo, jog meilė sau, šalia esančiajam, meilė gamtai
yra ugdoma per pažinimą ir asmeninę patirtį. Tikslingai
parinktos mokomosios medžiagos pagalba stengėmės,
kad pirmokai pajustų gamtos vientisumą ir harmoniją. Veiklų metu diskutavome, kaip numatyti
savo veiksmų padarinius gamtai bei jų grįžtamąjį poveikį. Siekėme suvokimo, kad ne vartotojo
požiūris į gamtą, bet pagarba bet kokiai gyvybės rūšiai ir atsakomybė už ją turi tapti mūsų
pagrindine vertybine nuostata.
Mokiniai žiūrėjo filmą „Mūsų planeta“, diskutavo, kaip galime padėti savo planetai. Kalbėta apie
miškų saugojimą, buitinės chemijos saikingą naudojimą, atsinaujinančius energijos šaltinius, atliekų
rūšiavimą. Tikimės, jog veiklos skirtos Žemės dienos minėjimui buvo reikšmingos mūsų pirmokų
gamtosauginių žinių įtvirtinimui.