“Baltų lankų” leidyklos paskelbtas konkursas
  Vaikystėje visi laukdavome mamų ar tėčių sekamų pasakų prieš miegą, o geriausios buvo tos, kurios buvo pačių sugalvotos.  Leidykla „Baltos lankos“  suteikė galimybę prisiminti šią patirtį ir sukurti istoriją 3–6 metų vaikui. 
  Džiugu, jog sudalyvauti paskelbtame konkurse norą ir iniciatyvą parodė: 
7b klasės mokinys – Nojus Andriuškevičius
7b klasės mokinys – Kajus Adomas Rimša
5a klasės mokinys – Vakaris Petrauskas
  Palinkėkime mūsų istorijų kūrėjams sėkmės ir su nekantrumu lauksime konkurso rezultatų paskelbimo vasario 28 dieną. 
   Leidykla savo nuožiūra atrinks  ir apdovanos tris geriausias istorijas bei skirs pinigines premijas. Leidykla „Baltos lankos“ taip pat įsipareigoja bent vieno iš nugalėtojų rankraštį iliustruoti, parengti spaudai ir išleisti atskira knygele. 
5-8 klasių diktanto konkursas
     Kiekvienais metais „Spindulio“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytojos kviečia 5-8 kl. mokinius pasitikrinti savo raštingumą dalyvaujant diktanto konkurse „Auksinė plunksna“. Šio konkurso tikslas – ugdyti poreikį būti raštingu, puoselėti pagarbą gimtajai kalbai, savo krašto kultūrai, domėtis ir didžiuotis savo kalba. Džiaugiamės, kad net ir pasikeitusiomis aplinkybėmis diktanto konkurso tradicija nenutrūko, o dalyvių ne tiek jau mažai – 40. Žinoma, aktyviausi buvo 5-6 klasių mokiniai, tačiau pastebėjome, jog turime nuolatinius šio konkurso dalyvius ir laimėtojus!
      5-6 kl. diktanto konkurse I-ąją vietą užėmė net dvi mokinės – tai Laurita Simonaitė (5a) ir Dovilė Kirlytė (6c), II-ąją vietą užėmė Ula Juknevičiūtė (6a, praėjusiais metais buvo trečia), III-ąją vietą užėmė Matas Kvakšys (6a).
    7-8 kl. diktanto konkurse I-ąja vieta dalinasi taip pat du mokiniai  
 tai Tadas Gerulskis (8a, praėjusiais metais buvo antras) ir Nerijus Tomkus (8a), II-ąją vietą užėmė Augustė Stonytė (8b, praėjusiais metais buvo trečia), III-ąją vietą laimėjo Austėja Gedminaitė (8b). Sveikiname! Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams ir tikimės, jog dalyvausite ir kitais metais.
     Visų dalyvių sąrašas: 
 Luka Gudžiūnaitė (5a),  Danielius Padelskas (5a),  Vakaris Petrauskas (5a),  Laurita Simonaitė (5a), Mykolas Skvorcovas (5a),  Ugis Liutauras Lokis (5b),  Kotryna Rukšėnaitė (5b),  Akvilė Šakalytė (5b),  Urtė Benedikta Jarošenkaitė (5c),  Eugenijus Lazdinas (5c),  Mangirdas Misiūnas (5c),  Kristoferis Žilinskas (5c),  Gabrielė Gineikaitė (6a),  Ula Juknevičiūtė (6a),  Matas Kvakšys (6a),  Ugnė Švilpaitė (6a), Emilijus Antonovas (6b), Eslanda Ermaškevičiūtė (6b),  Gabrielė Gedminaitė (6b),  Matas Ivanauskas (6b),  Karolina Lukšonytė (6b),  Ugnė Spalinskaitė (6b),  Ugnė Eidetytė (6c),  Dovilė Kirlytė (6c),  Agnė Tarasevičiūtė (6c), Neda Gudžiūnaitė (7a),  Benediktas Užkuraitis (7a),  Urtė Varnaitė (7a),  Enginsu Bal (7b),  Kajus Adomas Rimša (7b),  Gabrielė Vasiljevaitė (7b),  Gabrielė Venslovaitė (7b),  Meda Videikaitė (7b),  Tadas Gerulskis (8a),  Rokas Mikelionis (8a),  Nerijus Tomkus (8a),  Austėja Gedminaitė (8b),  Lėja Kirlytė (8b),  Gabrielė Noreikaitė (8b),  Augustė Stonytė (8b),  Evita Vartibavičiūtė (8b).    
Kodėl verta skaityti knygas?
       Savo atradimais 8-okės nutarė pasidalyti apsilankiusios 4b klasės savarankiško skaitymo pamokoje. Pradinukai įdėmiai klausė vyresniųjų pasakojimų, nes šie buvo paremti ne tik asmenine patirtimi, kaip mergaitės pamėgo knygas, ką jose atrado ir kaip skaitymas pakeitė 8-okių požiūrį į daugelį dalykų, bet ir buvo pateikta keletas pavyzdžių apie garsių žmonių požiūrį į knygą. 4-okai išklausę vyresniųjų pranešimo, nekantravo pasakyti savo nuomonę apie knygų skaitymą, pasididžiuoti perskaitytų knygų kiekiu, pasidalyti, ką naujo ir įdomaus sužinojo skaitydami pasirinktas knygas. Kai kurie mokiniai drąsiai įvardijo priežastis, kodėl nedaug knygų skaito. Ir 8-okės pripažino, jog skaityti malonu, tik tuomet kai knyga įdomi, atitinkanti pomėgius, poreikius. Apie tokias knygas dažniausiai jaunieji skaitovai sužino iš draugų, artimųjų ar mokytojų rekomendacijų. Tad dalinkimės savo patirtimi, įspūdžiais, atradimais!

      4-os ir 8-os klasės mokiniams neįprasta pamoka įsiminė. Štai kokios mokinių mintys jai pasibaigus:
Gabrielė Šulutė (4b) „Man patiko pamoka apie knygas, nes daug sužinojau apie knygų skaitymo naudą.“
Domas Kamarauskas (4b) „…pamoka patiko todėl, kad buvo labai įdomus aštuntokių pasakojimas ir įkvėpė daugiau skaityti.“
Narimantas Ručinskas (4b) „Man lietuvių pamoka labai patiko, nes buvo pranešėjai buvo vyresni už mus ir labai įdomiai pasakojo.“ 
Gabrielė Noreikaitė (8b) ,,Apsilankyti ketvirtokų pamokoje buvo iš tiesų labai smagu ir įdomu! Mokiniai tikrai drąsiai reiškė savo nuomonę ir pristatinėjo savo perskaitytas knygas. Pabrėžiu, jog buvo drausmingi ir labai mane nustebino. Šaunuoliai!“
Gabija Kasilovskytė (8b) ,,Pristatymui ruošėmės gan ilgai, tad buvau tikrai laiminga, kai jį pateikėme ketvirtokams. Patekus į vaizdo pamoką, iš karto pasidarė baisu, bet vėliau ta baimė dingo. Tiesą sakant, tikrai nesitikėjau, kad vaikai bus tokie kalbūs iš pat ryto – atsakinės į užduotus klausimus. Galiu drąsiai sakyti, kad didžiuojuosi mūsų mokyklos ketvirtokais.“
Austėja Gediminaitė (8b) ,,Pristatymo ,, Kodėl verta skaityti” metu man patiko dalintis faktais, stebėti mokinių atsakymus. Taip pat jaučiausi gerai, buvo minimalus jaudulys. Ši integruota pamoka buvo vertinga, nes platinome jaunesniems moksleiviams mintį apie knygų vertingumą ir svarbą.“ Gustė Kasilovskytė (8b) ,, Buvo labai smagu matyti tokius aktyvius ketvirtokus, laisvai reiškiančius savo nuomonę. Giriu juos!”

Aštuntokėms pasirengti pranešimui padėjo lietuvių kalbos mokytoja Evelina Blaškienė.
Ketvirtokus lydėjo pradinių klasių mokytoja Alma Venslovaitė.
       Kodėl verta skaityti knygas? Šis klausimas nuolat keliamas moksleivių. Argumentų galima pateikti daug ir įvairių. Tačiau svarbiausia ir įtikinamiausia argumentacija dažniausiai būna paremta asmeniniais pavyzdžiais. Taigi, 8b klasės mokinės (Gabrielė Noreikaitė, Gabija Kasilovskytė, Austėja Gedminaitė, Gustė Kasilovskytė) tarpusavyje rimtai svarsčiusios skaitymo svarbos tema, suformavo
keletą teiginių. Skaityti verta, nes skaitymas:
  • teikia malonumą ir naudą skaitovui;
  • padeda atitrūkti nuo kasdienybės;
  • formuoja gimtosios ir kitų kalbų žodyną;
  • padeda atrasti save;
  • leidžia pažinti pasaulį;
  • padeda susirasti draugų;
  • skatina sėkmę.
Sveikatingumo projektas etwinning erdvėje „Sveika šypsena“
   Visą mėnesį pamokos prasidėdavo rytmetine mankšta, sportuodavome po 10 minučių kiekvieną rytą, pamokų metu nuolatos mankštindavome akis ir kojų pėdas. Kiekviena diena prasidėdavo nauju iššūkiu. 
   Pirmąją projekto savaitę, su mokiniais diskutavome apie dantų higieną,  priežiūrą, kūrėme ketureilius ir iššūkius, kad sveika šypsena pirmiausia priklauso nuo mūsų  sveikų dantukų. Vaikai iliustravo savo sukurtus ketureilius, kuriuose atsispindėjo sveika šypsena.
   Antrąją projekto savaitę vyko integruotos pamokos, kurių metu, mokiniai rašė rašinėlius per lietuvių kalbos pamoką „Kaip užaugti sveikam“,  skaičiavo kolorijas per matematikos pamoką, piešė sveikų produktų kompoziciją lėkštėje, o kas kenkia mūsų sveikatai aptarėme per pasaulio pažinimo pamokas. Kiekviena diena prasidėdavo mankšta, o per fizinio lavinimo pamokas išbėgdavome į savo kiemus ir sportuodavome gryname ore.
   Sausio mėnesis prabėgo greitai. Trečiąją projekto savaitę mes aptarėme, o kas gi mums padeda augti sveikiems, kas rūpinasi mūsų sveikata, kas į pagalbą atskuba ištikus nelaimei. Per dailės ir technologijų pamoką kūrėme lankstinuką, jame pavaizduodami mūsų pagalbininkus, kuriuos kviečiame ištikus nelaimei: tai gydytojai, policijos pareigūnai ir gaisrininkai. Diskutavo, ko reikia, kad mes augtume sveiki: kasdien sportuoti, grūdintis, sveikai maitintis, daugiau laiko praleisti gryname ore.
   Ketvirtoji projekto savaitė buvo pati įdomiausia. Nusprendėme šią savaitę nevalgyti saldumynų. Mes susipažinome su sveikų patiekalų gamyba. Vaikai gamino salotas, sveikuoliškus traškučius iš burokėlių, kepė morkų pyragus ir savo receptais dalinosi su klasės draugais. Sveikuoliškų patiekalų popietę nusprendėme suruošti ir grįžus į mokyklą. 
   Projekto tikslas buvo – pagerinti mokinių fizinį aktyvumą, mokantis namuose karantino metu, pasidalinti šiuo projektu su kitų mokyklų mokytojais. Visa tai pavyko. Vaikai buvo labai laimingi. Tėveliai bendradarbiavo siųsdami mokinių nuotraukas. Šio tikslo sieksime ir ateityje.
   Nesvarbu, koks atstumas mus skiria ir kiek laiko mes esame atskirti vieni nuo kitų, svarbiausia sukurti aplinką į kurią norėtųsi vėl ir vėl sugrįžti.
   Mūsų darbelius galite pamatyti:
   Sveikata – svarbiausias mūsų turtas. Tik būdami sveiki galime gerai jaustis, protingai mąstyti, gerai mokytis ir sveikai šypsotis. Karantino metu, mes daug laiko praleidžiame namuose, mažai judame, nesveikai maitinamės, būname liūdni, mūsų smegenims trūksta deguonies, nes mes visą dieną praleidžiame prie kompiuterio dalyvaudami pamokose, žaisdami žaidimus elektroninėje erdvėje ir bendraudami su draugais. Norėdama vaikus (3c klasės) atitraukti nuo nuolatinio sėdėjimo prie kompiuterio, sukūriau projektą „Sveika šypsena“ ir juo pasidalinau su mokiniais, kolegomis, bendraminčiais Tarptautinėje etwinning erdvėje. Prisijungė darželio auklėtojos ir mokytojos iš Lietuvos bei projekto dalyviai iš Turkijos ir Gruzijos. Džiugu, kad į mano sukurtus projektus visada prisijungia 3b klasės mokytoja Diana Petruškienė ir jos aktyvūs mokiniai.
Atvira integruota pamoka „Lietuva – upių ir padavimų kraštas“
      2020-ieji tiek mūsų gyvenime, tiek švietimo sistemoje sukėlė nemažai sumaišties: daugelį privertė stabtelėti, susidėlioti prioritetus, įvertinti savo galimybes ir gebėjimus, išmokti ką nors nauja. Ir nesvarbu, kiek tau metų! Ne išimtis ir „Spindulio“ progimnazijos mokytojai, kurie per labai trumpą laiką turėjo išmokti vesti pamokas nuotoliniu būdu. Dar pavasarį dirbome „Zoom“, šį rudenį įvaldėme „MS Teams“ platformą. O neprabėgus nei metams, jau dalinamės gerąja patirtimi ir vedame atviras integruotas pamokas. 
      Sausio 26 ir 28 dienomis geografijos-gamtos vyr. mokytoja L. Mažukėlė ir lietuvių k. mokytoja J. Perednienė vedė atvirą integruotą pamoką „Lietuva – upių ir padavimų kraštas“ 6a ir 6b klasių mokiniams. Pamokos tikslas – renkant informaciją apie konkrečią Lietuvos upę įtvirtinti geografijos žinias ir sukurti padavimą apie upės kilmę, taip pat parodyti kolegoms, jog nuotolinis mokymas(is) nebūtinai turi vykti paskaitos principu. Geografijos mokytoja mokiniams pristatė upės sąvoką, pateikė ir paaiškino, kur prasideda upės ir kokios dalys ją sudaro.  Lietuvių kalbos mokytoja priminė padavimo apibrėžimą, liaudies padavimo požymius, dažniausiai padavimuose naudojamas menines priemones. Tuomet mokiniai buvo suskirstyti grupėmis ir savarankiškai atliko jiems skirtas užduotis – surinkti informaciją apie konkrečią upę, sukurti padavimą apie upės kilmę ir visą šią informaciją sukelti į iš anksto mokytojų paruošas pateiktis. Mokiniai buvo suskirstyti į taip vadinamus kambarius, mokytojos galėjo juos „aplankyti“ ir konsultuoti, taip pat stebėti mokinių darbą iš šalies. Pamokos pabaigoje tiek mokiniai, tiek mokytojai pamatė bendrą visų rezultatą – puikų didžiausių Lietuvos upių pristatymą.             Nuotolinis mokymas(is) turi savų trūkumų, tačiau negalima nepastebėti ir privalumų. Džiaugiamės mūsų šeštų klasių mokiniais, kurie tikrai puikiai geba valdyti informacines technologijas: rasti reikiamą informaciją internete, atrinkti reikalingas faktus ir išsaugoti juos nurodytame Teams dokumente, tekstą kurti taisyklinga lietuvių kalba. Ačiū jums! 
      Šią atvirą integruotą pamoką stebėjo net 21 „Spindulio“ progimnazijos mokytojas, tad drąsiai galime teigti, kad tai didžiausia nuotolinė pamoka mūsų mokyklos istorijoje!  
Mokinių atsiliepimai apie pamoką:
      “Man šita pamoka labai patiko, buvo labai smagu dirbti su grupe ir rašyti padavimą! Darbas grupėse man priminė tuos mėnesius, kai būdavome mokykloje, taigi tai kažkiek sukūrė mokyklos atmosferą. Tikrai norėčiau daugiau tokių pamokų”. Karolina Lukšonytė, 6B 
        “Man ši integruota lietuvių k. ir geografijos pamoka labai patiko, nes ji buvo kiek kitokia, nei visos kitos kasdieninės pamokos. Šioje pamokoje mes galėjom dirbti grupėmis ir pasiskirstyti darbais, kas ką darys. Ateityje norėčiau tokių pamokų daugiau”. Greta Bankauskaitė, 6A 
         ”Pamoka labai patiko. Buvo labai įdomu ir smagu dalyvauti tokioje pamokoje, nes ji buvo kitokia. Taip pat labai patiko dirbti grupėse, labai smagios ir įdomios užduotys. Labai norėčiau daugiau tokių pamokų!”.  Ieva Bimbirytė, 6A 
Pasakiška žiema, pusnimis pasipuošęs mokyklos kiemas
Žiema – atšiaurus ir kiek rūstokas metų laikas.
Vieniems- sukeliantis džiaugsmą ir teigiamų
emocijų pliūpsnį, kitiems – pridarantis sunkumų ir
rūpesčių. Tačiau žiemai būdingų reiškinių –
stingdančio šalčio, ištįsusių ledo varveklių, ažūrinių
šerkšno nėrinių – kiti metų laikai neturi. Todėl jos
nepakartojami peizažai tikras įkvėpimo šaltinis,
fiksuoti kvapą stingdantį grožį…
Sena pirkia įgriuvusi į pusnį, šerkšno
užuolaidomis pridengti langai ir…kylantis saulės
diskas… Visa tai taip seniai matėme Lietuvoje!
Pasakiška žiema, pusnimis pasipuošę kiemai,
kalneliai ir medžiai, vilioja vaikus naujiems
potyriams ir pramogoms.
Taigi, 4 c klasė su 3c klasės vaikais ir
mokytojomis nutarėme fizinio lavinimo pamoką pravesti mokyklos kieme, kuriame dar nuo šv.
Kalėdų “auga” eglučių “miškas”. Vaikai su kaukėmis, laikydamiesi atstumo sulėkė greitai. Kaip
mums pavyko pamoka paliekame įvertinti jums ….Mokyklos kiemas tapo daug linksmesnis …
Vilniaus gimtadieniui
      1323 metais sausio 25-ąją Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas parašė laišką, skirtą Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno bei kitų miestų gyventojams, kuriame pranešė pasiruošęs priimti krikščionių tikėjimą. Šiame laiške Gediminas pirmą kartą paminėjo Vilnių, todėl sausio 25-oji laikoma Vilniaus gimtadieniu. Iš tikrųjų Vilnius įkurtas gerokai anksčiau, nes tame pačiame laiške minima, kad viena bažnyčia dominikonams „mūsų mieste Vilniuje jau pastatyta prieš porą metų“.
    4-ų klasių mokiniai pasitelkiant IKT priemones – kūrė gimtadienio sveikinimo atvirukus, kuriais gali džiaugtis visi. Kurdami sveikinimo atvirukus prisiminėme kokius žymius objektus turi tik Vilnius, kas turi būti piešinyje, kad jis taptų sveikinimo atviruku. Mokinių kurtos atvirutės patalpintos padlet platformoje. Kviečiame kiekvieną pažiūrėti, pakomentuoti bei išreikšti savo emociją:
Viena smagiausių žiemos pramogų – Senio Besmegenio lipdymas
Mes nulipdėm žmogeliuką.
Baltą, gražų, nediduką.
Sniego senis jis vardu.
Aš džiaugiuos ir džiaukis tu..
Viena smagiausių žiemos pramogų lauke – sniego Senio
Besmegenio lipdymas, važinėjimas nuo kalniuko rogutėmis, su
slidėmis, su pačiūžomis. Taigi, mes nutarėme per fizinio
lavinimo pamoką pajudėti kitaip – lipdydami sniego žmogeliuką.
Juk šie personažai tokie mieli ir gražūs. O be to, besmegenio
statymas yra labai smagus darbas ir judėjimas, kuris išjudina
visą kūną. Be to, labai sveika, kadangi buvimas ore stiprina ir
grūdina sveikatą.
Projektas „Šiuolaikiškas matematinių gebėjimų ugdymas ir pažangos stebėsena“
 Noriu pasidžiaugti su “Spindulio” progimnazijos mokytojais, kad mes pakviesti dalyvauti projekte „Šiuolaikiškas matematinių gebėjimų ugdymas ir pažangos stebėsena“.  
    2021 metų sausio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybė net 8 tūkstančiams sostinės 2, 3, 5 klasių mokiniams sudaro galimybę matematikos mokytis išmaniau. Jau visai netrukus 59 mokyklos pradės naudoti virtualią mokymo(si) platformą Eduten Playground, kurioje matematikos mokymui(si) ir pažangos stebėsenai naudojama dirbtinio intelekto technologija.
    Daugelio tyrimų duomenimis matematika yra viena sunkiausių ir nemėgstamiausių disciplinų mokykloje. Tikime, kad šis projektas padės mokiniams labiau ją pamėgti, pagerins jų matematikos žinias, įgūdžius bei mokymosi motyvaciją.
Eduten Playground – tai dirbtiniu intelektu paremta ir sužaidybinta matematikos praktikų platforma 6-15m. mokiniams. Turinys suderintas su Lietuvos ugdymo turiniu. 
     Eduten Playground padeda mokiniams ir mokytojams suprasti vienas kitą geriau per trumpesnį laiką. Taip pat padeda sukurti ir palaikyti motyvaciją teikiant pastovų teigiamą grįžtamąjį ryšį iš daugelio šaltinių.
    “Spindulio progimnazijoje šį projektą koordinuoja mokytoja – Inesa Jančioraitė Tichomirova. Projekte dalyvauja: 2a klasės mokiniai ir mokytoja Vilma Tuganauskienė, 2b klasės mokiniai ir  mokytoja Virginija Lučunienė, 2c klasės mokiniai ir mokytoja Karolina Čiževskaja, 3a klasės mokiniai ir mokytoja Rūta Šileiko, 3b klasės mokiniai ir mokytoja Diana Petruškienė, 3c klasės mokiniai ir mokytoja Inesa Jančioraitė Tichomirova, 5a, 5c klasės mokiniai ir matematikos mokytoja Laura Daniškevičienė  bei 5b klasės mokiniai su matematikos mokytoja Jurgita Zenevičiūte.
      Plačiau apie  Eduten Playground skaitykite:
5a ir 6b klasių mokinių projektas „Laivas“
Po žiemos atostogų sausio 6 dieną
pirmosios technologijų pamokos vyko 5a ir
6b klasių berniukams. Kadangi ši pamoka
vyko šventinę dieną – Trys karaliai, kurią
tradiciškai pasibaigia kalėdinis laikotarpis
arba saulės sugrįžimas. Tai pamokos
pradžioje technologijų mokytojas
mokiniams pasakė keletą palinkėjimų:
1. Mieli mokiniai, mes mokytojai, Jums
linkime: svajokite ir pasitikėkite savo
jėgomis, visi darbai yra įveikiami, tik kartais
tenka daug ir kantriai dirbti…
2. Nebijokite mūsų paklausti. Mes
išklausysime Jus ir atsakysime bei patarsime, o sprendimus priimsite Jūs…
3. Nebijokite suklysti, mes mokytojai irgi padarome klaidų, suklysti yra žmogiška, bet reikia padaryti
tinkamas išvadas ir ateityje nekartoti senų klaidų…
4. Nelaikykite savyje nerimo, abejonių ir liūdesio. Išsikalbėkite artimam žmogui (draugai, tėvai,
tetos ir dėdės, seneliai, mokytojai – tai būtų tie žmonės, kuriais Jūs pasitikite), tada Jums palengvės
ir į savo buvusius sunkumus pažiūrėsite kitomis akimis!
Po sveikinimų ir palinkėjimų prasidėto laivelio lankstymas iš balto popieriaus. Darbo pradžia po
dviejų savaičių atostogų yra sudėtinga: sunku buvo ryte anksčiau atsikelti, pamokos pradžioje akys
norėjo užsimerkti, sunku sukaupti dėmesį. Bet technologijų mokytojas kantriai ir nuosekliai kartu
su mokiniais lankstė laivelius. Taip, mokytojui teko keliems mokiniams po 2 – 5 kartus
demonstruoti laivo lankstymą. Mokytojas per dvi vaizdo pamokas išlankstė 21 laivelį! Šis darbelis
turi truputį magijos, nes lankstant daug kartų yra gaunamos matematinės figūros: didelis trikampis,
mažesnis už gautą trikampį keturkampis, po to mažesnis trikampis už keturkampį, tada vėl
mažesnis keturkampis už mažą trikampį ir… labai atsargiai ir švelniai patraukus keturkampio viduje
esančių dviejų trikampių pagrindo du skirtingus kampus į priešingas puses elegantiškai išsiskleidžia
laivelis!!! Tada mokiniai nustemba ir sušunka: „Man pasisekė! Man pavyko! Aš galiu!“ Ypač gautu
rezultatu džiaugiasi tie mokiniai, kuriems pavyko išlankstyti iš penkto, ketvirto ar trečio kartų! Po to
sekė laukiama mokinių pamokos dalis – laivelio plokštumų spalvinimas, mokiniai galėjo įvairias
būdais kūrybiškai spalvinti laivelį.
Visiems 5a ir 6b klasių mokiniams per pirmąją technologijų pamoką 2021 m. pavyko
pasigaminti laivelius! Ypač puikiai ir išskirtinai kūrybiškai laivelius pagamino: 5a klasės – Arnas,
Olegas, Vakaris, Romanas ir 6b klasės – Džiugas, Algirdas, Dainius, Jokūbas, Emilijus, Matas.