Ugdymo procesas
2021 m. vasario 22 d. / Inesa Jančioraitė Tichomirova
Piešinių ant savadarbio popieriaus konkursas „Žemė, jei nenustosime teršti“
Kiekvienas savaip interpretuojame, kas mums yra Žemė?
Vieniems – tai juodas lopinėlis, ant kurio gali užaugti augalas,
kitiems – tai vieninteliai visų mums žinomų gyvybės rūšių
namai Visatoje, treti pasakys, kad tai Saulės sistemos planeta.
Į šį klausimą galime sulaukti daug skirtingų atsakymų. Ir
kiekvienas iš jų savaip bus teisus. Žemė – tai mūsų namai.
Mes daug kalbame, kaip išsaugoti mūsų planetą – Žemę nuo
taršos, kaip apsaugoti miškus nuo gaisro, vandenis nuo
gamyklų teršalų. Mes rūšiuojame, kad galėtume perdirbti
žaliavas ir atlaisvinti nors dalelę Žemės nuo užteršimo.
Norėdami parodyti, kad Žemė jiems brangi 3c klasės mokiniai patys gamino popierių, perdirbo jį,
piešė integruojant antrinio panaudojimo eksperimentą. Popieriaus gamybai panaudojo įvairią
techniką ir medžiagas – kiaušinių dėžutes, laikraščius, panaudotą popierių. Darbeliuose pavaizdavo
gamtą, žemę, pasaulį ir kaip jis atrodo dabar bei tai, kaip jis atrodys, jei žmonės ir toliau terš ir
nesiims veiksmų. Konkurse dalyvavo penki 3c klasės mokiniai. Tai Arnelija, Lukas, Amelija, Kamilė ir
Gabija.
Daugiausiai balsų surinko 3c klasės mokinė Gabija Matiukaitė.
Ji buvo apdovanota diplomu ir prizu. Gabija parašė “Aš noriu,
kad pasaulis, kuriame aš gyvenu būtų švarus. Kad žemėje galėtų
gyventi gyvybė. Kad galėtų žydėti gėlės, žemėje gyventų sliekai.
Aš myliu žemę, saugau ją. Niekada nešiukšlinu. Žemė labai trapi,
ji pavargus nuo mūsų teršimo. Noriu gyventi tokioje žemėje,
kurioje būtų švaru ir žemė džiaugtųsi, kad joje švaru”.
Mūsų tikslas – išmokyti vaikus mylėti Žemę, parodyti, kokia
gamta buvo prieš 100 metų, apsaugoti savo planetą nuo taršos, mokyti perdirbti žaliavas ir rūpintis,
kad Žemė vėl sužaliuotų, o į miškus sugrįžę paukščiai džiugintų mus savo giesmėmis.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. vasario 19 d. / Jurgita Perednienė
Integruota lietuvių kalbos ir muzikos pamoka “Kai meile tiki…”
Vilniaus „Spindulio“ progimnazijos mokytojai labai
mėgsta stebinti savo mokinius kitokio pobūdžio pamokomis. Štai vieną
penktadienį (vasario 5 d.) 8a klasės mokiniams apie kiną ir literatūrą pasakojo
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausioji metodininkė-tyrėja
J. Kanapickaitė, o jau kitą penktadienį pamoką vedėme kartu su muzikos mokytoja
L. Gubanoviene. Ne veltui…
Kadangi tai buvo paskutinė pamoka prieš atostogas ir prieš taip laukiamą šv. Valentino dieną, buvo nuspręsta
pamoką susieti su meilės tema „Kai meile tiki…“ Visų pirma lietuvių k. mokytoja J. Perednienė mokinius
supažindino su daugybe meilės apibrėžimų, meilės rūšimis, o tuomet paklausė
mokinių, kaip jie įsivaizduoja įsimylėjimo jausmą. Šiuo tikslu į pagalbą buvo
pasitelkta www.padlet.com lenta, kurioje
mokiniai nevaržomai galėjo parašyti savo nuomonę. Tuomet buvo atkreiptas
mokinių dėmesį į meilės trapumą ir tai, jog literatūros kūriniuose nedaug
kalbama apie įsimylėjėlių laimę. Visgi rašytojus labiau domina likimo smūgiai
ir įsimylėjėlių patiriami išbandymai. Muzikos mokytoja L. Gubanovienė
supažindino mokinius su roko operos žanru ir pakvietė naudojantis atviro kodo programa www.splice.com/beatmaker sukurti ritmą tam tikram jausmui. Kadangi lietuvių literatūros pamokose
mokiniai neseniai skaitė Maironio baladę “Jūratė ir Kastytis”, buvo pasiūlyta
šiai baladei suteikti muzikinį atspalvį. Pamokos pabaigoje dar kartą skaitėme
baladę ir klausėmės mokinių kurtų melodijų.
Pamoka pavyko
puikiai. Mokytojos džiaugiasi mokinių iškalba, drąsa atskleisti savo požiūrį, kūrybiškumu
ir muzikiniu skoniu.
Kai meile tiki…
gyvenimas nušvinta ryškiausiomis spalvomis!
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. vasario 18 d. / Jurgita Perednienė
Apie Gedimino sapną ir Vilniaus įkūrimą
<…> Neilgai trukus, išvyko didysis kunigaikštis Gediminas medžioti už keturių mylių nuo Trakų. Ir
randa ties Vilnios upe gražų kalną, ant kurio užtinka didžiulį žvėrį, taurą. Užmuša jį ant to kalno,
kuris ir dabar tebevadinamas Taurakalniu. O kad buvo labai vėlu grįžti į Trakus, jis sustojo
Šventaragio slėnyje, kur degindavo pirmuosius didžiuosius kunigaikščius, ir čia apsinakvojo. Tenai
miegodamas, jis susapnavo, kad ant kalno, kuris buvo vadinamas Kreivuoju, o dabar Plikuoju, stovi
didžiulis geležinis vilkas, o jame staugia tarytum šimtas vilkų. Pabudo iš miego ir tarė savo žyniui,
vardu Lizdeika, kuris buvo rastas erelio lizde ir buvo ne tik Gedimino žynys, bet ir vyriausiasis
pagonių kunigas: „Sapnavau keistą sapną“. Ir nupasakojo viską, kas jam sapne buvo pasirodę. Tasai
žynys Lizdeika tarė: „Didysis kunigaikšti, geležinis vilkas reiškia – sostinė čia stovės, o staugimas jo
viduje – jo garsas sklis po visą pasaulį“. Ir didysis kunigaikštis Gediminas tuoj rytojaus dieną,
nebeišvykdamas, pasiuntė žmonių ir įkūrė vieną pilį Šventaragyje – Žemąją, o antrą – Kreivajame
kalne, kuris dabar vadinamas Plikuoju, ir toms pilims davė Vilniaus vardą. Ir, įkurdinęs miestą,
perkėlė savo sostinę iš Trakų į Vilnių.
Sausio 25-ąją d. visi vilniečiai šventė jau 698-ąjį miesto gimtadienį. Ta proga, „Spindulio“
progimnazijos šeštų klasių mokiniai ne tik prisiminė legendą apie Vilniaus įkūrimą, bet ir pabandė
pagal ją nupiešti paveikslėlių istoriją arba komiksą. Mokiniams buvo pasiūlytos dvi technikos: piešti
ranka ant A4 formato lapo arba pasinaudoti internetiniu puslapiu www.storyboardthat.com.
Mokiniai turėjo kuo tiksliau pavaizduoti pagrindinius legendos įvykius, atsižvelgti į aplinkos detales,
užrašus parašyti taisyklingai, tik toks darbas galėjo būti įvertintas geriausiu balu.
Džiaugiuosi, jog dauguma mokinių nusprendė savo jėgas išbandyti piešdami nauja programa, o
geriausiais darbais kviečiu pasigrožėti ir jus.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. vasario 16 d. / Lina Mažukėlė
5-6 klasių biologojos-gamtos mokslų olimpiados I turas
Olimpiados tikslas: puoselėti 5–6-ų
klasių mokinių domėjimąsi biologija bei ugdyti gamtos mokslų ir bendrąsias
kompetencijas.
Olimpiados uždaviniai:
• skatinti mokinių pažintinius
interesus, stiprinti gamtos mokslų ir bendrąsias kompetencijas;
• pobulinti gebėjimus kritiškai
mąstyti bei kūrybiškai ir savarankiškai veikti;
• pastebėti gabius gamtos mokslų dalykui
mokinius.
Sveikiname,
penktų klasių grupėje pirmoji vieta atiteko 5a klasės mokiniui Vakariui Petrauskui;
antrąją vietą užėmė 5b klasės mokinė Akvilė Šakalytė;
trečią vietą užėmė du mokiniai
surinkę vienodą skaičių taškų, 5a Aurėja Krulytė ir 5b Domantas Boza.
Šeštokų grupėje daugiausiai taškų surinko ir pirmąją vietą užėmė 6c klasės mokinė Dovilė Kirlytė; antrą vietą užėmė 6b klasės
mokinys Emilijus Antonovas;
trečią vietą užėmė 6b klasės mokinė Karolina Lukšonytė.
Dėkojame visiems moksleiviams, kurie dalyvavo olimpiadoje ir džiaugiamės
kartu su nugalėtojais.
Progimnaziją Vilniaus miesto olimpiadoje atstovaus
5a
klasės mokinys Vakaris Petrauskas ir 6c klasės
mokinė Dovilė Kirlytė.
Linkime toliau domėtis gamtos mokslais.
Olimpiadą organizavo ir užduotis rengė gamtos/geografijos mokytoja Lina Mažukėlė
Šiais metais 5-6 klasių biologijos-gamtos mokslų olimpiados I ture dalyvavo 23 progimnazijos mokiniai, besidomintys gamtos mokslais. Olimpiada vyko vasario 8 d., nuotolinio mokymosi aplinkoje Teams. Dalyviai rungėsi savo klasės kategorijose ir turėjo išspręsti 25 iliustruotas užduotis.
Ugdymo procesas
2021 m. vasario 15 d. / Daiva Petraitienė
Popieriaus gaminimas
Papiruso gamyba Egipte
Nors faraonų laikai seniai paskendo užmarštyje, kai kurie
senovės Egipto išradimai išliko iki šių dienų ir yra naudojami
visame pasaulyje.
Per pasaulio pažinimo pamokas, ketvirtokai nagrinėdami
Egipto išradimus, susidomėjo papirusu. Iš papirusinės
viksvuolės Egiptiečiai išmoko gaminti papirusą apie 3000 m.
pr. m. e. Papirusas yra tai, ką šiandien žinome kaip popierių.
Daugelį mokinių užvaldė noras pamėginti pasigaminti
patiems popierių. Tam reikėjo susirasti dubenį, senų laikraščių,
rėmelį su tinkleliu, kempinėlę, audinio atraižų, plaktuvą ir kt.
Kad darbas saugiai vyktų, į pagalbą teko pasikviesti tėvelius.
Prasidėjo darbas. Suplėšytus laikraščius teko užpilti verdančiu
vandeniu ir palaukti kol išbrinks. Į gautą tyrę įmerkti rėmelį su tinkleliu. Tuomet padėjus ant audinio
atraižos, nusausinti kempinėle. Kokią parą padžiovinti ir nuimti nuo audinio. Štai ir popierius!
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. vasario 15 d. / Rūta Šileiko
Integruota matematikos, dailės – technologijų pamoka “Užgavėnių išdaigos“
Į integruotą pamoką švęsti Užgavėnių, gamintis kaukę ir mokytis matematikos
susirinko net trys trečiokų klasės (3a, 3b, 3c).
3c klasės mokytoja Inesa, persirėdžiusi ale tai kokia „Boba“, įvedė visus į Užgavėnių šventę. Pristatė visiems, kokia tai šventė, kokie jos simboliai, patiekalai ir tradicijos.
Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos “mėsiedo” dieną. Šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Kita diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Užgavėnės švenčiamos likus 47 dienoms iki Velykų, taigi, data kasmet kinta nuo vasario 3 dienos iki kovo 9 dienos. Seniau Užgavėnės buvo vadinamos Ragučio švente.
3b klasės mokytoja Diana daug pasakojo apie Užgavėnių kaukes ir pristatė užduotį – iš geometrinių figūrų, iškirptų iš spalvoto popieriaus, sukurti kaukę. Mokytoja net pristatė savo pamokai gamintą kaukę.
3a klasės mokytoja Rūta priminė visiems, ką įdomaus galima nuveikti matematikoje. Mokiniai matavo apskritimų spindulius, keturkampių ir trikampių kraštinių ilgius. Skaičiavo figūrų perimetrus ir kūrė žodinius uždavinius.
Įvyko puiki šventinė pamoka, visi džiaugėmės pagamintomis kaukėmis ir sprendėme matematiką.
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. vasario 14 d. / Sonata Pušinskienė
“Baltų lankų” leidyklos paskelbtas konkursas
Vaikystėje visi laukdavome mamų ar tėčių sekamų pasakų prieš miegą, o geriausios buvo tos, kurios buvo pačių sugalvotos. Leidykla „Baltos lankos“ suteikė galimybę prisiminti šią patirtį ir sukurti istoriją 3–6 metų vaikui.
Džiugu, jog sudalyvauti paskelbtame konkurse norą ir iniciatyvą parodė:
7b klasės mokinys – Nojus Andriuškevičius
7b klasės mokinys – Kajus Adomas Rimša
5a klasės mokinys – Vakaris Petrauskas
Palinkėkime mūsų istorijų kūrėjams sėkmės ir su nekantrumu lauksime konkurso rezultatų paskelbimo vasario 28 dieną.
Leidykla savo nuožiūra atrinks ir apdovanos tris geriausias istorijas bei skirs pinigines premijas. Leidykla „Baltos lankos“ taip pat įsipareigoja bent vieno iš nugalėtojų rankraštį iliustruoti, parengti spaudai ir išleisti atskira knygele.
Ugdymo procesas
2021 m. vasario 2 d. / Jurgita Perednienė
5-8 klasių diktanto konkursas
Kiekvienais metais „Spindulio“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytojos kviečia
5-8 kl. mokinius pasitikrinti savo raštingumą dalyvaujant diktanto konkurse
„Auksinė plunksna“. Šio konkurso tikslas – ugdyti poreikį būti raštingu,
puoselėti pagarbą gimtajai kalbai, savo krašto kultūrai, domėtis ir didžiuotis
savo kalba. Džiaugiamės, kad net ir pasikeitusiomis aplinkybėmis diktanto
konkurso tradicija nenutrūko, o dalyvių ne tiek jau mažai – 40. Žinoma,
aktyviausi buvo 5-6 klasių mokiniai, tačiau pastebėjome, jog turime nuolatinius
šio konkurso dalyvius ir laimėtojus!
5-6 kl. diktanto konkurse I-ąją vietą užėmė net dvi mokinės – tai
Laurita Simonaitė (5a) ir Dovilė Kirlytė (6c), II-ąją vietą užėmė Ula Juknevičiūtė
(6a, praėjusiais metais buvo trečia), III-ąją vietą užėmė Matas Kvakšys (6a).
7-8 kl. diktanto konkurse I-ąja vieta dalinasi taip pat du mokiniai –
tai Tadas Gerulskis (8a, praėjusiais metais buvo antras) ir Nerijus Tomkus (8a), II-ąją vietą užėmė Augustė Stonytė (8b, praėjusiais metais buvo trečia), III-ąją vietą laimėjo Austėja Gedminaitė (8b). Sveikiname! Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams ir tikimės, jog dalyvausite ir kitais metais.
Visų dalyvių sąrašas:
Luka Gudžiūnaitė (5a), Danielius Padelskas (5a), Vakaris Petrauskas (5a), Laurita Simonaitė (5a), Mykolas Skvorcovas (5a), Ugis Liutauras Lokis (5b), Kotryna Rukšėnaitė (5b), Akvilė Šakalytė (5b), Urtė Benedikta Jarošenkaitė (5c), Eugenijus Lazdinas (5c), Mangirdas Misiūnas (5c), Kristoferis Žilinskas (5c), Gabrielė Gineikaitė (6a), Ula Juknevičiūtė (6a), Matas Kvakšys (6a), Ugnė Švilpaitė (6a), Emilijus Antonovas (6b), Eslanda Ermaškevičiūtė (6b), Gabrielė Gedminaitė (6b), Matas Ivanauskas (6b), Karolina Lukšonytė (6b), Ugnė Spalinskaitė (6b), Ugnė Eidetytė (6c), Dovilė Kirlytė (6c), Agnė Tarasevičiūtė (6c), Neda Gudžiūnaitė (7a), Benediktas Užkuraitis (7a), Urtė Varnaitė (7a), Enginsu Bal (7b), Kajus Adomas Rimša (7b), Gabrielė Vasiljevaitė (7b), Gabrielė Venslovaitė (7b), Meda Videikaitė (7b), Tadas Gerulskis (8a), Rokas Mikelionis (8a), Nerijus Tomkus (8a), Austėja Gedminaitė (8b), Lėja Kirlytė (8b), Gabrielė Noreikaitė (8b), Augustė Stonytė (8b), Evita Vartibavičiūtė (8b).
Nuotraukų galerija
Ugdymo procesas
2021 m. vasario 2 d. / Evelina Blaškienė
Kodėl verta skaityti knygas?
Savo atradimais 8-okės nutarė pasidalyti apsilankiusios 4b klasės savarankiško skaitymo pamokoje. Pradinukai įdėmiai klausė vyresniųjų pasakojimų, nes šie buvo paremti ne tik asmenine patirtimi, kaip mergaitės pamėgo knygas, ką jose atrado ir kaip skaitymas pakeitė
8-okių požiūrį į daugelį dalykų, bet ir buvo pateikta keletas pavyzdžių apie garsių žmonių požiūrį į knygą.
4-okai išklausę vyresniųjų pranešimo, nekantravo pasakyti savo nuomonę apie knygų skaitymą, pasididžiuoti perskaitytų knygų kiekiu, pasidalyti, ką naujo ir įdomaus sužinojo skaitydami pasirinktas knygas. Kai kurie mokiniai drąsiai įvardijo priežastis, kodėl nedaug knygų skaito. Ir 8-okės pripažino, jog skaityti malonu, tik tuomet kai knyga įdomi, atitinkanti pomėgius, poreikius. Apie tokias knygas dažniausiai jaunieji skaitovai sužino iš draugų, artimųjų ar mokytojų rekomendacijų. Tad dalinkimės savo patirtimi, įspūdžiais, atradimais!
4-os ir 8-os klasės mokiniams neįprasta pamoka įsiminė. Štai kokios mokinių mintys jai pasibaigus:
Gabrielė Šulutė (4b) „Man patiko pamoka apie knygas, nes daug sužinojau apie knygų skaitymo naudą.“
Domas Kamarauskas (4b) „…pamoka patiko todėl, kad buvo labai įdomus aštuntokių pasakojimas ir įkvėpė daugiau skaityti.“
Narimantas Ručinskas (4b) „Man lietuvių pamoka labai patiko, nes buvo pranešėjai buvo vyresni už mus ir labai įdomiai pasakojo.“
Gabrielė Noreikaitė (8b) ,,Apsilankyti ketvirtokų pamokoje buvo iš tiesų labai smagu ir įdomu! Mokiniai tikrai drąsiai reiškė savo nuomonę ir pristatinėjo savo perskaitytas knygas. Pabrėžiu, jog buvo drausmingi ir labai mane nustebino. Šaunuoliai!“
Gabija Kasilovskytė (8b) ,,Pristatymui ruošėmės gan ilgai, tad buvau tikrai laiminga, kai jį pateikėme ketvirtokams. Patekus į vaizdo pamoką, iš karto pasidarė baisu, bet vėliau ta baimė dingo. Tiesą sakant, tikrai nesitikėjau, kad vaikai bus tokie kalbūs iš pat ryto – atsakinės į užduotus klausimus. Galiu drąsiai sakyti, kad didžiuojuosi mūsų mokyklos ketvirtokais.“
Austėja Gediminaitė (8b) ,,Pristatymo ,, Kodėl verta skaityti” metu man patiko dalintis faktais, stebėti mokinių atsakymus. Taip pat jaučiausi gerai, buvo minimalus jaudulys. Ši integruota pamoka buvo vertinga, nes platinome jaunesniems moksleiviams mintį apie knygų vertingumą ir svarbą.“
Gustė Kasilovskytė (8b) ,, Buvo labai smagu matyti tokius aktyvius ketvirtokus, laisvai reiškiančius savo nuomonę. Giriu juos!”
Aštuntokėms pasirengti pranešimui padėjo lietuvių kalbos mokytoja Evelina Blaškienė.
Ketvirtokus lydėjo pradinių klasių mokytoja Alma Venslovaitė.
Kodėl verta skaityti knygas? Šis klausimas nuolat keliamas moksleivių. Argumentų galima pateikti daug ir įvairių. Tačiau svarbiausia ir įtikinamiausia argumentacija dažniausiai būna paremta asmeniniais pavyzdžiais. Taigi, 8b klasės mokinės (Gabrielė Noreikaitė, Gabija Kasilovskytė, Austėja Gedminaitė, Gustė Kasilovskytė) tarpusavyje rimtai svarsčiusios skaitymo svarbos tema, suformavo
keletą teiginių. Skaityti verta, nes skaitymas:
- teikia malonumą ir naudą skaitovui;
- padeda atitrūkti nuo kasdienybės;
- formuoja gimtosios ir kitų kalbų žodyną;
- padeda atrasti save;
- leidžia pažinti pasaulį;
- padeda susirasti draugų;
- skatina sėkmę.
Ugdymo procesas
2021 m. vasario 1 d. / Inesa Jančioraitė Tichomirova
Sveikatingumo projektas etwinning erdvėje „Sveika šypsena“
Visą mėnesį pamokos prasidėdavo rytmetine mankšta, sportuodavome po 10 minučių kiekvieną rytą, pamokų metu nuolatos mankštindavome akis ir kojų pėdas. Kiekviena diena prasidėdavo nauju iššūkiu.
Pirmąją projekto savaitę, su mokiniais diskutavome apie dantų higieną, priežiūrą, kūrėme ketureilius ir iššūkius, kad sveika šypsena pirmiausia priklauso nuo mūsų sveikų dantukų. Vaikai iliustravo savo sukurtus ketureilius, kuriuose atsispindėjo sveika šypsena.
Antrąją projekto savaitę vyko integruotos pamokos, kurių metu, mokiniai rašė rašinėlius per lietuvių kalbos pamoką „Kaip užaugti sveikam“, skaičiavo kolorijas per matematikos pamoką, piešė sveikų produktų kompoziciją lėkštėje, o kas kenkia mūsų sveikatai aptarėme per pasaulio pažinimo pamokas. Kiekviena diena prasidėdavo mankšta, o per fizinio lavinimo pamokas išbėgdavome į savo kiemus ir sportuodavome gryname ore.
Sausio mėnesis prabėgo greitai. Trečiąją projekto savaitę mes aptarėme, o kas gi mums padeda augti sveikiems, kas rūpinasi mūsų sveikata, kas į pagalbą atskuba ištikus nelaimei. Per dailės ir technologijų pamoką kūrėme lankstinuką, jame pavaizduodami mūsų pagalbininkus, kuriuos kviečiame ištikus nelaimei: tai gydytojai, policijos pareigūnai ir gaisrininkai. Diskutavo, ko reikia, kad mes augtume sveiki: kasdien sportuoti, grūdintis, sveikai maitintis, daugiau laiko praleisti gryname ore.
Ketvirtoji projekto savaitė buvo pati įdomiausia. Nusprendėme šią savaitę nevalgyti saldumynų. Mes susipažinome su sveikų patiekalų gamyba. Vaikai gamino salotas, sveikuoliškus traškučius iš burokėlių, kepė morkų pyragus ir savo receptais dalinosi su klasės draugais. Sveikuoliškų patiekalų popietę nusprendėme suruošti ir grįžus į mokyklą.
Projekto tikslas buvo – pagerinti mokinių fizinį aktyvumą, mokantis namuose karantino metu, pasidalinti šiuo projektu su kitų mokyklų mokytojais. Visa tai pavyko. Vaikai buvo labai laimingi. Tėveliai bendradarbiavo siųsdami mokinių nuotraukas. Šio tikslo sieksime ir ateityje.
Nesvarbu, koks atstumas mus skiria ir kiek laiko mes esame atskirti vieni nuo kitų, svarbiausia sukurti aplinką į kurią norėtųsi vėl ir vėl sugrįžti.
Mūsų darbelius galite pamatyti:
Sveikata – svarbiausias mūsų turtas. Tik būdami sveiki galime gerai jaustis, protingai mąstyti, gerai mokytis ir sveikai šypsotis. Karantino metu, mes daug laiko praleidžiame namuose, mažai judame, nesveikai maitinamės, būname liūdni, mūsų smegenims trūksta deguonies, nes mes visą dieną praleidžiame prie kompiuterio dalyvaudami pamokose, žaisdami žaidimus elektroninėje erdvėje ir bendraudami su draugais. Norėdama vaikus (3c klasės) atitraukti nuo nuolatinio sėdėjimo prie kompiuterio, sukūriau projektą „Sveika šypsena“ ir juo pasidalinau su mokiniais, kolegomis, bendraminčiais Tarptautinėje etwinning erdvėje. Prisijungė darželio auklėtojos ir mokytojos iš Lietuvos bei projekto dalyviai iš Turkijos ir Gruzijos. Džiugu, kad į mano sukurtus projektus visada prisijungia 3b klasės mokytoja Diana Petruškienė ir jos aktyvūs mokiniai.
Nuotraukų galerija
sertifikatas.pdf
