Keliaudami
viešuoju transportu, mokiniai specialia mobiliąja programėle matavo įvairių
miesto garsų stiprumą decibelais, stebėjosi, kiek daug triukšmo žmones supa aplinkui.
Įprasta miesto aplinka tapo mokiniams savotiška tyrimų laboratorija, kurioje mokiniai
galėjo stebėti, matuoti, lyginti triukšmo lygį skirtingose vietose.
Lietuvos
teatro, kino ir muzikos muziejus leido septintokams atrasti ir kitokią triukšmo
pusę. Jie sužinojo, kad kine triukšmas gali būti specialiai kuriamas ir
pritaikomas konkrečiam vaizdui įgarsinti. Mokinius nustebino, kaip pasitelkus
įvairiausias, kartais visai netikėtas priemones išgaunami žingsnių, judesių,
daiktų ir kitų ekrane girdimų triukšmų garsai. Septintokai turėjo galimybę triukšmą
įveiklinti ir patys įgarsinti ekrane matomus vaizdus.
Ši
patirtis leido mokiniams į triukšmo fenomeną pažvelgti iš kelių perspektyvų ir
atsakyti sau į klausimą, kada garsas yra nepageidaujamas triukšmas, o kada –
sąmoningai kuriama ir svarbi meninės raiškos priemonė.
Skirtingos patirtys
leido septintokams pažvelgti į triukšmo fenomeną iš skirtingų perspektyvų ir atrasti
netikėtų jo aspektų bei sužadino smalsumą tyrinėti toliau. Šiuos atradimus mokiniai
įgyvendins fenomenais grįsto ugdymo veiklose.