Kaip įprasminti tai, ko
mokaisi? Kaip realizuoti
žinias, kurias turi? Kaip
pritaikyti? Praktinis
teorijos išpildymas
atneša didelį atradimo
džiaugsmą. „Renkuosi
mokyti“ dalyvių mintyse
nuolat sukasi žodis sėkmė. Kur jos ieškoti, kur ją rasti? Ypač mokiniams tai yra labai svarbu.
Mokymosi procesas, panašus į lobių paiešką. O tai juodas ir varginantis darbas, bet jeigu mokinys
pajus lobio reikšmę, jis niekada nesustos to lobio ieškoti. Tas lobis, tai sėkmė, tas lobis, tai, ką
mokaisi įgyvendinti praktiškai, tai kūryba, žaidimas ir atradimas.
Mokydamiesi mokiniai mokykloje lobius atranda įvairiais būdais, pavyzdžiui dirbdami komandose,
įgyvendindami projektus. O kaip lobius atrasti, mokantis nuotoliniu būdu?
„Renkuosi mokyti“ programos mokytojos Diana Petruškienė (2b) ir Rūta Šileiko (2a) ėmėsi
projekto „Lego monstriukas“ įgyvendinimo savo klasėse nuotoliniu būdu.
2a klasė konstravo monstriukus, kūrė jiems vardus ir istorijas. Taip susigyvenus su savo
monstriukais, ėmėsi matematikos žinių pritaikymo. Kėlė probleminius klausimus ir kūrė jiems
sprendimus ir visa tai susiję buvo su matematika ir apie matematiką. Jeigu iki tol su matematika
draugavo vadovėlyje arba pratybose, paveikslėliuose ir lentoje, tai dabar matematika buvo gyva, ji
atgijo mokinių rankose. Tas saldus atradimo skonis, kai uždavinį iškelia ne mokytoja, ne vadovėlis,
o pats sugalvoji ir ne šiaip bet kam, o savo monstriuko detalėms apskaičiuoti. Skaičiavimas
mokiniams tapo tikru malonumu. Mokiniai sukūrė nuo 4 iki 8 uždavinių.
2b klasė irgi konstravo savo monstriukus ir kūrė jiems istorijas, jų projektas buvo susijęs su
lietuvių kalba. Įžangai, kurdami savo lego kūrinius, mokiniai pradėjo nuo personažo, kurį teko
sutapatinti su savimi, pritaikyti jam savo būdo savybes, pomėgius, svajones ir pristatyti. Taip
mokiniai lavino savo saviraišką, viešą kalbėjimą, minčių seką. Kitas kūrybinis darbas buvo sukurti
lego namą, kurį turėjo apibūdinti, sukurti jam gyventojus, atpasakoti, pasakyti kur jis stovi, tad taip
vaikai naudojo savo turimas lietuvių kalbos žinias apie daiktavardžius, būdvardžius. Galiausiai
sukurdami savo monstriuką, mokiniai kūrė jam visą istoriją. Mokiniai užkūrė tikrą kūrybinę pirtį. Jų
darbai verti nugulti knygos puslapiuose.
Nors šiais mokslo metais ir neįvyko mokinių konferencija „Mano sėkmė“, bet 2a ir 2b klasėms ji
tikrai įvyko, dalyviai buvo ne keli mokiniai, o visi klasės vaikai.
Projekto finalą vainikavo klasių susijungimas, klasės viena kitai pristatė savo kūrybą. Džiaugėmės
vieni kitų atradimais. Po projekto įgyvendinimo, mokiniai atsiliepė labai teigiamai, jie teigė, kad
buvo nepaprastai smagu žaidžiant mokytis, o mokantis žaisti. Sugriovėme mitą, kad mokymasis yra
rimta veikla, o žaidimas – niekai. Tarsi išnyko riba tarp žaidimo ir mokymosi. Klasių projekto
pristatyme dalyvavusi mokyklos pradinių klasių pavaduotoja Rasa Petrikienė, išreiškė susižavėjimą
ir sakė, jog jautėsi lyg tarptautinėje mokinių konferencijoje.