Paroda ,,Perskaitytos knygos atgyja“
 Ne paslaptis, kad skaitymas – atradimo džiaugsmas, kuris skatina vaikus ne tik pamėgti knygas, bet ir turtina vaizduotę, gebėjimą diskutuoti ir vaizdžiai reikšti mintis. Perskaitytas knygas mokiniai dažniausiai pristato aprašydami ar papasakodami pasirinktas ištraukas, o šį kartą buvo pasiūlyta kita forma – neįprastai pažvelgti į kūrinį. Naudodami antrines žaliavas vaikai turėjo pagaminti erdvinius darbelius. 
    1-4 klasių mokiniai kartu su mokytojomis parengė kūrybinių darbų erdvinę parodą  ,,Perskaitytos knygos atgyja“. Tarp eksponuojamų vaikų darbelių galėjome  pamatyti patogiai įsitaisiusius knygų personažus: Kempiniuką Plačiakelnį, plėšiką Hocenplocą, raganą Lilę, bitę Mają, pingviniuką  Lolo, tris paršiukus ir kitus atgijusius veikėjus.
 Džiaugiamės vaikų kūrybiškumu. Tikimės, kad tokie netradiciniai pristatymai skatins vaikų norą skaityti ir laisvalaikį leisti su knyga.
Tarpmokyklinė viktorina “Gamtos mokslai ir ne tik”
2019 m. gegužės 2d. Spindulio
progimnazijos 8 a klasės mokinių
komanda (Bejeršteinaitė Mila Miglė,
Čepulytė Austėja, Giedraitytė Kotryna,
Rimkutė Ugnė, Suchockas Vakaris,
Stomaitė Evelina) Vilniaus Radvilų
gimnazijoje dalyvavo 8 ir 9 klasių mokinių
tarpmokyklinėje viktorinoje ,,Gamtos
mokslai ir ne tik“.
Šio renginio metu mokiniai tobulino
kompetencijas spręsdami įvairias
biologijos, chemijos, fizikos ir matematikos užduotis, galėjo atskleisti savo kūrybinius gebėjimus.
Moksleiviai praturtino savo žinias išklausius VGTU dėstytojo G. Jonaičio paskaitą apie megatroniką,
jutiklius, telepartaciją, dirbtinį intelaktą. Matė daug įv. megatronikos ir kitų priemonių.
Dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais ir dovanomis.
Visos dienos mokykloje grupė
 Visos dienos mokyklos grupės  veiklos tikslas – saugaus ir kryptingo  mokinių užimtumo po pamokų užtikrinimas ir visapusiškas bei kūrybingas ugdymas visą dieną. Organizuojame kokybišką mokinių laisvalaikį. 
 Dažnai mūsų grupę aplanko kitų grupių vaikai. Nuo pat pirmųjų grupės dienų vaikai puikiai vieni su kitais susidraugavo. Kartu su vaikais susikūrėme taisykles ir visi jų laikomės. Pažeidinėti taisykles draudžiama. Kai yra taisyklės, tai ir nėra pažeidėjų. 
 
 Grupėje smagu visiems kartu draugiškai ruošti namų darbus. Jų metu mokomės padėti vieni kitiems. Daug dėmesio skiriame knygų skaitymui, atpasakojimams, vaidinimams, atlieka įvairius stebėjimus bei kūrybinius darbelius. Vaikams įdomu konstruoti bei žaisti su lego. Visiems patinka žaisti su šaškėmis, taip pat grupėje turime vaikų, kurie nėra nei karto pralaimėję žaidžiant. Sporto salėje sportuojame bei žaidžiame aktyvius sporto žaidimus su kamuoliu, sukame lankus, šokinėjame su šokdynėmis ir kt.  
 Esant geram orui – einame į lauką ir žaidžiame įvairius žaidimus – estafetes bei rungtyniaujame tarp grupių. Vaikams pats didžiausias džiaugsmas pabūti gryname ore, kadangi gali pailsėti nuo daugybės nuveiktų darbų. Džiugu bei malonu matyti laimingus ir besišypsančius vaikus. 
 Prieš išeinant į namus susitvarkome savo darbo klasę, o kartais dar filmuką suspėjame pažiūrėti bei aptarti. Taip ugdomi vaikų gražūs tarpusavio santykiai bei draugiškumas.  
Mokytojas turi ne monotoniškai pateikti informaciją, kažkokią statistiką, bet mokyti, mokyti gyvu pavyzdžiu, mokyti būti žmogumi. (Lituanistė Dainora Eigminienė)
Atvelykis – vaikų Velykėlės
Pavasaris – vienas iš džiaugsmingiausių metų laikų, kai mus džiugina vis šilčiau spiginanti saulutė, žaliuojantys medžiai bei ilgėjančios dienos. Net ir tradicinės šventės, kurias minime pavasarį, atrodo kur kas linksmesnės. 
Atvelykis – pirmasis sekmadienis po Velykų, aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo, užbaigianti velykinę savaitę. 
Per Atvelykį ridenkite margučius 
Susirinkę giminės ar kaimynystės vaikučiai dar kartą galite pasidžiaugti velykine pramoga – ridenti margučius. Šią dieną vėl dažomi kiaušiniai  ridenami margučiai, supamasi supynėse. Juk ši veikla reikalauja nemažai įgūdžių ir susikaupimo.  Daugiausiai dėmesio skiriama vaikams, todėl Atvelykis  vadinamas vaikų Velykomis arba vaikų Vėlykėlės. 
Leidau patiems vaikams marginti margučius 
Tikybos pamokoje vaikai margino išpūstus margučius bei dekoravo įvairiaspalvėmis servetėlėmis, gamino gražiausias bei linksmiausias velykines kompozicijas, pynė verbas, taip pat ant margučių užrašė savo svarbiausias vertybes, o su gražiausiomis vertybėmis papuošė medelį. Darydami patys, vaikai greičiau įgus ir perpras šio meno paslaptis. Juk nebūtina kiaušinius dažyti kaip profesionalūs liaudies meistrai. Vaikams buvo daug džiaugsmo marginant  margučius, jie papuošė savo sugalvotais raštais ir piešinėliais. Pamokoje vyravo darbinga, šilta bei džiugi pavasariška nuotaika. Mane džiugina mokinių geranoriškumas bei supratingumas pasidalinti margučiais su tais, kurie jų neturėjo. Mokiniai pirmo aukšto foje surengė pačių numargintų margučių parodėlę. 
Noriu palinkėti, kad kartu su atbundančia gamta visų mūsų sielose 
skleistųsi gerumo, nuoširdumo, supratingumo gėlės.   
Kelionė į 6-ą klasę
Š.m. balandžio 16 dieną, rusų ir vokiečių kalbų mokytojos Daiva ir Natalija aplankė būsimus šeštokus, kurie jau greitai turėtų apsispręsti, kurią gi antrąją užsienio kalbą jiems pasirinkti: rusų ar vokiečių. 
Mokytojos papasakojo, kuo šios abi kalbos yra naudingos ir kada, kodėl reikia rinktis vieną ar kitą, su kokiais sunkumais gali susidurti mokiniai.
“Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios”
J.V.Gėtė
“Žinoti daug kalbų – reiškia turėti daug raktų nuo vienos pilies”
Volteras
VDM C grupės dienos veiklos
Prabėgus daugiau nei pusei mokslo metų, vis dar su
šypsena bėgu į mokyklą, nes žinau, jog manęs ten
laukia. Susidraugavome su vaikais greitai. Pirmomis
savaitėmis daug kalbėjomės. Kalbėjome apie viską,
bandėme pažinti vieni kitus, sužinoti vieni kitų
pomėgius, suprasti, ko tikimės vieni iš kitų. Tuomet
įsivedėme grupės taisykles. Pagrindinė – GERBTI IR
GIRDĖTI VIENAS KITĄ. Ir mums pavyksta. Pasibaigus
pamokoms vaikai eina į pasirinktus būrelius. Kas jų
nelanko, ilsisi klasėje. Smagiausias poilsis – žaidimas
Alias, tai galimybė bendrauti visiems.
Kai visi sugrįžta po būrelių į klasę ir namų ruošos darbai jau užbaigti, turime ramybės pusvalanduką
- skaitome. Skaito visi, kam dar tai nepavyksta – varto spalvingas knygeles. Pažintis su knyga –
BŪTINA.
Švenčiame įvairias šventes, pvz.: gyvūno diena, sesės ir brolio diena, drugelių diena, delfinų diena ir
t.t. Tos dienos tema žiūrime trumpą filmuką, aptariame jį, piešiame ar karpome veikėją.
Vaikai mėgsta piešti, kurti naudodami įvairias technikas bei priemones. Be abejo, netrūksta grupėje
ir savarankiškų berniukų bei mergaičių žaidimų. Ne kartą teko organizuoti grupės berniukų
BEIBLEIDŲ turnyrą ar lankytis mergaičių sukurtame SPA centre.
Kai lauke geras oras, o pavasaris įsibėgėja, vaikai noriai eina į kiemą. Stebina, kad daugelis grupės
vaikų bėga žaisti į mokyklos lauko klasę. Ir ką gi jie ten veikia? Ogi, žaidžia mokyklą. Vadinasi,
mokykla teikia džiaugsmą. Negaliu nepaminėti krepšinio ir futbolo žaidimų, berniukai tai mėgsta.
Mergaitėms parodėme seną/gerą lauko žaidimą – „gumytės šokinėjimas“. Manau, neužilgo teks
organizuoti naujas varžybas :).
Tad tiek smagios veiklos VDM C grupėje.
VDM C grupės pedagogė Ramunė Meškienė
Visos dienos grupės mokykloje veikla
    Po įtempto  darbo visi kartu žygiuojame į valgyklą – laukia pavakariai. 
    Tuomet prasideda laisvalaikis!
    Esant geroms oro sąlygoms bei mokiniams turint tinkamą lauko aprangą  einame į lauką pasivaikščioti, žiemą čiuožiame nuo kalniuko, atšilus orams bėgiojame lauke.   Grįžus į grupę kartu su vaikais piešiame, lankstome iš popieriaus, gaminame kūrybinius darbelius, atliekame įdomias užduotėles  ar žaidžiame stalo žaidimus.  
    Vakarop su mokiniais keliaujame į sporto salę. Čia vaikai žaidžia futbolą ar krepšinį, suka lankus, žaidžia estafetes. Prisisportavę ir geros nuotaikos grįžtame į klasę  ir belaukiant tėvelių žiūrime animacinį filmuką arba klausomės muzikos.     
                                                                                             VDM B grupės pedagogė Loreta Vysocka
Smagu VDM grupėje!
  Pamokoms pasibaigus mokiniai suguža į visos dienos mokykloje (VDM) B grupę.  15-20 minučių trukmės pasyvus poilsis padeda vaikams atsigauti po pamokų: muzikos klausymas, pokalbiai…
  Tuomet vaikai keliauja į pasirinktus mokykloje būrelius. Vaikai, kurie nelanko būrelio, tuo metu ruošia namų darbus ar lavina savo įgūdžius.  Pedagogas padeda vaikams atlikti  darbus, perskaito, paaiškina užduotis. Grįžę iš būrelio mokiniai prisijungia prie namų darbų atlikimo . Vaikai gauna ir papildomas užduotis, kad  turėtų užsiėmimą ir netrukdytų kitiems  (matematinių užduočių sprendimas, spalvinimas, dailyraštis).
Atgimusios graikų vazos
 „Gyvenimas trumpas – menas amžinas“.  
                                                                     (Hipokratas)      „Mes puoselėjame menus, bet ne dėl tuščios puikybės ir mėgstame mokslą, bet nesidarome nuo jo išlepėliai…“
                  (Iš talentingo senovės Graikijos politiko ir                                puikaus oratoriaus Periklio kalbos)
      Senovės Graikija nepasižymėjo gausiais gamtos turtais, bet čia buvo molio, marmuro ir sidabro. Puodžių gaminius noriai pirko visų polių gyventojai. Puodžiai naudojo pigią, daug kur randamą žaliavą. Meistrai buvo labai išmaningi ir įgudę. Mažose dirbtuvėse jie padarydavo meniškus gaminius: tarp tūkstančių išlikusių graikų vazų nerasime dviejų vienodų. Keramikos menas Graikijoje labai vertintas. Tai byloja vazose įrašyti žiedėjų bei tapytojų vardai. Jas gamino ir išdegdavo puodžiai, vėliau tapytojai puošė ornamentais, scenomis iš kasdienio gyvenimo, mitų, „Iliados“ ir „Odisėjos“, olimpinių žaidynių. Archainiu laikotarpiu (VIII – VI a. iki Kr.) susiformavo pagrindiniai molinių indų tipai: amfora, krateris, kilikas, lekitas, hidrija. Šio laikotarpio keramika vadinama juodafigūre – degant vazas, raudoname molio fone išryškėdavo prieš tai nutapytos juodos figūros. Vėliau, jau klasikos laikais, atsirado atvirkščias vazų dekoravimo variantas: raudonfigūrė keramika. Išryškėjus juodam fonui, figūros likdavo raudonos molio spalvos. 
      Septintų klasių mokiniai, susipažinę su graikų menu, taip pat nusprendė pabūti molinių indų tapytojais. Kurdami graikų vazas, rėmėsi jau senovės graikų vazų tapytojų darbais, rastais knygose, internete, meno albumuose. Darbą atliko įvairiomis priemonėmis: naudojo spalvotus pieštukus, flomasterius, guašą.     
   Mokinių kūrybinių darbų parodą galite pamatyti mokykloje, prie istorijos kabineto.
Mokausi iš kino
    Kovo 29-ąją septintokams literatūros pamoka vyko kino teatro ,,Pasaka” salėje. Mokiniai žiūrėdami populiariojo R. Šepetys romano ,,Tarp pilkų debesų” ekranizaciją, turėjo galimybę prisiminti ar plačiau susipažinti su vienu skaudžiausių mūsų tautos istorijoje įvykių – 1941 m. trėmimais, pajusti tremiamų žmonių patirtus išgyvenimus – nežinomybę, nerimą, baimę dėl savo ir savo artimųjų gyvybės, ateities ir stebėti kai kurių veikėjų vidinį blaškymąsi – susitaikyti su primesta okupantų tvarka ar neišduoti įsitikinimų ir išlikti savimi, kovoti, bet… 
   Filmo įvykiai, veikėjų charakteriai jaunųjų žiūrovų nepaliko abejingų. Pamokoje mokiniai, pasidaliję įspūdžiais, toliau vystė diskusiją, samprotavo temomis ,,Kaip išlikti žmogumi nužmogėjusioje aplinkoje? Kokias vertybes pasirinkti, atsidūrus pasirinkimo kryžkelėje?”.   
   Ne vienas mokinys, norėdamas palyginti ekranizaciją su rašytiniu kūriniu, nutarė kuo skubiau perskaityti R. Šepetys ,,Tarp pilkų debesų”.
Aistė Liukomavičiūtė: ,,Mane džiugina, jog eilinę pamoką papildo edukacinės veiklos, teikiančios įvairesnių žinių ir patirčių. Meninis filmas „Tarp pilkų debesų“ atskleidžia sunkią bei skausmingą ištremtų, nekaltų žmonių istoriją, kurią verta išvysti kiekvienam.
Šis istorinis filmas mums parodė neapykantos užgožtus, žiaurius istorijos pėdsakus, kurie sujaudino širdį, bei išaiškino išgyvenimo kainą ir išlikimo norą.
Esu pradėjusi skaityti šią knygą, iš kurios laukiu tokių pat gerų įspūdžių.“
Karolis Marcinkevičius: ,,Šis filmas buvo labai įdomus, nes man dažnai tėvai pasakoja apie laikus, kai valdė sovietai, todėl buvo labai įdomu pamatyti, kaip maždaug viskas vykdavo.”
Ieva Kairytė: ,,Man filmas labai patiko. Jis perteikė skausmą, kurį teko iškęsti žmonėms per tremtį ir okupaciją. Filmas privertė susimąstyti, ar šiandien tikrai mes gyvename taip blogai…”
Deimantė Ašmontaitė: ,,…filmas privertė susimąstyti apie gyvenimo vertę, leido sužinoti apie praeitį, kaip žmonės gyveno, kaip stengėsi vienas dėl kito. Šis filmas supažindina mūsų kartą su įvykiais, kuriuos privalu žinoti kiekvienam lietuviui.”
Obuoliautojai
Šiandien 1A klasėje diena kitaip. Viskas kvepia obuoliais. Nuostabus kvapas persismilkė į plaukus, drabužius, net mokyklos koridoriai pakvipo saldžiu aromatu.
Lietuvių kalbos pamokoje skaitydami, aiškindamiesi įvairiausias temas, priėjome vieną, tačiau labai įdomią temą: „RECEPTAI“. Kaip mat visi nurijome liežuvius. Pradėjome svarstyti, diskutuoti, kokių receptų būna, kas juos kuria, kodėl jie reikalingi? Na, o tada prasidėjo pats smagumas…
Visi obuolių mėgėjai pradėjo svarstyti, kad ir mums reikėtų sugalvoti receptą ir jį išmėginti.
 Vaikai nieko nelaukdami kibo į darbus ir netrukus skanavo gardžiausią obuolių pyragą. Kiekvienas patyrimas ateina per pojūčius, todėl ne tik pasikartojome pasaulio pažinimo žinias, bet ir matematiką, lietuvių kalbą. Smagumėlis.