Nustatėme projekto taisykles (kaip gi matematika be taisyklių), pakartojome geometrines sąvokas ir leidomės užvaldomi matematinio mąstymo bei fantazijų. Kvadratas, stačiakampis, apskritimas, skritulys, kampas, kraštinė, ilgis, plotis, centras, spindulys, skersmuo, perimetras, plotas, planas, ilgio matai. Visa tai turėjo “atsirasti” kambario projekte. 

Pasyvių stebėtojų ir žiūrovų nebuvo. Braižėme, mąstėme, skaičiavome, samprotavome visi. Aktyvumas buvo beribis. Ir klasės lentoje, ir baltuose lapuose vienas paskui kitą “dėliojosi” keturkampiai, apskritimai, atkarpos, t.y. langai, durys, spintos, lovos, stalai, kėdės, kilimai ir kiti labai svarbūs kambario interjero elementai. Reikėjo apgalvoti tiek poilsio, tiek darbo zonas. Ar lango dydis netrukdys pastatyti spintą šalia lovos? Ar bus vieta pažaisti su draugu? Ar televizorius nebus per arti darbo stalo? Išmatavome sienų, baldų ilgius, apskaičiavome perimetrus ir plotus, prisiminėme įvairiausius ilgio matavimo vienetus, įtvirtinome braižymo skriestuvu ir liniuote įgūdžius. 

Mastelio nesilaikėme, nežinome dar šios sąvokos. Tikslas mūsų buvo kitas – pažinti matematiką naudojant realaus pasaulio/gyvenimo/buities kontekstą, išmokti taikyti geometrines sąvokas, taisykles praktikoje per kūrybinį procesą. Didžiuodamasi savo ketvirtokais drąsiai teigiu, kad šį tikslą pasiekti mums pavyko. Gal vieniems silpniau, kitiems stipriau, bet kiekvienam pavyko individualiai pagal jo paties gebėjimus. Geriausi ir pagal visas taisykles atlikti darbai buvo iškabinti visų klasės draugų peržiūrai bei geriausio projekto išrinkimui. Vyko balsavimas. Ir labai džiugu, kad balsavimas buvo ne dėl “draugystės”, bet dėl “profesionalumo”. Įvertinti objektyviai išmokome! 

Nugalėtojai išrinkti, šokoladai įteikti, rankos paspaustos! 

O man, mokytojai, didžiausia šios pamokos vertė – pasakyti vieno mano judraus mokinuko žodžiai: 

“Pasirodo, matematika iš tikrųjų būna reikalinga!” :)

 Akimirkos iš pirmojo penktų klasių mokinių  praktinio – tiriamojo darbo „Medžiagų savybių nustatymas“.

Vadovaujantis Vilniaus “Spindulio” progimnazijos Ugdymo planu 2018-2019 m.m.,  

edukacinei, kultūrinei, pažintinei veiklai šiais mokslo metais skiriama 15 mokslo dienų per metus.

Jų metu kiekviena klasė, kiekvienas mokinys ir mokytojas  mokysis ir mokys kitoje erdvėje, ves integruotus užsiėmimus, vykdys projektinę ar kitą veiklą.

2. Sveikatingumo projektas ,,Bulviagalvis‘‘ .                    2018 m. spalio 4 d.

3. Vilniaus pažinimo dienos (2 dienos).                            2018 m. spalio 26 d., balandžio 1 d.

4. Atradimų diena.                                                               2018 m. lapkričio 19 d.

5. Bendruomenės šventė ,,Labas rytas, Spinduly‘‘.        2018 m. gruodžio 8 d.

     (Šventė skirta mokyklos 40-čiui)                                  

6. Žiemos šventė.                                                                 2019 m. sausio ar vasario mėn.

7. Pilietiškumo diena.                                                          2019 m. vasario 14 d.

    (skirta Lietuvos Nepriklausomybei)                              

8. Sveikatingumo diena.                                                     2019 m. kovo 28 d.

9. Mokinių konferencija „Mano sėkmė“.                        2019 m. gegužės 16 d.(1-4 kl.), 17 d.(5-8 kl.)

10. Sporto diena.                                                                 2019 m. birželio 3 d. (1-4 kl.), 19 d. (5-8 kl.)

11. Turizmo diena.                                                               2019 m. birželio 5 d. (1-4 kl.), 11 d. (5-8 kl.)  12. Edukacinės dienos.

     (3 dienos kiekvienai klasei)                                          Pagal suderintą tvarkaraštį

Jau 2 metus penktose klasėse vyksta projektas „Mano augintinis“. Šio projekto tikslai:

    Man labai patiko pamokos, kai reikėjo pristatyti savo gyvūną ar jį atsivesti. Kiekvienas pristatymas buvo savaip išskirtinis, įdomus, o kiekvienas gyvūnas buvo labai mielas ir gražus. Per pristatymus aš sužinojau naujų šunų veislių. Pirmą kartą aš paglosčiau sfinksą. 

dėl tvyrančių didelių karščių nuo pirmadienio (birželio 4 d.) trumpinamos mokykloje pamokos:

P.S. …žmonės kalba, kad esame viena pirmųjų mokyklų Vilniuje, turinti  Lauko klases…

  Geografijos pamokoje mokiniai sužinojo, kad Medininkai – kaimas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Vilniaus nutolę tik 31 km ir 2 km nuo Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija. Prisimintas ir paskutinysis ledynas, prieš 10-15 tūkst. metų uždengęs visą Lietuvą, kuris  neįveikė Medininkų aukštumos. Nėra šioje aukštumoje nei vieno ežero, liko tik kalvos. Geografams itin svarbi aukščiausia Lietuvos vieta – Aukštojo kalnas, esanti Medininkų aukštumoje. Kalvos aukštis siekia 293,84 m virš Baltijos jūros lygio. Visai šalia šios kalvos dunkso Juozapinės kalnas (292,83 m), anksčiau laikytas aukščiausiu Lietuvos tašku. 

Nemėžio kaime, Nemėžio medinėje mečetėje turėjome tikybos pamoką. kurią vedė religinės bendruomenės pirmininkas. Jis mums papasakojo apie totorių tradicijos, tikėjimą ir papročius. Mokiniai daug klausinėjo, diskutavo. Taip pat turėjo galimybę rankose palaikyti šventąja islamo knygą – Koraną.  

   Istorijos pamokoje mokiniai pamatė atstatytą Medininkų pilį, architektūros ir istorijos paminklą. Tai seniausia gardinio tipo pilis Baltijos šalyse, vienas iš svarbiausių gynybos nuo kryžiuočių ir totorių punktas. Su Medininkų pilimi yra susiję labai daug vardų, garsėjusių Lietuvos ir Lenkijos istorijoje. Pasak istorikų, kadaise čia būta Lietuvos centro. Šiandienos istorijoje Medininkų vardas mena  ir tragiškus 1991 metų vasaros įvykius. Aplankėmė pasienio postą, kuriame buvo sušaudyti Lietuvos valstybės pareigūnai.  

6 b klasės mokinio Vytauto  Bitino įspūdžiai iš Medininkų:   

 “Mes su geografijos mokytoja keliavome į Medininkus. Žinosiu, kad Vilniaus rajone, Nemėžio kaime yra totorių mečetė. Čia pamaldos vyksta tik tais penktadieniais, kai būna jaunas mėnulis. Pirmą kartą apsilankiau Medininkuose ir Medininkų pilyje. Dabar aš žinau, kad pilį sudaro 4 bokštai, 1,8–1,9 m storio ir iki 15 m aukščio sienos ir gynybiniai grioviai. Už 1–2 km į pietvakarius nuo Medininkų plyti Medininkų aukštuma. Čia stūkso aukščiausios Lietuvos kalvos – Aukštojas (293,84 m) ir Juozapinė (293,60 m). Aplankėme ir labai liūdną, tačiau istoriškai svarbią vietą – Medininkų pasienio postą. 1991 m. liepos 31 d. jame sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė ir sušaudė pasienio darbuotojus. Išvyka buvo labai įdomi. Daug ką sužinojau, ir dabar galiu papasakoti kitiems”.