Obuoliautojai
Šiandien 1A klasėje diena kitaip. Viskas kvepia obuoliais. Nuostabus kvapas persismilkė į plaukus, drabužius, net mokyklos koridoriai pakvipo saldžiu aromatu.
Lietuvių kalbos pamokoje skaitydami, aiškindamiesi įvairiausias temas, priėjome vieną, tačiau labai įdomią temą: „RECEPTAI“. Kaip mat visi nurijome liežuvius. Pradėjome svarstyti, diskutuoti, kokių receptų būna, kas juos kuria, kodėl jie reikalingi? Na, o tada prasidėjo pats smagumas…
Visi obuolių mėgėjai pradėjo svarstyti, kad ir mums reikėtų sugalvoti receptą ir jį išmėginti.
 Vaikai nieko nelaukdami kibo į darbus ir netrukus skanavo gardžiausią obuolių pyragą. Kiekvienas patyrimas ateina per pojūčius, todėl ne tik pasikartojome pasaulio pažinimo žinias, bet ir matematiką, lietuvių kalbą. Smagumėlis.
Integruota pamoka „Mes – būsimi penktokai“
   Šių metų kovo 26-ąją mūsų progimnazijos visų ketvirtų klasių mokiniams ketvirtos pamokos metu aktų salėje vyko bendra integruota gamtos – istorijos – lietuvių kalbos pamoka-varžytuvės 
„Mes – būsimi penktokai“. 
     Mokiniai iš anksto buvo pasiskirstę, kas bus dalyvių, o kas sirgalių komandose. Visi atsinešė reikalingas darbo priemones ir gerą nuotaiką. Darydami užduotis mokiniai turėjo prisiminti ir pasitikrinti, ko buvo išmokę ketvirtoje klasėje. Pamoka buvo padalinta į tris dalis: „Žinau – atsakau“, „Kalba ir istorija“ bei „Kapitonų mūšis“. Mokiniai ieškojo teisingų atsakymų pasitelkdami lietuvių kalbos, matematikos, gamtos, istorijos, sporto, meno ar net politikos žinias. Sirgalių komandos turėjo atpažinti Vilniaus miesto pastatus, juos nuspalvinti ir apibūdinti, kas tuose pastatuose įsikūrę. 
   Darbą pamokoje vertino komisija: mokyklos direktorės pavaduotoja L. Simonaitienė, muzikos vyr. mokytoja L. Gubanovienė ir šokių mokytojas K. Andrijevskis. Komisija įvertino mokinių darbą ir pasitarusi nusprendė, kad dar truputį mokiniams reikia pasimokyti, gerai parašyti  standartizuotus testus ir jau tuomet ketvirtokai ramiai galės žygiuoti į penktą klasę. Pabaigoje  ketvirtokai aktyviai įsivertino savo darbą pamokoje.
   Pamoką stebėjo mokyklos direktorė V. Mozurienė, socialinė pedagogė L. Povilionienė. Pamoką paruošė ir ją vedė geografijos vyr. mokytoja L. Mažukėlė bei istorijos vyr. mokytoja N. Vaitiekūnienė.
Švyturiai. Kultūros sujungti prie Baltijos stalo
Kovo 5 d. pirmokams vyko edukacinė pamoka “Švyturiai. Kultūros
sujungti prie Baltijos stalo”. “Kas tie švyturiai? Ar švyturiai gali būti
ir žmonės? Ar mokytoją galime pavadinti švyturiu?” – šiuos
klausimus miglotai bandė atsakinėti pirmokai, kol neišbandė
edukacinės pamokos apie Europos švyturius, sujungtus prie Baltijos
stalo.
Edukacijos tikslas sudominti kultūra bei praplėsti mokinių žinias
apie Baltijos jūrą supančių valstybių geografinę padėtį, jų sostines,
valstybinę simboliką. Pristatant šių valstybių kultūrą labiausiai
orientuojamasi į mažiau pažįstamus autorius. Pamoką vedė
Klaipėdos šeimos teatro “Lino lėlės” aktoriai. Edukacijos metu prie
ilgo stalo (aplink simbolinę Baltijos jūrą, stilizuotą Baltijos pakrančių
žemėlapį) susėdę mokiniai tapo savotiškais keliautojais po Baltijos
regiono valstybes, susipažino su valstybėmis, supančiomis Baltijos
jūrą. Kiekvienai klasei teko išsitraukti vis kitą valstybę, apie kurią ir vyko edukacija. 1 b klasės
mokiniai išsamiau susipažino su Lenkijos (išsiskaičiavome ir gavome šią valstybę) literatūros,
muzikos, dailės kūriniais, juos interpretavo ir pagal iš anksto parengto scenarijaus diktuojamas
žaidimo taisykles sukūrė vaizdinę istoriją.
Atvira pamoka „Konstrukcija – saldaininė“ 7A klasėje
    Kovo 6 d. technologijų 110 kabinete vyko atvira pamoka „Konstrukcija – saldaininė“ . Pamokos pradžioje technologijų mokytojas ekspertas Rolandas Matulevičius mokiniams pasakė pamokos temą ir uždavinius. Praktiškai pademonstravo vaizdinę mokymo priemonę – pagamintą dirbinį. Po to mokiniai atsakė į pateiktus mokytojo klausimus apie dirbinio pritaikymą mokinių gyvenamojoje aplinkoje, kaip sujungiamos konstrukcijos detalės. Mokiniai į technologijų sąsiuvinius užsirašė pamokos temą, uždavinius, vertinimo kriterijus. Visi mokiniai atidžiai braižė konstrukcijos detales praktiškai taikydami matematikos dalyko žinias. Mokytojas aiškino ir demonstravo matematinių figūrų braižymą. Mokiniai noriai pildė „Apklausos lapelius apie asmeninį mokinio siekį pamokoje“ ir atliko braižymo įsivertinimą. Dauguma mokinių puikiai ir labai gerai nubraižė detales. Mokytojas praktiškai demonstravo lentelių pjovimą iš spygliuočių medžių medienos. Po to vyko praktinis – individualus darbas: mokiniai tiksliai atmatavo ir išpjovė reikiamo ilgio detales, kurias nušlifavo.  Pamokos pabaigoje vyko refleksija – apibendrinimas: mokiniai parodė išpjautas detales, pasakė kas sekėsi ir ką reikės patobulinti kitą pamoką, pasitarė su mokytoju kaip kitą pamoką reikės išgręžti detalėse skyles, kaip reikės sujungti gaminio detales. Pamoką stebėjo ir vertino progimnazijos anglų kalbos vyr. mokytoja Aušra Čioglienė.
Jaunųjų matematikų olimpiada
  Kovo 5 d. vyko 5-8 klasių mokinių  Jaunųjų matematikų olimpiados, kurios tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi matematika, ugdyti jų kūrybiškumą, matematinę kultūrą ir mąstyseną, I etapas. 
Olimpiadoje jėgas išbandyti panoro 27  mokiniai, kuriuos moko matematikos mokytojos Lilija  Simonaitienė ir Jurgita Zenevičiūtė.
                                                                                     Ačiū visiems dalyviams, bet geriausiai pasisekė:
                                                                                     Urtei Varnaitei (5a kl.)
                                                                                     Milanai Šimėnaitei (5a kl.)
                                                                                     Žilvinui Dirsei (5b kl.)
                                                                                     Augustei Stonytei (6b kl.)
                                                                                     Lėjai Kirlytei (6b kl.)
                                                                                     Nerijui Tomkui (6a kl.)
                                                                                     Rokui Mikelioniui (6a kl.)
                                                                                     Ievai Kairytei (7a kl.)
                                                                                     Domantui Krasnikovui (7b kl.)
                                                                                     Laurynui Vanagui (7b kl.)
                                                                                     Deimantei Zaripovaitei (8a kl.)
                                                                                     Beatričei Vosiliūtei (8a kl.)
Jiems linkime  sėkmės  Vilniaus miesto Jaunųjų matematikų olimpiados II etape!
Viktorina ,,Ką žinau apie Lietuvą“
Trečių klasių mokiniai dalyvavo viktorinoje ,,Ką
žinau apie Lietuvą“. Jos metu prisiminė
svarbiausias Lietuvos istorijos įvykius, datas,
kunigaikščius. Klasių komandos atsakinėjo į
viktorinos klausimus, atpažino iškiliausius
Lietuvos žmones, nurodė jų nuopelnus, kuo mes
jais didžiuojamės. Neakivaizdžiai mokiniai keliavo
po Lietuvą. Įvardino žymiausius Lietuvos pastatus,
lankytinas vietoves. Prisiminėme namų apyvokos
daiktų, kuriais naudojosi mūsų senoliai, pavadinimus. Nelengva užduotis buvo kapitonams.
Reikėjo per vieną minutę atsakyti į kuo daugiau klausimų apie Lietuvą.
Daugiausia taškų surinko 3a klasės mokinių komanda.
Džiaugiamės puikiomis trečiokų žiniomis apie gimtąjį kraštą.
Mūsų herbas Vytis
    Koks tai raitelis? Kur jis joja? Kokie ten „kryžiai“ ant skydo? Kodėl jis vadinamas Vyčiu? 
    Šie ir kiti smalsių ir energingų ketvirtokų klausimai aidėjo Valdovų rūmų menėse. 4C klasės mokiniai š.m. vasario 14 dieną dalyvavo Valdovų rūmuose vykusiame renginyje. Pilietiškumą ir patriotiškumą skatinantis edukacinis užsiėmimas buvo parengtame atsižvelgiat  į mokykloje vykstančias „Pažinimo dienas“.   Ketvirtos klasės mokiniai dar tik pradeda savo pažintį su didžia ir garbinga Lietuvos istorija. 
     Šis užsiėmimas tapo puikia galimybe daugiau sužinoti apie Lietuvos valstybės herbą ir jo simbolį – Vytį. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužinojo, kas ir kada pirmasis pradėjo naudoti šį herbą bei kodėl jis vadinama Vyčiu. Renginio vedėja papasakojo herbo figūrų ir spalvų simboliką, herbo kilmę, pademonstravo archeologinius XIV–XVI a. radinius. Renginio metu ketvirtokai ne tik įgijo teorinių žinių, bet ir puikiai praleido laiką gamindami vėliavėles su Vyčio ženklu. Kartu su šia maža vėliavėle vaikai į savo širdis ir šeimas parsinešė ir dalelę pilietiškumo. Vaikų domėjimąsi patriotinėmis temos skatinsime ir kovo mėnesį – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse.
5a klasės diena Valdovų rūmuose
Nuotraukų aut. muzikos mokytoja L.Gubanovienė
Man valdovų rūmuose labai patiko.
Mes kalbėjome apie Vyčio ženklą. Mes
gavome knygutes ir darėme jose užduotis.
Man labai patiko mūsų gidė. Ji labai
įdomiai pasakojo. Man patiko pasijusti
XIII a. ir pamatyti visus senovinius daiktus,
pinigus, skrynias. Man buvo įdomu
klausytis apie Vazų šeimą.
XVI a. profesionalūs vietiniai, taip pat italų, lenkų bei kitų šalių
architektai, kiti menininkai ir meistrai Valdovų rūmus pavertė
renesansine rezidencija, kuri vėliau įgijo ankstyvojo Baroko
bruožų. Rūmuose rezidavo Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovai.
XVI a. ir XVII a. Vilnius buvo svarbus Vidurio Rytų Europos
centras, o LDK ir Lenkijos Karalystė, kurias valdė
Gediminaičių-Jogailaičių ir Vazų dinastijų monarchai – įtakinga
šio regiono valstybė. Rūmuose vyko daug visai Europai svarbių
istorinių įvykių.
1655 m. rugpjūčio mėn. Rusijos kariuomenė užėmė Vilniaus
miestą, Žemutinę ir Aukštutinę pilį. 1661 m., vaduojant Vilnių,
per kelis mėnesius trukusią kovą Valdovų rūmai buvo smarkiai
apgriauti ir išgrobstyti.
XVIII a. rūmuose apsigyveno neturtingi miestiečiai ir čia
įsikūrė įvairios dirbtuvės. XVIII a. pab. buvo nuspręsta rūmus rekonstruoti ir juos pritaikyti
reprezentacijai, bet žlugus ATR, šie planai nebuvo įgyvendinti.
XIX a. pradžioje rūmai visiškai sugriauti.
Rūmų griuvėsiai buvo nugriauti 1801 m. Griaunant rūmus, pirklys Abraomas Šliosbergas gavo
teisę pastatyti savo namus virš rytų korpuso naudojant šio korpuso mūrus. Šio namo viduje išliko
dalis pirmojo aukšto rūmų sienų ir rūsiai.
5 a klasės mokinė Kamilė Jurgutytė
Edukacinė diena Valstybės pažinimo centre
Vasario 14 d. 6a klasės mokiniai edukacinės dienos metu vyko į Valstybės pažinimo centrą, kur sėmėsi naujos informacijos apie Lietuvą, atlikdami nelengvas užduotis. 

 12 val. mokiniai susirinko klasėje, išklausę saugaus instruktažo iškeliavo į Valstybės pažinimo centrą. Atvykus mūsų laukė du apsauginiai ir didelis metalo detektorius (pastatas, kuriame vyko edukacinė programa buvo Lietuvos Respublikos Prezidentūros valdose, dėl to yra stipriai saugomas). Galiausiai praėję patikrinimą mes nuėjome į pažinimo centro vidų, kur mus pasitiko gidė. Čia prasidėjo mūsų edukacinis užsiėmimas – „Atrask Lietuvą!“. 
Pradžioje mes aptarėme penkis svarbiausius pažymius, be kurių neegzistuotų valstybė: biudžetas, piliečiai, valdžia, teritorija, geri santykiai su kaimynėmis. Po to gidė mus suskirstė į penkias grupes po keturis žmones ir aprodė penkias patalpas su užduotimis (kiekviena užduotis buvo susijusi su penkiais valstybės požymiais), kurias reikėjo atlikti per 30 minučių. Edukacinio užsiėmimo metu (orientacinio žaidimo pobūdžio), dirbome komandose, tyrinėjome ekspozicijos turinį bei susipažinome su iškiliausiomis Lietuvos asmenybėmis, biudžeto sandara, tarptautinio bendradarbiavimo ypatumais. Buvo įdomu tai, kad kai kurias užduotis reikia atlikti su specialiais planšetiniais kompiuteriais. Užduotys buvo tikrai nelengvos, o rasti tau tinkamą atsakymą tarp šimtų kitų varė beveik į neviltį. Visgi, praėjus 30 minučių beveik visos grupės buvo baigusios visas užduotis. Galima pasidžiaugti, kad refleksijos metu apibendrinus atsakymus daugelis atsakymų sutapo su gidės ir tai tik dar įrodo, kad visos grupės labai stengėsi.
 Pabaigai mes padėkojome gidei ir pakiliomis nuotaikomis nužygiavome link stotelės. Sulaukę autobuso grįžome iki mokyklos ir išsiskyrėme. 
 Ši išvyka kitoje edukacinėje aplinkoje mums suteikė daug žinių ir praktiškų patirčių.

                                                                                                                    Nerijus Tomkus,  6a klasės mokinys
Išvyka į geležinkelio muziejų
Vasario 14 d. 1 C klasės mokiniai aplankė
Lietuvos geležinkelio muziejų. Atvykus į
geležinkelio stotį, pasižvalgėme po
keleiviams skirtą laukimo salę ir tada
pakilome į trečią aukštą esantį geležinkelio
muziejų. Čia mūsų laukė maloni gidė, kuri
trumpai papasakojo apie geležinkelio
muziejų, o po to pasiūlė visiems kartu
pakeliauti po eksponatų sales. Kad
nuosekliai apžiūrėtume visus eksponatus gidė pristatė edukacinį žaidimą “Traukinys“ . Vaikams
buvo išdalintos kortelės su vagono numeriais. Visi „sulipo“ į savo vagonus ir kelionė prasidėjo.
Pradžioje reikėjo senoviniu apartu pasižymėti bilietus. Kitoje stotelėje apžiūrėjome daiktų
saugojimo spinteles. Apsukę ratą, dar kitoje stotelėje vaikai išbandė įvairius geležinkeliečių darbus
( buvo leista naudoti maketais). Įdomiausia stotelė – mašinisto kabina. Vaikai galėjo pasėdėti
mašinisto kėdėje ir pasukioti vairą. Apkeliavę visus eksponatus salėje, turėjome galimybę nukeliauti
į maketų salę, kur akį prikaustė trys veikiantys maketai su žaismingai riedančiais traukinukais.
Paskutinė stotelė filmukų peržiūra apie saugų elgesį geležinkeliuose. Diena buvo turininga ir pilna
įspūdžių, vaikai grįžę į klasę piešė savo svajonių traukinuką ir kūrė istorijas apie keliones.