Atvelykis – vaikų Velykėlės
Pavasaris – vienas iš džiaugsmingiausių metų laikų, kai mus džiugina vis šilčiau spiginanti saulutė, žaliuojantys medžiai bei ilgėjančios dienos. Net ir tradicinės šventės, kurias minime pavasarį, atrodo kur kas linksmesnės. 
Atvelykis – pirmasis sekmadienis po Velykų, aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo, užbaigianti velykinę savaitę. 
Per Atvelykį ridenkite margučius 
Susirinkę giminės ar kaimynystės vaikučiai dar kartą galite pasidžiaugti velykine pramoga – ridenti margučius. Šią dieną vėl dažomi kiaušiniai  ridenami margučiai, supamasi supynėse. Juk ši veikla reikalauja nemažai įgūdžių ir susikaupimo.  Daugiausiai dėmesio skiriama vaikams, todėl Atvelykis  vadinamas vaikų Velykomis arba vaikų Vėlykėlės. 
Leidau patiems vaikams marginti margučius 
Tikybos pamokoje vaikai margino išpūstus margučius bei dekoravo įvairiaspalvėmis servetėlėmis, gamino gražiausias bei linksmiausias velykines kompozicijas, pynė verbas, taip pat ant margučių užrašė savo svarbiausias vertybes, o su gražiausiomis vertybėmis papuošė medelį. Darydami patys, vaikai greičiau įgus ir perpras šio meno paslaptis. Juk nebūtina kiaušinius dažyti kaip profesionalūs liaudies meistrai. Vaikams buvo daug džiaugsmo marginant  margučius, jie papuošė savo sugalvotais raštais ir piešinėliais. Pamokoje vyravo darbinga, šilta bei džiugi pavasariška nuotaika. Mane džiugina mokinių geranoriškumas bei supratingumas pasidalinti margučiais su tais, kurie jų neturėjo. Mokiniai pirmo aukšto foje surengė pačių numargintų margučių parodėlę. 
Noriu palinkėti, kad kartu su atbundančia gamta visų mūsų sielose 
skleistųsi gerumo, nuoširdumo, supratingumo gėlės.   
Kelionė į 6-ą klasę
Š.m. balandžio 16 dieną, rusų ir vokiečių kalbų mokytojos Daiva ir Natalija aplankė būsimus šeštokus, kurie jau greitai turėtų apsispręsti, kurią gi antrąją užsienio kalbą jiems pasirinkti: rusų ar vokiečių. 
Mokytojos papasakojo, kuo šios abi kalbos yra naudingos ir kada, kodėl reikia rinktis vieną ar kitą, su kokiais sunkumais gali susidurti mokiniai.
“Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios”
J.V.Gėtė
“Žinoti daug kalbų – reiškia turėti daug raktų nuo vienos pilies”
Volteras
VDM C grupės dienos veiklos
Prabėgus daugiau nei pusei mokslo metų, vis dar su
šypsena bėgu į mokyklą, nes žinau, jog manęs ten
laukia. Susidraugavome su vaikais greitai. Pirmomis
savaitėmis daug kalbėjomės. Kalbėjome apie viską,
bandėme pažinti vieni kitus, sužinoti vieni kitų
pomėgius, suprasti, ko tikimės vieni iš kitų. Tuomet
įsivedėme grupės taisykles. Pagrindinė – GERBTI IR
GIRDĖTI VIENAS KITĄ. Ir mums pavyksta. Pasibaigus
pamokoms vaikai eina į pasirinktus būrelius. Kas jų
nelanko, ilsisi klasėje. Smagiausias poilsis – žaidimas
Alias, tai galimybė bendrauti visiems.
Kai visi sugrįžta po būrelių į klasę ir namų ruošos darbai jau užbaigti, turime ramybės pusvalanduką
- skaitome. Skaito visi, kam dar tai nepavyksta – varto spalvingas knygeles. Pažintis su knyga –
BŪTINA.
Švenčiame įvairias šventes, pvz.: gyvūno diena, sesės ir brolio diena, drugelių diena, delfinų diena ir
t.t. Tos dienos tema žiūrime trumpą filmuką, aptariame jį, piešiame ar karpome veikėją.
Vaikai mėgsta piešti, kurti naudodami įvairias technikas bei priemones. Be abejo, netrūksta grupėje
ir savarankiškų berniukų bei mergaičių žaidimų. Ne kartą teko organizuoti grupės berniukų
BEIBLEIDŲ turnyrą ar lankytis mergaičių sukurtame SPA centre.
Kai lauke geras oras, o pavasaris įsibėgėja, vaikai noriai eina į kiemą. Stebina, kad daugelis grupės
vaikų bėga žaisti į mokyklos lauko klasę. Ir ką gi jie ten veikia? Ogi, žaidžia mokyklą. Vadinasi,
mokykla teikia džiaugsmą. Negaliu nepaminėti krepšinio ir futbolo žaidimų, berniukai tai mėgsta.
Mergaitėms parodėme seną/gerą lauko žaidimą – „gumytės šokinėjimas“. Manau, neužilgo teks
organizuoti naujas varžybas :).
Tad tiek smagios veiklos VDM C grupėje.
VDM C grupės pedagogė Ramunė Meškienė
Visos dienos grupės mokykloje veikla
    Po įtempto  darbo visi kartu žygiuojame į valgyklą – laukia pavakariai. 
    Tuomet prasideda laisvalaikis!
    Esant geroms oro sąlygoms bei mokiniams turint tinkamą lauko aprangą  einame į lauką pasivaikščioti, žiemą čiuožiame nuo kalniuko, atšilus orams bėgiojame lauke.   Grįžus į grupę kartu su vaikais piešiame, lankstome iš popieriaus, gaminame kūrybinius darbelius, atliekame įdomias užduotėles  ar žaidžiame stalo žaidimus.  
    Vakarop su mokiniais keliaujame į sporto salę. Čia vaikai žaidžia futbolą ar krepšinį, suka lankus, žaidžia estafetes. Prisisportavę ir geros nuotaikos grįžtame į klasę  ir belaukiant tėvelių žiūrime animacinį filmuką arba klausomės muzikos.     
                                                                                             VDM B grupės pedagogė Loreta Vysocka
Smagu VDM grupėje!
  Pamokoms pasibaigus mokiniai suguža į visos dienos mokykloje (VDM) B grupę.  15-20 minučių trukmės pasyvus poilsis padeda vaikams atsigauti po pamokų: muzikos klausymas, pokalbiai…
  Tuomet vaikai keliauja į pasirinktus mokykloje būrelius. Vaikai, kurie nelanko būrelio, tuo metu ruošia namų darbus ar lavina savo įgūdžius.  Pedagogas padeda vaikams atlikti  darbus, perskaito, paaiškina užduotis. Grįžę iš būrelio mokiniai prisijungia prie namų darbų atlikimo . Vaikai gauna ir papildomas užduotis, kad  turėtų užsiėmimą ir netrukdytų kitiems  (matematinių užduočių sprendimas, spalvinimas, dailyraštis).
Atgimusios graikų vazos
 „Gyvenimas trumpas – menas amžinas“.  
                                                                     (Hipokratas)      „Mes puoselėjame menus, bet ne dėl tuščios puikybės ir mėgstame mokslą, bet nesidarome nuo jo išlepėliai…“
                  (Iš talentingo senovės Graikijos politiko ir                                puikaus oratoriaus Periklio kalbos)
      Senovės Graikija nepasižymėjo gausiais gamtos turtais, bet čia buvo molio, marmuro ir sidabro. Puodžių gaminius noriai pirko visų polių gyventojai. Puodžiai naudojo pigią, daug kur randamą žaliavą. Meistrai buvo labai išmaningi ir įgudę. Mažose dirbtuvėse jie padarydavo meniškus gaminius: tarp tūkstančių išlikusių graikų vazų nerasime dviejų vienodų. Keramikos menas Graikijoje labai vertintas. Tai byloja vazose įrašyti žiedėjų bei tapytojų vardai. Jas gamino ir išdegdavo puodžiai, vėliau tapytojai puošė ornamentais, scenomis iš kasdienio gyvenimo, mitų, „Iliados“ ir „Odisėjos“, olimpinių žaidynių. Archainiu laikotarpiu (VIII – VI a. iki Kr.) susiformavo pagrindiniai molinių indų tipai: amfora, krateris, kilikas, lekitas, hidrija. Šio laikotarpio keramika vadinama juodafigūre – degant vazas, raudoname molio fone išryškėdavo prieš tai nutapytos juodos figūros. Vėliau, jau klasikos laikais, atsirado atvirkščias vazų dekoravimo variantas: raudonfigūrė keramika. Išryškėjus juodam fonui, figūros likdavo raudonos molio spalvos. 
      Septintų klasių mokiniai, susipažinę su graikų menu, taip pat nusprendė pabūti molinių indų tapytojais. Kurdami graikų vazas, rėmėsi jau senovės graikų vazų tapytojų darbais, rastais knygose, internete, meno albumuose. Darbą atliko įvairiomis priemonėmis: naudojo spalvotus pieštukus, flomasterius, guašą.     
   Mokinių kūrybinių darbų parodą galite pamatyti mokykloje, prie istorijos kabineto.
Mokausi iš kino
    Kovo 29-ąją septintokams literatūros pamoka vyko kino teatro ,,Pasaka” salėje. Mokiniai žiūrėdami populiariojo R. Šepetys romano ,,Tarp pilkų debesų” ekranizaciją, turėjo galimybę prisiminti ar plačiau susipažinti su vienu skaudžiausių mūsų tautos istorijoje įvykių – 1941 m. trėmimais, pajusti tremiamų žmonių patirtus išgyvenimus – nežinomybę, nerimą, baimę dėl savo ir savo artimųjų gyvybės, ateities ir stebėti kai kurių veikėjų vidinį blaškymąsi – susitaikyti su primesta okupantų tvarka ar neišduoti įsitikinimų ir išlikti savimi, kovoti, bet… 
   Filmo įvykiai, veikėjų charakteriai jaunųjų žiūrovų nepaliko abejingų. Pamokoje mokiniai, pasidaliję įspūdžiais, toliau vystė diskusiją, samprotavo temomis ,,Kaip išlikti žmogumi nužmogėjusioje aplinkoje? Kokias vertybes pasirinkti, atsidūrus pasirinkimo kryžkelėje?”.   
   Ne vienas mokinys, norėdamas palyginti ekranizaciją su rašytiniu kūriniu, nutarė kuo skubiau perskaityti R. Šepetys ,,Tarp pilkų debesų”.
Aistė Liukomavičiūtė: ,,Mane džiugina, jog eilinę pamoką papildo edukacinės veiklos, teikiančios įvairesnių žinių ir patirčių. Meninis filmas „Tarp pilkų debesų“ atskleidžia sunkią bei skausmingą ištremtų, nekaltų žmonių istoriją, kurią verta išvysti kiekvienam.
Šis istorinis filmas mums parodė neapykantos užgožtus, žiaurius istorijos pėdsakus, kurie sujaudino širdį, bei išaiškino išgyvenimo kainą ir išlikimo norą.
Esu pradėjusi skaityti šią knygą, iš kurios laukiu tokių pat gerų įspūdžių.“
Karolis Marcinkevičius: ,,Šis filmas buvo labai įdomus, nes man dažnai tėvai pasakoja apie laikus, kai valdė sovietai, todėl buvo labai įdomu pamatyti, kaip maždaug viskas vykdavo.”
Ieva Kairytė: ,,Man filmas labai patiko. Jis perteikė skausmą, kurį teko iškęsti žmonėms per tremtį ir okupaciją. Filmas privertė susimąstyti, ar šiandien tikrai mes gyvename taip blogai…”
Deimantė Ašmontaitė: ,,…filmas privertė susimąstyti apie gyvenimo vertę, leido sužinoti apie praeitį, kaip žmonės gyveno, kaip stengėsi vienas dėl kito. Šis filmas supažindina mūsų kartą su įvykiais, kuriuos privalu žinoti kiekvienam lietuviui.”
Obuoliautojai
Šiandien 1A klasėje diena kitaip. Viskas kvepia obuoliais. Nuostabus kvapas persismilkė į plaukus, drabužius, net mokyklos koridoriai pakvipo saldžiu aromatu.
Lietuvių kalbos pamokoje skaitydami, aiškindamiesi įvairiausias temas, priėjome vieną, tačiau labai įdomią temą: „RECEPTAI“. Kaip mat visi nurijome liežuvius. Pradėjome svarstyti, diskutuoti, kokių receptų būna, kas juos kuria, kodėl jie reikalingi? Na, o tada prasidėjo pats smagumas…
Visi obuolių mėgėjai pradėjo svarstyti, kad ir mums reikėtų sugalvoti receptą ir jį išmėginti.
 Vaikai nieko nelaukdami kibo į darbus ir netrukus skanavo gardžiausią obuolių pyragą. Kiekvienas patyrimas ateina per pojūčius, todėl ne tik pasikartojome pasaulio pažinimo žinias, bet ir matematiką, lietuvių kalbą. Smagumėlis.
Integruota pamoka „Mes – būsimi penktokai“
   Šių metų kovo 26-ąją mūsų progimnazijos visų ketvirtų klasių mokiniams ketvirtos pamokos metu aktų salėje vyko bendra integruota gamtos – istorijos – lietuvių kalbos pamoka-varžytuvės 
„Mes – būsimi penktokai“. 
     Mokiniai iš anksto buvo pasiskirstę, kas bus dalyvių, o kas sirgalių komandose. Visi atsinešė reikalingas darbo priemones ir gerą nuotaiką. Darydami užduotis mokiniai turėjo prisiminti ir pasitikrinti, ko buvo išmokę ketvirtoje klasėje. Pamoka buvo padalinta į tris dalis: „Žinau – atsakau“, „Kalba ir istorija“ bei „Kapitonų mūšis“. Mokiniai ieškojo teisingų atsakymų pasitelkdami lietuvių kalbos, matematikos, gamtos, istorijos, sporto, meno ar net politikos žinias. Sirgalių komandos turėjo atpažinti Vilniaus miesto pastatus, juos nuspalvinti ir apibūdinti, kas tuose pastatuose įsikūrę. 
   Darbą pamokoje vertino komisija: mokyklos direktorės pavaduotoja L. Simonaitienė, muzikos vyr. mokytoja L. Gubanovienė ir šokių mokytojas K. Andrijevskis. Komisija įvertino mokinių darbą ir pasitarusi nusprendė, kad dar truputį mokiniams reikia pasimokyti, gerai parašyti  standartizuotus testus ir jau tuomet ketvirtokai ramiai galės žygiuoti į penktą klasę. Pabaigoje  ketvirtokai aktyviai įsivertino savo darbą pamokoje.
   Pamoką stebėjo mokyklos direktorė V. Mozurienė, socialinė pedagogė L. Povilionienė. Pamoką paruošė ir ją vedė geografijos vyr. mokytoja L. Mažukėlė bei istorijos vyr. mokytoja N. Vaitiekūnienė.
Švyturiai. Kultūros sujungti prie Baltijos stalo
Kovo 5 d. pirmokams vyko edukacinė pamoka “Švyturiai. Kultūros
sujungti prie Baltijos stalo”. “Kas tie švyturiai? Ar švyturiai gali būti
ir žmonės? Ar mokytoją galime pavadinti švyturiu?” – šiuos
klausimus miglotai bandė atsakinėti pirmokai, kol neišbandė
edukacinės pamokos apie Europos švyturius, sujungtus prie Baltijos
stalo.
Edukacijos tikslas sudominti kultūra bei praplėsti mokinių žinias
apie Baltijos jūrą supančių valstybių geografinę padėtį, jų sostines,
valstybinę simboliką. Pristatant šių valstybių kultūrą labiausiai
orientuojamasi į mažiau pažįstamus autorius. Pamoką vedė
Klaipėdos šeimos teatro “Lino lėlės” aktoriai. Edukacijos metu prie
ilgo stalo (aplink simbolinę Baltijos jūrą, stilizuotą Baltijos pakrančių
žemėlapį) susėdę mokiniai tapo savotiškais keliautojais po Baltijos
regiono valstybes, susipažino su valstybėmis, supančiomis Baltijos
jūrą. Kiekvienai klasei teko išsitraukti vis kitą valstybę, apie kurią ir vyko edukacija. 1 b klasės
mokiniai išsamiau susipažino su Lenkijos (išsiskaičiavome ir gavome šią valstybę) literatūros,
muzikos, dailės kūriniais, juos interpretavo ir pagal iš anksto parengto scenarijaus diktuojamas
žaidimo taisykles sukūrė vaizdinę istoriją.
Atvira pamoka „Konstrukcija – saldaininė“ 7A klasėje
    Kovo 6 d. technologijų 110 kabinete vyko atvira pamoka „Konstrukcija – saldaininė“ . Pamokos pradžioje technologijų mokytojas ekspertas Rolandas Matulevičius mokiniams pasakė pamokos temą ir uždavinius. Praktiškai pademonstravo vaizdinę mokymo priemonę – pagamintą dirbinį. Po to mokiniai atsakė į pateiktus mokytojo klausimus apie dirbinio pritaikymą mokinių gyvenamojoje aplinkoje, kaip sujungiamos konstrukcijos detalės. Mokiniai į technologijų sąsiuvinius užsirašė pamokos temą, uždavinius, vertinimo kriterijus. Visi mokiniai atidžiai braižė konstrukcijos detales praktiškai taikydami matematikos dalyko žinias. Mokytojas aiškino ir demonstravo matematinių figūrų braižymą. Mokiniai noriai pildė „Apklausos lapelius apie asmeninį mokinio siekį pamokoje“ ir atliko braižymo įsivertinimą. Dauguma mokinių puikiai ir labai gerai nubraižė detales. Mokytojas praktiškai demonstravo lentelių pjovimą iš spygliuočių medžių medienos. Po to vyko praktinis – individualus darbas: mokiniai tiksliai atmatavo ir išpjovė reikiamo ilgio detales, kurias nušlifavo.  Pamokos pabaigoje vyko refleksija – apibendrinimas: mokiniai parodė išpjautas detales, pasakė kas sekėsi ir ką reikės patobulinti kitą pamoką, pasitarė su mokytoju kaip kitą pamoką reikės išgręžti detalėse skyles, kaip reikės sujungti gaminio detales. Pamoką stebėjo ir vertino progimnazijos anglų kalbos vyr. mokytoja Aušra Čioglienė.